Soraya M. Lane - Perl Harboro merginos
"-Šiandien gyvybių gelbėjimo diena, - garsiai tarė."
Ramios dienos, keli kojų nikstelėjimai ar apsinuodijimas maistu. Ir tada viskas apsiverčia aukštyn kojom. Bambordavimas, šaudymas ir žmonių klyksmai. Kątik esantys Perl Harbore džiaugėsi geriausiomis gyvenimo akimirkomis ir staiga visko neteko. Seselės, kurios niekada nebuvai su tuo susidūrus.. Tik keli perrišimai ir pacientų priežiūra. Dabar ligoninėje visiškas chaosas, kraujo klanai, nudegusios ar nutrauktos galūnės, šautinės žaizdos. "Įdomu, pagalvojo, ar įmanoma įprasti ramiai žiūrėti į pūslėtą, nuo kaulų krintančią odą? Ar agonijos iškreiptą žmogaus veidą, panašų į šiuos priešais ją?"
Negailestingas užpuolimas, daugybė mirčių, nekaltų žmonių klyksmų ir skausmo.
Aplinkui buvo pilna negyvėlių ir mirštančiųjų. O ji tik seselė ir karininkas prašo būtent jų pagalbos.. Jos nekętino stovėti nuošalyje, leisdamas baimei bei skausmui trugdyti gelbėti sužeistuosius. Buvo tiek kraujo, kiek nesitikėjo išvysianti per gyvenimą, kiek neregėjo mokydamasi. Tai buvo karas. Šitiek netekčių jos nė sapnuot nesapnavo...
"Gyvenimas niekada daugiau nebus toks, koks buvo."
Išgyvenusios Perl Harboro antpuolį ir prasidėjus karui slaugytojos su kariais perkeliami kitur ir antrojoje knygos dalyje merginos atsiduria kitame, neįprastame pasaulio krašte, kuris jom nė nesisapnavo. Sužeistųjų daug, bet daug ramiau nei Perl Harbore. Kai aplink alinantis karštis, 3 draugės nenuleidžia rankų, nors gyvenime pilna nutikimų pilnų savigraužos, skausmo ir liūdesio.
"-Kad ir kur būsime, mūsų darbas gelbėti žmones. Juk todėl ir nusprendėme tapti slaugytojomis, tiesa?"
Visgi man patinka tokie istoriniai romanai. Skaitant apie karą man priminė Kristin Hannah knygą "Moterys" tik ši kiek silpnesnė, bet irgi įdomi. Kas mėgsta skaityti apie karo metu dalyvaujančias moteris, rekomenduoju 🌿
🔥4.5🔥