Улисс. Том 1

Ulysses #1

by James Joyce, Джеймс Джойс, Сергей Хоружий (Translator)

"Улисс" (1922) — не только главный труд Джеймса Джойса. Это также главная веха модернистской литературы, роман, определивший пути искусства прозы и не раз признанный первым и лучшим за всю историю жанра.

После того, как в 1918—1921 годах некоторые главы появились в печати, роман запретили, обвинив автора в непристойности. Впервые после окончания рукописи он был издан во Франции, и только спустя 14 лет на родине писателя, произведя фурор, явившись новым форматом, до сих пор неизвестным читателю.

Сюжет книги прост: это один день из жизни дублинского обывателя. Но в нехитрую оболочку вмещен весь космос литературы — виртуозный язык, фейерверк стилей и техник письма, исторические и мифологические аллюзии, авторская ирония — и вырастающий новый взгляд на искусство, человека и мир.

16 июня в Ирландии и широко за ее пределами поклонники Джеймса Джойса устраивают Блумсдэй — праздник, названный в честь главного героя романа "Улисс" Леопольда Блума.

В настоящее издание включены наиболее полные комментарии к роману, составленные С. С. Хоружим.

Genres: Fiction

Paperback

Published January 1, 2018

About the author

James Joyce was an Irish novelist, poet, and a pivotal figure in 20th-century modernist literature, renowned for his highly experimental approach to language and narrative structure, particularly his pioneering mastery and popularization of the stream-of-consciousness technique. Born into a middle-class Catholic family in the Rathgar suburb of Dublin in 1882, Joyce spent the majority of his adult life in self-imposed exile across continental Europe—living in Trieste, Zurich, and Paris—yet his entire, meticulous body of work remained obsessively and comprehensively focused on the minutiae of his native city, making Dublin both the meticulously detailed setting and a central, inescapable character in his literary universe. His work is consistently characterized by its technical complexity, rich literary allusion, intricate symbolism, and an unflinching examination of the spectrum of human consciousness. Joyce began his published career with Dubliners (1914), a collection of fifteen short stories offering a naturalistic, often stark, depiction of middle-class Irish life and the moral and spiritual paralysis he observed in its inhabitants, concluding each story with a moment of crucial, sudden self-understanding he termed an "epiphany." This collection was followed by the highly autobiographical novel A Portrait of the Artist as a Young Man (1916), a Bildungsroman that meticulously chronicled the intellectual and artistic awakening of its protagonist, Stephen Dedalus, who would become Joyce's recurring alter ego and intellectual stand-in throughout his major works.
His magnum opus, Ulysses (1922), is universally regarded as a landmark work of fiction that fundamentally revolutionized the novel form. It compressed the events of a single, ordinary day—June 16, 1904, a date now globally celebrated by literary enthusiasts as "Bloomsday"—into a sprawling, epic narrative that structurally and symbolically paralleled Homer's Odyssey, using a dazzling array of distinct styles and linguistic invention across its eighteen episodes to explore the lives of Leopold Bloom, his wife Molly Bloom, and Stephen Dedalus in hyper-minute detail. The novel's explicit content and innovative, challenging structure led to its initial banning for obscenity in the United States and the United Kingdom, turning Joyce into a cause célèbre for artistic freedom and the boundaries of literary expression. His final, most challenging work, Finnegans Wake (1939), pushed the boundaries of language and conventional narrative even further, employing a dense, dream-like prose filled with multilingual puns, invented portmanteau words, and layered allusions that continues to divide and challenge readers and scholars to this day. A dedicated polyglot who reportedly learned several languages, including Norwegian simply to read Ibsen in the original, Joyce approached the English language not as a fixed entity with rigid rules, but as a malleable medium capable of infinite reinvention and expression. His personal life was marked by an unwavering dedication to his literary craft, a complex, devoted relationship with his wife Nora Barnacle, and chronic, debilitating eye problems that necessitated numerous painful surgeries throughout his life, sometimes forcing him to write with crayons on large white paper. Despite these severe physical ailments and financial struggles, his singular literary vision remained sharp, focused, and profoundly revolutionary. Joyce passed away in Zurich, Switzerland, in 1941, shortly after undergoing one of his many eye operations. Today, he is widely regarded as perhaps the most significant and challenging writer of the 20th century. His immense, complex legacy is robustly maintained by global academic study and institutions such as the James Joyce Centre in Dublin, which ensures his complex, demanding, and utterly brilliant work endures, inviting new generations of readers to explore the very essence of what it means to be hum

Reviews

[Ingrida Lisauskiene · Rating 2 out of 5]

"Aš užminiau tiek daug mįslių bei galvosūkių, kad profesoriai per šimtmečių šimtmečius ginčysis dėl to, ką turėjau omeny, ir tai – vienintelis tikras būdas pasiekti nemirtingumą. " (Džeimsas Džoisas).
Taip šią knygą apibūdina pats autorius. Knyga įtraukta į geriausių pasaulio knygų dešimtuką BBC, Telegraph, Guardian ir t.t. Pagaliau pasiryžau - reikia. pabaigus pirmą dalį, supratau, kad reikės daug, na labai daug jėgų antrai daliai. Perskaičiau begalę atsiliepimų, recenzijų, kritikos straipsnių, ieškodama, kur praleidau tą deimantą. Tada nusiraminau - didžioji dali skaičiusių jo nerado. Teigiama, kad knyga įtvirtino sąmonės srauto techniką, pereinama per visas pasąmonės zonas. O man vis kilo klausimas - kas? kokainas? marihuana? LSD?

[Irena · Rating 4 out of 5]

Premlada sam za Joyceove pizdarije. Uložila sam toliko truda da shvatim ovu knjigu kako treba da sam uz nju čitala još 3 knjige o njoj.

[Sandra]

Dnf'inta ties 167 psl.

[Jelena Jonis · Rating 5 out of 5]

Viename interviu J. Brazaitis, vertęs Ulisą į lietuvių kalbą, sakė, kad šią knygą reikia ne skaityti, o studijuoti. Dabar suprantu, ką jis turėjo omenyje.

Iš tiesų neįsivaizduoju, kaip įmanoma, ir ar apskritai įmanoma šią knygą perprasti per vieną skaitymą ir dar be papildomos pagalbos. Patrick Hastings “Ulysses Guide”, beje nemokamai prieinamas ir jo svetainėje, yra tai, be ko tikrai nebūčiau šio kūrinio supratusi tokia apimtimi, kokia pavyko tai padaryti. Ir nors tas “pavyko”, tikiu, yra gana paviršutiniškas supratimas, vien jo pakako, kad nuoširdžiai mėgaučiausi šiuo kūriniu (nors ir pripažįstu, kad ne visu ir ne visą laiką). O laikas, beje, Ulise yra dar ir kaip svarbus: nors knygos siužetas tęsiasi tik 18 valandų, ši diena tampa tarsi savarankiška visada, su savo pradžia ir pabaiga. Every day is a universe on its own. Ir kaip bet kokioje visatoje, šioje taip pat yra visko: sąmonės srauto, kuris viename skyriuje priklauso tik vienam personažui, o kitame ima šokinėti nuo vieno veikėjo prie kito; nuolatos besikeičiančios pasakojimo technikos, kai vienoje knygos dalyje naratoriumi tampa pagrindinis veikėjas, o kitoje reikia priprasti prie visažinio pasakotojo. Galiausiai, čia galima rasti daugybę paslėptų reikšmių, dviprasmiškų dialogų, metaforų, nefiltruotų minčių apie žmones ir vietas, su kuriomis susiduria pagrindiniai veikėjai, o kur dar visos paralelės su Hamletu ir Odisėja, kiekvienam skyriui paties autoriaus priskirtas specifinis epizodo organas, pasakojimo technika, laikas, menas, simbolis ir net konkreti spalva. Literatūrinius iššūkius mėgstančiam skaitytojui ši knyga bus tai, kas privers smegenis gerai paprakaituoti. Arba kaip yra rašęs Witold Gombrowicz, “rimtoji literatūra yra ne tam, kad gyvenimą palengvintų, o tam, kad jį apsunkintų”, tai kelis papildomus raumenų kilogramus Ulisas tikrai padės užsiauginti.
2024-ieji uždaryti su 5/5.

[Milagros Porta · Rating 5 out of 5]

Tomo I completamente descuajeringado con la portada unida con cinta scotch y el lomo ilegible por los dobleces del uso, afuera. Tomo II inmaculado en la mesa de luz con olor a vainilla y naftalina, adentro.

[Beatričė · Rating 3 out of 5]

Paskutinį skyrių perskaičiau greituoju būdu. Supratau, kad nieko nesupratau. Nesu nieko panašaus skaičius. Per daug intertekstų, per daug išnašų, ir ne visos duoda užtektinai info. Nežinau, ar rekomenduočiau. Per didelis confusas.

[Roxana Marin]

Extremely complex. A mastery in writing and translation (I read the Romanian translation).

[Marius · Rating 4 out of 5]

Žinau tik vieną - nieko panašaus nesu skaitęs per visą savo gyvenimą!
Ir nieko sunkesnio. Knygos dalys, kur beveik tiek pat teksto sudaro išnašos, vietų ir vardų paaiškinimai ir kalbos, kalbos. Nuo senosios airių, lotynų, įtalų ar prancūzų iki vengrų, kartais rašant tiesiogiai, net neverčiant (tai užkabina, bandant suprasti siejant su kontekstu). Originalo kalba, o ir plačiau išmanant Airijos istoriją galbūt būtų lengviau skaityti. Tačiau, paskutinis pirmos knygos skyrius apie Airijos nacionalistus, kurie visai nesiskiria nuo dabarties lietuvių nacionalistų - nemenkai užkabino. Panašu, kad mano protas ruošiamas ne mažiau sudėtingai antrajai daliai!
To be continued ...

[Yann · Rating 1 out of 5]

La plupart, emportés d’une fougue insensée,
Toujours loin du droit sens vont chercher leur pensée
Ils croiraient s’abaisser, dans leurs vers monstrueux,
S’ils pensaient ce qu’un autre a pu penser comme eux.
Évitons ces excès : laissons à l’Italie,
De tous ces faux brillants l’éclatante folie.

[Olya Grigoreva · Rating 5 out of 5]

Если бы не youtube канал «Армен и Фёдор» сидеть мне еще на первом томе Улисса десять лет.

[Jolanta Misė]

Atrodo, kad teks dar nemažai papildomos literatūros paieškoti, kad išsiaiškinčiau ką aš čia ką tik perskaičiau. 🙄

[Jurgita Lapienytė · Rating 3 out of 5]

Įpusėjusi knygą net buvau išsigūglinusi kelis straipsnius, ar Joyce knyga yra geniali ir tik vidutiniška. Galvojau, nu ant kiek gali sunku suprasti, ką skaitai, ir jeigu nesupranti, tai ar gali būti tikrai jau taip genialu. Tai dėl to pamažinu vertinimą, bet šiaip Uliso skaitymas yra visiškai unikali patirtis. Yra pirmos dalies viduryje du beveik neįveikiami skyriai, apie juos realiai skaičiau daugiau analizės, nei kas užtrukau juos pačius skaitydama. Labai daug intertekso, paslėptų ir nepaslėptų prasmių, metaforų, etc, kad į visas gilintis tikrai per vieną skaitymą sunku. Labai įdomu analizuoti kai kurių atskirų skyrių stilių, kuris, mano supratimu, yra stipriausia knygos dalis. Apskritai knygos gretinimas su Odisėju yra tikrai lengvai suprantamas. Rekomenduoju skaityti Ulisą su komentarais, tarkime, Rašytojų sąjungos leidimas yra tikrai geras, padedantis susigaudyti knygoje.

[William Lozano-Rivas · Rating 4 out of 5]

Ulises es un libro complejo y quizás el más rico en estilos y mezcla de elementos. Cada capítulo, aunque esté ligado al anterior, debe leerse individualmente. En los múltiples y extensos monólogos interiores es recomendable dejárse llevar por ellos, conectándose con el personaje pero sin pretender forzar la construcción de ideas coherentes ya que estas van fluyendo de forma connatural a nuestra propia percepción de la novela. Aconsejaría tener algunos indicios de las obras y la vida de Shakespeare, de la divina comedia, de los cuentos de Canterbury y un atisbo, al menos, de la Odisea de Homero.
(Sigue en la parte 2).

[Fatima Resulbegovic · Rating 4 out of 5]

Za mene, previse: mjesta, likova i ogovaranja.
Dosta o knjizevnosti i povijesti.
Joycev stil porede s Homerom, meni daleko vise lici na V. Hugoa.