Улисс. Том 2

Ulysses #2

by James Joyce, Джеймс Джойс, Сергей Хоружий (Translator)

"Улисс" (1922) — не только главный труд Джеймса Джойса. Это также главная веха модернистской литературы, роман, определивший пути искусства прозы и не раз признанный первым и лучшим за всю историю жанра.

После того, как в 1918—1921 годах некоторые главы появились в печати, роман запретили, обвинив автора в непристойности. Впервые после окончания рукописи он был издан во Франции, и только спустя 14 лет на родине писателя, произведя фурор, явившись новым форматом, до сих пор неизвестным читателю.

Сюжет книги прост: это один день из жизни дублинского обывателя. Но в нехитрую оболочку вмещен весь космос литературы — виртуозный язык, фейерверк стилей и техник письма, исторические и мифологические аллюзии, авторская ирония — и вырастающий новый взгляд на искусство, человека и мир.

16 июня в Ирландии и широко за ее пределами поклонники Джеймса Джойса устраивают Блумсдэй — праздник, названный в честь главного героя романа "Улисс" Леопольда Блума.

В настоящее издание включены наиболее полные комментарии к роману, составленные С. С. Хоружим.

Genres: Fiction, Classics

672 pages, Paperback

First published January 1, 1922

About the author

James Joyce was an Irish novelist, poet, and a pivotal figure in 20th-century modernist literature, renowned for his highly experimental approach to language and narrative structure, particularly his pioneering mastery and popularization of the stream-of-consciousness technique. Born into a middle-class Catholic family in the Rathgar suburb of Dublin in 1882, Joyce spent the majority of his adult life in self-imposed exile across continental Europe—living in Trieste, Zurich, and Paris—yet his entire, meticulous body of work remained obsessively and comprehensively focused on the minutiae of his native city, making Dublin both the meticulously detailed setting and a central, inescapable character in his literary universe. His work is consistently characterized by its technical complexity, rich literary allusion, intricate symbolism, and an unflinching examination of the spectrum of human consciousness. Joyce began his published career with Dubliners (1914), a collection of fifteen short stories offering a naturalistic, often stark, depiction of middle-class Irish life and the moral and spiritual paralysis he observed in its inhabitants, concluding each story with a moment of crucial, sudden self-understanding he termed an "epiphany." This collection was followed by the highly autobiographical novel A Portrait of the Artist as a Young Man (1916), a Bildungsroman that meticulously chronicled the intellectual and artistic awakening of its protagonist, Stephen Dedalus, who would become Joyce's recurring alter ego and intellectual stand-in throughout his major works.
His magnum opus, Ulysses (1922), is universally regarded as a landmark work of fiction that fundamentally revolutionized the novel form. It compressed the events of a single, ordinary day—June 16, 1904, a date now globally celebrated by literary enthusiasts as "Bloomsday"—into a sprawling, epic narrative that structurally and symbolically paralleled Homer's Odyssey, using a dazzling array of distinct styles and linguistic invention across its eighteen episodes to explore the lives of Leopold Bloom, his wife Molly Bloom, and Stephen Dedalus in hyper-minute detail. The novel's explicit content and innovative, challenging structure led to its initial banning for obscenity in the United States and the United Kingdom, turning Joyce into a cause célèbre for artistic freedom and the boundaries of literary expression. His final, most challenging work, Finnegans Wake (1939), pushed the boundaries of language and conventional narrative even further, employing a dense, dream-like prose filled with multilingual puns, invented portmanteau words, and layered allusions that continues to divide and challenge readers and scholars to this day. A dedicated polyglot who reportedly learned several languages, including Norwegian simply to read Ibsen in the original, Joyce approached the English language not as a fixed entity with rigid rules, but as a malleable medium capable of infinite reinvention and expression. His personal life was marked by an unwavering dedication to his literary craft, a complex, devoted relationship with his wife Nora Barnacle, and chronic, debilitating eye problems that necessitated numerous painful surgeries throughout his life, sometimes forcing him to write with crayons on large white paper. Despite these severe physical ailments and financial struggles, his singular literary vision remained sharp, focused, and profoundly revolutionary. Joyce passed away in Zurich, Switzerland, in 1941, shortly after undergoing one of his many eye operations. Today, he is widely regarded as perhaps the most significant and challenging writer of the 20th century. His immense, complex legacy is robustly maintained by global academic study and institutions such as the James Joyce Centre in Dublin, which ensures his complex, demanding, and utterly brilliant work endures, inviting new generations of readers to explore the very essence of what it means to be hum

Reviews

[Yann · Rating 1 out of 5]

Μακάριοί ἐστε, ὅταν ὀνειδίσωσιν ὑμᾶς καὶ διώξωσιν, καὶ εἴπωσιν πᾶν πονηρὸν ῥῆμα καθ’ ὑμῶν ψευδόμενοι, ἕνεκεν ἐμοῦ.

Χαίρετε καὶ ἀγαλλιᾶσθε, ὅτι ὁ μισθὸς ὑμῶν πολὺς ἐν τοῖς οὐρανοῖς: οὕτως γὰρ ἐδίωξαν τοὺς προφήτας τοὺς πρὸ ὑμῶν.

Ὑμεῖς ἐστε τὸ ἅλας τῆς γῆς: ἐὰν δὲ τὸ ἅλας μωρανθῇ, ἐν τίνι ἁλισθήσεται; Εἰς οὐδὲν ἰσχύει ἔτι, εἰ μὴ βληθῆναι ἔξω καὶ καταπατεῖσθαι ὑπὸ τῶν ἀνθρώπων.

[Irena · Rating 4 out of 5]

yes I said yes I will Yes




literature to help you go through Ulysses:
1. Harry Blamires - The New Bloomsday Book
2. Richard Ellman - Ulysses on the Liffey

Cornell has a great series of videos by Stephen H. Weiss on each ep. of Ulysses:
https://www.cornell.edu/video/reading...

[Ingrida Lisauskiene · Rating 1 out of 5]

Galiu tik išdidžiai pasakyti - įveikiau. Vargais negalais... Pirmos dalies aprašymas galioja

[Jelena Jonis · Rating 5 out of 5]

Viename interviu J. Brazaitis, vertęs Ulisą į lietuvių kalbą, sakė, kad šią knygą reikia ne skaityti, o studijuoti. Dabar suprantu, ką jis turėjo omenyje.

Iš tiesų neįsivaizduoju, kaip įmanoma, ir ar apskritai įmanoma šią knygą perprasti per vieną skaitymą ir dar be papildomos pagalbos. Patrick Hastings “Ulysses Guide”, beje nemokamai prieinamas ir jo svetainėje, yra tai, be ko tikrai nebūčiau šio kūrinio supratusi tokia apimtimi, kokia pavyko tai padaryti. Ir nors tas “pavyko”, tikiu, yra gana paviršutiniškas supratimas, vien jo pakako, kad nuoširdžiai mėgaučiausi šiuo kūriniu (nors ir pripažįstu, kad ne visu ir ne visą laiką). O laikas, beje, Ulise yra dar ir kaip svarbus: nors knygos siužetas tęsiasi tik 18 valandų, ši diena tampa tarsi savarankiška visada, su savo pradžia ir pabaiga. Every day is a universe on its own. Ir kaip bet kokioje visatoje, šioje taip pat yra visko: sąmonės srauto, kuris viename skyriuje priklauso tik vienam personažui, o kitame ima šokinėti nuo vieno veikėjo prie kito; nuolatos besikeičiančios pasakojimo technikos, kai vienoje knygos dalyje naratoriumi tampa pagrindinis veikėjas, o kitoje reikia priprasti prie visažinio pasakotojo. Galiausiai, čia galima rasti daugybę paslėptų reikšmių, dviprasmiškų dialogų, metaforų, nefiltruotų minčių apie žmones ir vietas, su kuriomis susiduria pagrindiniai veikėjai, o kur dar visos paralelės su Hamletu ir Odisėja, kiekvienam skyriui paties autoriaus priskirtas specifinis epizodo organas, pasakojimo technika, laikas, menas, simbolis ir net konkreti spalva. Literatūrinius iššūkius mėgstančiam skaitytojui ši knyga bus tai, kas privers smegenis gerai paprakaituoti. Arba kaip yra rašęs Witold Gombrowicz, “rimtoji literatūra yra ne tam, kad gyvenimą palengvintų, o tam, kad jį apsunkintų”, tai kelis papildomus raumenų kilogramus Ulisas tikrai padės užsiauginti. 2024-ieji uždaryti su 5/5.

[Milagros Porta · Rating 5 out of 5]

Vidas fueron cambiadas.
Gracias por la aventura.

[Marius · Rating 4 out of 5]

Specialiai, net nuėjau ir pažiūrėjau, koks buvo mano atsiliepimas po I dalies. Pasirašau po kiekvienu žodžiu, išskyrus tik tai, kad galbūt būtų lengviau skaityti originalo kalba. Po II dalies galiu drąsiai teigti - ne, nebūtų. Beje, lietuviškasis vertimas yra iš keistų 2 dalių, kai tuo tarpu originalus Ulisas yra viena knyga. Bet čia greičiausiai ir praktinių sumetimų vedini - ne kiekvienas išdrįstų paimti į rankas apie 1000 psl. knygą. Beje komplimentai vertėjams, mano galva puikus Brazaičio ir Repečkos darbas (įskaitant ir kiekvienam skyriui skirtus komentarus).
Ką galiu pasakyt apie 2 dalį? Jau žinojau ko tikėtis, tad ji nenubloškė manęs, taip kaip pirmoji. Tačiau stiliaus kaitaliojimo "mandrystėmis", nuo klausimo atsakymo formos iki skyriaus iš 50 puslapių ir be nė vieno skyrybos ženklo (nors perskaičius skyrių, kaip ir supranti kodėl) - vis tiek reikėjo būt pasiruošus. Kaip ir būt pasiruošus tikram proto šturmui, kurį Joyce'as kelią kone kiekviename puslapyje. Skaitant vakarais ir pradėjus imti miegui, turėdavau iš karto padėti į šalį, nes perskaičius mieguistus du sakinius galėjai nebepagauti visos skyriaus minties.
Ar dar ryžčiausi skaityti kažką panašaus (nedaug tikriausiai ir rastume)? - Tik ne šiais metais. Ar džiaugiuosi, kad perskaičiau? Taip. Vien ko paskutinis skyrius su nenutrūkstamu moters pasamonės srautu vertas. Iš dalies kiek šabloniškas šioms dienoms, iš kitos pusės nerealus moters vidinės prieštaravimo būsenos, tamsių ir tirštų seksualinių minčių atkleidimas, žinant, kad apie tai rašo vyras!
Panašu, kad pažadą sau - pasigilinti labiau į Airijos istorija reikės ištesėti. Nors jau dabar jaučiuosi nemažai sužinojęs. O tai juk didžiausia vertybė, kurią gauname iš knygos. Tiesa?

[Rytas Sakas · Rating 5 out of 5]

Koks masyviai įspūdingas vertimas

[William Lozano-Rivas · Rating 5 out of 5]

En esta última parte se perciben, con absoluta claridad, las pinceladas magistrales de una mente tocada por el genio. Parodias, alucinaciones, confusión, comedia y sublimaciones cuasi-científicas, son sus elementos más significativos. A menos que seas un exégeta, no te tomes la novela tan en serio; finalmente, como afirman algunos, Ulises de James Joyce "es la broma pesada más brillante y compleja de la literatura".