What do you think?
Rate this book
Amerika be dangoraižių
Antroji filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės Eglės Gerulaitytės knyga. Pirmoji, „Bastūnės liudijimai“ apie keliones motociklu po Pietų Ameriką, išleista 2017 m.
„Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.
Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių“ ir savo vietos po saule paieškų metraštis.
Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?
Kam keliauti, kai net tolimiausius pasaulio kampelius galima pamatyti National Geographic kanale ar YouTube ar pasiskaityti Wikipedijas? Kam motociklu, ir dar bekele, kai yra tiek saugių ir patogių lėktuvų, traukinių ir automobilių? Nes kompiuterio ar televizoriaus ekrane nesigūši nuo stūgaujančių Labradoro girios vėjų, nepajusi Naujosios Meksikos dykumų smėlio karščio ir neužuosi Karibų žvejo senelės verdamos vakarienės. Nes lėktuvai nesileidžia mažutėse San Blas salelėse, nėra traukinių į magiškąjį Šei kanjoną Arizonoje, o asfaltuoti keliai neveda į svaiginančias Uolinių Kalnų perėjas. Nes keliaujant motociklu atokiais, dažnai pasaulio jau pamirštais keliukais, sutinki pačius nuostabiausius perėjūnus ir pasakorius, atsiskyrėlius ir nuotykių ieškotojus, navahų pėdsekius ir Kolorado elnių medžiotojus, Luizianos pelkių raganas ir Oklahomos galvijų piemenis, nes tik taip ankstų miglotą rytą aplink palapinę pripėduoja didžiulis briedis, stūgauja kojotai ir tyliai šnara ežerų nendrės. Nes tik tamsiausią naktį mirga ryškiausios žvaigždės, ir tik po pasiutusios liūties žemė pakvimpa pačia gyvybe.
Nes keliauti - tai gyventi.
Eglė Gerulaitytė
Lyg pats būčiau keliavęs – tos pačios pažįstamos baimės, tie patys klausimai ir vienintelis atsakymas – eiti, važiuoti, dabar. Skaitytojai, sėskite ant motociklo Eglei už nugaros, ji jus smagiai pavėžins bekelėmis po Ameriką ir labai daug ką papasakos!
Keliautojas, rašytojas Dainius Kinderis
„Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.
Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių“ ir savo vietos po saule paieškų metraštis.
Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?
Kam keliauti, kai net tolimiausius pasaulio kampelius galima pamatyti National Geographic kanale ar YouTube ar pasiskaityti Wikipedijas? Kam motociklu, ir dar bekele, kai yra tiek saugių ir patogių lėktuvų, traukinių ir automobilių? Nes kompiuterio ar televizoriaus ekrane nesigūši nuo stūgaujančių Labradoro girios vėjų, nepajusi Naujosios Meksikos dykumų smėlio karščio ir neužuosi Karibų žvejo senelės verdamos vakarienės. Nes lėktuvai nesileidžia mažutėse San Blas salelėse, nėra traukinių į magiškąjį Šei kanjoną Arizonoje, o asfaltuoti keliai neveda į svaiginančias Uolinių Kalnų perėjas. Nes keliaujant motociklu atokiais, dažnai pasaulio jau pamirštais keliukais, sutinki pačius nuostabiausius perėjūnus ir pasakorius, atsiskyrėlius ir nuotykių ieškotojus, navahų pėdsekius ir Kolorado elnių medžiotojus, Luizianos pelkių raganas ir Oklahomos galvijų piemenis, nes tik taip ankstų miglotą rytą aplink palapinę pripėduoja didžiulis briedis, stūgauja kojotai ir tyliai šnara ežerų nendrės. Nes tik tamsiausią naktį mirga ryškiausios žvaigždės, ir tik po pasiutusios liūties žemė pakvimpa pačia gyvybe.
Nes keliauti - tai gyventi.
Eglė Gerulaitytė
Lyg pats būčiau keliavęs – tos pačios pažįstamos baimės, tie patys klausimai ir vienintelis atsakymas – eiti, važiuoti, dabar. Skaitytojai, sėskite ant motociklo Eglei už nugaros, ji jus smagiai pavėžins bekelėmis po Ameriką ir labai daug ką papasakos!
Keliautojas, rašytojas Dainius Kinderis
277 pages, Paperback
First published February 6, 2019
1 person is currently reading
55 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 15 of 15 reviews
June 3, 2019
Knyga, kuri manyje pasėjo svajonę išsilaikyti motociklo teises, įsigyti jį, sėsti ant jo ir keliauti kur tik akys numato arba tiesiog odė žaviajai panelei Amerikai. Nors ir knyga pasėjo tikrai gražią ir drąsią svajonę manyje, tačiau daug žvaigždučių jai neskyriau. Visgi kodėl?
+ už tai, kad nors ir vadinu šią knygą „ode Amerikai" - kūrinyje atsiskleidžia ir Amerikos kontrastai. Kalbėdama apie kontrastus neturiu omenyje NYC'o dangoraižius su „ugnies raudonumo" uolomis Kolorade - tai skurdo kontrastas prieš narkotikų baronų prabangiais namais Meksikoje; laisve Kanadoje prieš ribojantį socializmą Kuboje;
+ už akims patraukliai išdėstytas ir atrodančias nuotraukas. Padėka ir autorei, už tobulai pagautus kadrus ir leidyklos maketuotojams, už laiku įterptas nuotraukas, kurios nebado akių ir visiškai netrukdo skaitymui;
+ už tai, jog ši knyga yra geras pavyzdys to, kad kelionės - tai ne vien pamatyti pastatai, įžymus objektai, bet ir nuoširdūs pokalbiai su vietiniais, gerumo apraiškos, kai ištinka bėdos tau/aplinkiniams. Ši knyga, tai ne vien sausas vietovių aprašymas, bet ir detalus gilinimasis į save ir aplinkinius;
- už tai, kad labai daug pasiteisinimų ir dvejojimų iki tol, kol pasiryžtama keliauti į pačią Ameriką (pirmus penkiasdešimt puslapių galite praleisti - nebent Europa domina). Ir taip, suprantu, kad tokio masto kelionei, ir vien motociklu, prisireikia nemažai drąsos, bet skaitytojui, kuris nori prisiliesti prie Amerikos - tas ne visai įdomu;
- už nuolatinį skubėjimą ir tiesiog bėgimą per valstijas. Buvo vietos, kuriuose autorė pasakodama išsiplėtė (Kuba), ir buvo vietos, kai per vieną skyrelį, tiesiog perbėgi kelias valstijas iš eilės, net nestabtelėdama detaliau.
Taigi, apibendrinus? Skaityti šią knygą - vienas malonumas, o puslapiai tiesiog tirpste tirpsta. Tobula motyvacinė knyga tiems, kurie NORI keliauti, bet NEPASIRĮŽTA.
+ už tai, kad nors ir vadinu šią knygą „ode Amerikai" - kūrinyje atsiskleidžia ir Amerikos kontrastai. Kalbėdama apie kontrastus neturiu omenyje NYC'o dangoraižius su „ugnies raudonumo" uolomis Kolorade - tai skurdo kontrastas prieš narkotikų baronų prabangiais namais Meksikoje; laisve Kanadoje prieš ribojantį socializmą Kuboje;
+ už akims patraukliai išdėstytas ir atrodančias nuotraukas. Padėka ir autorei, už tobulai pagautus kadrus ir leidyklos maketuotojams, už laiku įterptas nuotraukas, kurios nebado akių ir visiškai netrukdo skaitymui;
+ už tai, jog ši knyga yra geras pavyzdys to, kad kelionės - tai ne vien pamatyti pastatai, įžymus objektai, bet ir nuoširdūs pokalbiai su vietiniais, gerumo apraiškos, kai ištinka bėdos tau/aplinkiniams. Ši knyga, tai ne vien sausas vietovių aprašymas, bet ir detalus gilinimasis į save ir aplinkinius;
- už tai, kad labai daug pasiteisinimų ir dvejojimų iki tol, kol pasiryžtama keliauti į pačią Ameriką (pirmus penkiasdešimt puslapių galite praleisti - nebent Europa domina). Ir taip, suprantu, kad tokio masto kelionei, ir vien motociklu, prisireikia nemažai drąsos, bet skaitytojui, kuris nori prisiliesti prie Amerikos - tas ne visai įdomu;
- už nuolatinį skubėjimą ir tiesiog bėgimą per valstijas. Buvo vietos, kuriuose autorė pasakodama išsiplėtė (Kuba), ir buvo vietos, kai per vieną skyrelį, tiesiog perbėgi kelias valstijas iš eilės, net nestabtelėdama detaliau.
Taigi, apibendrinus? Skaityti šią knygą - vienas malonumas, o puslapiai tiesiog tirpste tirpsta. Tobula motyvacinė knyga tiems, kurie NORI keliauti, bet NEPASIRĮŽTA.
December 31, 2020
"Ne visada tas, kas blaškosi - paklydęs".
Kokio gerumo knyga metų pabaigai! Nuo pat pradžių iki galo įdomiai pasakojanti autorės patirtis (be pasikėlimo ir išvedžiojimų) - sklandžiai, savitu stiliumi (labai vykę aprašymai), papildant fotografijomis, leidžiant skaitytojui kartu su ja keliauti judriomis ir tingiomis pačių įvairiausių miestų gatvėmis.
Jei mėgstate keliones, domitės kitomis kultūromis, žavitės motociklais - ši knyga privaloma. Būtinai skaitysiu ir pirmą jos dalį.
Labai, labai patiko ir įsiminė.
Kokio gerumo knyga metų pabaigai! Nuo pat pradžių iki galo įdomiai pasakojanti autorės patirtis (be pasikėlimo ir išvedžiojimų) - sklandžiai, savitu stiliumi (labai vykę aprašymai), papildant fotografijomis, leidžiant skaitytojui kartu su ja keliauti judriomis ir tingiomis pačių įvairiausių miestų gatvėmis.
Jei mėgstate keliones, domitės kitomis kultūromis, žavitės motociklais - ši knyga privaloma. Būtinai skaitysiu ir pirmą jos dalį.
Labai, labai patiko ir įsiminė.
January 3, 2021
Labai įtraukiantis, vaizdingas pasakojimas apie keliones po JAV, Kanadą, Meksiką, Karibų salas. Knyga priminė pačios lankytas vietas JAV, jausmą keliaujant tiek per indėnų rezervatų teritorijas, tiek ir per Niujorką. Dar labiau užsinorėjau pamatyti laukinę Kanadą ir atokias jos vietoves.
Knygoje labai gražios nuotraukos, puikiai papildančios pasakojimą. Norėjosi jų dar daugiau 🙂
Man asmeniškai pritrūko daugiau detalumo apie keliavimo motociklu kasdienybę. Kadangi pati esu nemažai keliavus dviračiais, tai įdomu visos detalės ir smulkmenos.
Knygoje labai gražios nuotraukos, puikiai papildančios pasakojimą. Norėjosi jų dar daugiau 🙂
Man asmeniškai pritrūko daugiau detalumo apie keliavimo motociklu kasdienybę. Kadangi pati esu nemažai keliavus dviračiais, tai įdomu visos detalės ir smulkmenos.
November 20, 2023
Nepaprastai gražiai parašyta kelionių knyga. Skaityti - vienas malonumas. Ir skausmas bei ilgesys, nes sergu kelionių po Šiaurės Ameriką liga. Perskaičiau vienu prisėdimu, tarsi kartu su autore pralėkiau, sėdėdama už nugaros, įsikirtusi į kietą motociklininko striukę.
April 10, 2019
Šį kartą – kiek nuo kito galo. Turėjau (ir vis dar turiu) kolegę. Baltapūkė, ilgaplaukė, mėgstanti siuvinėti, puikiai susigaudanti smulkmenose, stropi, nepamainoma pagalbininkė, visų dešinioji ranka. Ir ji vairuoja motociklą. Keliauja Lietuvos keliais, rūpinasi specialia apranga, šalmais, kitkuo. Ji – tokia nepanaši į tai, ką jau žinai apie ją. Taip susikurti mitai ir legendos (įsitikinimai) ir yra griaunami. Įsivėlus į pokalbį apie motociklus, ji papasakojo apie „bastūnę“. Ką, sakau? Ir ji parodo šviesių plaukų dreduotos moters motociklininkės atvaizdą ant knygos viršelio. Toji „bastūnė“ – EGLĖ GERULAITYTĖ.
Egle, ar nieko prieš, kad sava apžvalga bei mintimis kalbėsiu su Jumis? Pradžioje pasidalinkite, ar blogai, kad pradėjau skaityti nuo kito galo – Jūsų antrosios knygos?
Narstant Jūsų aprašomus nuotykius, norisi sutikti. Esate teisi, visiškai teisi. „Pirmiausia reikėjo išdrįsti ir tiesiog iškeliauti. Aplinkybės niekuomet nebus palankios, momentas niekuomet nebus tas, santaupų niekuomet nebus pakankamai – visa tai tėra pasiteisinimai, o ne geros priežastys likti saugiame narvelyje.“ Būsiu atviras – daugmaž metus „myžčiojau“, kol išdrįsau nusipirkti bilietą į vieną pusę. Tuo metu gyvenimas buvo ypatingai tvarkingas ir saugus, bet nosis užuodė nuotykį, iššūkį. O jam žengti reikėjo tik draugo, jūsųjų Polo atitikmens.
Puslapyje numeris 44 radau pastraipą, kurią perskaičius įsitikinu, jog kartais priešingybės yra gerai, kito žmogaus ramybė yra gerai, kito žmogaus patirtis yra gerai. Kitas suteikia stiprybės, kad esi ne vienas toks. Jūsų Polas reikė ramybę Jums taip, kaip ją teikia mano man. Dažnu atveju esu „keistas smulkmenų dramų žmogus“. Bet atėjus lemiamai ir tikrai svarbiai akimirkai – susiimu, susitvarkau, įkvėpiu, iškvėpiu ir tikslingai veikiu. Visaip kaip Jūs.
Perskaičius Jūsų knygą jaučiu, kad su manimi viskas tvarkoje. Natūralu, kad baisu, kai „nuo prarajos krašto žemyn pažiro smulkūs akmenėliai“. Yra čia baisių kelių, nepravažiuojamų, skardžių, serpantinų. Kartais jaudina miegas miškuose, kitokie ir neįprasti garsai, iššūkiai kely ir „kažkur“. Tikiu, kad mus tai sustato, mus tai sutvirtina, įkvepia, adrenalinas karts nuo karto mus pažadina.
Jūsų AMERIKA BE DANGORAIŽIŲ. Ji apie žingsį link ir pasiruošimą iššūkiui. Apie tai, kad mesti darbą – jau nebėra taip sunku, tai madinga, o kartais labai reikalinga. Pinigai uždirbami ir išleidžiami, tokia jų prigimtis. Jūsų nupasakotų kraštų gausybė, didybė, grožis ir nekasdieniškumas: aligatoriai, Kanada, Niufaundlandas, Pirmosios tautos, Labradoro giria, amišai, inuitai ir kita. Ir aš vis dar esu Jūsų Meksikoje bei kelionėse, sekusiose po jos. Istorinis kontekstas, žmonių pasakojimai, įdomūs faktai, nuostabios nuotraukos. Esu įkvėptas pamatyti tai pats. O Jums, beje, rekomenduoju išmėginti Naująją Zelandiją.
Visa Jūsų kelionė labai artima. Vietoje motociklo keliauju keturrate priemone. Prausiuosi upėse, ežeruose, jūroje, viešuose ir šaltuose dušuose, o kartą per savaitę „leidžiame prabangą“ nueiti į kurio nors miesto baseiną (karšto vandens poreikis). Valgome tai, ką pasigaminame patys – automobilyje turime dujinę viryklę, puodų ir rakandų, kurie reikalingo košei, troškiniui, sriubai ar kokiam kitam patiekalui paruošti. Toks tas mūsų gyvenimas kelyje.
Viena vieta, kuri manęs nepaliko abejingo. Tuomet, kai Kerė Jums pasakė, kad keliautumėte, keliautumėte ir rastume, ko ieškote, įteikė cintrinžolių. Negaliu nepapasakoti savo nutikimo. Rytais, kai pasistatydavome automobilį šalia jūros, pasiimdavau puodelį kavos ir eidavau ant kranto. Vieną rytą prie manęs priėjo moteriškė. Sakė, kad ją prie manęs prieiti pastūmėjo Dievas. Ji, kaip čionykštis žmogus, pasiteiravo manęs, kas aš, iš kur ir kitų užsieniečiams užduodamų klausimų. Užsimezgė nuoširdus ir malonus pokalbis. O vėliau nustebina sakydama, kad norėtų mane palaiminti – pasimelsti su manimi. Tąkart aš nenustebau, sutikau. Nes tai buvo ne pirmas kartas per šiuos kelis mėnesius, kol esu čia, svečioje šalyje, kai nepažįstamasis prieina vedamas vidinių balsų ir nori palaiminti. Kerė, matyt, jautė, kad Jums, būtent Jums, reikia atrasti ir surasti, kad ir kas tai bebūtų. Matyt, kad tai buvo jos palaiminimas.
Jūs esate nuostabi. Dabar esate dalis mano nuotykio, mano „Polo“ versija knygoje.
Kitiems rekomenduoju. Rekomenduoju, nes kartais įkvepimui reikia vieno žingsnio. Rekomenduoju, nes galbūt jaučiatės taip, kaip jautėsi Eglė. Rekomenduoju, nes kartais sunkesnis kelias galimai gali būti lengvesnis. Rekomenduoju, nes pasaulis nori būti atrastas, o mes – laisvi.
Egle, ar nieko prieš, kad sava apžvalga bei mintimis kalbėsiu su Jumis? Pradžioje pasidalinkite, ar blogai, kad pradėjau skaityti nuo kito galo – Jūsų antrosios knygos?
Narstant Jūsų aprašomus nuotykius, norisi sutikti. Esate teisi, visiškai teisi. „Pirmiausia reikėjo išdrįsti ir tiesiog iškeliauti. Aplinkybės niekuomet nebus palankios, momentas niekuomet nebus tas, santaupų niekuomet nebus pakankamai – visa tai tėra pasiteisinimai, o ne geros priežastys likti saugiame narvelyje.“ Būsiu atviras – daugmaž metus „myžčiojau“, kol išdrįsau nusipirkti bilietą į vieną pusę. Tuo metu gyvenimas buvo ypatingai tvarkingas ir saugus, bet nosis užuodė nuotykį, iššūkį. O jam žengti reikėjo tik draugo, jūsųjų Polo atitikmens.
Puslapyje numeris 44 radau pastraipą, kurią perskaičius įsitikinu, jog kartais priešingybės yra gerai, kito žmogaus ramybė yra gerai, kito žmogaus patirtis yra gerai. Kitas suteikia stiprybės, kad esi ne vienas toks. Jūsų Polas reikė ramybę Jums taip, kaip ją teikia mano man. Dažnu atveju esu „keistas smulkmenų dramų žmogus“. Bet atėjus lemiamai ir tikrai svarbiai akimirkai – susiimu, susitvarkau, įkvėpiu, iškvėpiu ir tikslingai veikiu. Visaip kaip Jūs.
Perskaičius Jūsų knygą jaučiu, kad su manimi viskas tvarkoje. Natūralu, kad baisu, kai „nuo prarajos krašto žemyn pažiro smulkūs akmenėliai“. Yra čia baisių kelių, nepravažiuojamų, skardžių, serpantinų. Kartais jaudina miegas miškuose, kitokie ir neįprasti garsai, iššūkiai kely ir „kažkur“. Tikiu, kad mus tai sustato, mus tai sutvirtina, įkvepia, adrenalinas karts nuo karto mus pažadina.
Jūsų AMERIKA BE DANGORAIŽIŲ. Ji apie žingsį link ir pasiruošimą iššūkiui. Apie tai, kad mesti darbą – jau nebėra taip sunku, tai madinga, o kartais labai reikalinga. Pinigai uždirbami ir išleidžiami, tokia jų prigimtis. Jūsų nupasakotų kraštų gausybė, didybė, grožis ir nekasdieniškumas: aligatoriai, Kanada, Niufaundlandas, Pirmosios tautos, Labradoro giria, amišai, inuitai ir kita. Ir aš vis dar esu Jūsų Meksikoje bei kelionėse, sekusiose po jos. Istorinis kontekstas, žmonių pasakojimai, įdomūs faktai, nuostabios nuotraukos. Esu įkvėptas pamatyti tai pats. O Jums, beje, rekomenduoju išmėginti Naująją Zelandiją.
Visa Jūsų kelionė labai artima. Vietoje motociklo keliauju keturrate priemone. Prausiuosi upėse, ežeruose, jūroje, viešuose ir šaltuose dušuose, o kartą per savaitę „leidžiame prabangą“ nueiti į kurio nors miesto baseiną (karšto vandens poreikis). Valgome tai, ką pasigaminame patys – automobilyje turime dujinę viryklę, puodų ir rakandų, kurie reikalingo košei, troškiniui, sriubai ar kokiam kitam patiekalui paruošti. Toks tas mūsų gyvenimas kelyje.
Viena vieta, kuri manęs nepaliko abejingo. Tuomet, kai Kerė Jums pasakė, kad keliautumėte, keliautumėte ir rastume, ko ieškote, įteikė cintrinžolių. Negaliu nepapasakoti savo nutikimo. Rytais, kai pasistatydavome automobilį šalia jūros, pasiimdavau puodelį kavos ir eidavau ant kranto. Vieną rytą prie manęs priėjo moteriškė. Sakė, kad ją prie manęs prieiti pastūmėjo Dievas. Ji, kaip čionykštis žmogus, pasiteiravo manęs, kas aš, iš kur ir kitų užsieniečiams užduodamų klausimų. Užsimezgė nuoširdus ir malonus pokalbis. O vėliau nustebina sakydama, kad norėtų mane palaiminti – pasimelsti su manimi. Tąkart aš nenustebau, sutikau. Nes tai buvo ne pirmas kartas per šiuos kelis mėnesius, kol esu čia, svečioje šalyje, kai nepažįstamasis prieina vedamas vidinių balsų ir nori palaiminti. Kerė, matyt, jautė, kad Jums, būtent Jums, reikia atrasti ir surasti, kad ir kas tai bebūtų. Matyt, kad tai buvo jos palaiminimas.
Jūs esate nuostabi. Dabar esate dalis mano nuotykio, mano „Polo“ versija knygoje.
Kitiems rekomenduoju. Rekomenduoju, nes kartais įkvepimui reikia vieno žingsnio. Rekomenduoju, nes galbūt jaučiatės taip, kaip jautėsi Eglė. Rekomenduoju, nes kartais sunkesnis kelias galimai gali būti lengvesnis. Rekomenduoju, nes pasaulis nori būti atrastas, o mes – laisvi.
December 30, 2020
Knyga su paveiksliukais! Apie motociklus - kai skaičiau aprašymą, kažkaip dvejojau (motociklai man visiškai ne prie širdies), bet vis tik pasiėmiau šią knygą. Pradžia, kai dar nepasiekė Amerikos, kiek labiau patiko, vidurys nelabai, o gale vėl įdomiai. Per JAV tiesiog perskriejo, realiau tik pavadinimus vardino beveik be nieko daugiau. Šiek tiek užgriebė Kanados nesibaigiančius miškus, vėl prabėgo JAV. Meksikos jau buvo daugiau, Gvatemala sudomino, bet buvo nedaug, o išties daugiausiai ir įdomiausiai pasakojo apie Kubą ir San Blaso salas. Norėjosi kokio žemėlapio knygoje, nes tiek daug vietovardžių, bet tingisi visus guglinti (aš gi žemėlapių fanė). Smagu, kad važinėdavo bekelėmis ir kitais nepopuliariais keliais. Aš dabar norėčiau aplankyti San Blaso salas!
March 14, 2022
Luizianoje sumedžioti krokodilą kainuoja 1000 dolerių.
Knygoje daug faktų, nors negali sakyti, kad neįdomių. Autorė tikrai turi papasakoti istorijų, bet norėjosi daugiau gyvumo - kad būčiau kartu tuo metu, kai motociklas nebeužsiveda vidury atšiaurios girios. Didelių veikėjų charakterių knygoje taip pat neišvystoma, nes viena istorija peršoka prie kitos.
Skaitydama svarsčiau, ar autorė galvojo, kad knygą skaitys keliautojai. Vis galvojau kaip jie keliaudiami sprendė praktiškus kelioniu klausimus, o atsakymų nėra. O gal ir ne tam ši knyga.
Knygoje daug faktų, nors negali sakyti, kad neįdomių. Autorė tikrai turi papasakoti istorijų, bet norėjosi daugiau gyvumo - kad būčiau kartu tuo metu, kai motociklas nebeužsiveda vidury atšiaurios girios. Didelių veikėjų charakterių knygoje taip pat neišvystoma, nes viena istorija peršoka prie kitos.
Skaitydama svarsčiau, ar autorė galvojo, kad knygą skaitys keliautojai. Vis galvojau kaip jie keliaudiami sprendė praktiškus kelioniu klausimus, o atsakymų nėra. O gal ir ne tam ši knyga.
March 2, 2020
Tai pirmoji mano skaityta knyga apie keliones, tad sunku spręsti kaip vertinti tokio žanro knygą. Labai mėgstu skaitant nusikelti vaizdiniais į vietas,kurias autorius kuria ar aprašo, tačiau su šia knyga man tai retai pavykdavo. Yra keletas tikrai įdomių istorijų apie atskirus žmones, tautas ar kraštovaizdžius, autorės vidines dvejones ir pamąstymus. Tačiau likusį knygos turinį mieliau pamatyčiau vaizdais kokioje nors kelionių laidoje, gal tuomet daugiau išliktų atmintyje ir sieloje. Knygoje yra gražių nuotraukų be aprašymo kur jos darytos, tad kartais tikrai sunku suvokti kaip jos koreliuoja su šalia pateiktu tekstu, kuris neretai per keletą pastraipų peršokdavo keletą valstybių ir įvykių,kurie buvo menkai tarpusavyje susiję.
Kaip minėjau, tai pirmoji mano skaityta kelionių žanro knyga, gal jos kitaip ir neparašysi... Bet kokiu atveju ačiū autorei už pasidalintą patirtį ir visokeriopos sėkmės kelionėse
Kaip minėjau, tai pirmoji mano skaityta kelionių žanro knyga, gal jos kitaip ir neparašysi... Bet kokiu atveju ačiū autorei už pasidalintą patirtį ir visokeriopos sėkmės kelionėse
June 16, 2020
Knyga man priminė savas keliones ir klajones tomis pačiomis vietomis. Gyvai aprašytos tradicijos ir pokalbiai su vietiniais sugrąžino atgal, atgaivino ir papildė išgyventas patirtis. Lenkiu galvą prieš pačią kelionės idėją, tikroviškai aprašytus įveiktus kelionės sunkumus ir keliautojos atkaklumą.
Smagu rasti moterų emancipacijos užuominų, geri jausmai užplūsta skaitant apie autorės pastangas padėti skurstantiems vietiniams.
Kaip keliautoja, nuotykių ieškotoja ir asmenybė, autorė verta pagarbos, kaip rašytoja - silpnoka. Galbūt dėl atotrūkio nuo lietuvių kalbos, kažkaip trūksta kalbos jausmo, jaučiama kitų kalbų įtaka.
Smagu rasti moterų emancipacijos užuominų, geri jausmai užplūsta skaitant apie autorės pastangas padėti skurstantiems vietiniams.
Kaip keliautoja, nuotykių ieškotoja ir asmenybė, autorė verta pagarbos, kaip rašytoja - silpnoka. Galbūt dėl atotrūkio nuo lietuvių kalbos, kažkaip trūksta kalbos jausmo, jaučiama kitų kalbų įtaka.
March 13, 2020
Ačiū autorei už galimybę vėl mintimis sugrįžti į Ameriką! O perkaičius knygą kyla noras pakeliauti motociklu aplink ją. :)
,,Žmonės nustoja vaikytis svajonių ne todėl, kad pasensta. Žmonės pasensta, nes nustoja vaikytis svajonių." - Gabriel Garcia Marquez.
,,Žmonės nustoja vaikytis svajonių ne todėl, kad pasensta. Žmonės pasensta, nes nustoja vaikytis svajonių." - Gabriel Garcia Marquez.
September 26, 2021
Labai stipri knygos pradžia - net užsimaniau išmokt vairuoti motociklą ir patraukti į kelionę 😄. Gal daugiau tikėjausi pasakojimo apie Šiaurės Ameriką, kai čia ir Pietų Amerikai nemažai dėmesio skiriama. Bet iš esmės įdomiai ir įtraukiančiai susiskaičiusi knyga.
August 30, 2019
#vasarasuknyga 5/5 - Knyga apie keliones.
August 19, 2021
Eglė, tikriausiai visiems neblogai žinoma keliautoja motociklu, šįkart mus nukelia į Amerikos platybes. Nuo Labradoro pusiasalio iki Pietų Amerikos margumynų.
Kai pati nemažai keliauju, vis tik labai sunku yra aptarti kito keliautojo knygą – gal ne visi pasirinkimai suprantami, gal kyla klausimai kodėl pasirinktas vienas ar kitas maršrutas, net pagalvojau, kodėl keliavo ne viena, jei taip mėgsta tą daryti...
Skaitydama pirmus skyrius net graudinausi, taip priminė mane! Tas troškimas eiti, lėkti, vėją laukais gaudyti... nekeliaujantys žmonės į šią knygą pažvelgs kaip į nuotykį, o aš žvelgiau kiek kitokiomis akimis – man tai buvo atgaiva sielai... skaitai, pasigėri Polo darytomis nuotraukomis, skaitai toliau. Eglė ne tik pasakoja apie lankytas vietas, bet kartais pasidalina ir šiokiais tokiais pamąstymais apie gyvenimą, refleksijos apie kai kurias patirtis itin įžvalgios.
Jau seniai norėjau perskaityti knygą, parašyta tokio keliautojo kaip aš – bebaimio, be „viskas įskaičiuota“ poreikio ir su ambicijomis; nesibaigiančiomis, augančiomis su kiekviena diena.
Ir puikiai supratau ką reiškia pasitikėti technika, kurios pagalba judi toliau. Kadangi tose pačiose vakarinės Amerikos dalyse maliausi su nameliu ant ratų, puikiai suprantu ką reiškia „nugesti“ vidury laukų arba priešingai – prie pat dienos tikslo. Tik motociklas turi savo pliusą – jį dar gali nusitempti tuos kelis kilometrus...
Dar buvo vienas pamąstymas, kuris man tik kėlė šypseną, nes taip artima pasirodė – tai apie moters „turi iki trisdešimties“ arba „kaip čia moteris laukais laksto, jau laikas būtų vaikams ir šeimai“. Skaičiau ir mintyse krizenau. Tas susitupėjimas juk toks slidus reikalas. Aš vis tik labiau linkusi būti laiminga, nei gyventi pagal visuomenės nustatytas normas. Ar galėčiau būti su žmogumi, kuris mane spaustų į rėmus? Jei pasakyčiau, kad noriu viena du mėnesius kur nors keliauti, ar mane lengva širdimi išleistų?
O aš, atsidūrusi tokioje situacijoje, ar išleisčiau? Aš vis tik manau, kad tokioms kaip aš ar Eglė reikia suaugti, pribręsti tai šeimai ir tam sėdėjimui namuose su vaikais, arba susirasti vyrą, kuris lygiai taip pat mus palaikys ir dar kuprinę paneš kylant į kokį statesnį kalną...
Sunku nenuklysti į asmeniškumus, kai viskas taip artima. O kur dar Amerika. Tos pačios dykumos, tie patys vėjai! Graži knyga, neturintiems galimybės dabar keliauti bus kaip dopingas kažką veikti, o dažnai keliaujantiems sukels daug nostalgijos.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Kai pati nemažai keliauju, vis tik labai sunku yra aptarti kito keliautojo knygą – gal ne visi pasirinkimai suprantami, gal kyla klausimai kodėl pasirinktas vienas ar kitas maršrutas, net pagalvojau, kodėl keliavo ne viena, jei taip mėgsta tą daryti...
Skaitydama pirmus skyrius net graudinausi, taip priminė mane! Tas troškimas eiti, lėkti, vėją laukais gaudyti... nekeliaujantys žmonės į šią knygą pažvelgs kaip į nuotykį, o aš žvelgiau kiek kitokiomis akimis – man tai buvo atgaiva sielai... skaitai, pasigėri Polo darytomis nuotraukomis, skaitai toliau. Eglė ne tik pasakoja apie lankytas vietas, bet kartais pasidalina ir šiokiais tokiais pamąstymais apie gyvenimą, refleksijos apie kai kurias patirtis itin įžvalgios.
Jau seniai norėjau perskaityti knygą, parašyta tokio keliautojo kaip aš – bebaimio, be „viskas įskaičiuota“ poreikio ir su ambicijomis; nesibaigiančiomis, augančiomis su kiekviena diena.
Ir puikiai supratau ką reiškia pasitikėti technika, kurios pagalba judi toliau. Kadangi tose pačiose vakarinės Amerikos dalyse maliausi su nameliu ant ratų, puikiai suprantu ką reiškia „nugesti“ vidury laukų arba priešingai – prie pat dienos tikslo. Tik motociklas turi savo pliusą – jį dar gali nusitempti tuos kelis kilometrus...
Dar buvo vienas pamąstymas, kuris man tik kėlė šypseną, nes taip artima pasirodė – tai apie moters „turi iki trisdešimties“ arba „kaip čia moteris laukais laksto, jau laikas būtų vaikams ir šeimai“. Skaičiau ir mintyse krizenau. Tas susitupėjimas juk toks slidus reikalas. Aš vis tik labiau linkusi būti laiminga, nei gyventi pagal visuomenės nustatytas normas. Ar galėčiau būti su žmogumi, kuris mane spaustų į rėmus? Jei pasakyčiau, kad noriu viena du mėnesius kur nors keliauti, ar mane lengva širdimi išleistų?
O aš, atsidūrusi tokioje situacijoje, ar išleisčiau? Aš vis tik manau, kad tokioms kaip aš ar Eglė reikia suaugti, pribręsti tai šeimai ir tam sėdėjimui namuose su vaikais, arba susirasti vyrą, kuris lygiai taip pat mus palaikys ir dar kuprinę paneš kylant į kokį statesnį kalną...
Sunku nenuklysti į asmeniškumus, kai viskas taip artima. O kur dar Amerika. Tos pačios dykumos, tie patys vėjai! Graži knyga, neturintiems galimybės dabar keliauti bus kaip dopingas kažką veikti, o dažnai keliaujantiems sukels daug nostalgijos.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
August 16, 2020
Knyga visiškai atsitiktinai pateko man į rankas. Besirinkdama knygas internete užkliuvo akys už intriguojančio pavadinimo. Amerika - svajonių sąraše, be dangoraižių - žadėjo kitokį, neturistinį požiūrį. Knygos nugarėle labai nesidomėjau, o kas knygos autorė - žalio supratimo neturėjau.
Ir nustebino! Smagiai, įtraukiančiai parašyta knyga. Suskaičiau per porą dienų. Knygos tonas - bičiuliškas, lyg draugė pasakotų savo kelionių istoriją.
Patiko vietovių aprašymai, ypač Kanados, Meksikos, Kubos, mažytė, bet dalis JAV. Ir pradžia, man visai artima, kadangi gyvenu Jungtinėje Karalystėje, minimos vietos - pažįstamos. Kėlė šypsnį.
Galbūt norėjosi daugiau Jungtinių Valstijų. Amerika, man labiausiai asocijuojasi su JAV, todėl būtų buvę įdomu daugiau apie ją paskaityti.
Labai patiko knygos skleidžiama žinutė, moterų pasisakymai, feminizmo kruopelytės. Nors autorė visiška mano priešingybė - laisva, nepriklausoma, netekėjusi, be vaikų, namų, paskolų moteris, atrodytų mes tarpusavyje neturime nieko bendro. Tačiau dėka jos išgyvenimų, potyrių, pasidalintų minčių, supranti, kad esame labai artimos.
Su nekantrumu laukiu naujos autorės knygos.
Ir nustebino! Smagiai, įtraukiančiai parašyta knyga. Suskaičiau per porą dienų. Knygos tonas - bičiuliškas, lyg draugė pasakotų savo kelionių istoriją.
Patiko vietovių aprašymai, ypač Kanados, Meksikos, Kubos, mažytė, bet dalis JAV. Ir pradžia, man visai artima, kadangi gyvenu Jungtinėje Karalystėje, minimos vietos - pažįstamos. Kėlė šypsnį.
Galbūt norėjosi daugiau Jungtinių Valstijų. Amerika, man labiausiai asocijuojasi su JAV, todėl būtų buvę įdomu daugiau apie ją paskaityti.
Labai patiko knygos skleidžiama žinutė, moterų pasisakymai, feminizmo kruopelytės. Nors autorė visiška mano priešingybė - laisva, nepriklausoma, netekėjusi, be vaikų, namų, paskolų moteris, atrodytų mes tarpusavyje neturime nieko bendro. Tačiau dėka jos išgyvenimų, potyrių, pasidalintų minčių, supranti, kad esame labai artimos.
Su nekantrumu laukiu naujos autorės knygos.
Displaying 1 - 15 of 15 reviews