„How to Swim Through Pain“ is a debut poetry and photography book from Lithuanian photographer, artist, activist and poet Neringa Rekasiute. Ephemeral, vivid and therapeutic poems infused with mysticism and female sexuality are accompanied by intimate self-portraits and nude photographs of the artist's closest friends. Taken on black and white film, these pictures were created especially for this book of poetry making it both a visual and written account of the author's personal journey through a difficult time in her life. By diving deep into her individual and intimate experiences, Neringa creates a work of art where everyone can find themselves by immersing themselves in her honest storytelling.
Be abejo, visi sutiks, kad poeziją galima rašyti iš įvairių patirčių, tačiau čia be anksčiau minėto P.Coelho efekto atsiranda ir „Pinterest“, „Nowness“ ir „Instagram“ romantizmas. Jis, deja, signalizuoja ne autentišką lyrinio subjekto balsą, o darkart pertapomus šimtus kartų internete matytus erotizuotus vaizdus. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Persimmon“ (liet. k. Persimonas) personifikuojamas vaisius, kuriame iš pirmojo asmens perspektyvos vaisius sako, kad guli jau prisirpęs ir pasiruošęs tam, kad „tu“ pasinaudojęs savo pirštais prisikastum. Nuo „Vadink mane savo vardu“ persiko iki kitų greipfrutinių, melioninių, bananinių eroso išraiškų – visa tai jau matyta. Tad kodėl socialinių medijų poezija, deklaruojama kaip natūralesnė ir jautresnė nei ekologiškas ryžių traputis, grindžiama nuvalkiotais įvaizdžiais? Ar šiuolaikinius menininkus Lietuvoje užvaldė archetipinis Carlo Gustavo Jungo vaiduoklis, ar tai tiesiog vienodų metaforų, šukuosenų ir „čokerių“ paketą pasiūliusios zaros bei internetai?
Vos pradėjusi skaityti galvojau, bet tai čia gi šita tobulai (pa)tiktų June, Ivetai, Aušrai! Ir Santai! Bet labai tiko man. Pati sau padovanojau ir nebenoriu niekam atiduoti. Nors šiaip būtų tobula dovana beveik kiekvienai draugei - neįpareigojanti; jei neskaitys tai tikrai pasimėgaus fotografijomis. Vienintelė knyga, kurią pastaraisiais metais skaičiau ilgai, po kelis kartus, o pabaigusi nepadėjau į knygų lentyną - guli miegamajame ant spintelės ir tamsos akimirkomis gydo, lyg skaityčiau mantras. Kai kuriuos eilėraščius kalbu pašnibždomis - balsu negaliu, nes miega vaikai. Šitos knygos reikia beveik visoms. Ypač skaitančioms, bet dar neprisijaukinusioms poezijos. O aš, kaip anąsyk Londone sapne sakiau policininkui, dabar esu mama, ir man, žinokit, nebesigauna galvoti. Neringos poeziją paminėti norėjau seniai, gal nuo birželio. Bet čia gavosi kaip laiškas tai ilgai nematytai draugei - atrodo, jeigu jau sėst rašyti, tai normaliai, iš peties. Nes trumpai kažkaip negražu. Bet kai galiausiai prisėdi rašyti, kažkas stringa. Stringa man, bandant ją apibūdinti. Neringai žodžiai liejasi laisvai. Nustebino anglų kalbos išjautimas. Jausminga, išlaisvinanti, įgalinanti, anglai sakytų - steamy poezija. Čiakras atverianti. #kalbekimesapieknygas #howtoswimthroughpain
Wouldn't say that the poetry was something incredible, however, I do support the courage of realising the book. Props on that. Anyway, I was always delighted by Neringa's photography. However, book is full of blank pages, repetetive words and sentences. *Nice book design ;)
might not be the most impressive poetry I have read but the purity of raw emotions definitely helps to feel the pain of the author and makes you look into the dark corners of your own mind. I thank the author for sharing her journey with us while making it understand better through the lens of a naked body - the beginning of all.
Kai pirmas įspūdis gali klaidinti. Vos išpakavus knygą mintis - na va, kokia čia fotografijos knyga, jei net ne albumo pavidalu? Kokia poezija, jeigu ji anglų kalba parašyta lietuvių autorės. Visos šios mintys pasitraukė atsivertus pirmą puslapį. Kiekvienas žodis, kiekviena nuotrauka alsuoja tuo kuo autorė gyvena. Ir čia nerasite recepto, kaip kiekvienam išgyventi, pereiti savo skausmą. Bet gal tai bus instrukcija, kaip išmokti plaukti. Nes jūros ir vandenynų čia daug. Ir kosmoso. Mistinė poezija. O anglų kalba jai tinkamas rūbas. Neilinė knyga! Leidžianti bent trumpam panirti.
Gražiai išleista knyga ir viršelis (jo medžiaga, kietumas) mane kiekvieną kart sudomina. Eilėraščiai panašūs vienas į kitą, norisi sujungti juos į vieną gerą :) Jautrūs, jausmingi, pilni akimirkos emocijos. Aš juos suprantu kaip įvardinimus, papasakojimus fotografijoms. Esančioms knygoje bet dar labiau vaizdiniams (fotografijoms mintyse), iš kurių, matyt ir kilo sueiliuotos mintys.
Ilgą laiką žavėjausi (ir dar dabar besižaviu!) Neringos Rekašiūtės fotografijos darbais: jos perteikiamas grožio suvokimas, mistiškumas, seksualumas atskleidžia kiekvieno objektyve pagaunamo žmogaus grožį, tyrumą, paslaptingumą. Kartu taip pat ir aistrą degti, norėti gyventi šiame skubančiame, įvairių normų, kriterijų ir etikečių pridėliotame pasaulyje be jokių principų ar išankstinio nusistatymo.
Tad pradėjus skaityti šią knygą gana sunku buvo išeiti iš to bandymo klasifikuoti, nustatyti poezijos kokybę ir vis pergalvoti kiekvieną žodį, kaip būtų buvę galime pasakyti kiek kitaip, kiek giliau ar prasmingiau. Nes visi juk literatūroje ieškome to, kas paslėpta po devyniais užraktais, apipinta įvairiomis metaforomis ar nesuprantamais palyginimais, o mūsų tikslas tampa tai atrakinti ir pasimėgauti. Perskaičius daugiau nei pusę knygos „persilaužiau“ į kiek kitokį mąstymą: be jokių kriterijų ieškojimo, kategorizavimo, o tiesiog bandžiau susitapatinti su lyriniu subjektu, einančiu per savo skausmingas patirtis, išsiskyrimus, bandantį išreikšti savo seksualumą bei aistrą kitam partneriui ir gyvenimui.
Taip ir turėtų būti skaitoma ši knyga: ne bandant ją suprasti kažkokios literatūros klasikos kontekste, o kaip žmogaus jausmų išliejimas. Tai nėra apie tai, kiek kontekstų eilutėse yra pripinta, kiek fotografijose randama intertekstų į kitus kūrinius – tai apie išjautimą, sustingusių emocijų išjudinimą ir galbūt net didžiulių principingų kalnų sugriovimą. Toks būtent ir yra šios knygos poveikis ir, mano nuomone, jis išpildytas gana gerai.
This poetry collection was okay, but it didn't bring anything new or special to the table. I liked the interesting incorporation of poetry and photography, I thought these elements complemented each other nicely. That said, I felt like I had already read those poems before in other poetry collections by Rupi Kaur, Amanda Lovelace, Allie Michelle, so if you really like this type of poetry and want to read more of the same themes, this book is for you.
Nu vat turbūt tik toms mamoms, kurioms nebesigauna galvot. Perskaičiau praėjus dvejiems metams po įsigyjimo. Taip, smulkiomis bangelėmis išraitytas viršelis gulėjo ant stalelio. Neveltui sakau "viršelis", nes visas grožis tik jame. Labai gaila, kad išties talentinga moterų fotografė, deivė savo debiutinėje knygoje pateikė niekuo nesužavėjusias nuotraukas. Na gal viena patraukė dėmesį. O dėl skausmo - taip, tikrai jaunatvinis skausmas, kuomet galvojama itin primityviai siekiant jį apmalšinti. To mūsų daugumai, tai neskaitančiai, o skaudančiai pilkai masei ir reikia. Kitas lygmuo nebus suprastas ir išjaustas.
Tai antroji mano poezijos knyga kolekcijoje. Knygynuose ją varčiau ne vieną kartą: buvau sužavėta knygos estetika ir požiūriu į moters kūniškumą. Ją pavadinčiau labai atviru išgyvenimų / patyrimų albumu, kuriame knygos estetika, dizainas ir fotografijos užima tokią pat svarbią dalį, kaip ir tekstai. Nesijaučiu kompetetinga kritikuoti tekstus ar žodyną, tačiau tikslą - paliesti jausmus - Neringa pasiekė su kaupu.
Neringos Rekašiūtės kūryba ir stilistika ypatinga. Žaviuosi tekstuose vyraujančiu natūralumu, jausmingumu ir raganavimais. Eilėraščius malonu skaityti lėtai, garsiai ir ne vieną kartą.
Visumoje eilėraščiuose nieko labai ypatingo nepamačiau, bet sužavėjo įžanga bei fotografijos. Jautru, jautru.
Tiesa, buvo eilių, kurios įsirėžė atmintin:
Your thoughts are pregnant women 'Giving birth to your feelings like babies It's up to you if you love and care for your children Or if you neglect them and they grow into monsters
Labai gražiai ir kokybiškai išleista knyga dizaino prasme, bet man asmeniškai pati poezija pasirodė menkos meninės vertės. Kita vertus, poezija terapinė, ir jeigu kažkam ji veikia, tai knyga išties prasminga.
The artwork and layout of this book unfortunately overshadow the poetry by miles. The photos of nudes are a lot more poetic than the words that are somewhat forced into shapes of poems and some of those shapes are downright childish. The introduction text was pretty good though.
Neringa is not just a phenomenal photographer but after this book - great writer as well. Her poetry blends in with photos in the book and is aesthetically pleasing to the eye and soul.