What do you think?
Rate this book
La figlia della libertà
Raechel, sguardo vispo nascosto da un cespuglio di ricci scuri e crespi, sogna di diventare libraia, nonostante nel suo villaggio, sepolto dalla neve della steppa russa, alle ragazze non sia permesso neanche leggere. Rosetta ha ereditato un pezzo di terra, ma subisce ogni giorno le angherie dei suoi compaesani, convinti che una donna sola e bella non possa restare troppo tempo senza un marito a cui sottomettersi. Rocco, figlio di un uomo d'onore, è costretto a una scelta: se non vuole morire, deve diventare anche lui un mafioso. Tutti e tre sanno che c'è un solo modo per essere liberi: fuggire, scappare lontano, al di là dell'oceano. Arrivano a Buenos Aires per ricominciare, ma l'Argentina è terra di nessuno: per sopravvivere, gli emigranti accettano anche ciò che sembra inaccettabile, e sono le donne a pagare il prezzo più alto, in una città piena di uomini soli e senza scrupoli. Tra le grida del porto e i vicoli del barrio si annidano pericoli e fantasmi del passato, ma Raechel, Rocco e Rosetta sono pronti a tutto: inganni, travestimenti, loschi affari e fughe rocambolesche, per salvarsi ancora una volta e ricominciare, finalmente, a vivere senza paura. La figlia della libertà ci conferma lo straordinario talento del narratore Luca Di Fulvio, l'autore italiano più venduto in Germania, con oltre tre milioni di copie. Un romanzo che è soprattutto un'esperienza di lettura irresistibile, che ci trascina, pagina dopo pagina, in un'avventura unica e spettacolare.
680 pages, Kindle Edition
First published January 1, 2018
About the author
Luca Di Fulvio
16 books261 followersLuca di Fulvio was born in Italy. He is an italian writer.
Di Fulvio studied dramaturgy at the Accademia d'Arte Drammatica Silvio D'Amico in Rome under Andrea Camilleri. Then he was half a year as a member of The Living Theatre, where he could work in London together with Paola Bourbons, Sergio Graziani, Mario Maranzana, Andrzej Wajda and Julian Beck.
Since 1996, Di Fulvio has also worked as a writer. Some of his novels were published in German. In 2008 he published the novel "La gang dei sogni", which also in English under the title since 2011 The boy who dreams gave is available. In the novel, he focuses not only violence against women, but also processes the lives of immigrants in New York City in the 1920s, where he was close to Martin Scorsese's epic Gangs of New York-based, according to his own statement.
Di Fulvio studied dramaturgy at the Accademia d'Arte Drammatica Silvio D'Amico in Rome under Andrea Camilleri. Then he was half a year as a member of The Living Theatre, where he could work in London together with Paola Bourbons, Sergio Graziani, Mario Maranzana, Andrzej Wajda and Julian Beck.
Since 1996, Di Fulvio has also worked as a writer. Some of his novels were published in German. In 2008 he published the novel "La gang dei sogni", which also in English under the title since 2011 The boy who dreams gave is available. In the novel, he focuses not only violence against women, but also processes the lives of immigrants in New York City in the 1920s, where he was close to Martin Scorsese's epic Gangs of New York-based, according to his own statement.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 217 reviews
August 9, 2021
A veces cuando no esperas nada especial de una novela, ésta te atrapa y te envuelve de tal manera que cuando terminas piensas ¡OMG! Y esta ha sido una de esas historias.
Comencé a leerla un poco reticente debido a sus 672 páginas, pero según avanzaba me iba dando cuenta de que no estaba ante una historia cualquiera.
Se divide en cuatro partes y 3 personajes principales. Corre el año 1912 Raechel es una niña judía de 13 años que vive con su padre y la esposa de éste en Sorochincy (Rusia), es una niña despierta poco agraciada cuyo padre ha educado de una forma algo peculiar para la época, lugar y género, y es que ella sabe leer y escribir (cosa que increíblemente le genera en su pueblo ciertos problemas). Una serie de acontecimientos hace que acabe en un barco destino a Buenos Aires con otras chiquillas en una supuesta búsqueda de una vida mejor.
Rosetta tiene 20 años, vive en Sicilia y la vida no la ha tratado especialmente bien, intenta salir adelante ella sola con la tierra heredada de su familia, pero es mujer y está sola y luchará con uñas y dientes contra un pueblo que no tolera que una mujer sea dueña de su destino. Además el Barón Rivalta di Neroni ambiciona poseer sus tierras para ampliar su imperio. Rosetta se verá abocada a huir embarcándose rumbo a la ciudad porteña.
Rocco es un joven siciliano hijo de mafioso, pero él quiere ser mecánico no quiere seguir la estela de su padre por mucho que todo el mundo diga que tiene dentro ese ansia asesina. Detesta todo lo relacionado con la mafia, pero desvincularse en Palermo de la Cosa Nostra es prácticamente imposible por lo que parte rumbo a Buenos Aires en busca de un futuro diferente.
La ciudad que aparentemente deparaba un futuro prometedor para nuestros jóvenes, los acogerá de una manera hostil. La pobreza, las ansias de supervivencia, la desesperación, la suciedad y la maldad, reinan a sus anchas por los barrios de inmigrantes cuyos caracteres se han forjado en la suspicacia, la desconfianza y el intento de supervivencia.
Cada uno con su propias andanzas irá haciendo lo posible por sobrevivir cruzándose sus historias por diversos avatares del destino.
Este libro está escrito de una manera muy fluida y entretenida ,a pesar de su envergadura no le sobra ni una coma. El nivel de detalle de cada personaje principal es magnífico, a lo largo de los dos años en que se desarrollan todos los eventos podremos ir viendo como se va forjando el carácter de los 3 jóvenes adaptándose a cada situación que se les presenta.
Las historias se van alternando y nos va permitiendo atisbar el hilo conductor que llevará a la confluencia de todas ellas.
Cada uno de los personajes es una maravilla, los secundarios también están definidos de una forma tan precisa que podemos pasear con todos por ese Buenos Aires que acogía más exiliados de los que podía asumir, esos barrios llenos de mugre y olores rancios provenientes del río de la Plata, que desembocaban en calles majestuosas y avenidas anchas donde los nuevos ricos paseaban sus ropajes cerrando los ojos a aquello que no querían ver.
La historia de Raquel sin duda es la más espeluznante y en el epílogo el autor nos cuenta que está basado en hechos reales, muchas niñas de los países del este fueron llevadas a Argentina para suplir la falta de mujeres que había, no os cuento más pero os podéis imaginar lo que pasaba con ellas.
De verdad que este libro no tiene desperdicio, tiene historia, amor y aventuras, es un placer haber conocido a este autor que por lo visto es un super ventas en Italia, sin duda lo seguiré de cerca.
Comencé a leerla un poco reticente debido a sus 672 páginas, pero según avanzaba me iba dando cuenta de que no estaba ante una historia cualquiera.
Se divide en cuatro partes y 3 personajes principales. Corre el año 1912 Raechel es una niña judía de 13 años que vive con su padre y la esposa de éste en Sorochincy (Rusia), es una niña despierta poco agraciada cuyo padre ha educado de una forma algo peculiar para la época, lugar y género, y es que ella sabe leer y escribir (cosa que increíblemente le genera en su pueblo ciertos problemas). Una serie de acontecimientos hace que acabe en un barco destino a Buenos Aires con otras chiquillas en una supuesta búsqueda de una vida mejor.
Rosetta tiene 20 años, vive en Sicilia y la vida no la ha tratado especialmente bien, intenta salir adelante ella sola con la tierra heredada de su familia, pero es mujer y está sola y luchará con uñas y dientes contra un pueblo que no tolera que una mujer sea dueña de su destino. Además el Barón Rivalta di Neroni ambiciona poseer sus tierras para ampliar su imperio. Rosetta se verá abocada a huir embarcándose rumbo a la ciudad porteña.
Rocco es un joven siciliano hijo de mafioso, pero él quiere ser mecánico no quiere seguir la estela de su padre por mucho que todo el mundo diga que tiene dentro ese ansia asesina. Detesta todo lo relacionado con la mafia, pero desvincularse en Palermo de la Cosa Nostra es prácticamente imposible por lo que parte rumbo a Buenos Aires en busca de un futuro diferente.
La ciudad que aparentemente deparaba un futuro prometedor para nuestros jóvenes, los acogerá de una manera hostil. La pobreza, las ansias de supervivencia, la desesperación, la suciedad y la maldad, reinan a sus anchas por los barrios de inmigrantes cuyos caracteres se han forjado en la suspicacia, la desconfianza y el intento de supervivencia.
Cada uno con su propias andanzas irá haciendo lo posible por sobrevivir cruzándose sus historias por diversos avatares del destino.
Este libro está escrito de una manera muy fluida y entretenida ,a pesar de su envergadura no le sobra ni una coma. El nivel de detalle de cada personaje principal es magnífico, a lo largo de los dos años en que se desarrollan todos los eventos podremos ir viendo como se va forjando el carácter de los 3 jóvenes adaptándose a cada situación que se les presenta.
Las historias se van alternando y nos va permitiendo atisbar el hilo conductor que llevará a la confluencia de todas ellas.
Cada uno de los personajes es una maravilla, los secundarios también están definidos de una forma tan precisa que podemos pasear con todos por ese Buenos Aires que acogía más exiliados de los que podía asumir, esos barrios llenos de mugre y olores rancios provenientes del río de la Plata, que desembocaban en calles majestuosas y avenidas anchas donde los nuevos ricos paseaban sus ropajes cerrando los ojos a aquello que no querían ver.
La historia de Raquel sin duda es la más espeluznante y en el epílogo el autor nos cuenta que está basado en hechos reales, muchas niñas de los países del este fueron llevadas a Argentina para suplir la falta de mujeres que había, no os cuento más pero os podéis imaginar lo que pasaba con ellas.
De verdad que este libro no tiene desperdicio, tiene historia, amor y aventuras, es un placer haber conocido a este autor que por lo visto es un super ventas en Italia, sin duda lo seguiré de cerca.
November 24, 2018
Der Autor hat ein umfassendes Auswanderer-Epos kreiert, das die drei Schicksale seiner Protagonisten miteinander verwebt. Rocco flüchtet vor der Mafia, weil er als Sohn eines Killers nicht den für ihn zwangsläufig vorzeichneten Weg in der Cosa Nostra gehen will, die Sizilianerin Rosetta vor einem Baron, der ihr Land geraubt und sie vergewaltigt hat und die polnische Jüdin Rachel möchte als einzige Überlebende eines Progroms als Frau einen Job als Buchhändlerin antreten. Alle drei zieht es aus ihrer Heimat in abenteuerlichen Wirren quer über den Atlantik nach Buenos Aires, wo sie einander begegnen, sich verlieren, wiederfinden, sich und andere gegenseitig positiv beeinflussen.
Sehr viele Aspekte dieses Romans haben mir wirklich gut gefallen, da ist als erstes der Umstand, dass dieser spannende Pageturner ein derartiges Tempo, beziehungsweise keine Längen hat und somit kaum wegzulegen ist.
Zweitens hat der Autor den Roman unter einem einheitlichen Motto konzipiert, das sich wie ein roter Faden durch die Geschichte zieht: Emanzipation. Aber nicht nur Emanzipation der Frauen, wie Rachel, die aus dem Bordell flüchtet und anschließend Yentl -mäßig als Junge verkleidet ihren Traum als Buchhändler(in) lebt und zudem Rosetta, die auch nicht als Prostituierte arbeiten will, für Frauen andere Jobs findet und diese dann gemäß einer kleinen Job-Börse sogar weitergibt. Sondern auch Rocco, der sich selbst und die Hafenarbeiter von der Mafia emanzipieren will, eine Verlademaschine konstruiert und letztendlich eine Gewerkschaft gründet.
Selbstverständlich gibt es auch einige Bösewichte, die die Geschichte sehr rasant machen. Da ist einmal der durchgeknallte Baron, der aus Sizilien Rosetta nachstöbert und sie finden will, um sie zu töten. Der Zuhälter Amos, der Rachel finden und umbringen muss, denn sie war Zeugin eines seiner Morde und könnte ihm Schwierigkeiten bereiten, der Mafioso Tony, der zwar als abgebrühter Mörder doch auch einige sehr positive Eigenschaften und intensive persönliche Beziehungen zu seiner Tochter und Rocco pflegt. Das war fast der positivste Aspekt des Romans. Keine Figur ist stereotyp eindimensional gezeichnet, sogar die schlimmsten Bösewichte haben irgendwo ihre Schwachstellen, sei es der diabolische Amos, der seinen Vater liebt oder der perfid bösartige aber sehr geniale Baron, der auf Grund seiner Schwäche für Kokain letztendlich auch nicht immer kluge Entscheidungen trifft.
Natürlich darf auch ein Schuss Romantik und Schmonzette nicht fehlen, denn Rocco und Rosetta haben sich auf dem Schiff auf den ersten Blick ineinander verliebt, verlieren einander und finden letztendlich ein einem Taschentuch erfordernden Happy-End zueinander. Das wäre dann auch der einzige Punkt, der mir persönlich weniger gefallen hat, den aber viele andere Leser*Innen zu schätzen wissen werden. Aber auch das brutale Leben in den Hurenhäusern und auf der Straße wird sehr anschaulich geschildert. Insgesamt also eine interessante Mischung.
Sprachlich ist die Lektüre eher einfach gestrickt, schnell und entspannt zu lesen, was aber durch den Plot und die restlichen Komponenten gar nicht störend, sondern sogar unterstützend auf das rasante Tempo der Geschichte wirkt.
Fazit: Spannender episch breiter Auswanderer-Roman mit Botschaft, der das Emanzipationsthema wundervoll einbindet und auch noch einen Schuss Romantik bietet.
Sehr viele Aspekte dieses Romans haben mir wirklich gut gefallen, da ist als erstes der Umstand, dass dieser spannende Pageturner ein derartiges Tempo, beziehungsweise keine Längen hat und somit kaum wegzulegen ist.
Zweitens hat der Autor den Roman unter einem einheitlichen Motto konzipiert, das sich wie ein roter Faden durch die Geschichte zieht: Emanzipation. Aber nicht nur Emanzipation der Frauen, wie Rachel, die aus dem Bordell flüchtet und anschließend Yentl -mäßig als Junge verkleidet ihren Traum als Buchhändler(in) lebt und zudem Rosetta, die auch nicht als Prostituierte arbeiten will, für Frauen andere Jobs findet und diese dann gemäß einer kleinen Job-Börse sogar weitergibt. Sondern auch Rocco, der sich selbst und die Hafenarbeiter von der Mafia emanzipieren will, eine Verlademaschine konstruiert und letztendlich eine Gewerkschaft gründet.
Selbstverständlich gibt es auch einige Bösewichte, die die Geschichte sehr rasant machen. Da ist einmal der durchgeknallte Baron, der aus Sizilien Rosetta nachstöbert und sie finden will, um sie zu töten. Der Zuhälter Amos, der Rachel finden und umbringen muss, denn sie war Zeugin eines seiner Morde und könnte ihm Schwierigkeiten bereiten, der Mafioso Tony, der zwar als abgebrühter Mörder doch auch einige sehr positive Eigenschaften und intensive persönliche Beziehungen zu seiner Tochter und Rocco pflegt. Das war fast der positivste Aspekt des Romans. Keine Figur ist stereotyp eindimensional gezeichnet, sogar die schlimmsten Bösewichte haben irgendwo ihre Schwachstellen, sei es der diabolische Amos, der seinen Vater liebt oder der perfid bösartige aber sehr geniale Baron, der auf Grund seiner Schwäche für Kokain letztendlich auch nicht immer kluge Entscheidungen trifft.
Natürlich darf auch ein Schuss Romantik und Schmonzette nicht fehlen, denn Rocco und Rosetta haben sich auf dem Schiff auf den ersten Blick ineinander verliebt, verlieren einander und finden letztendlich ein einem Taschentuch erfordernden Happy-End zueinander. Das wäre dann auch der einzige Punkt, der mir persönlich weniger gefallen hat, den aber viele andere Leser*Innen zu schätzen wissen werden. Aber auch das brutale Leben in den Hurenhäusern und auf der Straße wird sehr anschaulich geschildert. Insgesamt also eine interessante Mischung.
Sprachlich ist die Lektüre eher einfach gestrickt, schnell und entspannt zu lesen, was aber durch den Plot und die restlichen Komponenten gar nicht störend, sondern sogar unterstützend auf das rasante Tempo der Geschichte wirkt.
Fazit: Spannender episch breiter Auswanderer-Roman mit Botschaft, der das Emanzipationsthema wundervoll einbindet und auch noch einen Schuss Romantik bietet.
June 30, 2021
Wir begleiten 3 junge Menschen auf ihren Weg nach Südamerika. Sie fliehen aus unterschiedlichen Gründen, vor Folter, Gewalt, Krieg.... doch was sie im neuen Land erwartet ist alles andere als schön. Die Protagonisten sind mir schnell ans Herz gewachsen und wir haben auch hier wieder einige Nebencharaktere,die ganz hell strahlen. Allerdings ist dieses Buch unfassbar brutal und voll mit sexistischer Gewalt. Ich hatte damit wirklich meine Probleme,und es hat für mich einfach nicht in dieser Form zur Geschichte gepasst,was echt schade ist,da in ihr soviel Gutes und Wichtiges passiert. Es gab für mich immer einen negativen Beigeschmack,der leider bis zum Ende blieb. Daher meine 3,5 🌟
September 14, 2025
5⭐️ ++
Ce livre.
Je ne m’attendais tellement pas à ce que ce soit un si gros coup de coeur. Je trouve que la page couverture du livre ne rend vraiment pas justice à la profondeur du roman.
J’ai littéralement eu l’impression de rechercher ma liberté en même temps que celle des personnages. Je me sentais emprisonnée dans leur situation respective. Leur histoire m’a fait vivre des émotions fortes et certains passages m’ont cruellement serré la gorge.
J’ai aimé suivre et comprendre les cages dans lesquelles Rosetta, Rocco et Raquel ont tenté de se libérer. J’ai aussi aimé voir d’autres personnages comme Amos et le baron s’emprisonner petit à petit dans leur vice, leur cruauté sans bornes. C’était savamment présenté et je n’ai pas vu venir tous les rebondissements et les obstacles auxquels les personnages ont dû faire face au fil des ans 😮💨
Et que dire aussi de la plume de l’auteur 👏🏻 Les propos sont durs, voire violents à certains moments et complètement tendres à d’autres. C’est un récit humaniste bouleversant et il comporte malheureusement certains faits historiques complètement barbares. J’ai eu le cœur à l’envers lors de la lecture de certains chapitres. En effet, les scènes qui traitent de gangstérisme et de traite d’esclaves sexuelles sont très, très explicites.
Pour cell.eux qui craignent la longueur du roman (on parle d’une petite brique de près de 800 pages quand même 🥲), je vous assure que vous vivrez une immersion rapide et complète dès les premières pages du livre. Le rythme est rapide et soutenu, les événements s’enchaînent de manière fluide et les personnages sont attachants ou complètement dégueulasses. Il est impossible de ne rien ressentir à leur égard.
Je recommande ++. Je ne pense pas qu’il y a de bons moments pour lire ce livre. Il faut juste se lancer !!
Ce livre.
Je ne m’attendais tellement pas à ce que ce soit un si gros coup de coeur. Je trouve que la page couverture du livre ne rend vraiment pas justice à la profondeur du roman.
J’ai littéralement eu l’impression de rechercher ma liberté en même temps que celle des personnages. Je me sentais emprisonnée dans leur situation respective. Leur histoire m’a fait vivre des émotions fortes et certains passages m’ont cruellement serré la gorge.
J’ai aimé suivre et comprendre les cages dans lesquelles Rosetta, Rocco et Raquel ont tenté de se libérer. J’ai aussi aimé voir d’autres personnages comme Amos et le baron s’emprisonner petit à petit dans leur vice, leur cruauté sans bornes. C’était savamment présenté et je n’ai pas vu venir tous les rebondissements et les obstacles auxquels les personnages ont dû faire face au fil des ans 😮💨
Et que dire aussi de la plume de l’auteur 👏🏻 Les propos sont durs, voire violents à certains moments et complètement tendres à d’autres. C’est un récit humaniste bouleversant et il comporte malheureusement certains faits historiques complètement barbares. J’ai eu le cœur à l’envers lors de la lecture de certains chapitres. En effet, les scènes qui traitent de gangstérisme et de traite d’esclaves sexuelles sont très, très explicites.
Pour cell.eux qui craignent la longueur du roman (on parle d’une petite brique de près de 800 pages quand même 🥲), je vous assure que vous vivrez une immersion rapide et complète dès les premières pages du livre. Le rythme est rapide et soutenu, les événements s’enchaînent de manière fluide et les personnages sont attachants ou complètement dégueulasses. Il est impossible de ne rien ressentir à leur égard.
Je recommande ++. Je ne pense pas qu’il y a de bons moments pour lire ce livre. Il faut juste se lancer !!
April 7, 2021
Kaip sakant- Telemundo presenta- Laisvės dukros😂 Visiskas meksikiečių serijalas, kur blogiečiai tokie blogi, kad net juokingi, plius būtina sąlyga- blogiečiai būtinai dar ir turi būti turtingi. O vargšiukai neturtingieji- geriečiai. Trūko tik advokato Mundisabalio, tada būtų visas rinkinys meksikietiškos klišės.
Pati tema knygos tikrai būtų įdomi, tuo labiau, kad gal mažai kam žinoma, bent jau aš tikrai nežinojau, kad tokie dalykai vyko. Kad iki tokio lygio tame naujajame pasaulyje, Buenos Airėse, buvo toks poreikis moterų, kad vykdavo gyvos mėsos turgūs. Baisūs laikai, moteris nieko neverta ir neturinti jokių teisių į nieką.
Žodžiu, gaila praleisto laiko beskaitant. Įveikiau 400psl ir atsiverčiau pabaigą, nes pradėjo erzinti tie perspausti blogiečiai ir tos perspaustos situacijos.
Rekomenduoju tiems kas mėgsta lengvus meilės romanus.
Pati tema knygos tikrai būtų įdomi, tuo labiau, kad gal mažai kam žinoma, bent jau aš tikrai nežinojau, kad tokie dalykai vyko. Kad iki tokio lygio tame naujajame pasaulyje, Buenos Airėse, buvo toks poreikis moterų, kad vykdavo gyvos mėsos turgūs. Baisūs laikai, moteris nieko neverta ir neturinti jokių teisių į nieką.
Žodžiu, gaila praleisto laiko beskaitant. Įveikiau 400psl ir atsiverčiau pabaigą, nes pradėjo erzinti tie perspausti blogiečiai ir tos perspaustos situacijos.
Rekomenduoju tiems kas mėgsta lengvus meilės romanus.
August 19, 2021
Aš labai, labai norėjau, kad šis romanas man patiktų. Atsiliepimai, įvertinimai ir žmonių nuomonės rėkte rėkė - laukia stipri, skaudi, įtikinanti istorija, kuri paliečia ir kuriai abejingų nelieka. Žinote ką - abejingų tikrai nelieka, nes mane knyga erzino, nervino ir aš norėjau kuo greičiau ją pabaigti. Kodėl nemečiau? Smalsumas, elementarus smalsumas, kai norisi sužinoti ar kvaili veikėjai galiausiai gaus galą, ar vis tik įvyks holivudinis variantas ir visi gyvens ilgai ir laimingai.
Trys pagrindiniai romano herojai - trylikametė Rachelė, žydų kilmės mergaitė, bėganti paskui svajonę ir pažadus apie geresnį gyvenimą. Kita veikėja - Sicilijoje gyvenusi Rozeta, kuri, vejama patyčių irgi bėga iš gimtųjų kraštų. Ir trečiasis veikėjas Rokas. Jaunas vaikinukas nori ištrūkti iš mafijos gniaužtų, tad kaip ir merginos, laivu plaukia į Buenos Aires ieškoti laisvės. Tačiau ar viskas bus taip kaip šie jauni ambicingi žmonės tikisi?
Prostitucija, mafijos šleifas ir bepročiai persekiotojai - štai kas laukia visų trijų veikėjų. Plačiau nepasakosiu, tačiau Buenos Airės tikrai nei vienam iš jų netampa saugiu prieglobsčiu. O labai labai gaila. Pradžioje skaičiau ir nuoširdžiai norėjau, kad jiems pasisektų. Kad pavyktų, kad ta nauja pradžia atneštų daugiau gerų emocijų ir patirčių nei skausmo. Ar taip buvo ir vėliau, ar linkėjau to paties? Ne visai, nes man labai stipriai koją kišo veikėjų naivumas. Suprantu, jie jauni, nepatyrę, aplink mato daugiau gėrio nei blogio, tačiau kai kurie dalykai buvo tokie akivaizdūs, badyte badė akis, ir vis tiek buvo pražiūrėti.
Romano ašis - neteisybė, skausmas ir prostitucija. Dešimtys klientų per diena, nepaliaujamas skausmas ir išeičių nebuvimas. Akligatvis. Vietos ir situacijos, kai esi vienui vienas, o visi kiti pasiruošę dėl savo gyvybės perkąsti vienas kitam gerklę. Kai negali pasitikėti niekuo, kartais net ir savimi, nes galimai esi apsvaiginta. Vietomis buvo šlykštu, vietomis baisu, baugu ir labai gaila veikėjų. Negaliu nejausti tokių jausmų, net jei romanas ir atrodo per daug melodramatiškas. Nes toks jis man ir pasirodė. Telemunda presenta. Priminė serialus, kuriuos vaikystėje žiūrėdavau su močiute, kuomet ji nerdavo spalvotas servetėles, pamenu, taip ir ispanų kalbą pramokau, bet patys serialai juk beverčiai, nebent norisi pasimokyti koks beskonis gali būti interjeras ar kaip reikia apsimesti, kad verki.
Pripažįstu, autorius talentingas, paliečia tokias jautrias temas kaip emigracija, prostitucija, gyvenimas svetimame krašte, mafija, diskriminacija. Tačiau mano skoniui viskas įvilkta ir per puošnų rūbą, kuomet visko labai daug, o juk taip dažnai mažiau yra daugiau.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Trys pagrindiniai romano herojai - trylikametė Rachelė, žydų kilmės mergaitė, bėganti paskui svajonę ir pažadus apie geresnį gyvenimą. Kita veikėja - Sicilijoje gyvenusi Rozeta, kuri, vejama patyčių irgi bėga iš gimtųjų kraštų. Ir trečiasis veikėjas Rokas. Jaunas vaikinukas nori ištrūkti iš mafijos gniaužtų, tad kaip ir merginos, laivu plaukia į Buenos Aires ieškoti laisvės. Tačiau ar viskas bus taip kaip šie jauni ambicingi žmonės tikisi?
Prostitucija, mafijos šleifas ir bepročiai persekiotojai - štai kas laukia visų trijų veikėjų. Plačiau nepasakosiu, tačiau Buenos Airės tikrai nei vienam iš jų netampa saugiu prieglobsčiu. O labai labai gaila. Pradžioje skaičiau ir nuoširdžiai norėjau, kad jiems pasisektų. Kad pavyktų, kad ta nauja pradžia atneštų daugiau gerų emocijų ir patirčių nei skausmo. Ar taip buvo ir vėliau, ar linkėjau to paties? Ne visai, nes man labai stipriai koją kišo veikėjų naivumas. Suprantu, jie jauni, nepatyrę, aplink mato daugiau gėrio nei blogio, tačiau kai kurie dalykai buvo tokie akivaizdūs, badyte badė akis, ir vis tiek buvo pražiūrėti.
Romano ašis - neteisybė, skausmas ir prostitucija. Dešimtys klientų per diena, nepaliaujamas skausmas ir išeičių nebuvimas. Akligatvis. Vietos ir situacijos, kai esi vienui vienas, o visi kiti pasiruošę dėl savo gyvybės perkąsti vienas kitam gerklę. Kai negali pasitikėti niekuo, kartais net ir savimi, nes galimai esi apsvaiginta. Vietomis buvo šlykštu, vietomis baisu, baugu ir labai gaila veikėjų. Negaliu nejausti tokių jausmų, net jei romanas ir atrodo per daug melodramatiškas. Nes toks jis man ir pasirodė. Telemunda presenta. Priminė serialus, kuriuos vaikystėje žiūrėdavau su močiute, kuomet ji nerdavo spalvotas servetėles, pamenu, taip ir ispanų kalbą pramokau, bet patys serialai juk beverčiai, nebent norisi pasimokyti koks beskonis gali būti interjeras ar kaip reikia apsimesti, kad verki.
Pripažįstu, autorius talentingas, paliečia tokias jautrias temas kaip emigracija, prostitucija, gyvenimas svetimame krašte, mafija, diskriminacija. Tačiau mano skoniui viskas įvilkta ir per puošnų rūbą, kuomet visko labai daug, o juk taip dažnai mažiau yra daugiau.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
April 8, 2021
Šio rašytojo kūryba man jau nėra naujiena. Vos prieš porą mėnesių perskaičiau "Žmogus, kuris dovanojo svajones" ir ji man labai patiko! Nusprendžiau nepralenkti ir šios istorijos. Ir galiu jau dabar drąsiai sakyti, jog skaitysiu viską ką šis autorius parašys ✨
1912 metai. Carinėje Rusijoje trylikametė Rachelė svajoja apie kitokį gyvenimą. Ją traukia knygos, nors čia moterims ir draudžiama skaityti, tačiau mergaitė nedrąsiai viliasi, jog ateityje tai pasikeis.
Sicilijoje po tėvo mirties dvidešimtmetė Rozeta paveldėjo nedidelį žemės lopinėlį. Jai tenka akis į akį susidurti su žemvaldžiu, bet tuo pačiu ir atsilaikyti prieš kauniečius, kurie mano, jog jauna ir graži mergina negali ūkininkauti, juolab viena.. Be vyro.
O dvidešimtmetis Rokas yra prverstas rinktis. Mirtis arba ištikimybė mafijai. Jaunas vyras nenori nei vieno iš šių variantų.
Visi šie trys jauni žmonės trokšta geresnio gyvenimo bei laisvės.
Tokie kaip jie yra tūkstančiai kitų. Ir visi šie žmonės laimės ieško Buenos Airėse. Pasirodo, jog viskas yra kur kas sudėtingiau. Ir tai nuo ko jie bėgo, suranda net ir Argentinos sostinėje.
Tiesą pasakius, kuomet pradėjau skaityti šią knygą nebuvau tikra ko sulauksiu iš šio pasakojimo. Šį kartą autorius tikrai pranoko mano lūkesčius! Vos tik turėjau laisvą minutę norėjosi skaityti. Buvo be galo įdomu sužinoti kaip klostysis Rachelės, Rozetos bei Roko likimas. Mane sužavėjo kaip autorius supynė visų šių trijų žmonių gyvenimus tarpusavyje. O Rozetos bei Roko personažai buvo tie, kurie mane tiesiog papirko. Tai tokie žmonės į kuriuos būtų galima lygiuotis ir šiomis dienomis. Be galo nuoširdūs, neieškantys naudos sau bei empatiški veikėjai. Rachelė taip pat neeilinė mergaitė. Šioje knygoje autorius ir vėl ėmėsi emigrantų temos, tačiau jau dabar matau, jog ji tikrai yra jo "arkliukas". Jis puikiai išpildė šią temą. Viskas nebuvo tobula, galbūt kartais atrodydavo, jog buvo per daug mafijozų ir neįtikino keletas jų veiksmų, bet knyga man taip patiko, jog net ir tai netrugdė 🤭
Sukelianti visą jausmų puokštę istorija, kuri tikrai patiks tiems, kurie mėgsta jausmingas bei kupinas nuotykių knygas.Lauksiu naujų šio autoriaus kūrinių ❤️
1912 metai. Carinėje Rusijoje trylikametė Rachelė svajoja apie kitokį gyvenimą. Ją traukia knygos, nors čia moterims ir draudžiama skaityti, tačiau mergaitė nedrąsiai viliasi, jog ateityje tai pasikeis.
Sicilijoje po tėvo mirties dvidešimtmetė Rozeta paveldėjo nedidelį žemės lopinėlį. Jai tenka akis į akį susidurti su žemvaldžiu, bet tuo pačiu ir atsilaikyti prieš kauniečius, kurie mano, jog jauna ir graži mergina negali ūkininkauti, juolab viena.. Be vyro.
O dvidešimtmetis Rokas yra prverstas rinktis. Mirtis arba ištikimybė mafijai. Jaunas vyras nenori nei vieno iš šių variantų.
Visi šie trys jauni žmonės trokšta geresnio gyvenimo bei laisvės.
Tokie kaip jie yra tūkstančiai kitų. Ir visi šie žmonės laimės ieško Buenos Airėse. Pasirodo, jog viskas yra kur kas sudėtingiau. Ir tai nuo ko jie bėgo, suranda net ir Argentinos sostinėje.
Tiesą pasakius, kuomet pradėjau skaityti šią knygą nebuvau tikra ko sulauksiu iš šio pasakojimo. Šį kartą autorius tikrai pranoko mano lūkesčius! Vos tik turėjau laisvą minutę norėjosi skaityti. Buvo be galo įdomu sužinoti kaip klostysis Rachelės, Rozetos bei Roko likimas. Mane sužavėjo kaip autorius supynė visų šių trijų žmonių gyvenimus tarpusavyje. O Rozetos bei Roko personažai buvo tie, kurie mane tiesiog papirko. Tai tokie žmonės į kuriuos būtų galima lygiuotis ir šiomis dienomis. Be galo nuoširdūs, neieškantys naudos sau bei empatiški veikėjai. Rachelė taip pat neeilinė mergaitė. Šioje knygoje autorius ir vėl ėmėsi emigrantų temos, tačiau jau dabar matau, jog ji tikrai yra jo "arkliukas". Jis puikiai išpildė šią temą. Viskas nebuvo tobula, galbūt kartais atrodydavo, jog buvo per daug mafijozų ir neįtikino keletas jų veiksmų, bet knyga man taip patiko, jog net ir tai netrugdė 🤭
Sukelianti visą jausmų puokštę istorija, kuri tikrai patiks tiems, kurie mėgsta jausmingas bei kupinas nuotykių knygas.Lauksiu naujų šio autoriaus kūrinių ❤️
November 15, 2024
Kokia nuostabi knyga! Šiek tiek užtrukau ją skaitydama (vis dėl to 656psl!), bet tai buvo viena tų knygų, kai norėjos, kad nesibaigtų..
Man negaila knygą vertinti max, jei labai patiko ir praleidau puikų laiką su ja, tačiau ši knyga verta visų 6⭐️ Šiemet buvo vos viena ar dvi knygos, kurios taip patiko, tad "Laisvės dukros" tikrai pretenduoja tapti mano "Metų knyga".
Istorija prasideda XXa. pr. europietėms moterims keliaujant į Argentiną tikintis geresnio gyvenimo. O gyvenimas ten nėra rožėmis klotas. Moterų padėtis tais laikais ir ypač Argentinoj buvo ne tik kad nepavydėtina, bet tiesiog žiauri. Nuolatinis žeminimas, kad esi moteris, beveik jokių galimybių susirasti normalų darbą, priverstinis darbas viešnamiuose su neįsivaizduojamu kiekiu klientų per dieną ir tai dar ne pabaiga.
Visą laiką stebėjausi ir žavėjausi moterų stiprybe, tikėjimu ir kova už save bei kitas moteris. Net ir dabar pasitaiko moterų streikų šalyje, kurioje gyvenu, bet tai tik pūkeliai lyginant su tikra neteisybe prieš daugiau nei 100 metų.
Kadangi rašant knygą autorius rėmesi kai kuriais tikrais faktais, knyga patikėjau ir išgyvenau visus baisumus ir žiaurumus kartu su veikėjomis. Buvo tikrai labai skaudu. Ir dabar perskaičius paskutinį puslapį, negaliu pamiršti to jausmo.
Tačiau buvo ir labai gražių momentų, meilės istorija apglostė mano širdį. Labai patiko Roko personažas, atspindėjęs mažą dalį vyrų, kurie nelaikė moterų daiktais ir gerbė jų nuomonę. Jo ir Anchelio draugystė buvo nuostabi, o straipsniai rašomi mergaitės apsimetusios berniuku į laikraštį prajuokino ne kartą.
Jausmai ir įspūdžiai dar nepilnai susigulėjo, bet tikrai žinau, šios knygos nepamiršiu dar ilgai ir rekomenduosiu norintiems ypatingos istorijos.
Man negaila knygą vertinti max, jei labai patiko ir praleidau puikų laiką su ja, tačiau ši knyga verta visų 6⭐️ Šiemet buvo vos viena ar dvi knygos, kurios taip patiko, tad "Laisvės dukros" tikrai pretenduoja tapti mano "Metų knyga".
Istorija prasideda XXa. pr. europietėms moterims keliaujant į Argentiną tikintis geresnio gyvenimo. O gyvenimas ten nėra rožėmis klotas. Moterų padėtis tais laikais ir ypač Argentinoj buvo ne tik kad nepavydėtina, bet tiesiog žiauri. Nuolatinis žeminimas, kad esi moteris, beveik jokių galimybių susirasti normalų darbą, priverstinis darbas viešnamiuose su neįsivaizduojamu kiekiu klientų per dieną ir tai dar ne pabaiga.
Visą laiką stebėjausi ir žavėjausi moterų stiprybe, tikėjimu ir kova už save bei kitas moteris. Net ir dabar pasitaiko moterų streikų šalyje, kurioje gyvenu, bet tai tik pūkeliai lyginant su tikra neteisybe prieš daugiau nei 100 metų.
Kadangi rašant knygą autorius rėmesi kai kuriais tikrais faktais, knyga patikėjau ir išgyvenau visus baisumus ir žiaurumus kartu su veikėjomis. Buvo tikrai labai skaudu. Ir dabar perskaičius paskutinį puslapį, negaliu pamiršti to jausmo.
Tačiau buvo ir labai gražių momentų, meilės istorija apglostė mano širdį. Labai patiko Roko personažas, atspindėjęs mažą dalį vyrų, kurie nelaikė moterų daiktais ir gerbė jų nuomonę. Jo ir Anchelio draugystė buvo nuostabi, o straipsniai rašomi mergaitės apsimetusios berniuku į laikraštį prajuokino ne kartą.
Jausmai ir įspūdžiai dar nepilnai susigulėjo, bet tikrai žinau, šios knygos nepamiršiu dar ilgai ir rekomenduosiu norintiems ypatingos istorijos.
August 31, 2021
Esta novela ha sido un poco decepción, la verdad es que pintaba super bien, y el libro comienza muy bien y con muchos giros, pero segun iba avanzando la historia se me hizo algo repetitiva y muy lenta.
La novela cuenta la vida de tres jovenes, Raquel, Rosseta y Rocco, dos de ellos se encuentran en Sicilia y otro en Rusia, en el año 1912. Por unas cosas u otras, los tres deciden viajar o escapar de las vidas que llevan y encontrar un futuro mejor. Asique los tres, parten hacia Buenos Aires y como es de suponer por unas o por otras sus vidas acabaran uniendose.
Me encanto la fuerza que tienen las mujeres y la visibilidad que se le da a todo es tema, aunque realmente el tema que trata se muy duro y muy complicado, ya que en aquella época las mujeres no podían hacer nada, ni trabajar ni tener una vida solitaria.
Practicamente toda la novela esta ambientada en Buenos Aires, una ciudad que mostrara su lado mas oscuro, una ciudad corrupta, mafiosa, el trafico de drogas, la trata de mujeres etc etc...
Como he dicho se me ha hecho algo lenta porque tenia la sensacion de que siempre pasaba lo mismo, siempre el mismo dialogo y no avanzaba. Aunque me quedo con muchos valores que trata la novela como puede ser la amistad, la libertad y la lucha por los derechos de la mujer.
June 3, 2026
Ancora una volta, Luca Di Fulvio è pura lava incandescente sprigionata improvvisamente da un vulcano.
La storia narrata, così come la sua prosa, è densa e palpitante, fluida e vorticosa, talmente vorace e bollente, così abbacinante, da far male… un libro intenso e ammaliante, che “morde” la vita, che addolora e consola al contempo, che vibra e pulsa senza esitazioni né sconto alcuno, che brucia di verità e sentimenti profondi, che scortica senza tregua l’anima, per poi accarezzarla e abbracciarla in un modo unico.
Un romanzo struggente e catartico, che acceca all’istante, tanto è il bagliore di tematiche forti e delicate, di cruda denuncia sociale - immigrazione, prostituzione, mafia, disparità dei sessi, per citarne solo alcune -, tanto è il riflesso cristallino del suo stile ineguagliabile.
Tre giovani protagonisti indimenticabili - Raechel, Rosetta e Rocco - che si affacciano (troppo) presto sul fragile orlo del precipizio della vita, scontrandosi fin da subito con fantasmi inospitali, quali il dolore, l’amarezza, la sofferenza, la fragilità, il male, il buio, che si tatuano sulla loro pelle. E sulla loro anima.
E se è vero che, con evidente maestria e toccante sensibilità, Di Fulvio sa addentrarsi fra le ombre più insidiose e gli inganni più subdoli di “una selva oscura”, altrettanto vero è che alla fine sa donare al lettore la “diritta via”, conducendolo al raggiungimento di uno spiraglio di luce, e gettando i semi della speranza e della fede, della forza e del coraggio, dell’amore e del sogno, è riuscito a creare un complesso tessuto narrativo profondamente emozionante.
Una storia meravigliosa, dall’eco potente e penetrante, di fattura e portata “viscerale e sensoriale”, nella quale è inevitabile perdersi e abbandonarsi piacevolmente, con la fedele promessa, da parte di Di Fulvio, di ritrovarsi “attraversati dentro” da qualcosa di più grande, di più autentico…
#lafigliadellalibertà Rizzoli
📖”Nessuno, nel suo shtetl, aveva mai visto un romanzo. Leggerlo sarebbe stato una ‘shanda’, una vergogna. Raechel pensava che non era giusto. E che erano veramente troppe le regole ingiuste che costringevano una donna a non poter vivere liberamente, come un uomo.”
✍🏻”L’intervista per SoloLibri.net” (blog, sezione “News Libri”):
L’intervista rivolta a Elisa Ruggeri, moglie di Luca Di Fulvio, nasce dalla volontà di rendere un sentito omaggio al ricordo di un autore prolifico e molto amato, e addentrandosi meglio fra le pagine e la dialettica di due tra le sue opere di maggior successo - La gang dei sogni e La figlia della libertà - rappresenta un invito sincero a (ri)scoprire e ad apprezzare l’intera produzione letteraria di un autore unico e degno di nota, con la speranza che tutto il suo mondo narrativo e intimo possa abbracciare in futuro più lettori possibili anche in Italia, non solo all’estero. […]
La storia narrata, così come la sua prosa, è densa e palpitante, fluida e vorticosa, talmente vorace e bollente, così abbacinante, da far male… un libro intenso e ammaliante, che “morde” la vita, che addolora e consola al contempo, che vibra e pulsa senza esitazioni né sconto alcuno, che brucia di verità e sentimenti profondi, che scortica senza tregua l’anima, per poi accarezzarla e abbracciarla in un modo unico.
Un romanzo struggente e catartico, che acceca all’istante, tanto è il bagliore di tematiche forti e delicate, di cruda denuncia sociale - immigrazione, prostituzione, mafia, disparità dei sessi, per citarne solo alcune -, tanto è il riflesso cristallino del suo stile ineguagliabile.
Tre giovani protagonisti indimenticabili - Raechel, Rosetta e Rocco - che si affacciano (troppo) presto sul fragile orlo del precipizio della vita, scontrandosi fin da subito con fantasmi inospitali, quali il dolore, l’amarezza, la sofferenza, la fragilità, il male, il buio, che si tatuano sulla loro pelle. E sulla loro anima.
E se è vero che, con evidente maestria e toccante sensibilità, Di Fulvio sa addentrarsi fra le ombre più insidiose e gli inganni più subdoli di “una selva oscura”, altrettanto vero è che alla fine sa donare al lettore la “diritta via”, conducendolo al raggiungimento di uno spiraglio di luce, e gettando i semi della speranza e della fede, della forza e del coraggio, dell’amore e del sogno, è riuscito a creare un complesso tessuto narrativo profondamente emozionante.
Una storia meravigliosa, dall’eco potente e penetrante, di fattura e portata “viscerale e sensoriale”, nella quale è inevitabile perdersi e abbandonarsi piacevolmente, con la fedele promessa, da parte di Di Fulvio, di ritrovarsi “attraversati dentro” da qualcosa di più grande, di più autentico…
#lafigliadellalibertà Rizzoli
📖”Nessuno, nel suo shtetl, aveva mai visto un romanzo. Leggerlo sarebbe stato una ‘shanda’, una vergogna. Raechel pensava che non era giusto. E che erano veramente troppe le regole ingiuste che costringevano una donna a non poter vivere liberamente, come un uomo.”
✍🏻”L’intervista per SoloLibri.net” (blog, sezione “News Libri”):
L’intervista rivolta a Elisa Ruggeri, moglie di Luca Di Fulvio, nasce dalla volontà di rendere un sentito omaggio al ricordo di un autore prolifico e molto amato, e addentrandosi meglio fra le pagine e la dialettica di due tra le sue opere di maggior successo - La gang dei sogni e La figlia della libertà - rappresenta un invito sincero a (ri)scoprire e ad apprezzare l’intera produzione letteraria di un autore unico e degno di nota, con la speranza che tutto il suo mondo narrativo e intimo possa abbracciare in futuro più lettori possibili anche in Italia, non solo all’estero. […]
August 1, 2021
Nors rašytojo Luca Di Fulvio išverstos bei išleistos tik dvi knygos Lietuvoje - romanai, bet autorius gerokai anksčiau pradėjo rašyti ir iki tol pasaulyje tikrai neblogai buvo žinomas dėl savo niūrių ir tamsių trilerių. Apie "Žmogų, kuris dovanojo svajones" buvo tiek daug kalbama/rašoma, net nepamenu nei vieno neigiamo atsiliepimo, tad ir pačiai atsirado begalinis noras perskaityti - nepasigailėjau ir tikrai likau nustebusi - buvo nepaprastai gerai sukurtas kūrinys, veikėjai vienas už kitą įdomesni ir, ką gi, užkelta autoriui kartelė - pradėjau tikėtis, kad "Laisvės dukros" bus bent vienodai geras...
1912 metai. Trys jauni žmonės ir trys skirtingos jų pradžios gyvenimo istorijos. Trylikametė Rachelė supranta, kad gali neišgyventi Carinės Rusijos glūdumoje, dvidešimties metų Rokas nenori priklausyti jokiai mafijai, nors jo tėvas buvo mafiozas bei Rozeta yra engiama, sulaukia nemažai pykčio iš vietinių gyventojų dėl savo stiprybės, tad šie trys jaunuoliai pasiryžę palikti savus kraštus ir tikėtis, kad ateitis bus šviesesnė...
Visada stengiuosi imdama į rankas kokį kūrinį būti visai be lūkesčių, bet šiai knygai buvo kaip niekada dideli - tikėjausi intriguojančios, bet kartu jautrios istorijos... Tikrai pati pradžia intrigavo, pagrindiniams veikėjams nuo pat pradžių nesisekė, buvo engiami ar iš jų šaipėsi, bet kuo toliau skaičiau - tuo per daug buvo melodraminių vietų, primenančių scenas iš visokių meksikiečių serialų, taip pat per daug žiaurumo ir veiksmo...O šiaip istorija nebloga, pagrindiniai veikėjai sukurti tokie skirtingi, bet kartu truputį intriguojantys... Bet ką tikrai žinau, lauksiu kitų išleistų Lietuvoje rašytojo Luca's kūrinių ❤️
1912 metai. Trys jauni žmonės ir trys skirtingos jų pradžios gyvenimo istorijos. Trylikametė Rachelė supranta, kad gali neišgyventi Carinės Rusijos glūdumoje, dvidešimties metų Rokas nenori priklausyti jokiai mafijai, nors jo tėvas buvo mafiozas bei Rozeta yra engiama, sulaukia nemažai pykčio iš vietinių gyventojų dėl savo stiprybės, tad šie trys jaunuoliai pasiryžę palikti savus kraštus ir tikėtis, kad ateitis bus šviesesnė...
Visada stengiuosi imdama į rankas kokį kūrinį būti visai be lūkesčių, bet šiai knygai buvo kaip niekada dideli - tikėjausi intriguojančios, bet kartu jautrios istorijos... Tikrai pati pradžia intrigavo, pagrindiniams veikėjams nuo pat pradžių nesisekė, buvo engiami ar iš jų šaipėsi, bet kuo toliau skaičiau - tuo per daug buvo melodraminių vietų, primenančių scenas iš visokių meksikiečių serialų, taip pat per daug žiaurumo ir veiksmo...O šiaip istorija nebloga, pagrindiniai veikėjai sukurti tokie skirtingi, bet kartu truputį intriguojantys... Bet ką tikrai žinau, lauksiu kitų išleistų Lietuvoje rašytojo Luca's kūrinių ❤️
June 15, 2021
3,5⭐️
February 10, 2021
Trys sunkią gyvenimo patirtį nešantys jaunuoliai išsilaipina Argentinos sostinėje su menka viltimi viską pradėti iš naujo, tačiau susidūria su triuškinančia tikrove ir neteisybe. Mažoji Rachelė savo akimis mato protu nesuvokiamą žmonių žiaurumą ir patenka į gyvos mėsos turgų, kuriame negalioja jokios moralės normos. Jaunos merginos, patekusios į nusikaltėlių rankas, yra priverstos parduoti savo kūną, kol praranda net savo esybę. Iš tėvynės bėgti priverstą Rozetą, net ir perplaukusią vandenyną, vejasi nuožmūs praeities vaiduokliai. Karštakošis Rokas į Naująjį Pasaulį atvyksta siekdamas atsiriboti nuo venose tekančio mafijos kraujo ir tapti geresniu žmogumi, tačiau aplinkybės klostosi visiškai priešingai. Čia prasideda jaunuolių kova už geresnį ir teisingesnį gyvenimą, už meilę, draugystę ir šeimą, kurią meistriškai pasakoja L. Di Fulvio.
Skaityti šią knygą - vienas malonumas. Tekstas toks sklandus, be galo lengvai skaitomas, o net didžiausią žmogaus žiaurumą autorius aprašo taip, kad kažkur širdies kertelėje žinai, jog viskas bus gerai. Kiekviename puslapyje stebina gyvi, spalvingi, iki skausmo tikroviški veikėjai. Visai nenustebčiau, jei dalis jų tikrai vaikščiojo Buenos Airių ar Sicilijos gatvėse. Skaitę kitą autoriaus knygą „Žmogus, kuris dovanojo svajones“ čia gali rasti šiokių tokių panašumų, tačiau tikiu, kad jie tik dar kartą įrodys, kokio puikaus pasakotojo kūrinius turime galimybę skaityti.
Žemai lenkiu galvą ir galutinai įsitikinu, kad Luca Di Fulvio tapo mano vienu mylimiausių šių dienų rašytojų. Dar neatradusiems linkiu pabandyti su juo susidraugauti ir nuoširdžiai tikiuosi, kad nenusivilsite.
5⭐️iš 5.
Skaityti šią knygą - vienas malonumas. Tekstas toks sklandus, be galo lengvai skaitomas, o net didžiausią žmogaus žiaurumą autorius aprašo taip, kad kažkur širdies kertelėje žinai, jog viskas bus gerai. Kiekviename puslapyje stebina gyvi, spalvingi, iki skausmo tikroviški veikėjai. Visai nenustebčiau, jei dalis jų tikrai vaikščiojo Buenos Airių ar Sicilijos gatvėse. Skaitę kitą autoriaus knygą „Žmogus, kuris dovanojo svajones“ čia gali rasti šiokių tokių panašumų, tačiau tikiu, kad jie tik dar kartą įrodys, kokio puikaus pasakotojo kūrinius turime galimybę skaityti.
Žemai lenkiu galvą ir galutinai įsitikinu, kad Luca Di Fulvio tapo mano vienu mylimiausių šių dienų rašytojų. Dar neatradusiems linkiu pabandyti su juo susidraugauti ir nuoširdžiai tikiuosi, kad nenusivilsite.
5⭐️iš 5.
October 16, 2022
Jau ką Luca Di Fulvio moka, o rašyti tai tikrai. Šiek tiek „Telemundo presenta“ aistrų, pykčių ir karšto būdo, šiek tiek „Tonio soprano“ mafijos kronikų, gal dar truputis „Pietų karalienės“ šaudau gaudau vaibo, ir prašau, net nepajutau kai 600 puslapių su viršum baigėsi.
Rachelė, Rozeta, Rokas - trys jaunuoliai, Rachelė dar visai vaikas, pabėgę iš savo gimtųjų namų į Naująjį pasaulį, į Buenos Aires, ieškoti geresnio gyvenimo. O tas Naujasis pasaulis ne toks jau ir svetingas, o kur dar tai, kad praeitis nuo kurios jie bėga, ima ir pamažu juos atsiveja. Bet visi trys ne iš kelmo spirti ir imasi keisti pasaulį pagal save, kovoja už laisvę, pagarbą ir geresnį gyvenimą.
Viešnamiai, seksas, kekšės, moterys vyrų akimis prastesnės, matomos tik kaip mėsa. Mafija, valdžios karai, arba paklūsti, arba lieki atmata, gyvas lavonas, o gal ir negyvas. Knyga alsavo tuo pietietišku ugningumu, pagrindiniai veikėjai ryškūs, kartais naivūs, bet negali jais nesižavėti, kai gerokai gyvenimo aplamdyti, bet vis tiek siekia teisybės ir kovoja už savo įsitikinimus. Bet kai kurie šalutiniai veikėjai tikri šlykštynės ir pati būčiau norėjusi gerokai pačirškinti. Žiauriai pykau už moteris, o ypač mergaites, kurios apgaule buvo įmestos į viešnamius, kaip baisiai su jomis buvo elgiamasi, dar baisiau nei su gyvuliais. Dar ir dabar pyktis verda. Vietomis kai kur buvo perspausta, kai kur viskas per daug gerai pasisekė, bet negali gi viskas būti tobula.
Man labai patiko. Nėra iš tų knygų, kuri įstrigs ilgam, bet dabar labai įtraukė, leidausi į nepaprastą nuotykį, kuriame trys jauni žmonės stojo į kovą su negailestingu pasauliu, norėdami būti laisvi, mylimi ir gyventi taip, kaip nori jie patys.
Rachelė, Rozeta, Rokas - trys jaunuoliai, Rachelė dar visai vaikas, pabėgę iš savo gimtųjų namų į Naująjį pasaulį, į Buenos Aires, ieškoti geresnio gyvenimo. O tas Naujasis pasaulis ne toks jau ir svetingas, o kur dar tai, kad praeitis nuo kurios jie bėga, ima ir pamažu juos atsiveja. Bet visi trys ne iš kelmo spirti ir imasi keisti pasaulį pagal save, kovoja už laisvę, pagarbą ir geresnį gyvenimą.
Viešnamiai, seksas, kekšės, moterys vyrų akimis prastesnės, matomos tik kaip mėsa. Mafija, valdžios karai, arba paklūsti, arba lieki atmata, gyvas lavonas, o gal ir negyvas. Knyga alsavo tuo pietietišku ugningumu, pagrindiniai veikėjai ryškūs, kartais naivūs, bet negali jais nesižavėti, kai gerokai gyvenimo aplamdyti, bet vis tiek siekia teisybės ir kovoja už savo įsitikinimus. Bet kai kurie šalutiniai veikėjai tikri šlykštynės ir pati būčiau norėjusi gerokai pačirškinti. Žiauriai pykau už moteris, o ypač mergaites, kurios apgaule buvo įmestos į viešnamius, kaip baisiai su jomis buvo elgiamasi, dar baisiau nei su gyvuliais. Dar ir dabar pyktis verda. Vietomis kai kur buvo perspausta, kai kur viskas per daug gerai pasisekė, bet negali gi viskas būti tobula.
Man labai patiko. Nėra iš tų knygų, kuri įstrigs ilgam, bet dabar labai įtraukė, leidausi į nepaprastą nuotykį, kuriame trys jauni žmonės stojo į kovą su negailestingu pasauliu, norėdami būti laisvi, mylimi ir gyventi taip, kaip nori jie patys.
July 22, 2021
Tai antroji Luca Di Fulvio lietuviškai išversta knyga, tačiau tai buvo pirmoji mano pažintis su šiuo italų rašytoju, romanų meistru. Kadangi girdėjau ne vieną gerą atsilipeimą, lūkesčiai buvo tikrai nemaži. Tiesa, skaičiau ne visai laiku - buvau užsiėmusi didžiosiomis savo kraustynėmis.
Istorija pasakoja apie italus atsidūrusius Buenos Airėse. Trys skirtingos istorijos: Rozeta bėga nuo persekiotojų, praradusi viską, kas jai brangus. Rokas nenori būti mafiozu, todėl vienintelė išeitis - išvykti. Na, ir Rakelė - žydaitė iš Rusijos kaimo, su draugėmis įtraukta į prostitucijos tinklą. Juos vienija viena istorija.
Nežinau, ar kaltos skaitymo aplinkybės, bet romanas manęs labai nesužavėjo. Istorija papasakota iš tiesų pagauliai, viskas supinta ir perpinta. Veikėjai taip pat gana charakteringi... Tačiau buvo šiek tiek perspausta - žiaurios scenos tikrai buvo jau per daug buvo vietomis. O kur dar dirbtiniai laiko pratempimai...
Bet vis dėl to rašytojas pasirinko mažai kur aptariamus istorinius faktus apie Izraelitų paramos organizaciją "Varšuva" ir tikrai buvo įdomu sužinoti daugiau apie tai. Pribloškė, kad organizacija egzistavo tiek ilgai ir vystė veiklą pilnu tempu.
Nežinau, ar rekomenduoju. Labiau taip nei ne. Tiesiog reikia nusiteikti, kad bus žiaurumo, šlykšumo ne visai vietoje. Kad bus bandoma skaitytoją paveikti pačiais tiesmukiškiausiais metodais. Nors veikėjų charakteriai tikrai traukiantys.
Istorija pasakoja apie italus atsidūrusius Buenos Airėse. Trys skirtingos istorijos: Rozeta bėga nuo persekiotojų, praradusi viską, kas jai brangus. Rokas nenori būti mafiozu, todėl vienintelė išeitis - išvykti. Na, ir Rakelė - žydaitė iš Rusijos kaimo, su draugėmis įtraukta į prostitucijos tinklą. Juos vienija viena istorija.
Nežinau, ar kaltos skaitymo aplinkybės, bet romanas manęs labai nesužavėjo. Istorija papasakota iš tiesų pagauliai, viskas supinta ir perpinta. Veikėjai taip pat gana charakteringi... Tačiau buvo šiek tiek perspausta - žiaurios scenos tikrai buvo jau per daug buvo vietomis. O kur dar dirbtiniai laiko pratempimai...
Bet vis dėl to rašytojas pasirinko mažai kur aptariamus istorinius faktus apie Izraelitų paramos organizaciją "Varšuva" ir tikrai buvo įdomu sužinoti daugiau apie tai. Pribloškė, kad organizacija egzistavo tiek ilgai ir vystė veiklą pilnu tempu.
Nežinau, ar rekomenduoju. Labiau taip nei ne. Tiesiog reikia nusiteikti, kad bus žiaurumo, šlykšumo ne visai vietoje. Kad bus bandoma skaitytoją paveikti pačiais tiesmukiškiausiais metodais. Nors veikėjų charakteriai tikrai traukiantys.
October 20, 2019
20/20
Une extraordinaire aventure avec des personnages fabuleux, aux personnalités fortes, et un roman historique qui nous emporte pendant des centaines de pages en nous faisant traverser toutes les émotions, de la plus violente à la plus douce. Un régal absolu.
Ma chronique : https://myprettybooks.wordpress.com/2...
Une extraordinaire aventure avec des personnages fabuleux, aux personnalités fortes, et un roman historique qui nous emporte pendant des centaines de pages en nous faisant traverser toutes les émotions, de la plus violente à la plus douce. Un régal absolu.
Ma chronique : https://myprettybooks.wordpress.com/2...
January 12, 2019
Die ersten 200 Seiten war ich von diesem Buch absolut begeistert und dachte endlich mal wieder ein 5 Sternebuch!
Dann aber fand ich die Gewaltdarstellungen zu ausführlich und das Ende zu übertrieben “alles wird gut”. Trotzdem spannend und locker zu lesen!
Dann aber fand ich die Gewaltdarstellungen zu ausführlich und das Ende zu übertrieben “alles wird gut”. Trotzdem spannend und locker zu lesen!
February 28, 2022
Senai buvau paėmusi tokią knygą, kuri mane taip įtrauktų ir sudomintų, tiesiog, norėjau skaityti ir skaityti...
Knygos pasakojimo istorija - apie trijų jaunų žmonių naujo gyvenimo pradžią iškeliavus į Buenos Aires ir palikus senojo gyvenimo praeitį ir visas praeities žaizdas.
Kiekvienas veikėjas tikisi naujo, geresnio gyvenimo, bet įvyksta labai daug įvykių ir praeitis nepaleidžia.
Trys jaunuoliai labai skirtingi, kiekvienas su savo istorijomis, paslaptimis ir sava gyvenimo misisija. Jie vienas kito nepažįsta, bet likimas juos suvienija ir sujungia, atsiranda ypatingas ir šiltas ryšys, vieninga misija.
Skaitant knygą buvo ir žiaurių, sunkių akimirkų, prievartos, smurto, moters menkinimo, mažų mergaičių išnaudojimo. Buvo vietų, kai skaitant oda šiurpo, bet lašelis vilties ir gerumo, kad viskas pasikeis neapleido visą istoriją.
Kai paėmiau skaityti knygą, iškart pajutau, kad veikėjos moterys neša ypatingą žinutę, taip ir yra, nes pagrindinė knygos mintis ir yra apie moters teisių neturėjimą, moters sumenkinimą, laikymą daiktu, įrankiu pasinaudoti, pasitenkinti vyrams.
Rozeta, Rakelė ir yra tos moterys, kurios keičia istoriją, įkvepia ir kovoja už kitokį moters gyvenimą, pagarbą jai, teisias jai, nors viena iš jų dar tik mergaitė, bet jos išmintis ir rašytojos galia daro neįtikėtiną perversmą ir didelę kovą.
Rokas yra tas vaikinas, vyras, kuris eina prieš neteisybę ir skriaudžiamą žmogų, kuris šioms dviems merginoms yra tikėjimas, įkvėpimas ir didelė pagalba, netikėtai atrasta meilė, bet jo praeities istorija, jo suplanuotas tėvų ateities gyvenimas, jį patį, kaip asmenybę, žeidžia, nepaleidžia, nors duoda neįtikėtinų galių.
Buenos Airėse nėra toks gyvenimas, kokį daugelis galėjo įsivaizduoti, galingi veikiantys viešnamiai, prostitucija, prekyba moterimis, policijos papirkimas, atrodo, šviesos nėra ir ši istorija irgi apie tai.
Knygos tema yra labai stipri, bet tekstas skaitosi lengvai, greitai, veikėjų portretai susikuria akimirksniu ir atrodo viską matai čia ir dabar, lyg kokį filmą stebint.
Kaip ir minėjau pradžioje, knyga mane labai įtraukė, puslapiai vertėsi vienas po kito, bet pati pabaiga buvo jau toks kaip serialas, sakyčiau, net ištemptas, buvo šiek tiek nuobodžiau skaityti, o ir pabaiga buvo aiški, bet imant visą visumą, knygą perskaityti labai rekomenduoju!
Knygos pasakojimo istorija - apie trijų jaunų žmonių naujo gyvenimo pradžią iškeliavus į Buenos Aires ir palikus senojo gyvenimo praeitį ir visas praeities žaizdas.
Kiekvienas veikėjas tikisi naujo, geresnio gyvenimo, bet įvyksta labai daug įvykių ir praeitis nepaleidžia.
Trys jaunuoliai labai skirtingi, kiekvienas su savo istorijomis, paslaptimis ir sava gyvenimo misisija. Jie vienas kito nepažįsta, bet likimas juos suvienija ir sujungia, atsiranda ypatingas ir šiltas ryšys, vieninga misija.
Skaitant knygą buvo ir žiaurių, sunkių akimirkų, prievartos, smurto, moters menkinimo, mažų mergaičių išnaudojimo. Buvo vietų, kai skaitant oda šiurpo, bet lašelis vilties ir gerumo, kad viskas pasikeis neapleido visą istoriją.
Kai paėmiau skaityti knygą, iškart pajutau, kad veikėjos moterys neša ypatingą žinutę, taip ir yra, nes pagrindinė knygos mintis ir yra apie moters teisių neturėjimą, moters sumenkinimą, laikymą daiktu, įrankiu pasinaudoti, pasitenkinti vyrams.
Rozeta, Rakelė ir yra tos moterys, kurios keičia istoriją, įkvepia ir kovoja už kitokį moters gyvenimą, pagarbą jai, teisias jai, nors viena iš jų dar tik mergaitė, bet jos išmintis ir rašytojos galia daro neįtikėtiną perversmą ir didelę kovą.
Rokas yra tas vaikinas, vyras, kuris eina prieš neteisybę ir skriaudžiamą žmogų, kuris šioms dviems merginoms yra tikėjimas, įkvėpimas ir didelė pagalba, netikėtai atrasta meilė, bet jo praeities istorija, jo suplanuotas tėvų ateities gyvenimas, jį patį, kaip asmenybę, žeidžia, nepaleidžia, nors duoda neįtikėtinų galių.
Buenos Airėse nėra toks gyvenimas, kokį daugelis galėjo įsivaizduoti, galingi veikiantys viešnamiai, prostitucija, prekyba moterimis, policijos papirkimas, atrodo, šviesos nėra ir ši istorija irgi apie tai.
Knygos tema yra labai stipri, bet tekstas skaitosi lengvai, greitai, veikėjų portretai susikuria akimirksniu ir atrodo viską matai čia ir dabar, lyg kokį filmą stebint.
Kaip ir minėjau pradžioje, knyga mane labai įtraukė, puslapiai vertėsi vienas po kito, bet pati pabaiga buvo jau toks kaip serialas, sakyčiau, net ištemptas, buvo šiek tiek nuobodžiau skaityti, o ir pabaiga buvo aiški, bet imant visą visumą, knygą perskaityti labai rekomenduoju!
November 14, 2018
Nach "Der Junge, der Träume schenkte", das ich bereits vor einigen Jahren gelesen habe, geht es hier wieder um Auswanderer, die Anfang des 20. Jahrhunderts in der Neuen Welt ihr Leben neu aufbauen wollen. Wobei wir hier diesmal gleich 3 Menschen begleiten und es statt nach New York nach Buenos Aires in Argentinien geht.
Der Titel klingt recht positiv, aber dennoch ist das Buch von Luca Di Fulvio definitiv kein "Wohlfühlroman". Denn auf die 3 Protagonisten warten so einige Schwierigkeiten, die teilweise auch in all ihrer Grausamkeit beschrieben wird.
Für alle drei war diese Reise über den Atlantik nicht wirklich eine freiwillige Entscheidung sondern eher eine unausweichliche Sache, ohne dass sie groß Pläne für ihr neues Leben dort hätten. Aber Träume, die haben sie sehr wohl...!
Rocco möchte sich endlich aus den Fängen der Mafia befreien und lieber als ehrbarer Automechaniker arbeiten. Aber leider ist ein Mafiaboss der einzige Kontakt den er dort hat. Und ohne Kontakte oder Beziehungen ist man dort im Grunde verloren.
Rosetta wurde vom Baron in Italien des tätlichen Angriffs und Raubes beschuldigt und muss nun selbst in Buenos Aires immer noch auf der Flucht vor den Behörden sein und sich gut verstecken. Ihr steckt das Gerechtigkeits-Gen im Blut, und so hilft sie stets denen zuerst, die es ihrer Meinung nach dringender benötigen.
Und Raquel gerät an eine Organisation, die aus Osteuropa blutjunge jüdische Mädchen holt um diese in Argentinien an Bordelle zu verkaufen, wo sie die Hölle auf Erden erwartet. Da hilft ihr auch die Fähigkeit, Lesen zu können (äußerst selten bei Mädchen zur damaligen Zeit), nicht weiter. Dabei würde sie nichts glücklicher machen als sich tagtäglich mit ihren geliebten Büchern beschäftigen zu können.
Di Fulvio kann wundervoll beschreiben, sei es Ortschaften, Personen oder Ereignisse. Er kann dabei auch sehr bildhaft sein und tolle Assoziationen beim Leser hervorrufen, an anderen Stellen widerum ist er auch sehr direkt und nicht zimperlich.
Auf jeden Fall kann man dieses Buch kaum weglegen. Zum einen weil es spannend ist wie sich die 3 Protagonisten durchkämpfen werden, und zum anderen ist es auch sehr faszinierend zu erfahren wie das Leben in der Neuen Welt vor 100 Jahren war. Mir hat es sehr die Augen geöffnet!
Wie ein roter Faden zieht sich, neben Immigration in die Neue Welt und Schicksalen von Menschen der untersten Schicht, auch ein anderes Thema durch Di Fulvios bisherige Romane: der Kampf nach Gerechtigkeit & Freiheit & Selbstbestimmung. Auch "Als das Leben unsere Träume fand" macht davon keine Ausnahme, denn sowohl Rocco als auch Rosetta und Raquel kämpfen jeder auf seine/ihre Weise und mit seinen/ihren Möglichkeiten um diese Ideale. Das zeigt, dass im Grunde wirklich jeder und jede was verändern kann, wenn er/sie nur mutig genug dazu ist. Eine lehrreiche Botschaft.
Der Titel klingt recht positiv, aber dennoch ist das Buch von Luca Di Fulvio definitiv kein "Wohlfühlroman". Denn auf die 3 Protagonisten warten so einige Schwierigkeiten, die teilweise auch in all ihrer Grausamkeit beschrieben wird.
Für alle drei war diese Reise über den Atlantik nicht wirklich eine freiwillige Entscheidung sondern eher eine unausweichliche Sache, ohne dass sie groß Pläne für ihr neues Leben dort hätten. Aber Träume, die haben sie sehr wohl...!
Rocco möchte sich endlich aus den Fängen der Mafia befreien und lieber als ehrbarer Automechaniker arbeiten. Aber leider ist ein Mafiaboss der einzige Kontakt den er dort hat. Und ohne Kontakte oder Beziehungen ist man dort im Grunde verloren.
Rosetta wurde vom Baron in Italien des tätlichen Angriffs und Raubes beschuldigt und muss nun selbst in Buenos Aires immer noch auf der Flucht vor den Behörden sein und sich gut verstecken. Ihr steckt das Gerechtigkeits-Gen im Blut, und so hilft sie stets denen zuerst, die es ihrer Meinung nach dringender benötigen.
Und Raquel gerät an eine Organisation, die aus Osteuropa blutjunge jüdische Mädchen holt um diese in Argentinien an Bordelle zu verkaufen, wo sie die Hölle auf Erden erwartet. Da hilft ihr auch die Fähigkeit, Lesen zu können (äußerst selten bei Mädchen zur damaligen Zeit), nicht weiter. Dabei würde sie nichts glücklicher machen als sich tagtäglich mit ihren geliebten Büchern beschäftigen zu können.
Di Fulvio kann wundervoll beschreiben, sei es Ortschaften, Personen oder Ereignisse. Er kann dabei auch sehr bildhaft sein und tolle Assoziationen beim Leser hervorrufen, an anderen Stellen widerum ist er auch sehr direkt und nicht zimperlich.
Auf jeden Fall kann man dieses Buch kaum weglegen. Zum einen weil es spannend ist wie sich die 3 Protagonisten durchkämpfen werden, und zum anderen ist es auch sehr faszinierend zu erfahren wie das Leben in der Neuen Welt vor 100 Jahren war. Mir hat es sehr die Augen geöffnet!
Wie ein roter Faden zieht sich, neben Immigration in die Neue Welt und Schicksalen von Menschen der untersten Schicht, auch ein anderes Thema durch Di Fulvios bisherige Romane: der Kampf nach Gerechtigkeit & Freiheit & Selbstbestimmung. Auch "Als das Leben unsere Träume fand" macht davon keine Ausnahme, denn sowohl Rocco als auch Rosetta und Raquel kämpfen jeder auf seine/ihre Weise und mit seinen/ihren Möglichkeiten um diese Ideale. Das zeigt, dass im Grunde wirklich jeder und jede was verändern kann, wenn er/sie nur mutig genug dazu ist. Eine lehrreiche Botschaft.
January 28, 2021
Mein zweiter Di Fulvio nach "Es war einmal in Italien" und diesmal ein Auswandererepos, in das wieder viele italienische Missstände eingeflochten werden, es aber in erster Linie um die Brutalität der Lebensumstände in der Neuen Welt in Buenos Aires geht. Über allem steht die Entrechtung der kleinen Leute im Gegensatz zu den Reichen, die hüben wie drüben mit ihnen einfach machen, was sie wollen, sich die Polizei kaufen, sogar morden und vergewaltigen können, ohne dass ihnen irgendetwas passiert.
In drei Handlungssträngen, die den drei Hauptfiguren Rosetta (20) und Rocco (20), beide aus Sizilien, und Rachel (13), Jüdin aus Russland, zugeordnet sind, wird der Kampf ums Überleben jeweils etwas anders dargestellt wie auch die Strategien des Umgangs mit der Situation andere sind. In einer enorm brutalen Handlung mit Mord und Totschlag, Versklavung und sexueller Ausbeutung, Bandenkrieg und organisiertem Verbrechen, Diebstahl und Raub und der ständigen Gefährdung im Haifischbecken des Jeder gegen Jeden, führt der Autor sehr schön die drei Handlungsstränge zusammen einem positiven Ende zu.
Dabei finde ich nicht so gelungen, dass die Bösen ihr gerechtes Ende finden während die Guten überwiegend durchkommen, denn in der Realität siegt das Böse oder kann zumindest nicht entscheidend überwunden werden. Davon abgesehen, ist die Geschichte mitreißend geschrieben und gefällt mir besonders deshalb, weil sie die Geschehnisse nicht romantisiert.
Lediglich der Handlungsstrang "Rachel" hat übrigens auch mit Emanzipation zu tun, längst aber nicht nur. Dabei ist Rachel aber wesentlich besser angelegt als die Rezensentin mit ihrer üblichen gesellschaftsspaltenden Propaganda, in der sie alles mit krokodilshaften Tunnelblick auf ihre Kampfthemen ausrichtet. Rachel dagegen, die zunächst nicht eingestellt wird, weil sie ein Mädchen ist, und sich ihren Platz in der Verkleidung eines Jungen erkämpft, antwortet auf den Vorschlag, dass, wenn sie das Sagen in der Buchhandlung habe, nur Frauen einstellen solle, dass sie das nicht machen werde. Für sie sei es wichtig, dass ein Bewerber Bücher liebe und Grips habe. Ob es ein Mann oder eine Frau sei, wäre ihr egal. Bravo! Tausendmal besser als eine Emanze heute üblicher Ausprägung.
In drei Handlungssträngen, die den drei Hauptfiguren Rosetta (20) und Rocco (20), beide aus Sizilien, und Rachel (13), Jüdin aus Russland, zugeordnet sind, wird der Kampf ums Überleben jeweils etwas anders dargestellt wie auch die Strategien des Umgangs mit der Situation andere sind. In einer enorm brutalen Handlung mit Mord und Totschlag, Versklavung und sexueller Ausbeutung, Bandenkrieg und organisiertem Verbrechen, Diebstahl und Raub und der ständigen Gefährdung im Haifischbecken des Jeder gegen Jeden, führt der Autor sehr schön die drei Handlungsstränge zusammen einem positiven Ende zu.
Dabei finde ich nicht so gelungen, dass die Bösen ihr gerechtes Ende finden während die Guten überwiegend durchkommen, denn in der Realität siegt das Böse oder kann zumindest nicht entscheidend überwunden werden. Davon abgesehen, ist die Geschichte mitreißend geschrieben und gefällt mir besonders deshalb, weil sie die Geschehnisse nicht romantisiert.
Lediglich der Handlungsstrang "Rachel" hat übrigens auch mit Emanzipation zu tun, längst aber nicht nur. Dabei ist Rachel aber wesentlich besser angelegt als die Rezensentin mit ihrer üblichen gesellschaftsspaltenden Propaganda, in der sie alles mit krokodilshaften Tunnelblick auf ihre Kampfthemen ausrichtet. Rachel dagegen, die zunächst nicht eingestellt wird, weil sie ein Mädchen ist, und sich ihren Platz in der Verkleidung eines Jungen erkämpft, antwortet auf den Vorschlag, dass, wenn sie das Sagen in der Buchhandlung habe, nur Frauen einstellen solle, dass sie das nicht machen werde. Für sie sei es wichtig, dass ein Bewerber Bücher liebe und Grips habe. Ob es ein Mann oder eine Frau sei, wäre ihr egal. Bravo! Tausendmal besser als eine Emanze heute üblicher Ausprägung.
June 14, 2021
Dar nė trečdalio neperskaitęs supratau, kad tai ne mano knyga. Bet neapleido ir jausmas, kad romanas puikiai komerciškai suręstas: kupinos veiksmo istorijos, daug (bet ne per daug) stiprių žodelių, saikingai natūralizmo, prievartos ir sekso. Tad nors knyga ganėtinai ilga (654 psl.), su daugybe dialogų, kurie ne visai būtini, skaitant nepabodo tiek, kad ją mesčiau neperskaitęs. O knygas, kurias vis dėlto perskaitau, vertinu patenkinamai – nes kitaip prieštaraučiau pats sau. Visai nesistebiu, kad šis romanas vertinamas ir 1 žv., ir 5 žv. Norint knygą išpeikti, galima joje rasti daugybę nelogiškų, neįtikinančių dalykų, galima pabrėžti jos žemą meninį lygį ir standartinę (pasakišką) pabaigą. Norint vertinti gerai, galima pagirti už autoriaus vaizduotę, meistrišką fabulos vinguriavimą, gebėjimą sujaudinti skaitytoją. Tad nenuostabu, kad apie knygą nėra (ir, ko gero, nebus) vieningos nuomonės.
Galima skaityti nekeliant knygoms jokių reikalavimų. Poreikis skaityti visada gerbtinas, kai tiek daug žmonių nebeskaito knygų...
Nesutinku su tuo, kad knyga pristatoma kaip istorinis romanas. Teisingiau būtų – nuotykių romanas. Bet galbūt ne visiems skaitytojams tai svarbu...
Galima skaityti nekeliant knygoms jokių reikalavimų. Poreikis skaityti visada gerbtinas, kai tiek daug žmonių nebeskaito knygų...
Nesutinku su tuo, kad knyga pristatoma kaip istorinis romanas. Teisingiau būtų – nuotykių romanas. Bet galbūt ne visiems skaitytojams tai svarbu...
October 6, 2019
Mein zweites Buch von Luca Di Fulvio und wieder ziemlich gut. Obwohl er sich auch hier wieder sehr stark auf Insta-Love verlassen hat, aber das war ja bereits bei "Der Junge, der Träume schenkte" der Fall. Meiner Meinung nach das einzige größere Manko an dieser Geschichte.
Wieder hat Di Fulvio ein spannendes Auswanderer-Epos geschrieben, das einen sofort in seinen Bann zieht. Ich kann seine Bücher wirklich jedem nur empfehlen, obwohl ich an dieser Stelle ein Trigger-Warning für explizite, auch sexuelle Gewalt und ausdrucksstarke Sprache (Flüche, Schimpfwörter etc) aussprechen sollte. Wer mit so was nicht klar kommt bzw. so was nicht lesen möchte, was ich natürlich vollkommen verstehen kann, sollte lieber die Finger von seinen Büchern lassen.
Wieder hat Di Fulvio ein spannendes Auswanderer-Epos geschrieben, das einen sofort in seinen Bann zieht. Ich kann seine Bücher wirklich jedem nur empfehlen, obwohl ich an dieser Stelle ein Trigger-Warning für explizite, auch sexuelle Gewalt und ausdrucksstarke Sprache (Flüche, Schimpfwörter etc) aussprechen sollte. Wer mit so was nicht klar kommt bzw. so was nicht lesen möchte, was ich natürlich vollkommen verstehen kann, sollte lieber die Finger von seinen Büchern lassen.
December 5, 2019
Sehr brutal, zu viel Sexualität
April 10, 2019
4.5
La figlia della libertà è un libro che non si fa problemi a prenderti a calci e a pesci in faccia. Senza contare che, dopo il pestaggio pubblico, sei tu a sentirti in dovere di chiedere scusa.
Ebbene sì, signori e signori.
Volevate un libro mainagioia?
Eccovi accontentati.
Ok, nonostante le premesse la fine non è tragica, ma il 95% del libro è una mazzata dietro l’altra.
E non sto esagerando, fidatevi.
Ambientato tra l’Italia e Buenos Aires all’epoca in cui eravamo noi italiani a emigrare in cerca di fortuna, questo romanzo vuole denunciare gli orrori dei bordelli, della mafia, della vita di strada e delle baraccopoli, senza dimenticare il buon vecchio detto: “ognuno pensi per sé”.
Insomma, premesse davvero rosee che sfociano in stupri, omicidi, pestaggi e molto altro.
Ehi! Vi avevo detto che era un mainagioia!
Ma nonostante il cruelty party tra le pagine, la vera missione di questa storia è quella di insegnarci a non mollare mai, a credere e a combattere per i nostri sogni e per un futuro migliore. E qui i protagonisti lo fanno con tanto di cappello.
C’è Rosetta, ragazza focosa del sud che viene presa di mira dal Barone che governa il suo paese fino alle angherie deliberate con annesso stupro. Stanca di combattere contro tutti, accetta la sconfitta e va a testa bassa dal Barone per vendere i suoi possedimenti. Ma lui si accontenterà di questo?
Ovviamente no!
E via di tentato stupro con tanto di fuga della povera ragazza che s’imbarcherà nella speranza di scappare dalle grinfie dell’uomo che… no, non morirà.
Né la prima, nà la seconda, nà la terza, né la quarta…
Fidatevi, passerete la metà del tempo a maledirlo e a chiedervi se questa è la volta buona nel vederlo crepare.
Non lo sarà, ma faccio i complimenti a Luca per aver sviluppato un personaggio così viscido e spregevole.
Sulla nave incontrerà Rocco, giovane volenteroso che purtroppo è legato a doppio nodo a Cosa Nostra anche se lui vorrebbe semplicemente fare il meccanico.
Non è il più colto del paese, ma ha un cuore enorme e avrà un instalove con la bella Rosetta, tanto che farà di tutto per ritrovarla e aiutarla.
Ultima, ma non per questo meno importante dato che è la mia favorita, abbiamo Raechel.
Ebrea russa molto sveglia e intelligente, capace di leggere e scrivere (voi ridete e scherzate, ma all’epoca era veramente un talento non da poco), a causa dell’uccisione del padre scapperà dal suo villaggio incontrando il cattivone di turno, Amos.
Amos è il classico schiavista che attira giovani punzelle nella sua tela per poi rivenderle nei suoi bordelli a Buenos Aires. Non è viscido quanto il Barone, ma è un avversario senza rimorsi o pietà.
Raechel, fortunatamente per lei, viene considerata troppo brutta per fare la puttana e viene fatta lavorare come inserviente, ma il richiamo della libertà è troppo forte per non tentare l’impossibile. O per spacciarsi per ragazzo.
Ed è proprio la libertà a muovere i nostri protagonisti.
Si troveranno, si perderanno, ma alla fine riusciranno a riunirsi e a portare giustizia.
Giustizia per le giovani costrette a prostituirsi, giustizia per le donne trattate come bestiame, giustizia per i giovani di strada che crescono conoscendo solo la malavita, giustizia per le famiglie rovinate dalla mafia.
E il tutto iniziando con poco.
Un piccolo gesto di carità.
A volte lo dimentichiamo, ma basta semplicemente essere gentili con il prossimo per migliorare il mondo, oltre che essere un essere umano migliore (non come certi clienti che arrivano in libreria…)
Insomma, messaggi potenti per un romanzo potente, che tuttavia può essere un’arma a doppio taglio a causa della violenza non censurata. E lo ammetto: inizialmente ho fatto fatica a ingranare con la lettura.
Ma merita eccome, ve lo garantisco.
Dal ritmo serrato, la trama avvincente e dai personaggi unici quanto speciali, la Figlia della Libertà è un romanzo che fa contemplare il lettore su realtà purtroppo vicine a noi quanto attuali, portandolo a tifare per gli ultimi e a farlo combattere per i giusti ideali. Un canto di libertà che sovrasta le grida dell’odio e della violenza.
Consigliato a tutti i lettori! (eccetto ai deboli di cuore perché a una certa…)
La figlia della libertà è un libro che non si fa problemi a prenderti a calci e a pesci in faccia. Senza contare che, dopo il pestaggio pubblico, sei tu a sentirti in dovere di chiedere scusa.
Ebbene sì, signori e signori.
Volevate un libro mainagioia?
Eccovi accontentati.
Ok, nonostante le premesse la fine non è tragica, ma il 95% del libro è una mazzata dietro l’altra.
E non sto esagerando, fidatevi.
Ambientato tra l’Italia e Buenos Aires all’epoca in cui eravamo noi italiani a emigrare in cerca di fortuna, questo romanzo vuole denunciare gli orrori dei bordelli, della mafia, della vita di strada e delle baraccopoli, senza dimenticare il buon vecchio detto: “ognuno pensi per sé”.
Insomma, premesse davvero rosee che sfociano in stupri, omicidi, pestaggi e molto altro.
Ehi! Vi avevo detto che era un mainagioia!
Ma nonostante il cruelty party tra le pagine, la vera missione di questa storia è quella di insegnarci a non mollare mai, a credere e a combattere per i nostri sogni e per un futuro migliore. E qui i protagonisti lo fanno con tanto di cappello.
C’è Rosetta, ragazza focosa del sud che viene presa di mira dal Barone che governa il suo paese fino alle angherie deliberate con annesso stupro. Stanca di combattere contro tutti, accetta la sconfitta e va a testa bassa dal Barone per vendere i suoi possedimenti. Ma lui si accontenterà di questo?
Ovviamente no!
E via di tentato stupro con tanto di fuga della povera ragazza che s’imbarcherà nella speranza di scappare dalle grinfie dell’uomo che… no, non morirà.
Né la prima, nà la seconda, nà la terza, né la quarta…
Fidatevi, passerete la metà del tempo a maledirlo e a chiedervi se questa è la volta buona nel vederlo crepare.
Non lo sarà, ma faccio i complimenti a Luca per aver sviluppato un personaggio così viscido e spregevole.
Sulla nave incontrerà Rocco, giovane volenteroso che purtroppo è legato a doppio nodo a Cosa Nostra anche se lui vorrebbe semplicemente fare il meccanico.
Non è il più colto del paese, ma ha un cuore enorme e avrà un instalove con la bella Rosetta, tanto che farà di tutto per ritrovarla e aiutarla.
Ultima, ma non per questo meno importante dato che è la mia favorita, abbiamo Raechel.
Ebrea russa molto sveglia e intelligente, capace di leggere e scrivere (voi ridete e scherzate, ma all’epoca era veramente un talento non da poco), a causa dell’uccisione del padre scapperà dal suo villaggio incontrando il cattivone di turno, Amos.
Amos è il classico schiavista che attira giovani punzelle nella sua tela per poi rivenderle nei suoi bordelli a Buenos Aires. Non è viscido quanto il Barone, ma è un avversario senza rimorsi o pietà.
Raechel, fortunatamente per lei, viene considerata troppo brutta per fare la puttana e viene fatta lavorare come inserviente, ma il richiamo della libertà è troppo forte per non tentare l’impossibile. O per spacciarsi per ragazzo.
Ed è proprio la libertà a muovere i nostri protagonisti.
Si troveranno, si perderanno, ma alla fine riusciranno a riunirsi e a portare giustizia.
Giustizia per le giovani costrette a prostituirsi, giustizia per le donne trattate come bestiame, giustizia per i giovani di strada che crescono conoscendo solo la malavita, giustizia per le famiglie rovinate dalla mafia.
E il tutto iniziando con poco.
Un piccolo gesto di carità.
A volte lo dimentichiamo, ma basta semplicemente essere gentili con il prossimo per migliorare il mondo, oltre che essere un essere umano migliore (non come certi clienti che arrivano in libreria…)
Insomma, messaggi potenti per un romanzo potente, che tuttavia può essere un’arma a doppio taglio a causa della violenza non censurata. E lo ammetto: inizialmente ho fatto fatica a ingranare con la lettura.
Ma merita eccome, ve lo garantisco.
Dal ritmo serrato, la trama avvincente e dai personaggi unici quanto speciali, la Figlia della Libertà è un romanzo che fa contemplare il lettore su realtà purtroppo vicine a noi quanto attuali, portandolo a tifare per gli ultimi e a farlo combattere per i giusti ideali. Un canto di libertà che sovrasta le grida dell’odio e della violenza.
Consigliato a tutti i lettori! (eccetto ai deboli di cuore perché a una certa…)
This entire review has been hidden because of spoilers.
October 14, 2021
Hoy os traigo mi última decepción, me animé con este libro porque tenía muy buenas críticas.
Pero aunque la historia es fuerte, emotiva y con partes duras... No la he llegado a sentir.
La historia empeza muy fuerte, narrada a 3 voces por Raquel, Rocco y Rosseta. En diferentes lineas temporales.
Rosseta administra su finca, pero debido a la época no se ve bien que una mujer esté sola y trabajando la finca. Un barón y sis vecinos le harán la vida imposible
Rocco está relacionado con la mafia pero a él no le va ese estilo de vida
Y Raquel por desgracia, confía en alguien que le promete una vida mejor y acaba convirtiéndose en un infierno.
Cada uno de nuestros protagonistas sufre algo que los obliga o deciden ir a Buenos Aires. Donde todo se conecta y que por desgracia no se podrán salvar de los problemas
La trama tiene puntos fuertes como la prostitución, la trata de blancas, la mafia... Pero está narrado muy denso y eso hacía que desconectar de la historia, al principio me encantaba, pero poco a poco me fue aburriendo. Y el final me pareció muy happy en comparación con la historia.
Si que tengo que destacar los valores que transmite la novela, como los derechos de la mujer y los derechos de la libertad.
También tengo que destacar que el autor se ha informado sobre los temas que ahonda esta novela.
Pero repito, por desgracia... No ha sido para mí.
De todas formas, os animo a que le deis una oportunidad y juzguéis vosotros mismos
Pero aunque la historia es fuerte, emotiva y con partes duras... No la he llegado a sentir.
La historia empeza muy fuerte, narrada a 3 voces por Raquel, Rocco y Rosseta. En diferentes lineas temporales.
Rosseta administra su finca, pero debido a la época no se ve bien que una mujer esté sola y trabajando la finca. Un barón y sis vecinos le harán la vida imposible
Rocco está relacionado con la mafia pero a él no le va ese estilo de vida
Y Raquel por desgracia, confía en alguien que le promete una vida mejor y acaba convirtiéndose en un infierno.
Cada uno de nuestros protagonistas sufre algo que los obliga o deciden ir a Buenos Aires. Donde todo se conecta y que por desgracia no se podrán salvar de los problemas
La trama tiene puntos fuertes como la prostitución, la trata de blancas, la mafia... Pero está narrado muy denso y eso hacía que desconectar de la historia, al principio me encantaba, pero poco a poco me fue aburriendo. Y el final me pareció muy happy en comparación con la historia.
Si que tengo que destacar los valores que transmite la novela, como los derechos de la mujer y los derechos de la libertad.
También tengo que destacar que el autor se ha informado sobre los temas que ahonda esta novela.
Pero repito, por desgracia... No ha sido para mí.
De todas formas, os animo a que le deis una oportunidad y juzguéis vosotros mismos
February 18, 2024
Skurdas buvo tikrasis turtuolių turtas. Mat skurdas buvo vienintelis stebuklingas raktas, priverčiantis žmones sutikti su tuo, su kuo kitaip jie niekada nesutiktų.
Vyras, kuris nemoka vertinti moters, nemoka gyventi.
Vyras, kuris nemoka vertinti moters, nemoka gyventi.
April 27, 2019
Questo libro è uno dei più belli che io abbia letto. Un libro potente, che parla di immigrazione e di umanità, quando eravamo noi a essere gli ultimi; parla della profondità della miseria umana e della scelta che da essa deriva: diventare delle entità miserabili, costrette a strisciare nei remoti e puzzolenti meandri della vita, oppure essere umani e dignitosi.
Insegna a lottare per la propria libertà, ma non intesa come la possibilità di stravolgere gli schemi e rivoluzionare il mondo con il proprio esibizionismo, ma a ottenere il diritto di essere se stessi in un mondo che sa essere cupo e ingiusto, ma che abbiamo il dovere di cambiare con i nostri ideali, oggi più che mai. Ci dimostra che non siamo soli, che possiamo non valere come singolo, ma stravolgere i meccanismi di prevaricazione grazie al coraggio e alla forza di molti.
A tratti mi ha ricordato "I promessi sposi", ma sotto un punto di vista totalmente nuovo e moderno, in cui i protagonisti sono una donna e un uomo siciliani e una ragazza ebrea russa, costretti a fuggire dalle privazioni e dalla spietatezza umana.
Un romanzo a volte molto duro, parlando anche della tratta delle schiave sessuali avvenuta nel sud America nei primi anni del '900, di mafia e di caporalato, ancora oggi piaghe dell'umanità, che, però, non perde mai la sua tensione narrativa, ma soprattutto non perde mai qualcosa di cui ogni tanto si sente la mancanza: la fiducia nella costruzione di un mondo migliore.
Insegna a lottare per la propria libertà, ma non intesa come la possibilità di stravolgere gli schemi e rivoluzionare il mondo con il proprio esibizionismo, ma a ottenere il diritto di essere se stessi in un mondo che sa essere cupo e ingiusto, ma che abbiamo il dovere di cambiare con i nostri ideali, oggi più che mai. Ci dimostra che non siamo soli, che possiamo non valere come singolo, ma stravolgere i meccanismi di prevaricazione grazie al coraggio e alla forza di molti.
A tratti mi ha ricordato "I promessi sposi", ma sotto un punto di vista totalmente nuovo e moderno, in cui i protagonisti sono una donna e un uomo siciliani e una ragazza ebrea russa, costretti a fuggire dalle privazioni e dalla spietatezza umana.
Un romanzo a volte molto duro, parlando anche della tratta delle schiave sessuali avvenuta nel sud America nei primi anni del '900, di mafia e di caporalato, ancora oggi piaghe dell'umanità, che, però, non perde mai la sua tensione narrativa, ma soprattutto non perde mai qualcosa di cui ogni tanto si sente la mancanza: la fiducia nella costruzione di un mondo migliore.
September 3, 2019
All'inizio l'ho letteralmente divorato, poi dalla seconda metà ho rallentato perché ho percepito un intreccio di storie delirante, esagerato e forzato. Al di là di questo, mi sento comunque di apprezzare lo sforzo di trattare un tema così attuale e vicino come quello dell'immigrazione e di far conoscere la storia della Sociedad Israelita de Socorros Mutuos Varsovia.
Occorre segnalare che da una casa editrice come Rizzoli mi aspetterei una correzione di bozze, evidentemente assente al momento di trattare i termini spagnoli, scritti con errori e ogni tanto con l'accento del caso e ogni tanto no.
Occorre segnalare che da una casa editrice come Rizzoli mi aspetterei una correzione di bozze, evidentemente assente al momento di trattare i termini spagnoli, scritti con errori e ogni tanto con l'accento del caso e ogni tanto no.
April 25, 2019
Le prime 200 pagine scritte in maniera impeccabile e accattivante anche se molto crude, il seguito è andato degenerando in un'assurdità oserei dire quasi nauseabonda accompagnato da un linguaggio volgare privo di qualsiasi effetto. Rimango veramente perplessa vedendolo recensito quasi al massimo.... Mah!
April 18, 2020
Histoire intéressante mais personnages beaucoup trop manichéens et rebondissements tirés par les cheveux. Déception pour ma part, même si je me suis forcé à aller au bout.
Displaying 1 - 30 of 217 reviews