What do you think?
Rate this book
Laikinai jūsų
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Justas Adamonis, buvęs caro armijos kontržvalgybos agentas, sugrįžta į laikinąją sostinę Kauną. Jis tikisi ramiai įsikurti ir imtis verslo, bet nugali įgimtas nuotykių troškimas, kovinga dvasia ir noras nedidukei jaunai savo šaliai padėti sustiprėti. Adamonis tampa Lietuvos karo kontržvalgybos viršininku ir atsiduria pačiame negailestingų politinių audrų verpete. Kaunas knibždėte knibžda užsienio šnipų, korupcijos, pavojingų operacijų, žmogiškųjų dramų, išdavysčių ir paslapčių, kurias slaptasis agentas gliaudytų lyg riešutus, jei ne viena silpnybė – enigmatiškoji antros eilės pusseserė Lilė, su vyru, buvusiu JAV diplomatu, netikėtai grįžusi iš Amerikos.
„Laikinai jūsų“ – lietuviškojo Džeimso Bondo vardo vertas, tikrų įvykių įkvėptas šnipų romanas apie spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas, karo kontržvalgybos viršininko pareigas ėjo Jonas Budrys, o Klaipėdos krašto prijungimas rodės tolima svajonė. Kai „Metropolio“ ir „Versalio“ šokių salėse sukosi išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, tamsiuose skersgatviuose šmėžčiojo skrybėlėti šešėliai, meilė maišėsi su apgavyste ir pavydu, žmonių gyvenimus negrįžtamai keitė lemtingi pasirinkimai.
„Laikinai jūsų“ – lietuviškojo Džeimso Bondo vardo vertas, tikrų įvykių įkvėptas šnipų romanas apie spalvingą Lietuvos tarpukario istorijos puslapį, kai laikinąja sostine tapo Kaunas, karo kontržvalgybos viršininko pareigas ėjo Jonas Budrys, o Klaipėdos krašto prijungimas rodės tolima svajonė. Kai „Metropolio“ ir „Versalio“ šokių salėse sukosi išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, tamsiuose skersgatviuose šmėžčiojo skrybėlėti šešėliai, meilė maišėsi su apgavyste ir pavydu, žmonių gyvenimus negrįžtamai keitė lemtingi pasirinkimai.
294 pages, Hardcover
First published January 1, 2019
9 people are currently reading
177 people want to read
About the author
Antanas Šileika
13 books45 followersAntanas Sileika (Antanas Šileika) is a Canadian novelist and critic of Lithuanian-born parents.
After completing an English degree at the University of Toronto, he moved to Paris for two years and there married his wife, Snaige Sileika (née Valiunas), an art student at the Ecole des Beaux-Arts. While in Paris, he studied French, taught English in Versailles, and worked as part of the editorial collective of the expatriate literary journal, Paris Voices, run from the upstairs room of the bookstore, Shakespeare and Company.
Upon his return to Canada in 1979, Antanas began teaching at Humber College and working as a co-editor of the Canadian literary journal, Descant, where he remained until 1988.
After writing for newspapers and magazines, Antanas Sileika published his first novel, Dinner at the End of the World (1994), a speculative story set in the aftermath of global warming.
His second book, a collection of linked short stories, Buying On Time (1997) was nominated for both the City of Toronto Book Award and the Stephen Leacock Award for Humour, and was serialized on CBC Radio's Between the Covers. The book traces the lives of a family of immigrants to a Canadian suburb between the fifties and seventies. Some of these stories were anthologized in Dreaming Home, Canadian Short Stories, and the Penguin Anthology of Canadian Humour.
Antanas Sileika appears occasionally on Canadian television and radio as a free-lance broadcaster.
His third book, Woman in Bronze (2004), compared the seasonal life of a young man in Czarist Lithuania with his subsequent attempts to succeed as a prominent sculptor in Paris in the twenties.
His latest novel, Underground was released by Thomas Allen & Son in spring of 2011. The new novel is a love story set in the underground resistance to the Soviet Union in the late 1940s.
He is the director for the Humber School for Writers in Toronto, Canada, and is a past winner of a National Magazine Award.
After completing an English degree at the University of Toronto, he moved to Paris for two years and there married his wife, Snaige Sileika (née Valiunas), an art student at the Ecole des Beaux-Arts. While in Paris, he studied French, taught English in Versailles, and worked as part of the editorial collective of the expatriate literary journal, Paris Voices, run from the upstairs room of the bookstore, Shakespeare and Company.
Upon his return to Canada in 1979, Antanas began teaching at Humber College and working as a co-editor of the Canadian literary journal, Descant, where he remained until 1988.
After writing for newspapers and magazines, Antanas Sileika published his first novel, Dinner at the End of the World (1994), a speculative story set in the aftermath of global warming.
His second book, a collection of linked short stories, Buying On Time (1997) was nominated for both the City of Toronto Book Award and the Stephen Leacock Award for Humour, and was serialized on CBC Radio's Between the Covers. The book traces the lives of a family of immigrants to a Canadian suburb between the fifties and seventies. Some of these stories were anthologized in Dreaming Home, Canadian Short Stories, and the Penguin Anthology of Canadian Humour.
Antanas Sileika appears occasionally on Canadian television and radio as a free-lance broadcaster.
His third book, Woman in Bronze (2004), compared the seasonal life of a young man in Czarist Lithuania with his subsequent attempts to succeed as a prominent sculptor in Paris in the twenties.
His latest novel, Underground was released by Thomas Allen & Son in spring of 2011. The new novel is a love story set in the underground resistance to the Soviet Union in the late 1940s.
He is the director for the Humber School for Writers in Toronto, Canada, and is a past winner of a National Magazine Award.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 43 reviews
March 9, 2019
Breaking news! Pirma pažintis su Šileika! Tikrai ne paskutinė!
Šnipų romanas, veiksmas vyksta tarpukario Kaune (+ kaime, + Klaipėdoje), LT žvalgyboje, pagrindinis personažas - pagal realų žvalgybininką Joną Budrį sukurtas Bondas-Justas Adamonis. Persiskaito per porą vakarų, greitai ir neprailgsta.
Neskaičiau nei Šileikos "Pogrindžio", nei "Bingo pranešėjo", nesitikėjau labai daug - gal dėl to malonumas dar išaugo. Skaitydama vis prisimindavau Tapino dvitomį ir ypač "Maro dieną", kur veiksmas (atseit) (nors nelabai) vyksta Kaune (t. y. net visose 2 Kauno vietose), ir dar labiau žavėjausi tuo, kaip puikiai Šileika parodė tarpukarinį Kauną - įvairių sluoksnių populiaciją (taip pat ir nuostabiai gyvą bomžiuką Jonelį, kuris žiemą vasarą vaikšto su smirdančiais kailiniais), madas, topografiją su biškiu architektūros (vis bandžiau atsekti, ar gyvenu maždaug į tą pusę, kur pagrindinio personažo sesuo Angelė, ar ne). Ir Šileika su šia knyga padarė tai, ką kaip ir bandė, bet kažkur pusiaukelėj sustojo Tapinas: paimti LT istoriją kaip medžiagą, veikėjus ir veikėjas - kaip personažus ir įdėti visa tai į kokį nors žanrinį siužetą. Pas Tapiną mano skoniui buvo daugoka patoso, namedroppingo, viskas suplakta į viena - ant kalno Čiurlionis, pakalnėj Žemaitė. Šitoj knygoj viskas atrodo organiška ir smagu.
Patiko:
1. Kokybiškas Džeimso Bondo pastišas su vietiniais veikėjais. Sąsajų su Bondu Šileika neslepia ir pats apie jas pasakoja autoriaus žodyje, o man čia žavinga tai, kad visame bondiškame siužete (kuriam iki visiško analogo trūksta gal tik Bondo gimmickų ir gadgetų, bet visi padėjėjai, fatališkos moterys - check) veikiančių šnipų, žvalgybininkų ir karių prototipai - realūs istoriniai asmenys. Gal išskyrus moteris, kurios, kaip ir bondiadoje, turi nu kokias 3 funkcijas: padėjėja, globėja, meilužė. Pati pradžia, kur imituojamas net šerlokiškas įkalčių ieškojimas, išvis malonumas.
2. Aplinka, istorija. Greta žavingo tarpukarinio Kauno (+ Klaipėdos krašto trumpo pasirodymo gale), man per visą knygą buvo nelaukta ir smagu, kaip, rašant apie sujautrėjusį, nacionalizmo smarkiai persmelktą laikotarpį, tekstas sugeba išlikti toks ramus ir net tarsi bešalis. Aišku, lenkai čia vis dar evil, rusai jau įtartini, vokiečiai ir prancūzai - priešai. Bet visi jie - ne kokie nors egzistenciniai priešai, kurie grasina pačiai tavo esmei, o tiesiog pagalius į ratus kaišiojantys kaimynai. Buvo smagu skaityti taip parašytą tekstą, ypač kai tarpukaris paskutiniu metu - ne tik estetinio fetišo objektas, bet ir kažkoks išaukštintas vertybių, tobulybių koncentratas, kaip kad LDK yra Kuolio partijai.
Mažiau patiko:
1. Moterų personažai.
2. Intriga. Kai kas yra jau taip nuspėjama, kad biški kančia skaityt. Paskui paaiškėja, kad ir Adamonis viską atspėjo (nebūtų Bondas), tas parodyta labai gražiai ir truputį reabilituoja visą kančią. Užknisa skaityti, kai pergudrauji pagrindinį supersmart herojų/ę, skaitant norisi visada būti tokiu truputį Vatsonu - ne iki galo pagaunančiu, visada amazed, visada delighted.
Nesinori šabloniškai galvoti, bet gal išties visokių jautrumų, išaukštinimų ir slaptų moralų išvengti pavyksta tada, kai tai pernelyg neveikia tavo - šiuo atveju Šileikos - tapatybės. Gal tik tada pavyksta neskausmingai sukurti gerą, smagų popsą, be jokių paslėptų egzistencinių dugnų? O LT istorija kaip gero popso objektas - jau aukšta klasė, i like.
Šnipų romanas, veiksmas vyksta tarpukario Kaune (+ kaime, + Klaipėdoje), LT žvalgyboje, pagrindinis personažas - pagal realų žvalgybininką Joną Budrį sukurtas Bondas-Justas Adamonis. Persiskaito per porą vakarų, greitai ir neprailgsta.
Neskaičiau nei Šileikos "Pogrindžio", nei "Bingo pranešėjo", nesitikėjau labai daug - gal dėl to malonumas dar išaugo. Skaitydama vis prisimindavau Tapino dvitomį ir ypač "Maro dieną", kur veiksmas (atseit) (nors nelabai) vyksta Kaune (t. y. net visose 2 Kauno vietose), ir dar labiau žavėjausi tuo, kaip puikiai Šileika parodė tarpukarinį Kauną - įvairių sluoksnių populiaciją (taip pat ir nuostabiai gyvą bomžiuką Jonelį, kuris žiemą vasarą vaikšto su smirdančiais kailiniais), madas, topografiją su biškiu architektūros (vis bandžiau atsekti, ar gyvenu maždaug į tą pusę, kur pagrindinio personažo sesuo Angelė, ar ne). Ir Šileika su šia knyga padarė tai, ką kaip ir bandė, bet kažkur pusiaukelėj sustojo Tapinas: paimti LT istoriją kaip medžiagą, veikėjus ir veikėjas - kaip personažus ir įdėti visa tai į kokį nors žanrinį siužetą. Pas Tapiną mano skoniui buvo daugoka patoso, namedroppingo, viskas suplakta į viena - ant kalno Čiurlionis, pakalnėj Žemaitė. Šitoj knygoj viskas atrodo organiška ir smagu.
Patiko:
1. Kokybiškas Džeimso Bondo pastišas su vietiniais veikėjais. Sąsajų su Bondu Šileika neslepia ir pats apie jas pasakoja autoriaus žodyje, o man čia žavinga tai, kad visame bondiškame siužete (kuriam iki visiško analogo trūksta gal tik Bondo gimmickų ir gadgetų, bet visi padėjėjai, fatališkos moterys - check) veikiančių šnipų, žvalgybininkų ir karių prototipai - realūs istoriniai asmenys. Gal išskyrus moteris, kurios, kaip ir bondiadoje, turi nu kokias 3 funkcijas: padėjėja, globėja, meilužė. Pati pradžia, kur imituojamas net šerlokiškas įkalčių ieškojimas, išvis malonumas.
2. Aplinka, istorija. Greta žavingo tarpukarinio Kauno (+ Klaipėdos krašto trumpo pasirodymo gale), man per visą knygą buvo nelaukta ir smagu, kaip, rašant apie sujautrėjusį, nacionalizmo smarkiai persmelktą laikotarpį, tekstas sugeba išlikti toks ramus ir net tarsi bešalis. Aišku, lenkai čia vis dar evil, rusai jau įtartini, vokiečiai ir prancūzai - priešai. Bet visi jie - ne kokie nors egzistenciniai priešai, kurie grasina pačiai tavo esmei, o tiesiog pagalius į ratus kaišiojantys kaimynai. Buvo smagu skaityti taip parašytą tekstą, ypač kai tarpukaris paskutiniu metu - ne tik estetinio fetišo objektas, bet ir kažkoks išaukštintas vertybių, tobulybių koncentratas, kaip kad LDK yra Kuolio partijai.
Mažiau patiko:
1. Moterų personažai.
2. Intriga. Kai kas yra jau taip nuspėjama, kad biški kančia skaityt. Paskui paaiškėja, kad ir Adamonis viską atspėjo (nebūtų Bondas), tas parodyta labai gražiai ir truputį reabilituoja visą kančią. Užknisa skaityti, kai pergudrauji pagrindinį supersmart herojų/ę, skaitant norisi visada būti tokiu truputį Vatsonu - ne iki galo pagaunančiu, visada amazed, visada delighted.
Nesinori šabloniškai galvoti, bet gal išties visokių jautrumų, išaukštinimų ir slaptų moralų išvengti pavyksta tada, kai tai pernelyg neveikia tavo - šiuo atveju Šileikos - tapatybės. Gal tik tada pavyksta neskausmingai sukurti gerą, smagų popsą, be jokių paslėptų egzistencinių dugnų? O LT istorija kaip gero popso objektas - jau aukšta klasė, i like.
October 28, 2019
Bondas Kaune
Tik perskaičiusi ‘Apelsinų kontrabandą’ apžvalgoje pazirziau, kad norisi grožinio kūrinio apie tarpukario Lietuvą su trupučiu kaimo, ir supratau, kad kaip tik neseniai buvo išleista tokia knyga - Antano Šileikos ‘Laikinai jūsų’. Šnipų trileriukas gal ir ne visai tai, ką turėjau omenyje, bet visgi smagus skaitinys apie Lietuvą ir jos gyvenimo tarpsnį, apie kurį tikrai reikia daugiau kalbėti.
Knyga pasakoja apie dar besikuriančią Lietuvos valstybę, kurioje mažai kas nusistovėję, romano pradžioje ir lito dar nėra. Knygos centre - vis dar provincialus ir aptriušęs Kaunas, bet pagrindinis knygos veikėjas - lietuvis buvęs rusų karininkas, kuriam pavesta vadovauti kontržvalgybai - aplanko ir gimines kaime, o galiausiai įsisuka ir į Klaipėdos sukilimą. Pastarojo įtraukimu į fabulą labai džiaugiuosi, Autorius sako, kad daugelis knygos įvykių tikri, tik gali būti pakreipti kaip nors kitaip pasakojimo reikmėms, tai aš juo patikėsiu, nors kažkaip tos tarpukario dvasios aš nepajutau taip iki galo.
Pagrindinė pasakojimo ašis - visos operacijos ir šnipinėjimai - įtampos kupini, įdomūs ir įtraukiantys. Kam reikėjo ten meilės daugiakampių, tai šito aš nesuprantu. Romane ir taip daug dialogų, kuriais pilstoma iš tuščio į kiaurą, bet kai tai dar pasisuka apie meilę, tai mirtinai išerzina visi ‘myliu tave’, ‘tu nepasakei, kad myli mane’, ‘juk žinai, kad myliu tave’. Stiprių moterų aš irgi ten neradau. Ar vyro apgaudinėjimas moterį staiga padaro ‘stipria’?
Bet kokiu atveju, panašu, kad autorius ir siekė parašyti tokį lengvą pramoginį romaną, kuriame asmeniniai santykiai po lygiai dėmesio gauna su politiniais pagrindinės temos dalykais, ypač kai ir ‘Džeimsu Bondu’ kažkiek remtasi, tai tas nubanalintas meilės romanas kaip ir įsipaišo. Džiaugiuosi, kad apie tą tarpukario Lietuvą gaus paskaityti ir originalo skaitytojai. Nors ir aptriušusi ji ten pusę laiko, vis tiek nuostabi!
Tik perskaičiusi ‘Apelsinų kontrabandą’ apžvalgoje pazirziau, kad norisi grožinio kūrinio apie tarpukario Lietuvą su trupučiu kaimo, ir supratau, kad kaip tik neseniai buvo išleista tokia knyga - Antano Šileikos ‘Laikinai jūsų’. Šnipų trileriukas gal ir ne visai tai, ką turėjau omenyje, bet visgi smagus skaitinys apie Lietuvą ir jos gyvenimo tarpsnį, apie kurį tikrai reikia daugiau kalbėti.
Knyga pasakoja apie dar besikuriančią Lietuvos valstybę, kurioje mažai kas nusistovėję, romano pradžioje ir lito dar nėra. Knygos centre - vis dar provincialus ir aptriušęs Kaunas, bet pagrindinis knygos veikėjas - lietuvis buvęs rusų karininkas, kuriam pavesta vadovauti kontržvalgybai - aplanko ir gimines kaime, o galiausiai įsisuka ir į Klaipėdos sukilimą. Pastarojo įtraukimu į fabulą labai džiaugiuosi, Autorius sako, kad daugelis knygos įvykių tikri, tik gali būti pakreipti kaip nors kitaip pasakojimo reikmėms, tai aš juo patikėsiu, nors kažkaip tos tarpukario dvasios aš nepajutau taip iki galo.
Pagrindinė pasakojimo ašis - visos operacijos ir šnipinėjimai - įtampos kupini, įdomūs ir įtraukiantys. Kam reikėjo ten meilės daugiakampių, tai šito aš nesuprantu. Romane ir taip daug dialogų, kuriais pilstoma iš tuščio į kiaurą, bet kai tai dar pasisuka apie meilę, tai mirtinai išerzina visi ‘myliu tave’, ‘tu nepasakei, kad myli mane’, ‘juk žinai, kad myliu tave’. Stiprių moterų aš irgi ten neradau. Ar vyro apgaudinėjimas moterį staiga padaro ‘stipria’?
Bet kokiu atveju, panašu, kad autorius ir siekė parašyti tokį lengvą pramoginį romaną, kuriame asmeniniai santykiai po lygiai dėmesio gauna su politiniais pagrindinės temos dalykais, ypač kai ir ‘Džeimsu Bondu’ kažkiek remtasi, tai tas nubanalintas meilės romanas kaip ir įsipaišo. Džiaugiuosi, kad apie tą tarpukario Lietuvą gaus paskaityti ir originalo skaitytojai. Nors ir aptriušusi ji ten pusę laiko, vis tiek nuostabi!
December 27, 2019
2,5 (p.s. jie už vaizdingą Lietuvos tarpukario kaimo aprašymą)
Nusivyliau.
Pirmiausia, supykau, nes esu įsitikinusi, kad ant knygos nugarėlės pateiktos trumpos romano apžvalgos rengėjas akivaizdžiai kūrinio buvo neskaitęs - jokios žadėtos įtampos, veiksmo, kuriuos galėtume asocijuoti su lūkesčiais, siejamais su žodžiu "Bondas", nerasite.
Tekstas. Priminė tvarkingą buitinio prietaiso instrukciją - viskas suprantama, aišku, korektiška ir... tvarkingai nuobodu. Turbūt toks rašymo stilius būtų tikęs, jei plėtojamas siužetas būtų įgijęs nesustabdomai pribloškiantį vystymosi pagreitį, bet kadangi veiksmo linija didžiąją kūrinio dalį buvo tiesi kaip horizontaliai ištempta styga, tai galutinai užmigdė.
Siužetas. Pirmus 200psl. stūmiausi buldozeriu, nes neįvyko nieko, kas galėtų priminti žadėtą šnipų gyvenimo įtampą ar dramą. Suprantu, sakysit tarpukaris, mašinų Lietuvoj tik ant rankų pirštų suskaičiuot kiek yra, žmonės arklių vežimais dar tebevažinėja, ginklų - taip pat, sudėtingas gyvenimas šnipui... OK, bet juk negalima apsiriboti išvyka į Birštoną, po to į gimtą kaimą ir dienas leisti rūkant biurokrato ofise? Autorius knygos gale aiškiai pabrėžė, kad rėmėsi tik kai kuriomis istorinėmis detalėmis, visa kita - kūrėjo vaizduotė.. Todėl jai reikėjo duoti LAISVĘ.
Didžiausias trūkumas - absoliučiai kartoninis-bejausmis "LT Bondas" - ponas Justas Adamonis. Perskaičiusi 2/3 knygos, apie jį galėjau pasakyt tiek: grįžęs po tarnybos carinėje Rusijoje, pradeda dirbti žvalgybai Lietuvoje, turi seserį ir yra pasiryžęs išlaikyti trapią ką tik atgautą Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tiesa, dar galėčiau pridurti, kad įprastai vilki kostiumą.
Charizma - jos Justui kaip niekad stinga, nes apie jo pagalbininkę neabejotinai būtų galima paporinti daug daugiau nei apie jį patį. Galiausiai, į knygos galą šis bejausmis portretas įgauna šiek tiek spalvų - o čia, kaip visada, cherchez la femme, - Justui kontempliuojant, kuri meilė - moteriai ar tėvynei - yra svarbesnė. Pagaliau išryškėjęs vidinis konfliktas atskleidžia, kad "LT Bondas" vis dėlto yra gyvas žmogus, bet per vėlai, per lėtai, kad galėčiau reabilituoti jį kaip žavintį personažą.
Nusivyliau.
Pirmiausia, supykau, nes esu įsitikinusi, kad ant knygos nugarėlės pateiktos trumpos romano apžvalgos rengėjas akivaizdžiai kūrinio buvo neskaitęs - jokios žadėtos įtampos, veiksmo, kuriuos galėtume asocijuoti su lūkesčiais, siejamais su žodžiu "Bondas", nerasite.
Tekstas. Priminė tvarkingą buitinio prietaiso instrukciją - viskas suprantama, aišku, korektiška ir... tvarkingai nuobodu. Turbūt toks rašymo stilius būtų tikęs, jei plėtojamas siužetas būtų įgijęs nesustabdomai pribloškiantį vystymosi pagreitį, bet kadangi veiksmo linija didžiąją kūrinio dalį buvo tiesi kaip horizontaliai ištempta styga, tai galutinai užmigdė.
Siužetas. Pirmus 200psl. stūmiausi buldozeriu, nes neįvyko nieko, kas galėtų priminti žadėtą šnipų gyvenimo įtampą ar dramą. Suprantu, sakysit tarpukaris, mašinų Lietuvoj tik ant rankų pirštų suskaičiuot kiek yra, žmonės arklių vežimais dar tebevažinėja, ginklų - taip pat, sudėtingas gyvenimas šnipui... OK, bet juk negalima apsiriboti išvyka į Birštoną, po to į gimtą kaimą ir dienas leisti rūkant biurokrato ofise? Autorius knygos gale aiškiai pabrėžė, kad rėmėsi tik kai kuriomis istorinėmis detalėmis, visa kita - kūrėjo vaizduotė.. Todėl jai reikėjo duoti LAISVĘ.
Didžiausias trūkumas - absoliučiai kartoninis-bejausmis "LT Bondas" - ponas Justas Adamonis. Perskaičiusi 2/3 knygos, apie jį galėjau pasakyt tiek: grįžęs po tarnybos carinėje Rusijoje, pradeda dirbti žvalgybai Lietuvoje, turi seserį ir yra pasiryžęs išlaikyti trapią ką tik atgautą Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tiesa, dar galėčiau pridurti, kad įprastai vilki kostiumą.
Charizma - jos Justui kaip niekad stinga, nes apie jo pagalbininkę neabejotinai būtų galima paporinti daug daugiau nei apie jį patį. Galiausiai, į knygos galą šis bejausmis portretas įgauna šiek tiek spalvų - o čia, kaip visada, cherchez la femme, - Justui kontempliuojant, kuri meilė - moteriai ar tėvynei - yra svarbesnė. Pagaliau išryškėjęs vidinis konfliktas atskleidžia, kad "LT Bondas" vis dėlto yra gyvas žmogus, bet per vėlai, per lėtai, kad galėčiau reabilituoti jį kaip žavintį personažą.
July 5, 2019
I don't think this was the book that suited to my reading mood right now -- it was good, it stayed at this slow and sparse pace, but overall, I don't think this was well-suited to a kind of summer-time read which would better fit my mood right now. There's no brisk paced plot in here, just one of those slower and quieter kinds of stories.
September 9, 2023
Lietuvos istorija manęs niekada ypatingai nedomino. Gal, kad niekas niekada nesudomino? Gal todėl, kad turėti istorijos mokytojai arba nemokė, arba mokė labai sausai ir neįdomiai? O čia, žmogus, rašytojas, Antanas Šileika, gyvena Kanadoje ir kapstosi po Lietuvos praeitį ir puikiai rašo apie tarpukario Lietuvos intrigas. Per knygų mugę teko proga trumpai su Šileika šnektelti, jis paliko man parašą knygoje ir labai šilto žmogaus įspūdį... tad kaip nepulsi pažindintis su knyga?
Justas Adamonis grįžta į Lietuvą ir po įtempto kontržvalgybos agento darbo carui tikisi ramybės: įsikurti Kaune, dirbti ir nebesivelti į jokius slaptųjų agentų reikalus. Tik likimas jam paruošęs kitokių staigmenų, o kur dar iš vaikystės vos menama pusseserė Lilė, kuri su amerikiečiu vyru netikėtai atvyksta į laikinąją sostinę. Staiga prasideda vis pavojingesni darbai, o seniai matyta giminaitė Lilė Adamoniui pradeda reikšti vis daugiau...
Daug veiksmo. Daug intrigų, paslapčių, sutapimų. Atvirai sakant, gal net pirmas tokio tipo romanas, kurį teko skaityti. Rašymo stilius man priminė tiek tą pačią Treinio knygą „Dziedas“, tiek šiaip lietuvių klasikus, bet buvo tikrai įdomu. Vietomis buvo galima šį tą nuspėti, tačiau tikrai ne viską. O man įprastai tas nuspėjamumas ir staigmenos, pateikiamos rašytojo, ir nulemia knygos bendrą įspūdį. Tai šis romanas nuspėjamas nebuvo. Bet ir nebuvo kažkokio „bum“ pabaigoje. Nežinojau, kaip baigsis, nenumaniau, bet gal, sakykime, jaučiau. Įtariau.
Pirmus kelis skyrius skaičiau nekvėpuodama, greitai užkabino, net nepajaučiau kaip „surijau“ 50psl. ir jėga prisiverčiau eiti miegoti. Deja, ties viduriu pasidarė nuobodoka. Bet bendras įspūdis tikrai neblogas, džiaugiuosi, jog skaičiau, nors tiek viršelis, tiek pavadinimas labai baidė ir netraukė. Jau seniai knygų nebesirenku pagal viršelį, galų gale, jei taip būtų, būčiau begalės nuostabių knygų niekada į rankas nepaėmusi.
Patiko tai, kad rašyta remiantis tikrų asmenybių veikla ir šiaip pagal šiokius tokius istorinius faktus. Ir atmosfera perteikta gerai, tik susidarė įspūdis, kad visi labai jau daug gėrė tam Kaune tarpukary. Kaip jau rašiau goodreads, keturios žvaigždės iš penkių šiek tiek per dosnu, o trys per mažai.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Justas Adamonis grįžta į Lietuvą ir po įtempto kontržvalgybos agento darbo carui tikisi ramybės: įsikurti Kaune, dirbti ir nebesivelti į jokius slaptųjų agentų reikalus. Tik likimas jam paruošęs kitokių staigmenų, o kur dar iš vaikystės vos menama pusseserė Lilė, kuri su amerikiečiu vyru netikėtai atvyksta į laikinąją sostinę. Staiga prasideda vis pavojingesni darbai, o seniai matyta giminaitė Lilė Adamoniui pradeda reikšti vis daugiau...
Daug veiksmo. Daug intrigų, paslapčių, sutapimų. Atvirai sakant, gal net pirmas tokio tipo romanas, kurį teko skaityti. Rašymo stilius man priminė tiek tą pačią Treinio knygą „Dziedas“, tiek šiaip lietuvių klasikus, bet buvo tikrai įdomu. Vietomis buvo galima šį tą nuspėti, tačiau tikrai ne viską. O man įprastai tas nuspėjamumas ir staigmenos, pateikiamos rašytojo, ir nulemia knygos bendrą įspūdį. Tai šis romanas nuspėjamas nebuvo. Bet ir nebuvo kažkokio „bum“ pabaigoje. Nežinojau, kaip baigsis, nenumaniau, bet gal, sakykime, jaučiau. Įtariau.
Pirmus kelis skyrius skaičiau nekvėpuodama, greitai užkabino, net nepajaučiau kaip „surijau“ 50psl. ir jėga prisiverčiau eiti miegoti. Deja, ties viduriu pasidarė nuobodoka. Bet bendras įspūdis tikrai neblogas, džiaugiuosi, jog skaičiau, nors tiek viršelis, tiek pavadinimas labai baidė ir netraukė. Jau seniai knygų nebesirenku pagal viršelį, galų gale, jei taip būtų, būčiau begalės nuostabių knygų niekada į rankas nepaėmusi.
Patiko tai, kad rašyta remiantis tikrų asmenybių veikla ir šiaip pagal šiokius tokius istorinius faktus. Ir atmosfera perteikta gerai, tik susidarė įspūdis, kad visi labai jau daug gėrė tam Kaune tarpukary. Kaip jau rašiau goodreads, keturios žvaigždės iš penkių šiek tiek per dosnu, o trys per mažai.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
October 31, 2019
Ir kaip čia dabar išdėstyti tas mintis objektyviai galvoju. Na ne, Antanas Šileika man nėra nei giminaitis, nei draugas, (nors vat pagrindinio veikėjo Adamonio pavardė identiška mano senelio, mamos tėčio, pavardei), tačiau nešališką numonę galiu pamesti dėl savo nepaaiškinamos meilės Kaunui, o ypač tarpukario sostinei.
Visa kūrinio atmosfera buvo taip dailiai nupiešta, jog sunku patikėti, kad autorius augo, gyvena, kuria Kanadoje. Aš abejoju ar kiekvienas kaunietis pastebi visas tas Kauno dalelytes, menančias jo aukso amžių, o štai kanadietis - taip gražiai ir taikliai nupiešė miestą! Tiksliau visą miesto, jo žmonių brandą, užaugino nuo skurdžių kraštovaizdžių, kaimietiško takto ir kultūros iki miestietiškos architektūros, gastronomijos ir etiketo. Taigi visai taip, kaip buvo iš tikrųjų. Turiu omenyje, jog Antanas Šileika nepamiršo apgalvoti ir pateikti net mažiausių smulkmeų, kad Kauno, net Lietuvos, nepažįstantis skaitytojas pajustų ganėtinai tikslią miesto ir laikmečio dvasią.
O jei labai susikaupčiau ir bandyčiau užsimerkti prieš šitą savo meilę laikmečiui ir vertinčiau kitas kūrinio dalis, pasakyčiau, jog skaitinys pasirodė gan lėtas (nors ir pristato save kaip "bondišką", taigi suprask veiksmo kupiną), įtraukiantis politinius, realius politinius įvykius, tačiau sumišęs su kiek paviršutinškomis meilės, jausmų scenomis. Mano skoniui pasirodė graži, švari, negluminanti (kaip dažnai, deja, būna) autoriaus rašymo maniera. Man tikrai labiau patiko nei nepatiko, tačiau nebuvo taip, jog susižavėjimo būčiau apakinta. Bet tikrai neatmetu galimybės leistis į pažintį ir su kitais autoriaus darbais.
Visa kūrinio atmosfera buvo taip dailiai nupiešta, jog sunku patikėti, kad autorius augo, gyvena, kuria Kanadoje. Aš abejoju ar kiekvienas kaunietis pastebi visas tas Kauno dalelytes, menančias jo aukso amžių, o štai kanadietis - taip gražiai ir taikliai nupiešė miestą! Tiksliau visą miesto, jo žmonių brandą, užaugino nuo skurdžių kraštovaizdžių, kaimietiško takto ir kultūros iki miestietiškos architektūros, gastronomijos ir etiketo. Taigi visai taip, kaip buvo iš tikrųjų. Turiu omenyje, jog Antanas Šileika nepamiršo apgalvoti ir pateikti net mažiausių smulkmeų, kad Kauno, net Lietuvos, nepažįstantis skaitytojas pajustų ganėtinai tikslią miesto ir laikmečio dvasią.
O jei labai susikaupčiau ir bandyčiau užsimerkti prieš šitą savo meilę laikmečiui ir vertinčiau kitas kūrinio dalis, pasakyčiau, jog skaitinys pasirodė gan lėtas (nors ir pristato save kaip "bondišką", taigi suprask veiksmo kupiną), įtraukiantis politinius, realius politinius įvykius, tačiau sumišęs su kiek paviršutinškomis meilės, jausmų scenomis. Mano skoniui pasirodė graži, švari, negluminanti (kaip dažnai, deja, būna) autoriaus rašymo maniera. Man tikrai labiau patiko nei nepatiko, tačiau nebuvo taip, jog susižavėjimo būčiau apakinta. Bet tikrai neatmetu galimybės leistis į pažintį ir su kitais autoriaus darbais.
February 27, 2019
Gal pernelyg daug tikėjausi. Pernai to paties autoriaus "Basakojis bingo pranešėjas" tapo metų knyga, ši buvo pristatoma kaip lietuviškas tarpukario Džeimsas Bondas. Kas galėtų būti blogai?
Ko gera knyga, kurios herojaus prototipas - Klaipėdos sukilimui vadovavęs Jonas Budrys (fantastikos mėgėjams puikiai žinomo garsiausio pasaulyje lietuvio fantasto Algio Budrio tėvas), kurios veiksmas sukasi laikinosios sostinės rūbą besimatuojančio Kauno gatvelėse ar garsiuosiuose "Versalyje" bei "Metropolyje", kur savus šnipų žaidimus naujai gimusioje šalyje žaidžia rusai ir lenkai... Ko gera, tokia knyga galėjo tapti lietuviškų Džeimsu Bondu. Bet Bondas - tai ne tik daili sekretorė Monneypenny (šioje knygoje - panelė Pinigėlė). Bondas - tai dar ir veiksmas. O mums vietoj agento su licencija žudyti pakiša klerką.
Paskutiniam trečdaly reikalai pasitaiso, bet ir vėl - tarsi nuslystama paviršiumi. Ir prasigėrusiam ir likimo įspraustam į kampą trečios eilės veikėjui Pranaičiui jauti daugiau užuojautos, nei Bondui Justui Adamoniui.
Kalba irgi tokia... neprašmatni. Sausoka. Gal tai vertimo bėda, gal autoriaus.
Trys iš penkių. Ir dar citata. Gal jūs padėsit išspręst mįslę?
"Paskui apšiurusiame miegamajame vagone Adamonį apšaukė buržujumi, jis pastūmė akiplėšą, šis neišsilaikė ir Adamonio akyse parkrito po traukinio ratais."
Vis dar suku galvą - kaip galima parkristi po traukinio ratais miegamajame vagone?
Ko gera knyga, kurios herojaus prototipas - Klaipėdos sukilimui vadovavęs Jonas Budrys (fantastikos mėgėjams puikiai žinomo garsiausio pasaulyje lietuvio fantasto Algio Budrio tėvas), kurios veiksmas sukasi laikinosios sostinės rūbą besimatuojančio Kauno gatvelėse ar garsiuosiuose "Versalyje" bei "Metropolyje", kur savus šnipų žaidimus naujai gimusioje šalyje žaidžia rusai ir lenkai... Ko gera, tokia knyga galėjo tapti lietuviškų Džeimsu Bondu. Bet Bondas - tai ne tik daili sekretorė Monneypenny (šioje knygoje - panelė Pinigėlė). Bondas - tai dar ir veiksmas. O mums vietoj agento su licencija žudyti pakiša klerką.
Paskutiniam trečdaly reikalai pasitaiso, bet ir vėl - tarsi nuslystama paviršiumi. Ir prasigėrusiam ir likimo įspraustam į kampą trečios eilės veikėjui Pranaičiui jauti daugiau užuojautos, nei Bondui Justui Adamoniui.
Kalba irgi tokia... neprašmatni. Sausoka. Gal tai vertimo bėda, gal autoriaus.
Trys iš penkių. Ir dar citata. Gal jūs padėsit išspręst mįslę?
"Paskui apšiurusiame miegamajame vagone Adamonį apšaukė buržujumi, jis pastūmė akiplėšą, šis neišsilaikė ir Adamonio akyse parkrito po traukinio ratais."
Vis dar suku galvą - kaip galima parkristi po traukinio ratais miegamajame vagone?
May 7, 2019
It's more gentle historical novel than political thriller, but it's just my kind of historical novel: exploring a corner of my European background with great skill, while still managing to tell an engaging, emotional story that doesn't get too maudlin. The conclusion is surprisingly abrupt, but I appreciated the sudden jolt to my senses.
August 24, 2019
Romanas apie meilės trikampį lietuvio šnipo gyvenime, nuotykius, istorinius įvykius ( Klaipėdos atgavimą, lenkų sąmoklsininkus). Pavykęs bandymas sulurti romaną apie lietuvių šnipą.
February 26, 2019
Antaną Šileiką, kaip rašytoją, atradau praeitais metais, perskaičiusi jo kūrinį "Basakojis bingo pranešėjas", kuris šiemet ir laimėjo geriausios 2018 metų knygos vardą suaugusiųjų prozos kategorijoje. Vėliau perskaičiau ir jo "Pirkiniai išsimokėtinai". Nors lietuvių autorių literatūrą renkuosi itin atsargiai, tačiau A. Šileika yra vienas tarp mano mėgstamiausių. Nesakau, kad jis tapo tuo favoritu dėl šių dviejų perskaitytų kūrinių, bet visų pirma dėl to, kad rašo labai gyvenimiškai ir įtikinamai apie išeivių gyvenimą už Atlanto, rašo labai stilingai ir tuo pačiu sarkastiškai, rašo jautriai, bet ir nestokojant humoro. Todėl manau, kad tai ir yra tikroji literatūra, kurioje galima rasti visko. Ir štai dar viena autoriaus knyga, kuri nugulė į mano knygų lentyną su pažadu, kad būtinai įsigysiu ir kitas knygas. Ši atrodo visiškai kitokia, nes čia jau ne gyvenimas už Atlanto, o gyvenimas čia, Lietuvoje, tuometinėje laikinojoje sostinėje-Kaune. Skambi knygos antraštė skelbia, kad čia įkūnyta tarpukario Lietuva su šnipais, uždrausta meile, stipriomis moterimis, į neviltį puolusiais vyrais ir subtiliu humoru. Todėl, man, detektyvų ir šnipų gerbėjai tai buvo gardus kąsnelis kaip tik šiuo metu gyvenančiai Kaune. Jau vien gerą laiką žadėjo tai, kad pirmuose puslapiuose pasakojama apie tai, kaip Justas Adamonis, buvęs caro armijos kontržvalgybos agentas, sugrįžta į laikinąja sostine tapusį Kauną. O čia ir prasideda lietuviškojo Džeimso Bondo versija su daugybe niuansų ir peripetijų. Žinot, kas įdomiausia šiame romane per daug nepasakojant pačio siužeto? Ogi tai, kad romanas tarsi kelionių gidas, kuris tave vedžioja Kauno miesto gatvėmis, skersgatviais, žymiąja Laisvės alėja. Tačiau pagrindinis veiksmas vyksta "Metropolio" ir "Versalio" viduje. Einant šiandien pro šiuos žymius statinius net nesusimąstai, kad anuomet čia šoko išsipusčiusios poros, kavinėse žaisdami biliardą svarbūs asmenys sprendė šalies ateitį, tamsiausiose miesto gatvėse šmėžavo skrybėlėti šešėliai, meilė maišėsi su apgavyste ir pavydu, o žmonių gyvenimus keitė lemtingi pasirinkimai. Tokia tat buvo tarpukario Lietuva. Prie viso šito dar prisideda ir Justas Adamonis, kurio kovinga dvasia ir noras padėti sustiprėti savo šaliai. Jis toks gero būdo žmogus, norintis visiems įtikti ar patikti, ar juo labiau įspėti dėl gresiančio pavojaus. Skaitydama šį kūrinį, jaučiau tikrą, aprašytą tuometinio Kauno gyvenimą, kuriame knibždėte knibždėjo užsienio šnipai, korupcija, vyko pavojingos operacijos, žmogiškosios dramos. Visus šiuos įvykius labai gražiai apjungia lygiagrečiai einanti meilės linija, kurioje netrūksta išdavysčių ir paslapčių. Man tai priminė "Didysis Getsbis" lietuvišką versiją, kuri labiau tikroviškesnė: be to prabangos spindesio, daugybės blizgučių ir glamūro, bet nenusileidžianti pastarajam. Labai gražu, kad autorius į savo knygą suguldė savotišką Kauno miesto tipažą, vyravusį tarpukaryje. Viskas taip įtikinimai pavaizduota, kad atrodo skaičiau realų lietuvišką šnipų romaną. Todėl, kas lankysitės Kaune, būtinai praeikite pro "Metropolį" ir pakelkite galvą virš jo: ten, galbūt tame bokštelyje, išvysite akylas šnipo akis, stebinčias jus😉O kas pamiršite tą padaryti, tai perskaitykite šį stilingą ir ryškų mūsų šalies metraštį. P. S. Aš Jus stebiu.
February 22, 2019
LAIKINAI JŪSŲ – tai toks pagaulus, įdomus, intriguojantis, „charizmatiškas“ kūrinys, kaip ir pats kūrinio autorius ANTANAS ŠILEIKA.
Intriga jaučiama nuolatos. Sudėtinga paleisti knygą iš rankų, ką jau kalbėti apie mėginimą užsiimti kita veikla. Toks lengvas ir intriguojantis trileris, Džeimso Bondo atspindys lietuviškoje literatūroje. Veiksmas vyksta gretai, metai bėga. Vietomis vaizdas labai kinematografiškas. Matyt, kad jau įsivaizdavau televizijos serialą.
Pagrindinis veikėjas – tai teisingumo siekiantis herojus. Jo moralinės nuostatos išlieka tvirtos, neleidžia jam nukrypti nuo teisingo kelio. Jis mylintis, gerbiantis ir širdyje Didis Patriotas. Kiti jį supantys veikėjai išsiskiria savo unikaliomis ir tvirtomis savybėmis. Sesuo, tikra šeimos židinio globėja ir sergėtoja, negailinti kandžių pastabų ir sarkazmo. Jo pagalbininkai/patikėtiniai, ištikimi kaip karą išgyvenę „broliai“. Sekretorė, atliekia kiek daugiau nei jai yra derama – tikra dešinioji ranka. Visi jie tarsi vanduo taip labai reikalingi sausumoje esančiam medžiui.
Kelios vietos suerzindavo. Vyras karts nuo karto nelieka abejingas moters pavidalui ir koketiškumui. Tuomet jis tampa labai naivus ir patiklus, o tai vietomis gali sužlugdyti ilgai brandintą planą, neleisti pasiekti užsibrėžtų tikslų. O taip norisi, kad „blogiukų“ būtų mažiau..
Rašytojo, vertėjo ir likusios komandos dermė džiugino – skaitėsi lyg per sviestą. Autorius nukreipia dėmesį į lietuviškas, autentiškas detales. Nemažai dėmesio skiria Kauno, Klaipėdos miestams. Visa tai pasidengia istoriniu kontekstu, apžvelgiamas trapus Lietuvai laikotarpis. Ne veltui istorijos pabaigoje yra autoriaus žodis. Jis paliko žinutę ir daugelio dalykų paaiškinimus, nuorodas, kodėl taip, kodėl ne kitaip, kas jį įkvėpė, kodėl Pinigėlė ir pan. Detalės yra svarbios.
Rekomenduoju lengvų trilerių/šnipų romanų mėgėjams, lietuviškos literatūros puoselėtojams, autoriaus asmenybę pažįstantiems, atostogas planuojantiems. Pasakojimas, kuris įkvėptas tikrų įvykių Lietuvos tarpukario metu.
Proga pasidalinti, kad ANTANAS ŠILEIKA – 2018 metų geriausios knygos „Basakojis bingo pranešėjas“ suaugusiems autorius. Sveikinimai Jam ir visai literatūrą mėgstančiai bendruomenei!
Intriga jaučiama nuolatos. Sudėtinga paleisti knygą iš rankų, ką jau kalbėti apie mėginimą užsiimti kita veikla. Toks lengvas ir intriguojantis trileris, Džeimso Bondo atspindys lietuviškoje literatūroje. Veiksmas vyksta gretai, metai bėga. Vietomis vaizdas labai kinematografiškas. Matyt, kad jau įsivaizdavau televizijos serialą.
Pagrindinis veikėjas – tai teisingumo siekiantis herojus. Jo moralinės nuostatos išlieka tvirtos, neleidžia jam nukrypti nuo teisingo kelio. Jis mylintis, gerbiantis ir širdyje Didis Patriotas. Kiti jį supantys veikėjai išsiskiria savo unikaliomis ir tvirtomis savybėmis. Sesuo, tikra šeimos židinio globėja ir sergėtoja, negailinti kandžių pastabų ir sarkazmo. Jo pagalbininkai/patikėtiniai, ištikimi kaip karą išgyvenę „broliai“. Sekretorė, atliekia kiek daugiau nei jai yra derama – tikra dešinioji ranka. Visi jie tarsi vanduo taip labai reikalingi sausumoje esančiam medžiui.
Kelios vietos suerzindavo. Vyras karts nuo karto nelieka abejingas moters pavidalui ir koketiškumui. Tuomet jis tampa labai naivus ir patiklus, o tai vietomis gali sužlugdyti ilgai brandintą planą, neleisti pasiekti užsibrėžtų tikslų. O taip norisi, kad „blogiukų“ būtų mažiau..
Rašytojo, vertėjo ir likusios komandos dermė džiugino – skaitėsi lyg per sviestą. Autorius nukreipia dėmesį į lietuviškas, autentiškas detales. Nemažai dėmesio skiria Kauno, Klaipėdos miestams. Visa tai pasidengia istoriniu kontekstu, apžvelgiamas trapus Lietuvai laikotarpis. Ne veltui istorijos pabaigoje yra autoriaus žodis. Jis paliko žinutę ir daugelio dalykų paaiškinimus, nuorodas, kodėl taip, kodėl ne kitaip, kas jį įkvėpė, kodėl Pinigėlė ir pan. Detalės yra svarbios.
Rekomenduoju lengvų trilerių/šnipų romanų mėgėjams, lietuviškos literatūros puoselėtojams, autoriaus asmenybę pažįstantiems, atostogas planuojantiems. Pasakojimas, kuris įkvėptas tikrų įvykių Lietuvos tarpukario metu.
Proga pasidalinti, kad ANTANAS ŠILEIKA – 2018 metų geriausios knygos „Basakojis bingo pranešėjas“ suaugusiems autorius. Sveikinimai Jam ir visai literatūrą mėgstančiai bendruomenei!
October 4, 2019
As somebody who actually spent the most formative years of my life in Kaunas, there is no way I can rate this book objectively. And so I won’t. What I will do, though, is that I will give a rather longish account as to what expectations this book triggered in me and the mixed success it had in satisfying them.
This time, it’s nothing but personal. I’ll b*tch a bit, but please bear with that.
So a few months ago, a person I hold in high regard and whose taste in crime fiction I usually trust nearly unconditionally, dropped this link. To an interview. With a Canadian – whoah! – Lithuanian-Canadian guy. A Lithuanian-Canadian guy that wrote a book about… Kaunas. The place with streets I could see with my eyes closed shut tight. My city. My… preciousss-ss-s!
This promised… interesting. A full-grown man with his cultural consciousness formed in the West, deep, far West, without a hint of Soviet contagion writes a book about a town-city miles and miles and miles away. In English. A man whose parents lived in the very place itself, saw it built/rebuilt, rising, gaining up momentum and then losing it all just... Because. The world. And RNGesus.
It had to be special, this book. It had to be.
Now. If you’re a Lithuanian for some reason reading this (totally) subjective review, I’ll tell you wha(t). Read. It. In. Lithuanian. Why, you ask? Well, out of utter snobbery, I was like “Well, the guy wrote the book in English, so English it is. Wonder how English works on this very special, very sensitive period in our history.” Well… Turns out it doesn’t. Thing is, the guy knows how to write. Problem is (and I swear I never thought I’d say this)… English is too dry, too impotent, too poor and too bare to account on that period of Kaunas because it lacks the cultural connotations. OUR connotations. And as a Lithuanian, more so, God-forbid, a Lithuanian from Kaunas you’ll feel annoyed by that all the time.
If you’re from elsewhere… Well, never mind. Just scroll down.
Names. Some worked amazingly well. They sounded totally natural (say, Justas Adamonis). Others felt like… well. Chips and fish ('scuse me, Britain). Say, Miss Pinigelis. Cute idea, cute name. But-oh-but – apart from not-so-appropriate (to my mind, in this context of the in-between-war Kaunas (yup, that’s what we call this period: tarpukaris, a.k.a. "in-between-war period")) cultural reference, it does not sound natural. Nor does Stan (likely, for Stanislovas, whom we’d call Stasys (well, Stas). Michael Landa… Uhm… OK? I guess, though could not quite place the ethnicity. Jew? German? Kaunietis? Nor does Freedom Boulevard (arrrrrrgh!). Laisvės alėja, FFS, Laisvės alėja! Laisvės alėja is the soul of my town, loaded with a century and a bit of cultural context. Don’t you dare call it anything else! Even if it makes it clearer to the world, Freedom Boulevard per se is a soulless unnatural construct that should be banned from existence. Period.
At the same time, you get krupnikas, zrazai, krustai, naminė prancing around the text all the time. K. Your book – your rules. But damn, changing dvaras and dvarases for “mansion(s)” wouldn’t do any harm. And I so wanted the in-between-war spirit. That the book be originally written in in-between-war-Lithuanian. Like Dolskis’s songs (check out YouTube "Danielius Dolskis - Elyt, tu meili"). I keep fingers crossed for the translator having done justice to the period and the language of the time.
Never mind. To be honest, Mr Sileika did more than well on other things.
I should compliment the author for doing justice to certain cultural context. The descriptions of Lithuanian foods are detailed and honest (yep, that’s what we eat, especially on Christmas, Easter, birthdays, funerals and a gazillion of other feasts). True to the bone, literally. Well done! So, a piece of advice. Eat before you read this book. Or don’t – you’ll get desperately hungry anyway.
Our cultural habits of welcoming guests, especially, foreign guests… Well. Wooley’s reception scene… Celebrations… Painfully true – must have been the author’s personal experience, or close to it, I suppose. We’re losing it now, though, but only to an extent. So yeah, given the chance, visit an authentic wedding in a country.
The author is also honest geographically, at least as much as I could discern. So if you like this book, please, do come and see all the setting for yourself – Daukanto Street, Donelaičio Street, Laisvės alėja - it’s all there, beautified with some nice extras having popped up during the last century. You won’t be disappointed!
Can’t comment on historical accuracy – that’s way above my competencies. The author seems to have done his homework, or at least worked hard to do it. So… Approved?
Another thing, which, I think, the author captured beautifully is the natural multiculturalism of Kaunas, which we sadly and cruelly lost; probably, once and for all (just a few years ago, prior to an increase in foreign medical students, Kaunas was among the places with the highest percentage Lithuanian ethnicity): "I don't mind speaking a lot of languages. When the Russians were here, I spoke to them in Russian and I spoke to lords and ladies in Polish and I spoke to the Jews in Yiddish, or if they had enough Lithuanian, they spoke to me in my language. Kaunas was like a layer cake that way. Everyone added to the flavour."
Back to crime fiction, then. This book does taste of film noir. More noir than film, though. The setting, at least initially, is bleak to the extreme. And I wonder whether that’s because of how things were in Lithuania after WW1 or… for other reasons. Considering the heavy historical aspect of the book, I was not expecting a twisty-turny-more-action-than-plot thriller. But it wasn’t that engaging either. To be honest, sometimes I had to push myself a bit (“C’mon, it’s about the provisional capital!”) – which is not what should happen with film or book noir. Well. Maybe that’s how the world there was those days? Less crooked, less perverse, less thrilling?
The characters did not fully engage me. Adamonis – don’t know whether because he’s counterintelligence or otherwise – was too detached, too distant, too emotionally uninvolved. Drat, that’s not what I expect from a Lithuanian Bond, goddamn it! Unless played by wooden-faced Craig (sincerest apologies to his fans – not my type). Nor did the forbidden Lily. Remember how I b*tched on Miss Pinigelis? Well, she grew on me. The lovely busy bee. But that’s about it. I liked some minor characters, though – Johny, Pranaitis. I think if they had been more developed, they would have made quite a cool spin-off on their own. Hey-ho for human darkness!
So yeah… How do I rate this? I do not want to downrate, nor do I want to overrate. 3-3.5 stars, I’d say? And, despite all the grumbling, a genuine thanks to Mr Sileika for opening up our cuisine, our city and our tiny lovely country to the world. God knows, Lithuania needs it.
And I'm running off to sing "Elyt, tu meili" and "Onyte, einam su manim pašokti".
This time, it’s nothing but personal. I’ll b*tch a bit, but please bear with that.
So a few months ago, a person I hold in high regard and whose taste in crime fiction I usually trust nearly unconditionally, dropped this link. To an interview. With a Canadian – whoah! – Lithuanian-Canadian guy. A Lithuanian-Canadian guy that wrote a book about… Kaunas. The place with streets I could see with my eyes closed shut tight. My city. My… preciousss-ss-s!
This promised… interesting. A full-grown man with his cultural consciousness formed in the West, deep, far West, without a hint of Soviet contagion writes a book about a town-city miles and miles and miles away. In English. A man whose parents lived in the very place itself, saw it built/rebuilt, rising, gaining up momentum and then losing it all just... Because. The world. And RNGesus.
It had to be special, this book. It had to be.
Now. If you’re a Lithuanian for some reason reading this (totally) subjective review, I’ll tell you wha(t). Read. It. In. Lithuanian. Why, you ask? Well, out of utter snobbery, I was like “Well, the guy wrote the book in English, so English it is. Wonder how English works on this very special, very sensitive period in our history.” Well… Turns out it doesn’t. Thing is, the guy knows how to write. Problem is (and I swear I never thought I’d say this)… English is too dry, too impotent, too poor and too bare to account on that period of Kaunas because it lacks the cultural connotations. OUR connotations. And as a Lithuanian, more so, God-forbid, a Lithuanian from Kaunas you’ll feel annoyed by that all the time.
If you’re from elsewhere… Well, never mind. Just scroll down.
Names. Some worked amazingly well. They sounded totally natural (say, Justas Adamonis). Others felt like… well. Chips and fish ('scuse me, Britain). Say, Miss Pinigelis. Cute idea, cute name. But-oh-but – apart from not-so-appropriate (to my mind, in this context of the in-between-war Kaunas (yup, that’s what we call this period: tarpukaris, a.k.a. "in-between-war period")) cultural reference, it does not sound natural. Nor does Stan (likely, for Stanislovas, whom we’d call Stasys (well, Stas). Michael Landa… Uhm… OK? I guess, though could not quite place the ethnicity. Jew? German? Kaunietis? Nor does Freedom Boulevard (arrrrrrgh!). Laisvės alėja, FFS, Laisvės alėja! Laisvės alėja is the soul of my town, loaded with a century and a bit of cultural context. Don’t you dare call it anything else! Even if it makes it clearer to the world, Freedom Boulevard per se is a soulless unnatural construct that should be banned from existence. Period.
At the same time, you get krupnikas, zrazai, krustai, naminė prancing around the text all the time. K. Your book – your rules. But damn, changing dvaras and dvarases for “mansion(s)” wouldn’t do any harm. And I so wanted the in-between-war spirit. That the book be originally written in in-between-war-Lithuanian. Like Dolskis’s songs (check out YouTube "Danielius Dolskis - Elyt, tu meili"). I keep fingers crossed for the translator having done justice to the period and the language of the time.
Never mind. To be honest, Mr Sileika did more than well on other things.
I should compliment the author for doing justice to certain cultural context. The descriptions of Lithuanian foods are detailed and honest (yep, that’s what we eat, especially on Christmas, Easter, birthdays, funerals and a gazillion of other feasts). True to the bone, literally. Well done! So, a piece of advice. Eat before you read this book. Or don’t – you’ll get desperately hungry anyway.
Our cultural habits of welcoming guests, especially, foreign guests… Well. Wooley’s reception scene… Celebrations… Painfully true – must have been the author’s personal experience, or close to it, I suppose. We’re losing it now, though, but only to an extent. So yeah, given the chance, visit an authentic wedding in a country.
The author is also honest geographically, at least as much as I could discern. So if you like this book, please, do come and see all the setting for yourself – Daukanto Street, Donelaičio Street, Laisvės alėja - it’s all there, beautified with some nice extras having popped up during the last century. You won’t be disappointed!
Can’t comment on historical accuracy – that’s way above my competencies. The author seems to have done his homework, or at least worked hard to do it. So… Approved?
Another thing, which, I think, the author captured beautifully is the natural multiculturalism of Kaunas, which we sadly and cruelly lost; probably, once and for all (just a few years ago, prior to an increase in foreign medical students, Kaunas was among the places with the highest percentage Lithuanian ethnicity): "I don't mind speaking a lot of languages. When the Russians were here, I spoke to them in Russian and I spoke to lords and ladies in Polish and I spoke to the Jews in Yiddish, or if they had enough Lithuanian, they spoke to me in my language. Kaunas was like a layer cake that way. Everyone added to the flavour."
Back to crime fiction, then. This book does taste of film noir. More noir than film, though. The setting, at least initially, is bleak to the extreme. And I wonder whether that’s because of how things were in Lithuania after WW1 or… for other reasons. Considering the heavy historical aspect of the book, I was not expecting a twisty-turny-more-action-than-plot thriller. But it wasn’t that engaging either. To be honest, sometimes I had to push myself a bit (“C’mon, it’s about the provisional capital!”) – which is not what should happen with film or book noir. Well. Maybe that’s how the world there was those days? Less crooked, less perverse, less thrilling?
The characters did not fully engage me. Adamonis – don’t know whether because he’s counterintelligence or otherwise – was too detached, too distant, too emotionally uninvolved. Drat, that’s not what I expect from a Lithuanian Bond, goddamn it! Unless played by wooden-faced Craig (sincerest apologies to his fans – not my type). Nor did the forbidden Lily. Remember how I b*tched on Miss Pinigelis? Well, she grew on me. The lovely busy bee. But that’s about it. I liked some minor characters, though – Johny, Pranaitis. I think if they had been more developed, they would have made quite a cool spin-off on their own. Hey-ho for human darkness!
So yeah… How do I rate this? I do not want to downrate, nor do I want to overrate. 3-3.5 stars, I’d say? And, despite all the grumbling, a genuine thanks to Mr Sileika for opening up our cuisine, our city and our tiny lovely country to the world. God knows, Lithuania needs it.
And I'm running off to sing "Elyt, tu meili" and "Onyte, einam su manim pašokti".
January 21, 2020
Few Americans could find Lithuania on a map. Yet that little Baltic country has a long, proud history — in fact, for a time it was not little at all — and has borne witness to many of the seminal events of recent centuries. And Lithuanian-Canadian author Antanas Sileika cleverly picks the years immediately following World War I to set a spy story there. In the process, he helps us gain perspective on some of the most interesting events of the twentieth century. In Provisionally Yours, loosely based on real-world people and events, Sileika illustrates the fallout from the Russian Revolution, the impact of World War I on the Eastern Front, and the all-too-predictable consequences of the Treaty of Versailles.
Sileika’s protagonist, Justas Adamonis, is modeled on one “Jonas Budrys . . . the chief of Lithuanian counterintelligence between 1921 and 1923. [He] was the James Bond of a backward former Russian province; he inspired my Justas Adamonis and as a nod toward that lineage, I named Adamonis’s secretary Miss Pinigelas, which is an approximate translation of the name ‘Miss Moneypenny’ from the James Bond novels.” However, Admonis comes across as nothing at all like James Bond, or Pinigelas as Miss Moneypenny. Oh, and by the way, Jonas Budrys’s son was the late Algis Budrys, a name familiar to fans of classical science fiction.
A spy story set in Lithuania in a perilous time
Lithuania had fought its way out of the Russian Empire in the throes of the Revolution and signed a peace treaty with the Communist regime in Moscow. But the country was in an exceedingly precarious position. Poland, its much larger neighbor to the south and west, had seized the capital, Vilnius, and threatened to invade the rest. In fact, after the Lithuanian language, Polish was the most commonly spoken tongue in the country. (Russian, German, and Yiddish were also widely understood.) The government was broke and largely dysfunctional, dependent on hard-to-get loans from German banks that were themselves reeling from World War I.
Into this chaotic scene comes Justas Adamonis, a refugee from the Soviet Union. He is a thirty-something former soldier in the tsar’s army who had worked in military intelligence, first for the Whites and then the Reds in Russia’s blood-soaked civil war. No sooner does he arrive in Kaunas, the provisional capital, than he is recruited to run the country’s counterintelligence agency.
More than just a spy story, a window on history
In his new job for the Lithuanian provisional government, Adamonis chances upon evidence that members of the cabinet are smuggling goods into Russia, where famine has taken hold. Much of his time and energy goes toward amassing proof of the conspiracy. But he finds time to reacquaint himself with his huge extended family in the countryside and to fall in love with a distant cousin who has just returned from the United States with a wealthy American husband. Sileika’s story is engaging in its own right, but Provisionally Yours is more than just a spy story set in Lithuania. It captivates for its detailed look at life in that troubled little corner of the world at one of the inflection points in twentieth-century history.
Sileika’s protagonist, Justas Adamonis, is modeled on one “Jonas Budrys . . . the chief of Lithuanian counterintelligence between 1921 and 1923. [He] was the James Bond of a backward former Russian province; he inspired my Justas Adamonis and as a nod toward that lineage, I named Adamonis’s secretary Miss Pinigelas, which is an approximate translation of the name ‘Miss Moneypenny’ from the James Bond novels.” However, Admonis comes across as nothing at all like James Bond, or Pinigelas as Miss Moneypenny. Oh, and by the way, Jonas Budrys’s son was the late Algis Budrys, a name familiar to fans of classical science fiction.
A spy story set in Lithuania in a perilous time
Lithuania had fought its way out of the Russian Empire in the throes of the Revolution and signed a peace treaty with the Communist regime in Moscow. But the country was in an exceedingly precarious position. Poland, its much larger neighbor to the south and west, had seized the capital, Vilnius, and threatened to invade the rest. In fact, after the Lithuanian language, Polish was the most commonly spoken tongue in the country. (Russian, German, and Yiddish were also widely understood.) The government was broke and largely dysfunctional, dependent on hard-to-get loans from German banks that were themselves reeling from World War I.
Into this chaotic scene comes Justas Adamonis, a refugee from the Soviet Union. He is a thirty-something former soldier in the tsar’s army who had worked in military intelligence, first for the Whites and then the Reds in Russia’s blood-soaked civil war. No sooner does he arrive in Kaunas, the provisional capital, than he is recruited to run the country’s counterintelligence agency.
More than just a spy story, a window on history
In his new job for the Lithuanian provisional government, Adamonis chances upon evidence that members of the cabinet are smuggling goods into Russia, where famine has taken hold. Much of his time and energy goes toward amassing proof of the conspiracy. But he finds time to reacquaint himself with his huge extended family in the countryside and to fall in love with a distant cousin who has just returned from the United States with a wealthy American husband. Sileika’s story is engaging in its own right, but Provisionally Yours is more than just a spy story set in Lithuania. It captivates for its detailed look at life in that troubled little corner of the world at one of the inflection points in twentieth-century history.
March 7, 2024
Labai lengvai, nors ir nesitikėjau pernelyg sudėtingo pasakojimo.
Romanas apie šnipus. Paviršutiniškas, gal tikrai kaip filmas žiūrėtųsi smagiau. Nežinau, nemačiau.
Išdavystės, kai tautybė galiausiai vistiek nusveria pilietybę. Ir, aišku, kaip visada - ieškokite moters.
Romanas apie šnipus. Paviršutiniškas, gal tikrai kaip filmas žiūrėtųsi smagiau. Nežinau, nemačiau.
Išdavystės, kai tautybė galiausiai vistiek nusveria pilietybę. Ir, aišku, kaip visada - ieškokite moters.
August 31, 2022
Šis istorinis nuotykinis romanas gali būti “sugraužiamas” vienu ypu. Nors tai pramoginio žanro kūrinys, vis dėlto gal net geriau nei istorinė dokumentika leidžia įsivaizduoti bei įsiminti tarpukariu atkuriamos Lietuvos valstybės kai kuriuos svarbius įvykius. Labai mėgstu istorinio romano žanrą. O Antanas Šileika įrodo, jog Lietuvos istorija ir jos veikėjai iš tiesų verti ne vieno romano.
Šį lietuvių kilmės kanados rašytoją vertinu dėl jau anksčiau perskaitytų puikių jo knygų lietuviška tematika — “Pirkiniai išsimokėtinai”, “Pogrindis”, “Basakojis bingo pranešėjas”. A. Šileikos plunksna mane žavi ir lengvumu, švelniu humoru.
Šį lietuvių kilmės kanados rašytoją vertinu dėl jau anksčiau perskaitytų puikių jo knygų lietuviška tematika — “Pirkiniai išsimokėtinai”, “Pogrindis”, “Basakojis bingo pranešėjas”. A. Šileikos plunksna mane žavi ir lengvumu, švelniu humoru.
October 19, 2024
“Lietuva visais laikais buvo it spalvinga mozaika, kurioje per amžius daugmaž taikiai sugyveno įvairių tautybių ir religijų žmonės - lietuviai ir žydai, taip pat lenkai, rusai, karaimai ir totoriai.” “Būtų be galo gera tiesiog turėti žmoną, kuri sėdėtų kitoje stalo pusėje, juodu kartu gertų arbatą ir valgytų duoną su sviestu, būtų gera lovoje po antklodėmis jausti jos kūno šilumą greta savojo.”
October 6, 2024
Lithuanian is notoriously complex language. The geopolitical situation of Lithuania itself, certainly in the wake of WWI, was arguably even more complex. Stuck between what Šileika calls "the hammer of Germany and the anvil of the Soviet Union"--and that's not even to mention the smoldering coal fire that was its close cousin Poland--little Lithuania somehow figured out how to preserve its independence for the better part of two decades during those turbulent interwar years.
Šileika has written a fast-paced novel that hews closely to actual historical events that took place between 1921 and 1923. His characters are lively, if not quite as richly rendered as the characters of Graham Greene, an author he looked to for inspiration in the design of Provisionally Yours. If you like the trope of the ugly American, you won't be disappointed with one of Worcester's finest, the nasally Mr. Woolly. I particularly liked Ms. Pinigelis; I'm glad I didn't know the backstory to that name before reading the novel!
Several story lines intersect, as they should with so many different historical forces at play. And the writing is thoughtful. His comparison of Poland and Lithuania to England and Ireland, I thought, was particularly helpful; I had never thought of the situation in quite those terms. I appreciate the focus on corruption, the calculated uprising, and his portrait of a dying country estate. I feel like the Jews were a missing piece in this novel, and that they might have, to effect, played a bigger role in the action. No matter, though, this was an excellent read and there's very little fault to be found! (c) Jeffrey L. Otto, October 5, 2024
Šileika has written a fast-paced novel that hews closely to actual historical events that took place between 1921 and 1923. His characters are lively, if not quite as richly rendered as the characters of Graham Greene, an author he looked to for inspiration in the design of Provisionally Yours. If you like the trope of the ugly American, you won't be disappointed with one of Worcester's finest, the nasally Mr. Woolly. I particularly liked Ms. Pinigelis; I'm glad I didn't know the backstory to that name before reading the novel!
Several story lines intersect, as they should with so many different historical forces at play. And the writing is thoughtful. His comparison of Poland and Lithuania to England and Ireland, I thought, was particularly helpful; I had never thought of the situation in quite those terms. I appreciate the focus on corruption, the calculated uprising, and his portrait of a dying country estate. I feel like the Jews were a missing piece in this novel, and that they might have, to effect, played a bigger role in the action. No matter, though, this was an excellent read and there's very little fault to be found! (c) Jeffrey L. Otto, October 5, 2024
May 21, 2022
Neskaičiau knygų apie Džeimsą Bondą, bet mačiau kelis filmus. Neprilygsta Antano Šileikos "Laikinai jūsų" "Džeimsui Bondui", net ir panelę Pinigėlę pavadinus mis Moneypenny garbei. Tiesiog trūksta veiksmo. Yra epizodų, kurie galėtų būti geri, bet jie staiga prasidėję staiga ir pasibaigia. Knygoje laiko tėkmė nėra aiški, atrodo, praėjo pora dienų, nors iš tiesų geri keturi mėnesiai.
Patiko skaityti apie tarpukario Kauną. Patiko, kad Adamonis įkvėptas realaus asmens. Dabar norėtųsi paskaityti daugiau apie Klaipėdos krašto istoriją.
-----
2022-ųjų skaitymo iššūkis
Geografinis
12. Knyga, kurios veiksmas vyksta Kaune, arba kurią parašė rašytoja(s) iš Kauno
Knygos veiksmas vyksta Kaune.
Patiko skaityti apie tarpukario Kauną. Patiko, kad Adamonis įkvėptas realaus asmens. Dabar norėtųsi paskaityti daugiau apie Klaipėdos krašto istoriją.
-----
2022-ųjų skaitymo iššūkis
Geografinis
12. Knyga, kurios veiksmas vyksta Kaune, arba kurią parašė rašytoja(s) iš Kauno
Knygos veiksmas vyksta Kaune.
Read
December 15, 2020I really enjoyed this surprise read I accidentally stumbled upon in a dusty bookshop off Charing Cross road whilst shopping for wine and flowers for a visit by my auntie, Mme Louiza St Giles from Bruxelle. I guess the initial carelessness of the principal character is what attracted. Once I read his name is Justas, I practically swooned and wished for nothing else, but to stroll down the road with this romantic lead until we stumbled across the countryside wedding - even though it was clear from the outset our hero has woman trouble weaved into this furrowed brows. The ending was not expected. Tragically sad, but oh, so very appropriate. I was left guessing, perhaps Justas orchestrated the death of his lover and her sinus troubled husband. Antanas' insight into the shady world of post-war Lithuania disappointed not in the least. Reading the inspiration of his writing of this work now inspired me to grab my bike and cycle through the Lithuanian countryside in summer '21 in the hope of catching a small reflection of the countryside life depicted. Bravo Antanas. Perhaps a follow-up? Did Justas marry his secretary in the end and became a corrupted politician himself?
January 20, 2020
Kaunas ir tarpukario Lietuva. Kadangi pati šiuo metu gyvenu Kaune, buvo labai įdomu skaityti to meto miesto vaizdą - minimą Laisvės alėją, Metropolio viešbutį ar senamiestį. Skaitant labai dirbo vaizduotė ties kiekvienu namu ar miesto kampu, o tai ypač suteikė įdomumo pačiam laikui su knyga.
Kaip ir parašyta viršelio nugarėlėje - romanas, vertas lietuviškojo Džeimso Bondo vardo. Išties, nes istorija pateikiama apie kontržvalgybininkus, kontrabandą, korupcijos, visa politinių nuodėmių banga, žodžiu, visko daug. Bet ne visada tas daug būna gerai. Tikėjausi, kad labiau būsiu įtraukta, bet nepavyko įsijausti į pačius veikėjus ir jie manęs neįtikino. Norėjosi stipresnio įspūdžio, o čia jį gavau tik iš pačio vaizdinio ir aplinkos.
Kaip ir parašyta viršelio nugarėlėje - romanas, vertas lietuviškojo Džeimso Bondo vardo. Išties, nes istorija pateikiama apie kontržvalgybininkus, kontrabandą, korupcijos, visa politinių nuodėmių banga, žodžiu, visko daug. Bet ne visada tas daug būna gerai. Tikėjausi, kad labiau būsiu įtraukta, bet nepavyko įsijausti į pačius veikėjus ir jie manęs neįtikino. Norėjosi stipresnio įspūdžio, o čia jį gavau tik iš pačio vaizdinio ir aplinkos.
January 19, 2020
I read a recommendation that called the main character a Lithuanian James Bond. However, I think that was a misnomer. This book is a slow paced thriller. The author devoted time to show the reader parts of Kaunas and the countryside, many descriptions of food, and its people. There were developments about what happens to the idealistic people in a young government that tries to build itself from scratch. It's interesting, but the reader will definitely have to go in with an open mind so expectations of fast-paced action won't hinder one's enjoyment.
January 12, 2021
Read because of the setting in post-WWI Lithuania, this is a very good espionage novel, in which Justas Adamonis, returning from wartime experiences in Russia, becomes head of counter-intelligence in the new country under threat from Poland and Russia. The return of his distant cousin with her husband from New York complicates matters, as a range of interesting characters assist in uncovering smuggling and are complicit in the Klaipeda Revolt. The prose is occasionally stilted, but it’s a convincing, involving story
September 24, 2024
Puikus skaitinys! Lengvai, įtraukiančiai parašytas, galima tarti, netgi kiek skoningai holivudiškas romanas. Neturi perdėto, dirbtino klampumo ar hiperbolizuoto tragiškumo nors fabulai netrūksta netikėtumų ir aštrumo ar psichologinių dramų. Puikus istorinis pasiruošimas/ tyrimas apie tarpukario Kauną, neretai leidžiantis giliau pažįstantiems šį miestą netgi labai konkrečiai atsekti pastatus, kuriuose vyksta veiksmas arba kokios istorinės personos/ įvykiai slepiasi už autoriaus inspiracijų.
Galimai 4,5/5.
Galimai 4,5/5.
June 5, 2019
Antanas Sileika's PROVISIONALLY YOURS tells both the sad and thrilling story of how it felt to be alive in the time between the world wars in Eastern Europe, a time when all the choices seemed bad and many, indeed, led to deadly outcomes. The book is a thriller and a love story both, but it is also a story rich in historic detail. It is a great read and a great achievement.
December 1, 2019
I really enjoyed this book, the characters, the political events and spying intrigue kept me turning the pages. It took me to a country, Lithuania, and a time there (between the world wars) that I knew nothing about and this made a very good read. The plot is complicated and is full of devious characters that I enjoyed.
December 13, 2019
Certainly first Lithuanian crime fiction I've read! Full of history of Lithuania after First World War, and it's struggle to be an independent nation located between larger countries. I'm not sure if I liked the book because of the story-line (which did have some good surprises) as much as what I learned about a community about which I knew very little.
March 2, 2021
Vertingoji šios knygos dalis - tarpukario Lietuvos fonas. Žmonės, politinės aplinkybės, to meto nuotaikos visuomenėje pasirodė atspindėtos visai neprastai. O ir žinių spragas apie Klaipėdos krašto prijungimą užpildžiau. Kitkas - nei labai blogai, nei labai gerai. Tiesiog nuobodu. Nesu tokio žanro gerbėja, bet šnipų romaną įsivaizduoju kupiną veiksmo. O čia didžiąją dalį knygos nevyko nieko arba vyko mažareikšmiai dalykai...
December 14, 2023
Lithuanian spies, intrigue and romance
All readers who have visited Lithuania, know some of its history, or have Lithuanian roots would enjoy the intrigue, plot and setting of this story. Some romance and adventure add just enough spice to make this novel a great read. Thank you, Antanai, for another great book.
All readers who have visited Lithuania, know some of its history, or have Lithuanian roots would enjoy the intrigue, plot and setting of this story. Some romance and adventure add just enough spice to make this novel a great read. Thank you, Antanai, for another great book.
May 21, 2025
Dar vienas romanas apie tarpukario Kauną. Skaityti įtraukė, gal tik į pabaigą pradėta skubėti su siužetu. Dar vis nepaleido jausmas, kad pagrindinės knygos istorijos girdėtos - ir tai tiesa, nes istorijas Bernardas Gailius knygoje “Nusikaltimai prie Smetonos” papasakoja tikras istorijas, sukėlusias rezonansą to meto Lietuvoje.
June 28, 2019
Interesting historical novel based on real history. It takes place in Luthuania in the early 1920's, at a time when the USSR thought it might incorporate the country, half of it was the property of France, and the other half was coveted by Germany.
Displaying 1 - 30 of 43 reviews