Amir Hassan Cheheltan - Kaligrafas
Labai sunku apibūdinti man šią knygą, nes ji man pasirodė labai dviprasmiška. Lyg ir įdomu ir įtraukia, nuolatos šokiruoja ir priverčia susimąstyti. Ir vietomis lyg kažkokia nesąmonė - kilimas su pavaizduota užsieniete moterimi, kuris gyvas legenda tame mieste ir vis masina vyrus, nors tuo pat metu ji įnirtingai vadinama kekše, bet jai atsispirti niekas negali. Bet vėl gi, žinant laikmetį kuriuo veiksmas pasakojamas ir vieta, nėra kuo stebėtis ir aikčioti. Bet kas patiko knygoje, tai aprašyti žiaurumai. Tikrai labai stipru. Istorija nukelia į 1722 m., į Irano miestą Isfahaną, kurį pradeda pulti afganai. Karo žiaurumai aprašyti labai labai įtikinamai - badas, skurdas, baimės ir socialinė nelygybė. Kai vieni nejaučia nei alkio, nei kažkokių gyvenimo sunkumų, pašonėje gyvena minia paprastų badaujančių miestiečių, kurie iš alkio valgo medžių lapus, šaknis, verda batus, ir medžioja lavonus, kad užkimšt kažkuom pilvus. Tačiau ir tokiu baisiu metu prekyba menu vyksta - tik šikart turtingieji sau leidžia pirkti sau meno leidinius mainais į kažkokį maisto davinį, nes pinigai praradę vertę.