„Šūdas. Basta, koniec, the end. Visas pasaulis toliau suksis be manęs. Taip vyksta dalykai.“ O ką, jeigu vieną dieną jūsų miestas virstų bekraščio sniego ir šalčio kalėjimu? Jei mokyklos rūsio tamsoje sutiktumėt patį Velnią, o baltai apsigobusi Giltinė atkeliautų gerokai anksčiau, nei tikėjotės?
Šių dienų Vilnius. Šešiolikmečiai Gabija ir Gedas mokosi Dailės mokykloje. Abu jie – labai skirtingi ir abiem vienu metu ima dėtis keisti dalykai. Beužgimstantys jausmai netikėtai lemia dviejų pasaulių – realaus ir anapusinio – susidūrimą.
Kotryna Zylė (b. 1986) is an award-winning author, illustrator, and designer of books. Zylė’s books are often rooted in Lithuanian mythology or include allegorical reflections on key issues in life that will delight readers.
Kotryna was born and raised in Vilnius, Lithuania, and studied at the Vilnius Academy of Arts. While still a student, she began to dive into the visual communication of cultural heritage and became interested in Lithuanian mythology. In 2012, she began writing and illustrating children’s books and ever since her love of children’s literature, illustration, and mythology has been a source of inspiration for new books and projects.
She co-organises literature events and festivals, leads creative workshops and writes literary blog.
Pradžia buvo tokia, kad šokinėjau ir spygavau iš džiaugsmo taip, kaip šešiolikos nebūčiau sau leidusi, nes per daug gi vaikiška šitaip dūkti. O patiko daug dalykų:
+ Knygos pradžia su pergalinga įžengimo klasėn scena. Iškart +10 balų. + Pagrindinė veikėja ir pasakotoja Gabija nėra labai ryški, bet, būdama pagal charakterį stebėtoja, puikiai tinka kitiems personažams paryškinti, kurie čia visi labai įdomūs ir saviti. Pradedant nuo nestandartinės šeimos, baigiant pro pravertas duris pastebėtu pusplikiu nepažįstamuoju su virtuvine prijuoste konstruojančiu... kažką :) + Turbūt pirma knyga, parašyta iš dviejų veikėjų perspektyvų ir iš abiejų – pirmuoju asmeniu, kur toks sprendimas man patiko! Dominuoja Gabijos pasakojama istorija, bet ji vis papildoma Gedo komentarais. Šie du pasakotojai knygoje atskirti tiek vizualiai, tiek gerai juntamais veikėjų charakteriais ir skirtingai „skambančiais“ balsais. + Visi personažai – gyvi! Skaitydama neužkliuvau už jokio medinio ar šabloninio tipelio, visi atrodė jaučiantys, galvojantys ir gyvenantys. Įtikinamai reagavo tiek į mitines keistybes, tiek į dar didesnes keistybes – atsirandančius jausmus. + Mitologija knygoje, nors ir žinoma, tačiau skamba šviežiai ir įdomiai, labai gražiai įsipina į šiuolaikinį miestą. Taip pat norisi sakyti, kad kai kurios mistinės patirtys ir susidūrimai labai gražios vizualiai (ne, aš ne apie iliustracijas, o apie sukuriamą vaizdą), nors dalis tų būtybių ir yra tikros šik(n)ės. + Jaučiu išskirtinę meilę visiems netobuliems pagrindiniams veikėjams. O jei jie netobuli ir fiziškai – mano meilė dar didesnė (+50 balų). + Tekstas labai lengvas ir paprastas, bet kartu ir pakankamai vaizdingas bei gyvas, tad skaitymas yra tikrai malonus, o žodžiai tiesiog tirpsta burnoje.
Vis dėlto apie vidurį ėmiau šiek tiek nuobodžiauti. Norėjosi, kad tos unikalios situacijos ir keisti personažai nesibaigtų, kad veikėjams nutiktų vėl kažkas tokio netikėto, tačiau į antrą knygos pusę keistybių (kurių yra, bet jos jau nebeskamba taip originaliai, kaip pradžioje) ir netikėtumų fontanas vis seko, veikėjai mistinės problemas sprendė labai jau žemiškais būdais, kol galiausiai viskas pasibaigė taip paprastai gražiai, be didesnių emocinių ar siužetinių turbulencijų. Visada maniau, kad kūrinio pradžioje spalvingais fejerverkais išlepintas skaitytojas pabaigoje tampa priekabiu zanūda... Ir net tokia šiek tiek patapus, vis tiek labai džiaugiuosi šia knyga ir visiems dabar rekomenduosiu. Tiesa, kurį laiką vengiau skaityti šią istoriją, nes viršelis man atrodė gražus, bet kažkoks perdėm pretenzingas, o pasirodo turinys toks fainas...
Žodžiu, varykit skaityti šios knygos, jei netyčia dar neskaitėt (viršelis nesikandžioja – išbandžiau).
Nebūčiau įtarus, kad lietuvių mitologija taip dera su miesto fantastika. Aš gal subjektyvi (nes na baisiai mėgstu aš tą mūsų mitologijos pasaulį), bet visas penkias Goodreads žvaigždutes galiu atiduoti vien už tas mistines-mitologines scenas: bitės, naminukas, kuris nebetelpa į kambarį, didžiulė giltinė ligoninėje, vorės - likimo lėmėjos, alsuojanti žemė. Taip originaliai ir šiurpiai gražiai visi tie vaizdai perteikti. Taip pat labai gerai ir skirtingai vyksta pasakojimas iš skirtingų veikėjų pozicijų. Net tos keistos nutepliotos knygos iliustracijos įgauna prasmę. Žodžiu, tai knyga kurią jau dabar žmonėm rekomenduoju ir toliau rekomenduosiu. Su Vilpišausko "vėjas nuo jūros" ir Širšės "Spiečius" kol kas geriausia ką esu iš lietuviškos fantastikos skaičius.
Bet kad nebūtų vien pagyros...Tai, kas man patiko ne taip labai: 1) lyg pritrūko nuoseklumo kalbant apie pūgą - tai ji vyksta tik 2 km spinduliu, tai viskas mieste uždaryta. 2) tai kaip greit veikėjai įsimyli. Kaip ir suprantu, kad autorė nenorėjo užsižaisti aprašinėdama ilgą draugystę, pasimatymus ir panašiai, bet tokiu atveju ta viena diena, kuri viską pakeitė jaunų žmonių santykiuose galėjo būti kažkokia ypatingesnė. Ne tik kad keliais sakiniais apsikeitė ir jis ją už rankos paėmė. Nors gal aš tiesiog jau baigiu pamiršti paauglystę, gal tais laikais tikrai tik tiek ir užtekdavo :) 3) pabaiga tokiam gražiam kūriniui šiek tiek nuvylė. Pasirodė kažkiek būdinga holivudiškam trileriui.
P.S. tikiuosi, kad ši knyga prisigyvens iki vertimo į kitas kalbas :) Būtų labai smagu, jei ir kitos tautos sužinotų apie lietuvių mitologiją
Izrādās, ka var taču uzraktīt vietējā mitoloģijā balstītu fantāzijas darbu, lai neliktos, ka ārzemju (anglosakšu) klišejas vietējā vidē būtu ieliktas mākslīgi un nebūtu smieklīgas. Turklāt rakstniecei neliekas, ka jauniešu audotorija ir prāta spejās apdalīta un nerada plakanu darbu, jo tā būtu vieglāk uztvert. Atzistu, ka personīgi manai gaumei ietvertie mākslas darbi neatbilst, bet tie nudien ir vietā un ar jēgu. un gan jau kādam patīk.
Jau antra mano skaityta (klausyta) Zylės knyga ir tikrai labai patiko. Daug tamsos, mitologijos (kiek kartojasi, jei skaitėt Sielą sumuštinių dėžutėj, bet visgi, mitologija lietuvių tik viena, kitokios jau neprigalvosi, tai šiuo atveju kartais jau žinai, ko tikėtis), daug siaubo ir tikrai ne tik YA auditorijai, kuriai ši knyga ir skirta, baisaus. Autorė pasakoja gyvai, linksmai, moka ir prajuokinti, ir man nuoširdžiai parūpo veikėjai. Ji moka taip gražiai aprašyti vyresnius žmones, jų tarmę, istorijas, o Gabė ir Gedas bei jų meilė... Blemba, jau senokai man taip nerūpėjo kokių veikėjų meilė. Ir nors nežinau, ar kada esu tai sakiusi, šį kartą norėjosi daugiau tos meilės, daugiau bučkių, daugiau paaugliško jaudulio. Džiaugiuosi, kad be nesusikalbėjimo, be nesąmonių, Zylė sukūrė tamsią, laumių ir mirties pilną, įtraukiančią ir jaudinančią meilės istoriją, kurioje ne toji meilė viską nugali, o ryžtas, drąsa. Ne akla, o prikaupta, su moralinėmis dilemomis. Ir pritarsiu visiems, kurie rašė – oi, kad taip šitą knygą būčiau skaičiusi kai buvo 15, o ne dabar... Dar labiau būčiau pasidžiaugusi.
Ir nors ties viduriu šiek tiek prailgo, vis tiek Zylė užtikrintai įkopė į labai mėgstamų lietuvių autorių penketuką, o jos būsimo romano suaugusiems, kuris jau šią vasarą turi pasirodyti, laukiu su jauduliu ir pasičepsėjimu. O čia pasiilgsiu visų – ir Gedo, ir Gabės, ir sesyčių, ir Juozuko, ir matutės, ir jetau, net Gedimino, ir to pasiilgsiu. Tik gal vyro balsas audio versijoje skambėjo kiek duslokai, ne visada net buvo aišku, kas sakoma, bet turėkit omeny, kad mano mašina jau artėja prie dardančio grabelio kategorijos, tai galimai susiję. Bet su Kotrynos įskaitymu tokios bėdos neturėjau.
Šiais metais keliu sau iššukį skaityti daugiau lietuvių ir daugiau vaikų/paauglių literatūros. Paauglių literatūra šiaip visada buvo man viena brangiausių, bet pastaruoju metu kažkaip vis mažiau jos pasitaiko į rankas. Taigi labai džiaugiuosi grįžusi į vėžes ir dar su tokia gera knyga. „Sukeistas“ – mistinis romanas. Jame susitinka du pasauliai. Viena vertus, pasakojama apie vienos Vilniaus dailės mokyklos mokinius, apie šių laikų paauglius, jų meilę, veiklas, juokus – žodžiu visa, kas tikra. Kita vertus, čia pat egzistuoja mistinis, mitinis pasaulis. Čia laumės, velnias, likimo lėmėjos vorės, giltinė ir kiti padarai iš anapus. Labai faina, kad lietuviškos mitinės būtybės. Ne slibinai ir goblinai, o būtent mūsų mitologija apsireiškia šių dienų paauglių kasdienybėje. O situacija, žodžiu, tokia. Gabė pradeda lankyti naują klasę dailės mokykloje ir ten sutinka ekscentrišką, nepaprastai gabų menininkų sūnų Gedą. Jiems pradėus bendrauti, staiga jos gyvenime ima dėtis keisti dalykai. Pavyzdžiui, ją ima puldinėti, ant jos kakoti paukščiai. Ją užpuola būrys ožkų. Vidury Vilniaus. Kažkas darosi – kažkam nepatinka, kad ji ima įsimylėti Gedą. Ir tuomet paaiškėja, kad Gedas - ... pamatysit, kai perskaitysit, kas jis! Gedui ir Gabei tenka leistis į įdomų, pavojingą, šiurpų nuotykį, kad išgelbėtų ne tik savo užsimezgančius santykius bet ir gyvybę. Man labai patiko knygos personažai. Iš pirmų puslapių lyg ir neįtikino, atrodė truputį pervaidinti, bet kai apsipratau, pamačiau tiek savęs Gabėje ir net Gede. Iš keistos, didelės, o kartu ir sudužusios šeimos, užaugus tarp menininkų, dailininkų, kompozitorių, rašytojų, keistuolių, bildukų aš jaučiuosi lyg ši knyga kalbėtų man. Gaila, šitos knygos nebuvo, kai man buvo šešiolika ir maniau, kad tik mano vienos pasaulis toks frykiškas. Man labai patiko knygos kalba. Kaip kalba proseneliai – Rokiškio tarme – bandžiau skaityt balsu. Kažkodėl verkt norėjos. Romanui turiu vieną „priekaištą“ – man jis per trumpas. Norėjau daugiau nuotykių, daugiau meilės, daugiau pabaisų. Daugiau bučinių. Daugiau matutės ir prosenelio. Daugiau laumių nukarusiais papais. Daugiau Gedo, Gedo, kurį įsimylėjau. Žodžiu, aš tikiu ir tikiuosi, kad bus ir antra, ir trečia dalis. Mums lietuvių paauglių literatūroj reikia savo fantasy, reikia savo Hario Poterio. Linkiu Zylei nepaleist plunksnos, pasišlakstyt upės vandeniu akis ir rašyt, rašyt toliau. Aš skaitysiu.
Es nezinu, kā lai es jums to pasaku... ja jums uz ielas nejauši gadās, ka uzbrūk vistas... tad pilnīgi iespējams (un, visticamāk, tā arī ir) jūs esat kritis laumu nežēlastībā. Un esiet gatavi, ka nelaimes tagad sekos viena otrai. Kā pieaudzis cilvēks ar gana lielu lasīšanas bagāžu varu teikt, ka sižets man brīžiem šķita aizejam pa pārāk vienkāršu ceļu un abu galveno varoņu jūtas šķita pārāk sakāpinātas. Taču "Samainītais" ir grāmata pusaudžiem un, domāju, ka viņiem varētu patikt. Katrā ziņā es novērtēju rotaļas ar lietuviešu mitoloģiju un salīdzinoši brīvo spēlēšanos ar maģisko reālismu.
Patiešām ļoti ievelkošs un raiti lasāms jaunās talantīgās lietuviešu rakstnieces mistisks romāns, kur realitāte, mitoloģija un fantāzija plūstoši papildina viena otru. Galvenie tēli Gabe un Geds jau ātri kļūst par lasītāja favorītiem, tāpēc, aizverot pēdējo lapu, pat žēl no viņiem šķirties. Ļoti patika, noteikti viena no pēdējā laikā labākajām lasītajām grāmatām, bet viena zvaigzne nost par spridzināšanu. Tas tomēr nav risinājums ne pie kāda scenārija.
"Pār visu miesu skrēja šermuļi no domas, ka mirst VISI. Lai arī cik dzīvi justos sešpadsmit gadu vecumā." (25.lpp.)
"Biedējoši stāsti liekas aizraujoši tik ilgi, kamēr tos stāsta kāds cits. Bet, ja tādas lietas sāk notikt tev pašam, šausmas saindē ķermeni un domas." (78.lpp.)
Mistisks jauniešu romāns, kurā ienāk tēli un būtnes no Lietuvas folkloras, veidojot savdabīgu pārdabiskā un reālistiskā sajaukumu.
Īpaši izbaudīju aizraujošo iesākumu, kurā pārliecinoši mūsdienu jauniešu dialogi un ģimenisks sirsnīgums pilnīgi virmuļo ap virtuves galdu. Vecvecmammas miršanas aina izcila. Lai jūs nebiedē nāves tēma-tas vieglums un skaistums, kā Zīle to ir aprakstījusi-to ir vērts pamācīties, kā prast atvadīties un sagatavoties aiziet..
Romānam cauri vijas mistiskie tēli un zīmējumi, kuri paspilgtina teiksmaino tēlu savdabīgās īpatnības. Vienā mirklī liekas, ka tēli pārņēmuši vadību un turpina haotiski darboties paši pēc savas vēlmes, dominējot pār stāsta reālistisko pusi. Arvien vairāk sāku pazaudēties stāstā, arvien grūtāk izsekot līdz notikumiem un sižetam.
Grāmata jauniešu auditorijai, kurā senie folkloras tēli iegūst mūsdienīgu skatījumu un neparastu izpildījumu.
Ideāls laiks tieši ap Meteņiem (Užgavenes), sniegs līdz degunam un ledains vējš pakausī!
Brīnišķīgi iztulkots savdabīgs jauniešu romāns. Domāju, ka man kā pusaudzei grāmatā būtu paticis teju viss, taču šobrīd iekšēji izlasīto vērtēju ar 3.5... Apaļoju vērtējumu uz augšu priekšplānā visam kā vērtību izvirzot lietuviešu teiksmaino būtņu iepīšanu itin kā ikdienišķā stāstā - manas lietuviešu saknes par to tīksmi tirpst 😈 Visādi citādi - kaut kā man pietrūka Geda stāsta pusē - gribēju, lai tas būtu pilnvērtīgāks, izsmeļošāks, jo no mazajām driskām viņa pasaule šķita pārāk interesanta, lai to atstātu pusstāstītu. Jo īpaši tāpēc, ka tieši viņš ir samainītais...
Pirmąkart apie autorę Kotryną Zylę sužinojau ne iš interneto, kitų skaitytojų, bet su vyresniąja dukra vienąkart sudalyvavome edukaciniame renginyje, kuri pravedė Kotryna. Ji skaitė mažiesiems klausytojams savo knygą "Geriausia diena" ir vėliau padėjo vaikams pasidaryti darbelius. Tikrai buvo įdomus užsiėmimas, o rašytoja Kotryna pasirodė labai draugiškas ir šiltas žmogus. Pati iki šiol nieko nebuvau skaičiusi iš šios autorės kūrybos, tad atėjo laikas tai ištaisyti.
Jei būčiau skaičiusi, kai buvau paauglė - būčiau numetusi ir niekada negrįžusi prie šios knygos. Priežastis labai paprasta - nemažai sutinkama lietuviškų mitologinių būtybių, tikrovė pinasi su mistika, o tai būnant paaugle manęs nežavėjo ir būtų tik atbaidę. Taip, ir dabar reikia jaukintis mitologiją, o "Sukeistas" papuolė laiku į rankas. Pati pradžia skaitėsi nuobodžiai, vis galvojau ar toliau tęsti skaitymą ir kuo toliau, tuo labiau pripratau. Džiaugiuosi, kad veiksmas vyko mano gimtajame Vilniuje ir vėl turėjau progą jame paklaidžioti, nors tik kūrinio puslapiais. Veikėjai tokie išskirtiniai, kartu besimainantys, įvykiai neįtikėtini ir įsitikinau, kad rašytoja Kotryna - išskirtinė rašytoja Lietuvos padangėje ir tokios panašios kūrybos gali nerasti nei su žiburiu.
Labai originaliai mistiška, itin jautri ir, kaip būdinga Kotrynai, labai tikra ir gyvenimiška istorija. Labai patiko tai, kad dalis veiksmo vyksta dailės mokykloje – iškart pajutau veikėjams artumą, o ir supratau, kad dar nesu skaičiusi nei vienos knygos, kurioje vyrautų būtent ši aplinka. Knyga reklamuojama kaip skirta jaunimui, bet joje labai daug galėtų atrasti ir suaugęs skaitytojas, mat temos čia universalios – pirmoji meilė, paauglystės jautrumas ir kylantys klausimai, mirtis ir gyvenimas, ilgesys ir šeima... Tiek daug čia visokių povandeninių srovių, bet Kotryna su viskuo susitvarko meistriškai ir tokioje, rodos, trumpoje istorijoje sutalpina be galo daug.
Vienas mėgstamiausių dalykų Kotrynos kuriamuose pasakojimuose man yra tas lietuviškumo jausmas, lydintis kiekviename knygos puslapyje. Sunku jį net sutalpinti į rėmus ar apibrėžti, bet visi autorės kūriniai man yra išskirtinai mūsų šalies ir kultūros atspindžiai, manau, kad juose daugiausiai ir atranda tie, kurie gimė ir užaugo čia, Lietuvoje, nes ir kasdienybė, ir magija, kuri čia taip natūraliai kuriama, yra tokia sava ir pažįstama, kad ja patikėti be galo lengva.
Labai mėgstu rašytojus, kuriuos galima atpažinti iš jų braižo – tai tikrai nereiškia, kad jų kūriniai vienodi, tiesiog atrodo, kad autoriaus asmenybė vienu ar kitu būdu persismelkia per puslapius ir su kiekviena knyga jautiesi tam žmogui vis artimesnis. Taip jaučiuosi ir su Kotryna – ją pažinti vis smagiau ir įdomiau, nekantrauju atrasti ir dar įvairesnes jos puses.
Janvāri ierasti ir mani lasīšanas mēneši, un nu jau otro gadu pēc kārtas sāku šo lasīšanas piedzīvojumu ar visnotaļ ziemīgu stāstu par jauniešiem, viņu trūkumiem, noslēpumiem un pavasari, kurš beigu beigās pienāk, lai kas arī būtu noticis pa vidu. Iegādājos grāmatu unikālā dizaina dēļ, un tā joprojām ir mana mīļākā daļa. Arī dzejiskās atkāpes, ko sniedza skatpunktu mainīšanās, bija patīkama pārmaiņa pēc pazīstamā prozā, pazīstamiem vārdiem aprakstītajiem un jaukām burtnīcas malu ilustrācijām papildinātajiem sapņiem. (Mākslas skolas darbu un sadzīves apraksti bija lieliski, zinu dažu labu, kam, uzsākot pēdējo semestri vienā tādā, derētu šo grāmatu izlasīt.) Patīkama atgriešanās pie ne-obligātās literatūras un vēl viena grāmatzīme prāvajā kolekcijā!
Nuotykiai, pirmoji meilė, lietuvių tautosaka - labai gerai pavyko, manau. Lietuviškasis YA. Neilgas kūrinys, lengvas, ne banalus. Siužetas nėra kažko sudėtingas, galėtų būti ir ilgesnis. Bet reikėtų duoti mokiniams mokykloje skaityti, kai mokoma apie tautosaką :) vieniems patiktų, kitiems ne, vieni suprastų, kiti ne, bet pavyzdys kaip mitologiją inkorporuoti į šiuolaikinį pasaulį. Ypač rekomenduoju mitologijos gerbėjams ar mėgėjams.
Kokia gerulė! Nieko negalėjau daryti, kol tiesiog nepabaigiau skaityti! Nors man toli gražu ne šešiolika, bet taip įsijaučiau... Suradau sau artimą literatūros žanrą-maginis realizmas, mistinė tautosaka. Gal savu laiku, kokiais 1999 būčiau sugalvojus stoti net į etnografiją... 😁 Mano visos simpatijos veikėjams, kurie porina tarmiškai 💚 Žodžiu, metų pradžia-puiki! Skaitykit K.Zylę-ji meistrė, geroji lietuvių literatūros burtininkė!
Man-labai-patiko. Patiko šiuolaikinio (?) Vilniaus ir mitologijos perpynimas ir suderėjimas tarpusavy. Šio sukurto pasaulio dermė ir ryškios detalės. Mokyklinio būsimų/esamų menininkų gyvenimo epizodai. Paaugliškas šėliojimas ir beatodairiškumas. Patiko pasakojimo kalba. Tokia gyva, turtinga ir kartu pilna tikro jaunuoliško keiksmo ar ištiktukų. Šmaikšti ir švelni. Vietom tarmiška. Skaičiau tas dalis garsiai, kad išgirsčiau tarmės skambesį ore. Labai patiko pasakojančių personažų atskyrimas spalvomis, teksto pateikimu, o piešinėliams atskiras Patiko. Taip ir matai, kokie personažai skirtingi, o kartu panašūs savo unikalumu. Patiko jaunuolių draugystės linija. Kaip jie vienas kitą atrado, atpažino, įsileido į sielą.
"Gabė - kaip pupa, įkritus tarp šonkaulių. Pradžioje nepastebėjau, bet dabar auga viską laužydama. Stebuklinga pupa, verianti ir nesustojanti. Sutraiškys mane taip šaknydamasi. Pasirodo, reikėjo visai mažai laiko. Pasirodo tiko visai sausa žemė".
Nustebino ir patiko, kaip vaizduojama Mirtis. Kaip ji nei kokia pikta juoda teta, nei kažkas ypatingai gąsdinančio. Labiau (kas iš esmės ir yra tiesa) gyvenimo dalis, neišvengiama, būtina ir tiesiog ištinkanti.
Labai nustebino siužeto posūkis ir labai labai norėjau happy endo (man jų dabar labai norisi visur). Bet ar jis buvo, teks perskaityti ir sužinoti patiems.
Knyga iš YA lentynos, bet tikrai drąsiai galima ir vyresniems 😉👌
Kotrynos Zylės knygą "Sukeistas" pirmą kartą pastebėjau naršydama Lietuvos Metų knygos rinkimų nominantų sąrašą. Sudomino aprašymas ir pažymėjau knygą kaip norimą perskaityti. Vėliau užsakinėjau kitą knygą iš "Aukso žuvų" leidyklos ir patikrinau, kas dar joje yra išleista, gal dar ką nors užsisakyti. Radau "Sukeistas". Buvo likę tik nuspręsti, ar aš ją tiesiog noriu perskaityti, ar ji yra verta būti mano namų bibliotekoje. Todėl peržvelgiau keletą atsiliepimų. Viena vertus, paauglių meilės man nerūpi, kita vertus, mitologija labai intriguoja. Galiausiai mitologija nulėmė, knygą įsigijau. Ir nepasigailėjau.
"Sukeistas" yra labiau apie mitologiją, o ne apie paaugliškas meiles. Ir ta meilė knygoje yra gana neryški, ne kokia nors meilė-seilė. Laumės, velniai, giltinės ir net voro pavidalo laimės buvo labai miela širdžiai ir susiskaitė greitai ir lengvai, nesinorėjo padėti į šalį. Man labai patiko knygos dizaino sprendimai: Gabės juodas tekstas su piešinukais paraštėse, Gedo raudonas tekstas su piešinukais centre, turinio pateikimas kaip kalendoriaus, netgi įrišimas, dėl kurio knygą labai lengva laikyti atverstą. Tiesiog neturiu, prie ko prikibti, viskas man šioje knygoje patiko.
Gal reikės dažniau atkreipti dėmesį į lietuvių autorių knygas, nes pastaruoju metu į rankas papuola tikrai neblogų.
----- 2020-ųjų skaitymo iššūkis I lygis 7. Autoriaus vardas, pavardė arba knygos pavadinimas prasideda Z raide. Knygos autorės pavardė prasideda Z raide (Zylė). II lygis 5. Lietuvos metų knygos rinkimuose kada nors dalyvavusi knyga. "Sukeistas" dalyvavo 2019 metų Lietuvos metų knygos rinkimuose knygos paaugliams kategorijoje. Deja, nelaimėjo.
Tai knyga apie tapatybės išslydimą – kai nebeaišku, kas esi, kur tavo vieta ir ar tai, kuo tapai ir yra tavo pasirinkimas. Pritariu, kad „Sukeistas“ veikia ne siužetu, o būsena: tylia įtraukia, keistu nerimu, jausmu, kad kažkas gyvenime pasislinko vos per milimetrą – bet negrįžtamai. Man ši knyga skamba ne kaip pasakojimas, o kaip vidinis monologas. Ji nėra greita, nėra „kabinančio veiksmo“, bet turi tą lėtą, slenkantį poveikį, kai po kelių skyrių pagauni save galvojant ne apie veikėjus, o apie save. Knyga tikrai ne visiems:vieniems ji atrodys per tyli, per mažai „įvykių“, kitiems – būtent tas tylumas ir yra stiprybė, leidžianti kalbėti apie svetimumą, kaltę, vidinį persiklojimą. Tai knyga, kuri nepaaiškina, bet palieka jausmą. Ir jei tą jausmą pagauni – ji veikia. Jei ne – gali likti atstumianti ar „per tuščia“.
Aizraujošs veids kā jaunos cilvēkus iepazīstināt ar tautas mitoloģiju (šis likās veiksmīgāks risinājums par mūsu pašu - Ragana manā skapī). Papildus izaicinājums bija vecvecāku izruna, kas tulkojumā tika pasniegta latgaliski. Paveicās arī lasīt +/-Meteņu laikā, kad aiz loga puteņo. P.S. Ekselents grāmatas noformējums; kaut gan Jāņa Rozes grāmatas ar to izceļas visai bieži.
Mitologija - sena, bet užmiršta meilė. Užaugus su pasakomis, kitaip ir negali būti. Šioji gražuolė ryškiai raudonu viršeliu ir keistoku piešiniu, kurį suprasite tik perskaitę, buvo pristatyta knygų mugėje. O jos pateikimas tikrai buvo įspūdingas! Kas gavo dovanų šią knygą, galėjo rasti vištos koją! Tiek dovanos, tiek kūrinio idėja super.
O dabar pažindinkimės: šioje istorijoje sutiksite Gedą ir Gabę. Gedas - iš pažiūros visai nepatrauklus jaunuolis, susimetęs į kuprą, kupeta nešukuotų plaukų, akys skirtingų spalvų, kažkokios užburiančios, gyvena jis taip pat nei šiaip, nei taip. Visiška Gabijos priešingybė. Užtat kokia trauka tarp jų! Ir kas tai paskatina? Reikia kapstytis giliau. Bet viso kūrinio esmė, kuri labiausiai ir veža, paauglių meilė, gyvenimo išbandymas mitologinių būtybių ir įvairių kitų nelabųjų aplinkoje. Laumės, velniai, vorai, naminukai, ko tik čia nerasite. Paprastai ir labai jaukiai įpinta lietuvių mitologija. Pasijausite lyg pasakose, tik naujame lygmenyje.
Istorija perteikiama dviejomis perspektyvomis. Paprastu juodu tekstu - Gabės; raudonu, stulpeliu rašytu - Gedo. Skaityti tikrai smagu. O dabar užduosiu klausimą: tai ką pasitelkus galima užmušti laumes? A?
Jautrus ir tyras paauglystės įsimylėjimas. Kaip jis man patiko! Nes iš tikrųjų atgijo, buvo miela skubėti pas knygą ir pagyventi paauglystėje ♡
Istorija įtraukianti, nenuspėjama, gyva, o kartu atsargi ir - man taip atrodė - šventa ar tai ką. Tiek, kiek šventi pirmi jausmai, unikalių charakterių skleidimasis, tikrumas. Dar prisidėjo istorijos mistiškumas. O jis, beje, super išradingai įpintas ir nei trupučio nenuobodus ar kažkur girdėtas.
Dar galvojau, kad tokias puikias istorijas skaičiau tik storuose storiausiuose tomuose. O čia knygelės (einu tikrinti)..hm 231 p. Ne taip jau mažai, bet jausmas, kad ji glausta. Norisi kai kurių vietų daugiau, ilgiau... :) Kita vertus, dar beskaitydama galvojau, kaip taip glaustai, bet ir taip pilnai, išbaigtai? Aš priskyriau šį gebėjimą Kotrybos Zylės talentui, kūrybiškumui ir geram rašymo planui, tiksliai vizijai. Tikrai, ne tik graži knyga, bet ir puikiai atliktas darbas. O, dar apie dizainą nepakalbėjau, iliustracijas, viršelį! Jie prikausto! Toks nebyliai šėliojantis "O!".
Kaip maloniai ši knyga susiskaitė, kai aplink visi laukė helouvyno! Lengva, greitai perskaitoma. Kotryna Zylė – rašytoja, iliustruotoja, kuri išsiskiria tuo, kad jos kūryboje daug mitologijos žinių, kurias, manau, svarbu žinoti kiekvienam. Juk kadaise mitologinėmis būtybėmis tikėjo mūsų proseneliai, proproseneliai. Iš to kilo daug prietarų, įsitikinimų, kurie gajūs iki šiol. „Sukeistas“ – pirmoji rašytojos knyga jaunimui, kurioje du jauni, meniški žmonės netikėtai patenka į mitologinių būtybių pasaulį. Kaip taip gali nutikti šiuolaikiniame pasaulyje, viską galima sužinoti perskaičius knygą. O ji tikrai gera. Šiuolaikinis jaunimas labai mėgsta fantastinio žanro knygas, tačiau ši, nors ir su mitologijos prieskoniais, tačiau turėtų persiskaityti visai skaniai. Tai knyga, kuri labai gražiai jauną žmogų supažindina su mitologija ir mitologinėmis būtybėmis. Knygos pabaigoje yra visų romane veikiančių būtybių apibūdinimai. Kaip gera atrasti jaunus lietuvių autorius, kurie tiek daug veikia, rašo ir stengiasi dėl vaikų.
Izlasot PAR grāmatu, mani vilināja solītie lietuviešu mitoloģiskie tēli. Tā ir tā fantāzijas robeža, kur pārdabiskais mani pievelk. Iespējams tāpēc, ka pārdabiskais sakņojas kādās folkloras zināšanās, kādās mutvārdu daiļradē pārceļojošās atmiņās.
"Mameņas bērnībā neviens nemaz nešaubījās par tās “blakus” pasaules eksistenci. Ciemā visi zināja, uz kura akmens naktīs sēž un šuj velns un kuram kaimiņam govis ir noragotas. Tāpat nevienam nebija noslēpums, ka Rudžu pirts sevišķi patīk laumām. Mameņas mamma pēc pēršanās vienmēr atstāja tām gabaliņu ziepju un karstu ūdeni. Par laumām runāja viss ciems, bet neviens nekad nebija tās redzējis. Tā tas bija līdz tam vakaram, kad ducis bērnu slepus pielavījās pie pirts paskatīties, kā šīs būtnes mazgājas."
Saturs un forma! Forma un saturs! Arī cilvēki pusmūžā var lasīt pusaudžu grāmatas. :) Fantastisks dizains vai noformējums (sauciet, kā gribat) ar autores pašas ilustrācijām. Teksta dalījums: Gabijas daļa (klasiskā stāstījumā, melnbalta, vietām papildināta ar ķēpājumiem lapas malās), Geda daļa (sarkana, robusta, nodalītiem teikumiem, sulīgiem zīmējumiem; nodalītie teikumi vizuāli rada dzejas iespaidu, bet lai tas nemaldina – tā ir puiciski lakoniska proza).
Vēlētos kaut šī grāmata pie manis būtu nonākusi laikā, pirms sāku rakstīt pati savu grāmatu "Draņķozols". Izlasītais noteikti būtu mani iedrošinājis vēl vairāk stāstā iesaistīt latviešu folkloru, mītiskās vietas, kā arī sasniegt tiktpat jaudīgu grāmatas vizuālo noformējumu.
Esmu mācījusies mākslas vidusskolā, un stāstā aprakstītā vide un varoņi man iedeva totālāko nostaļģijas bliezienu, jo tie šķita dzīvi un autentiski. Stāstam noteikti varētu būt arī turpinājums.
Knyga skirta paaugliams, bet labai gerai susiskaitė ir pauglei x2 (amžiumi). Įdomiai supinta Vilniaus realybė su Lietuvių mitologija. Rekomenduoju lengvam, įdomiam paskaitymui, kai norisi išbrist iš kasdieninės rutinos ir patekt į magišką gamtos sukurtą pasaulį