What do you think?
Rate this book
Anglė su dviračiu
Viskas prasidėjo kelios dienos po 1890 metų Kalėdų, kai amerikiečių kareiviai išžudė sijų genties lakotų indėnų kaimą. Viena iš nedaugelio po šių skerdynių likusių gyvųjų buvo mergytė Ehavė, kurios vardas lakotų kalba reiškia Mergina-Kuri-Juokiasi. Nieko šiame pasaulyje nebeturinčią trimetę našlaitę priglaudžia anglų fotografas Džeisonas Flaneris. Žmoną palaidojęs vienišas jaunas našlys, apimtas gailestingumo, parsiveža mergaitę namo į Jorkšyro grafystę ir augina kaip savo dukrą, nė neįtardamas atradęs savo gyvenimo meilę.
Nuo savo šaknų atskirtai, į gražuolę merginą išaugusiai Emilei Amerikos prerijų mustangą pakeičia neįtikima tų laikų technikos naujovė – dviratis. Kaip dovaną gavusi jį iš Džeisono, mergina ant dviračio praleidžia vis daugiau laiko ir keliaudama pamažu atranda visiškai naują pasaulį.
Didier Decoino kūryba išsiskiria pasakojimo sodrumu ir temų universalumu. Nors „Anglės su dviračiu" istorija vyksta daugiau nei prieš šimtą metų, knygoje paliečiamos temos bei nagrinėjamos problemos nepraranda aktualumo ir mūsų dienomis.
Nuo savo šaknų atskirtai, į gražuolę merginą išaugusiai Emilei Amerikos prerijų mustangą pakeičia neįtikima tų laikų technikos naujovė – dviratis. Kaip dovaną gavusi jį iš Džeisono, mergina ant dviračio praleidžia vis daugiau laiko ir keliaudama pamažu atranda visiškai naują pasaulį.
Didier Decoino kūryba išsiskiria pasakojimo sodrumu ir temų universalumu. Nors „Anglės su dviračiu" istorija vyksta daugiau nei prieš šimtą metų, knygoje paliečiamos temos bei nagrinėjamos problemos nepraranda aktualumo ir mūsų dienomis.
- GenresFrance
272 pages, Hardcover
First published June 1, 2011
2 people are currently reading
34 people want to read
About the author
Didier Decoin
91 books23 followersDidier Decoin is a French screenwriter and author. He began his career as a newspaper journalist at France Soir, Le Figaro and VOD, and radio Europe 1. At the same time he started writing.
While continuing his writing, he became writer in film and television (and adapted scripts for television as the major TV films Les Misérables, The Count of Monte Cristo, Balzac and Napoleon).
In 1995 he became the Secretary of the Académie Goncourt.
Bibliography
While continuing his writing, he became writer in film and television (and adapted scripts for television as the major TV films Les Misérables, The Count of Monte Cristo, Balzac and Napoleon).
In 1995 he became the Secretary of the Académie Goncourt.
Bibliography
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 10 of 10 reviews
February 11, 2023
4,5*
Jaučiuosi “išgelbėjusi” knygą, nupirkdama iš niekam nereikalingų krūvos už 3,30 EUR
1890 m. Šiaurės Amerikos genties skerdynės, anglų fotografo išgelbėta našlaitė, Konan Doilis ir įžymiųjų nuotraukų su fėjomis istorija.
Jaučiuosi “išgelbėjusi” knygą, nupirkdama iš niekam nereikalingų krūvos už 3,30 EUR
1890 m. Šiaurės Amerikos genties skerdynės, anglų fotografo išgelbėta našlaitė, Konan Doilis ir įžymiųjų nuotraukų su fėjomis istorija.
April 20, 2024
NUOTAIKA perskaičius knygą – žurnalistiniu stiliumi papasakota fotografo Džeisono Flanerio šimto metų senumo gyvenimo istorija.
Kodėl stilius man pasirodė žurnalistinis, kai kitų yra liaupsinamas kaip poetiškas, spalvingas ir elegantiškas? Nes:
• pritrūkau jausmo. Gal autorius pats nelabai myli savo veikėjus: nelengva prancūzui rašyti apie indėnę ir anglą.
• Nemažai istorinio naratyvo, tačiau jis nesufokusuotas. Įdomu žvilgtelėti į fotografijos, dviračių istoriją, prisiminti kaip nukentėjo indėnai, kaip dienas galėjo leisti A.K.Doilis. Tačiau visa tai suskaičiau kaip faktų rinkinį.
• Paliečiama feminizmo, rasizmo tema. Bet kai supranti, kad knyga rašyta 2011 m., o ne 1911 m. ar bent 1961 m., tai kūriniui nesuteikia išskirtinumo, nenustebina autoriaus drąsa ar progresyvumu.
• Šiek tiek pikantiškų intarpų (pvz., kaip gydytojas gydo gimdos pasiutligę ar teorija, kokį poveikį moterims gali daryti važinėjimas dviračiu) sujudina monotonišką pasakojimą, tačiau kaip atsiranda taip tie intarpai ir prapuola.
Romanui trūko šviesos. Net meilės linija nepraskaidrino siužeto, manęs neįtikino, o priešingai – netgi trikdė. Mane nežavėjo iš tėvo ir dukros, nors ir ne kraujo ryšiais susietų, santykio į moters ir vyro santykius užaugęs ryšys. Neblogiausia tai, kad Ehavės (Emilės) meilė buvo jos padėties ir galimybių pasirinkti pasekmė. Blogiau, kai Džeisonas tėvas tampa Džeisonu sutuoktiniu, nes tėvystė turėtų būti daugiau negu tik kraujo ryšys.
Lentynoje turiu šio autoriaus knygą Karpiai imperatoriui. Gal joje sau atrasiu Didier Decoin, 1977 m. laimėjusį Gonkūrų premiją.
Kodėl stilius man pasirodė žurnalistinis, kai kitų yra liaupsinamas kaip poetiškas, spalvingas ir elegantiškas? Nes:
• pritrūkau jausmo. Gal autorius pats nelabai myli savo veikėjus: nelengva prancūzui rašyti apie indėnę ir anglą.
• Nemažai istorinio naratyvo, tačiau jis nesufokusuotas. Įdomu žvilgtelėti į fotografijos, dviračių istoriją, prisiminti kaip nukentėjo indėnai, kaip dienas galėjo leisti A.K.Doilis. Tačiau visa tai suskaičiau kaip faktų rinkinį.
• Paliečiama feminizmo, rasizmo tema. Bet kai supranti, kad knyga rašyta 2011 m., o ne 1911 m. ar bent 1961 m., tai kūriniui nesuteikia išskirtinumo, nenustebina autoriaus drąsa ar progresyvumu.
• Šiek tiek pikantiškų intarpų (pvz., kaip gydytojas gydo gimdos pasiutligę ar teorija, kokį poveikį moterims gali daryti važinėjimas dviračiu) sujudina monotonišką pasakojimą, tačiau kaip atsiranda taip tie intarpai ir prapuola.
Romanui trūko šviesos. Net meilės linija nepraskaidrino siužeto, manęs neįtikino, o priešingai – netgi trikdė. Mane nežavėjo iš tėvo ir dukros, nors ir ne kraujo ryšiais susietų, santykio į moters ir vyro santykius užaugęs ryšys. Neblogiausia tai, kad Ehavės (Emilės) meilė buvo jos padėties ir galimybių pasirinkti pasekmė. Blogiau, kai Džeisonas tėvas tampa Džeisonu sutuoktiniu, nes tėvystė turėtų būti daugiau negu tik kraujo ryšys.
Lentynoje turiu šio autoriaus knygą Karpiai imperatoriui. Gal joje sau atrasiu Didier Decoin, 1977 m. laimėjusį Gonkūrų premiją.
This entire review has been hidden because of spoilers.
May 18, 2024
Pirmas sakinys: Didžiosios Pietų Dakotos lygumose, prie upelio, įvyko skerdynės.
Patiko du dalykai: Didier Decoin mokėjimas pasakoti ir tai, kad romane daug įvairių įdomybių. Pastarasis pasirinkimas gali tapti ir nesėkme, jeigu tai bus tik nesusijusių faktų kratinys (kaip į vieną romaną sudėti istoriją, kaip į Ameriką pateko varnėnai (66 p.) ir Artūro Konan Doilio tikėjimą fėjomis), tačiau Didier Decoin pasakotojo talentas leidžia mėgautis lakotės Ehavės, kurios vardas reiškia Mergina-Kuri-Juokiasi, ir anglų fotografo Džeisonas Flanerio istorija.
Romaną skaičiau antrą kartą ir antrą kartą su tokiu pačiu malonumu. Per 5 m. pamiršau daugelį siužeto detalių, tačiau buvo išlikęs šilumos, vienatvės ir meilės prisiminimas.
Daugelis knygoje minimų faktų ar laikmečio atspindžių buvo žinomi: gal iš ankstesni skaitymo, o gal iš kitų šaltinių. Didier Decoin istoriją taip pat puikiai pasakoja ir kitame romane – "Karpiai imperatoriui", tačiau pastarasis ne taip patiko, nes jo kultūrinė aplinka daug mažiau pažįstama (Vakarų civilizacija vs. Japonija).
Kaip minėjau, siužetą ganėtinai primiršau. Tačiau vis tiek labai patiko.
Patiko du dalykai: Didier Decoin mokėjimas pasakoti ir tai, kad romane daug įvairių įdomybių. Pastarasis pasirinkimas gali tapti ir nesėkme, jeigu tai bus tik nesusijusių faktų kratinys (kaip į vieną romaną sudėti istoriją, kaip į Ameriką pateko varnėnai (66 p.) ir Artūro Konan Doilio tikėjimą fėjomis), tačiau Didier Decoin pasakotojo talentas leidžia mėgautis lakotės Ehavės, kurios vardas reiškia Mergina-Kuri-Juokiasi, ir anglų fotografo Džeisonas Flanerio istorija.
Romaną skaičiau antrą kartą ir antrą kartą su tokiu pačiu malonumu. Per 5 m. pamiršau daugelį siužeto detalių, tačiau buvo išlikęs šilumos, vienatvės ir meilės prisiminimas.
Daugelis knygoje minimų faktų ar laikmečio atspindžių buvo žinomi: gal iš ankstesni skaitymo, o gal iš kitų šaltinių. Didier Decoin istoriją taip pat puikiai pasakoja ir kitame romane – "Karpiai imperatoriui", tačiau pastarasis ne taip patiko, nes jo kultūrinė aplinka daug mažiau pažįstama (Vakarų civilizacija vs. Japonija).
Kaip minėjau, siužetą ganėtinai primiršau. Tačiau vis tiek labai patiko.
This entire review has been hidden because of spoilers.
September 25, 2022
Knyga labai patiko. Labiausiai tuo, kaip subtiliai ir gražiai autorius pasakoja istoriją. Tikras malonumas skaityti taip sklandžiai ir su tokiu lengvumu bei lašeliu humoro parašytą knygą.
Joje pasakojama apie tai, kaip britas fotografas Džeisonas neplanuotai įsivaikina ir užaugina Š. Amerikos lakotų genties mergaitę Ehavę, per laimingą atsitiktinumą išgyvenusią kareivių surengtas indėnų skerdynes, ir kaip ta mergaitė tampa jauna moterimi - Emile ant dviračio.
Pasakojimas paliečia daug temų: žmogišką vienatvę, draugystę ir meilę, taip pat Š. Amerikos indėnų padėtį, našlaičių prieglaudų sąlygas, moterų teises XX a. pradžioje, tais laikais populiarų spiritualizmą (į knygą įtraukta ir tikra istorija apie tai, kaip dvi paauglės apgavo D. Britaniją su tariamų fėjų nuotraukomis bei kaip jomis patikėjo net ir pats A. Conan Doyle).
Man pirmiausia tai buvo istorija apie du skirtingus žmones (Džeisonas - išsilavinęs britas fotografas, Ehavė - našlaitė indėnė, praradusi viską), kuriuos suvedė atsitiktinumas ir tai tapo abiejų išsigelbėjimu bei laime. Jai, mažai našlaitei, reikėjo globėjo, jam, vienišam ir gedinčiam našliui - draugijos ir žmogaus, kuriam galėtų atsidėti. Nors abu niekada nepamiršo skaudžios praeities (Džeisonas dažnai prisimena mirusią žmoną, Ehavė - indėniško gyvenimo nuotrupas), abu vienas kito draugijoje randa laimę ir ateitį. Su Džeisono pagalba Ehavė subręsta ir tampa jauna, drąsia ir nepriklausomai mąstančia angle ant dviračio, o vėliau ir Džeisono žmona ir partnere.
Autorius labai gražiai ir šviesiai papasakoja porą dešimtmečių trunkančią draugystės ir meilės istorija, kuri baigiasi sulig Džeisono mirtimi. Bet knyga nėra liūdna, pačioje pabaigoje netgi leidžia skaitytojui pasilikti mažytę viltį, kad fėjų istorijos, o kartu ir anapusinis pasaulis nėra fikcija, ir kad galbūt Džeisonas su Ehave dar susitiks.
Man ji buvo viena iš tų nedažnų knygų, kurią perskaičius, dar kurį laiką nepaliko jos šilta nuotaika ir istorija.
Joje pasakojama apie tai, kaip britas fotografas Džeisonas neplanuotai įsivaikina ir užaugina Š. Amerikos lakotų genties mergaitę Ehavę, per laimingą atsitiktinumą išgyvenusią kareivių surengtas indėnų skerdynes, ir kaip ta mergaitė tampa jauna moterimi - Emile ant dviračio.
Pasakojimas paliečia daug temų: žmogišką vienatvę, draugystę ir meilę, taip pat Š. Amerikos indėnų padėtį, našlaičių prieglaudų sąlygas, moterų teises XX a. pradžioje, tais laikais populiarų spiritualizmą (į knygą įtraukta ir tikra istorija apie tai, kaip dvi paauglės apgavo D. Britaniją su tariamų fėjų nuotraukomis bei kaip jomis patikėjo net ir pats A. Conan Doyle).
Man pirmiausia tai buvo istorija apie du skirtingus žmones (Džeisonas - išsilavinęs britas fotografas, Ehavė - našlaitė indėnė, praradusi viską), kuriuos suvedė atsitiktinumas ir tai tapo abiejų išsigelbėjimu bei laime. Jai, mažai našlaitei, reikėjo globėjo, jam, vienišam ir gedinčiam našliui - draugijos ir žmogaus, kuriam galėtų atsidėti. Nors abu niekada nepamiršo skaudžios praeities (Džeisonas dažnai prisimena mirusią žmoną, Ehavė - indėniško gyvenimo nuotrupas), abu vienas kito draugijoje randa laimę ir ateitį. Su Džeisono pagalba Ehavė subręsta ir tampa jauna, drąsia ir nepriklausomai mąstančia angle ant dviračio, o vėliau ir Džeisono žmona ir partnere.
Autorius labai gražiai ir šviesiai papasakoja porą dešimtmečių trunkančią draugystės ir meilės istorija, kuri baigiasi sulig Džeisono mirtimi. Bet knyga nėra liūdna, pačioje pabaigoje netgi leidžia skaitytojui pasilikti mažytę viltį, kad fėjų istorijos, o kartu ir anapusinis pasaulis nėra fikcija, ir kad galbūt Džeisonas su Ehave dar susitiks.
Man ji buvo viena iš tų nedažnų knygų, kurią perskaičius, dar kurį laiką nepaliko jos šilta nuotaika ir istorija.
This entire review has been hidden because of spoilers.
June 18, 2019
Un photographe ramène en Angleterre une jeune sioux rescapée d’une tuerie dans son village. Devenue femme plusieurs années plus tard, elle épouse son père adoptif. Elle a toujours rêvé d’avoir un cheval. Comme cadeau de mariage, son fiancé lui offre une bicyclette. Ce symbole de cheval de métal confère à Emily une liberté enivrante. Une fois veuve, elle retourne chez les siens, dans le Dakota.
September 14, 2019
133psl:padažas su kukuliais,svieste keptos paukščių kepenėlėmis, smulkiai supjaustytais pievagrybiais ir trumpais , gaidžių skiauterėmis ir inkstais. Toks receptas knygoje!
February 27, 2020
Nothing, like drinking orange juice tasting like water...
June 26, 2013
O-la-la…početak me baš zaintrigiralo što se to dogodilo kod potoka Wounded Knee 1890. godine. Roman se nastavlja prateći život male Indijanke koja je bila među rijetkim preživjelima. Djevojčicu posvaja fotograf koji je odvodi u Veliku Britaniju.
Očekivala sam da će biti u detalje aklimatizacija malene Ehawee-Emily u svom novom okruženju. No, nakon nekoliko stranica, autor izbjegava ovaj ključni period za skok unaprijed 14 godina. I dolazi se do odluke da Emily postaje suprugom fotografa koji ju je posvojio, odgojio i sad mali šok i za okolinu i samog čitača, on joj postaje suprug.
Nekako mi nedostaje ta psihološka priprema koja bi mogla opisati uspon te uzajamne privrženosti.
Još do sredine romana me sve i držalo, ali dalje sam se mučila i nije me držalo. Pisac se poigrava luckastim razmišljanjima da žena kad vozi biciklo ima masturbaciju hahaha. Okolina u kojoj se Emily nalazi isto to tako tumači…te dolazi još jedan lik Conan Doyle sa kojim započinje bajkovit način prizivanja prošlosti na vlastite korijenje.
U početku priča me je definitivno osvojila ali nakon sredine sve mi se raspršilo.
Očekivala sam da će biti u detalje aklimatizacija malene Ehawee-Emily u svom novom okruženju. No, nakon nekoliko stranica, autor izbjegava ovaj ključni period za skok unaprijed 14 godina. I dolazi se do odluke da Emily postaje suprugom fotografa koji ju je posvojio, odgojio i sad mali šok i za okolinu i samog čitača, on joj postaje suprug.
Nekako mi nedostaje ta psihološka priprema koja bi mogla opisati uspon te uzajamne privrženosti.
Još do sredine romana me sve i držalo, ali dalje sam se mučila i nije me držalo. Pisac se poigrava luckastim razmišljanjima da žena kad vozi biciklo ima masturbaciju hahaha. Okolina u kojoj se Emily nalazi isto to tako tumači…te dolazi još jedan lik Conan Doyle sa kojim započinje bajkovit način prizivanja prošlosti na vlastite korijenje.
U početku priča me je definitivno osvojila ali nakon sredine sve mi se raspršilo.
January 19, 2015
Un premier chapitre époustouflant ! Et le reste est très bon aussi. Entre rêve et réalité, comme souvent avec Didier Decoin .
Displaying 1 - 10 of 10 reviews