Humanitarinių mokslų daktaras Tomas Balkelis mokslinį darbą ilgai dirbo užsienyje, tačiau Lietuva visuomet buvo jo tyrimų objektas. Knygoje „Lemtingi metai: Lietuva 1914–1923 m. Karas, revoliucija ir tautos gimimas“ jis analizuoja laikotarpį, kai mūsų šalis išgyveno karą ir jam pasibaigus kūrė nepriklausomybę.
Knyga „Lemtingi metai“ pirmiausia pasirodė anglų kalba ir buvo išleista Oksfordo universiteto leidykloje. Čia atskleidžiama Lietuvos istorija nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Šios knygos išskirtinumas, kad joje nesiremiama politinio elito patirtimi, čia aptariamas laikotarpis atskleidžiamas per ūkininkus, karo šauktinius, savanorius, šaulius, belaisvius – pasakojami jų išgyvenimai, pristatomos paprastų šalies gyventojų patirtys.
Tomas Balkelis pasakoja apie karo keičiamus gyvenimus ir tranformuojamą visuomenę. Jis analizuoja karo padarinius moderniajai lietuvių ir kaimyninių tautų tapatybei, aptaria, kaip užsitęsę konfliktai paveikė valstybingumą. Autorius leidžiasi į įdomią ir reikšmingą kelionę, kurioje ieško atsakymų į sudėtingiausius lietuvių tautos tapatybės klausimus. Knygoje „Lemtingi metai: Lietuva 1914–1923 m. Karas, revoliucija ir tautos gimimas“ nemažai skiriama dėmesio epizodams, kurie iki šiol buvo menkai aptarti ir nagrinėti, o kartais ir mažai žinomi – carinei evakuacijai, vokiečių okupacijai, revoliucijai, bolševikų invazijai, terorui prieš civilius gyventojus, nepriklausomybės kovoms ir gyventojų mobilizacijai.
Knyga „Lemtingi metai: Lietuva 1914–1923 m. Karas, revoliucija ir tautos gimimas“ skiriama tiek Vakarų, tiek Rytų Europos skaitytojams, norintiems geriau suvokti, kokią įtaką karas padarė Lietuvai ir etninei lietuvių tapatybei, kokia apskritai yra karo reikšmė ir ilgalaikis palikimas atskirų žmonių bei visos tautos gyvenime.
Tomas Balkelis (g. 1970 m.) – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė Lazdijuose, baigęs mokyklą studijavo Vilniaus universitete. Čia gavęs bakalauro laipsnį, magistro siekė Brandeis universitete JAV. Istorijos mokslų daktaro disertaciją apsigynė Toronto universitete Kanadoje 2004 metais. Gavęs daktaro laipsnį dirbo Mančesterio ir Notingemo universitetuose Didžiojoje Britanijoje, vėliau dirbo Europos tyrimų tarybos podaktarinių studijų tyrėju Dublino Kolegijos universitete, vadovavo projektui Vilniaus universitete, buvo vizituojantis mokslininkas Stanfordo universitete. Nuo 2016 m. dirba Lietuvos istorijos institute, o nuo 2018 m. yra COST programos ekspertas.
Tomas Balkelis writes this monograph in the spirit of the current paradigm that, in the wake of the collapse of the great European empires in 1918, that their lands became a "shatter zone" where intense violence was probably inevitable. What was not inevitable is that the so-called "Baltic States" would emerge as independent players, as the preferred paradigm of the European great powers was, at most, a few favored larger assemblages, such as represented by Czechoslovakia, Poland and Yugoslavia. Or Russia remaining a unified state under a successor government to the Romanov dynasty.
Therefore, the emergence of Lithuania is a very contingent outcome. That this state did so is a commentary on both how the regimes of Lenin's Soviet Russia and Pilsudski's new Polish state managed to cancel each other out, when they reached the limits of their military power, at the same time that the Lithuanians managed to create effective military power out of a grab-bag of paramilitary bands, with some German and British assistance. Essentially, Lithuania was one state where the peasant farmer did become the basis of a new regime, and the emerging national leadership worked hard to build on this social basis. The issue is that the politics that emerged were very fascistic. One is thus left with the question of whether fascism, as a continuation of the Great War's politics of mobilization, with all its hard edges, was the most effective means of creating political and national consciousness in a hitherto apolitical peasant society; the answer would seem to be yes.