Ką gali meilė? Absoliučiai viską! Ir sunaikinti tave iš vidaus, ir prikelti iš mirties taško. Šis sudėtingiausias jausmas pasaulyje pastūmėjo Rebeką griebtis plunksnos. Ji ryžosi aprašyti savo jausmus. Jųdviejų jausmus. Rebeka slapta kūrė ypatingą dovaną žmogui, kuris supažindino ją su Meile. Ją įkvėpė joje. Kasdien kiekvieną lapą Rebeka pildė įvairiomis emocijomis ir rišo meilės gijomis. Ištisomis valandomis buvo paskendusi tame gražiame jausme. Kvėpavo juo! Tik juo ir buvo gyva! Tačiau nutiko taip, kad Įkvėpėjas sužinojo apie dovaną anksčiau, nei Rebeka ketino ją įteikti. Ji tikėjosi kitokios Jo reakcijos.
Na pirmiausia pradėsiu nuo to, kad tai pirmoji mano skaityta šios autorės knya. Nesu skaičiusi nei Mėlynas rūkas nei Bėganti ugnis. Tad nuomonės kažkokios neturėjau. Ir deja... Iki 100 pirmų puslapių galvojau, kad ji labai nuobodi ir ar verta toliau skaityti. Situacija pagerėjo tik kažkur nuo pusės knygos. Tai sakyčiau išmetus tos pradžios tokios nuobodžios daug, knyga būtų buvusi bent jau man geresnė. Arba sutrumpinus ganėtinai. Nes neįtraukė. Nors rašoma buvo anotacijoje "Ką gali meilė? Absoliučiai viską." Bet iš knygos, aš nesutinku su šiuo teiginiu, nes pagal mane jis joje nepasiteisinęs. Nors pasidarė tikrai įdomesnė vėliau skaitant, tačiau ir pabaiga mane nuvylė, tikėjausi tikrai ne tokios, ir visą knygą skaitant atrodė, kad ji tikrai baigsis kitaip. Tad ir šitoje vietoje likau nesusipratusi. Tad net nežinau, tokia 50/50 ji man. Kas esate skaitę kitas knygas šios autorės ar jos jums patiko? Ar verta mėginti bandyti kitas? Nes kol kas net nebekyla noras...
“Dar kartą abiem rankom apjuosiu sutrūkinėjusį kamieną, delnais braukiu per įtrūkimus, noriu juos užpildyti savo meile. Saugiai paslėpti ją čia, kad Jis niekada jos nerastų.”
Knygoje išliko intriga iki pat paskutinio lapo. Toks jausmas kad daug kur autorė aprašo save, savo išgyvenimos o ne sukurtą istoriją. Jausmai liejosi per kraštus. Nesu didwlė mėgėja meilės romanū bet šios autorės knygos labai patinka ir tinka kai norisi kažko jausmingo ir lengvo. Nes niekada nėra saldi seilė meilė.
Toks lengvas skaitaliukas. Nors pati problema tai skaudi kaip ir, bet tiek nusismulkinant su kiekvienos dulkelytės krustelėjimo itin išamiu aprašymu ta problema kažkur paskęsta. Taip jei trumpai- nusibodo skaityt :)
Kažko trūko knygai. Per mažai visko, ir per daug. Labai jau daug pasakojimų apie kiekvieną objektą, ar subjektą. Kažkaip skaitėsi ne įdomiai. Nu aišku istorija yra, bet tokia kuri suskaitoma nelabai skaniai.