What do you think?
Rate this book
Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Dešimt metų kartu su Prezidente dirbusi knygos autorė – Prezidentės Spaudos tarnybos vadovė ir vyriausioji patarėja viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais D. Ulbinaitė knygoje „Nustokim krūpčiot“ ne tik atveria politinio gyvenimo užkulisius, bet ir atskleidžia, kokia D. Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime.
Knygoje „Nustokim krūpčiot“ autorė atskleidžia, kas šiuo istoriniu 2009-2019 m. tarpsniu vyko mūsų valstybėje, kas yra grybauskaitiška politinė kultūra, kokios baimės kankino teisėsaugą ir ko neapskaičiavo energetikos oligarchai. Knygoje paaiškėja, už ką Plieninę magnoliją keikė V. Putinas ir gyrė D. Trumpas, kodėl nebuvo gerta šampano su B. Obama, kokių patarimų reikėjo A. Merkel, dėl ko Lietuvos Prezidentei skambindavo NATO generalinis sekretorius ir kokios asmeninės vertybės ir nuostatos suteikė Lietuvai svorio daugiau, nei leidžia mūsų šalies dydis. Įvairiomis aplinkybėmis knygoje atsiskleidžia ir kokia D.Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime, kas ją graudino iki ašarų, kam skyrė žibuokles ir kodėl taip pamėgo karališkąją mėlyną spalvą.
Gyvenimas prie Grybauskaitės: netipiški sprendimai, nepaaiškintos aplinkybės, netikėtos atomazgos ir charakterio ypatumai, kitoks vadovavimo stilius ir retorika. Kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą ir kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą.
Knygos pavadinimu tapo garsusis Prezidentės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio Prezidentės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.
Knygoje „Nustokim krūpčiot“ autorė atskleidžia, kas šiuo istoriniu 2009-2019 m. tarpsniu vyko mūsų valstybėje, kas yra grybauskaitiška politinė kultūra, kokios baimės kankino teisėsaugą ir ko neapskaičiavo energetikos oligarchai. Knygoje paaiškėja, už ką Plieninę magnoliją keikė V. Putinas ir gyrė D. Trumpas, kodėl nebuvo gerta šampano su B. Obama, kokių patarimų reikėjo A. Merkel, dėl ko Lietuvos Prezidentei skambindavo NATO generalinis sekretorius ir kokios asmeninės vertybės ir nuostatos suteikė Lietuvai svorio daugiau, nei leidžia mūsų šalies dydis. Įvairiomis aplinkybėmis knygoje atsiskleidžia ir kokia D.Grybauskaitė buvo kasdieniame gyvenime, kas ją graudino iki ašarų, kam skyrė žibuokles ir kodėl taip pamėgo karališkąją mėlyną spalvą.
Gyvenimas prie Grybauskaitės: netipiški sprendimai, nepaaiškintos aplinkybės, netikėtos atomazgos ir charakterio ypatumai, kitoks vadovavimo stilius ir retorika. Kas ir kaip vyko mūsų valstybėje, kokia Prezidentė buvo politikoje, kaip įgijo pasaulio galingųjų pagarbą ir kas padėjo atsilaikyti prieš korumpuotos oligarchinės sistemos kerštavimą.
Knygos pavadinimu tapo garsusis Prezidentės posakis „Nustokit krūpčiot“. Ši frazė virto gyvenimo filosofija, vertybių pamatu, paskatinusiu daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpė pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma. Ant knygos viršelio Prezidentės ranka užrašytas „Nustokim krūpčiot“ yra kvietimas išdrįsti patiems imtis atsakomybės už save ir savo šalį.
248 pages, Paperback
First published May 2, 2019
25 people are currently reading
502 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 88 reviews
August 3, 2019
Senais univero laikais, atsimenu, ėjau į Sventicko knygos apie Marcinkevičių pristatymą. (Neatsimenu, ar Marcinkevičius dar buvo gyvas.) Visi šnekėjo šį ir tą, knygoj daug faktų, daug interpretacijų, lalala, o paskui buvo eilė pasisakyti Kęstučiui Nastopkai, ir jis pradėjo: visų pirma tai yra hagiografinė knyga, knyga apie šventųjų gyvenimus, ir kaip tokia knyga ji atitinka savo žanrui keliamus reikalavimus. Taigi - knyga apie Grybauskaitę būtent tokia ir yra: hagiografinė, adoracinė, gal net edukacinė, ir visa tai turėtų susivest į apibūdinimą "patriotinė". Ir susiveda, turbūt kažkoks panašus ir yra tekstinio (ar tekstinis) patriotizmo kūrimas, ar bent vienas iš jo variantų.
Koks yra tokių knygų tikslas - nežinau, žinau, kad ir apie Adamkų yra knyga. Gal įdomiau tai, kad ši knyga - praktškai išplėstas Donato Ulvydo filmo apie prezidentę variantas; atskiri epizodai yra perrašyti/perfilmuoti, citatos kartojasi puslapiais, yra visi tie patys - kertiniai? - epizodai: pagrindiniai skandalai, kurie įvyko DG prezidentaujant (LEO lt, teisėjų korupcijos byla, susikompromitavusių aukštų pareigūnų šalinimas), užsienio politikos highlightai (Angelos Merkel simpatija, skėčio nešimas Izraelio aukšto rango svečiui, santykiai su Kaczynskiu, išstojimai prieš Obamą ir Trumpą, energetinės nepriklausomybės nuo RU didinimas). Truputį - apie jos asmenybę, bet tiek mažai, kiek įmanoma (vaikystės įpročiai, jaunystė, studijos, sunkus gyvenimas, šeima, santykis su tremtiniais ir tremtimi). Iš pažiūros tekste/tekstuose, kaip jau rašė filmo kritikai/ės, pamatome žmogų, atliekantį pareigas, bet nepamatome asmenybės. Pvz, p. 36 paminima, kad prezidentė smagiai komentavo Eurolygos finalą, - nu o tai kaip komentavo, ką pasakė? Nė žodžio, nes žodžiai taupomi Svarbiems Reikalams.
Be asmeniškumų, nematom svarbaus žanrinio hagiografijos elemento - sufeilinimo, atsivertimo, esminių klaidų, iš kurių mokomasi ir į kurias atsigręžiama. Dėl to vis galvoju, kad gal ši knyga nėra apie asmenį ir vieno asmens kelionę (tarnystę?), gal ji apie ką nors kita.
Esminis (ir vienintelis) knygos privalumas - Grybauskaitės portretas, jis tiek knygoj, tiek filme, vis dėlto užburia. Nežinau, kokios dozės skepticizmo reikia, kad atsilaikytum, mano turbūt buvo per maža ir neatsilaikiau. Jį visą - paveikslą - kuria 2 dėmenys: a) drąsa (į kurią įeina nuoširdumas ir tiesumas, bekompromisiškumas, nutrūktgalviškumas, naglumo dozė, "reikalingas bjaurumas"), b) patriotiškumas. Su b visą knygą bandžiau susigyventi: man pačiai tokie jausmai nebūdingi, neįsivaizduoju situacijos, kur man skaudėtų dėl Lietuvos, kur ta Lietuva taptų kažkuo daugiau nei administracine sąvoka, o juolab - labiau suasmenintu, brangiu vaizdiniu. Grybauskaitei, atrodo, taip nuolatos yra. Ir gal dėl to, kad jos nebandoma vaizduoti kaip turinčios visas pasaulio dorybes, o tik kaip turinčią a ir b, tu skaitydama/s tuo patiki. Viskuo patiki, ką ten rašo, kad ji gali padaryti.
Knygos minusai, net hagiografinio žanro ribose:
1. Kaip nėra rodomi jokie DG feilai, taip įnirtingai bandoma paaiškinti krūvą tipo kvestionuotinų DG poelgių. Kodėl ji nevažiavo susitikt su Obama? Ar ok kad ji netvirtino kandidatės į ministres? Viskas yra paaiškinama, parodoma, kaip viskas buvo daroma teisingai ir Lietuvos labui. Ką prezidentė palaikė Garliavos skandale? Užjautė vaiką. Kodėl prezidentė ilgai neidavo prie Sausio 13 laužų? Nes parinosi, kad per "tikrą" sausio 13 per anksti parėjo namų ir nepastovėjo prieš tankus. Prezidentė būdavo pikta su patarėjais, bet tikrai ne asmeniškai, kitaip patarėjai iškart būtų rašę pareiškimus ir išėję. O tai gal kas nors ir išėjo? Niekur nepaliekama vietos perklausimui, abejonei, kitokiai interpretacijai. Ir tt.
2. Skylės arba nenuoseklumai, kuriuos užglaisto besaikiai aiškinimai pagal punktą 1. Cituojami kokie 4-5 DG patarėjai - o kur kiti? Kalbama, kad po CŽV slaptojo kalėjimo skandalo grupė žmonių, iš to pasipelniusių, išsisklaidė po URM - o tai kaip? Jei gerai išmanai LT vidaus ir užsienio politiką, tų skylių turbūt ir daugiau matosi.
3. Tragiškas knygos stilius. Kartais atrodo, kad skaitai sovietinę penkmečio plano vykdymo ataskaitą. Ne tai kad būčiau daug tokių skaičius, bet... vieni pliusai, o kas neįgyvendinta - to ir nereikėjo. Plakatinės-fasadinės nuotraukos (pvz p. 25, kur DG pasidažiusi ir gražiai šypsodamasi meta sniego gniūžtę į fotografą), nė vieno nesurežisuoto kadro ar pasakymo. Kodėl? Negi bet kas, kas nesurežisuota, taip blogai ar baisu?
Skaitydama vis galvojau:
1. Jei pagrindinė knygos mintis yra DG = Lietuva (a la drąsi šalis), tai man truputį liūdna dėl tokios Lietuvos istorijos - konstruojamos vien iš pakilimų, teisingų sprendimų, retrospektyviai teisingų neaiškių sprendimų, kažkokio "gelminio pramatymo", kaip gal pasakytų Ivaškevičiaus Pokštas.
2. Gal pirmą kartą gyvenime norėčiau perskaityti tokią pačią knygą, tik parašytą hipsterio/ės - su kitais akcentais, smagiom smulkmenom, gyvybės ženklais.
3. Gal drąsa ir patriotiškumas nėra pačios svarbiausios savybės prezidentui, gal yra kokių kitų tyrimais grįstų politologinių formulių, ko reikia, kad būtum gera/s valstybės vadova/s. Bet... o gal tik tos ir yra svarbiausios? Gal dzin tos formulės?
4. Negaliu nusikratyt įspūdžio, kad loginis šios knygos ir filmo tęstinumas būtų buvęs Šimonytės išrinkimas. Jei kada nors bus tokia knyga (net jei ir tokio pat baisaus stiliaus) apie Šimonytę, skaitysiu.
Koks yra tokių knygų tikslas - nežinau, žinau, kad ir apie Adamkų yra knyga. Gal įdomiau tai, kad ši knyga - praktškai išplėstas Donato Ulvydo filmo apie prezidentę variantas; atskiri epizodai yra perrašyti/perfilmuoti, citatos kartojasi puslapiais, yra visi tie patys - kertiniai? - epizodai: pagrindiniai skandalai, kurie įvyko DG prezidentaujant (LEO lt, teisėjų korupcijos byla, susikompromitavusių aukštų pareigūnų šalinimas), užsienio politikos highlightai (Angelos Merkel simpatija, skėčio nešimas Izraelio aukšto rango svečiui, santykiai su Kaczynskiu, išstojimai prieš Obamą ir Trumpą, energetinės nepriklausomybės nuo RU didinimas). Truputį - apie jos asmenybę, bet tiek mažai, kiek įmanoma (vaikystės įpročiai, jaunystė, studijos, sunkus gyvenimas, šeima, santykis su tremtiniais ir tremtimi). Iš pažiūros tekste/tekstuose, kaip jau rašė filmo kritikai/ės, pamatome žmogų, atliekantį pareigas, bet nepamatome asmenybės. Pvz, p. 36 paminima, kad prezidentė smagiai komentavo Eurolygos finalą, - nu o tai kaip komentavo, ką pasakė? Nė žodžio, nes žodžiai taupomi Svarbiems Reikalams.
Be asmeniškumų, nematom svarbaus žanrinio hagiografijos elemento - sufeilinimo, atsivertimo, esminių klaidų, iš kurių mokomasi ir į kurias atsigręžiama. Dėl to vis galvoju, kad gal ši knyga nėra apie asmenį ir vieno asmens kelionę (tarnystę?), gal ji apie ką nors kita.
Esminis (ir vienintelis) knygos privalumas - Grybauskaitės portretas, jis tiek knygoj, tiek filme, vis dėlto užburia. Nežinau, kokios dozės skepticizmo reikia, kad atsilaikytum, mano turbūt buvo per maža ir neatsilaikiau. Jį visą - paveikslą - kuria 2 dėmenys: a) drąsa (į kurią įeina nuoširdumas ir tiesumas, bekompromisiškumas, nutrūktgalviškumas, naglumo dozė, "reikalingas bjaurumas"), b) patriotiškumas. Su b visą knygą bandžiau susigyventi: man pačiai tokie jausmai nebūdingi, neįsivaizduoju situacijos, kur man skaudėtų dėl Lietuvos, kur ta Lietuva taptų kažkuo daugiau nei administracine sąvoka, o juolab - labiau suasmenintu, brangiu vaizdiniu. Grybauskaitei, atrodo, taip nuolatos yra. Ir gal dėl to, kad jos nebandoma vaizduoti kaip turinčios visas pasaulio dorybes, o tik kaip turinčią a ir b, tu skaitydama/s tuo patiki. Viskuo patiki, ką ten rašo, kad ji gali padaryti.
Knygos minusai, net hagiografinio žanro ribose:
1. Kaip nėra rodomi jokie DG feilai, taip įnirtingai bandoma paaiškinti krūvą tipo kvestionuotinų DG poelgių. Kodėl ji nevažiavo susitikt su Obama? Ar ok kad ji netvirtino kandidatės į ministres? Viskas yra paaiškinama, parodoma, kaip viskas buvo daroma teisingai ir Lietuvos labui. Ką prezidentė palaikė Garliavos skandale? Užjautė vaiką. Kodėl prezidentė ilgai neidavo prie Sausio 13 laužų? Nes parinosi, kad per "tikrą" sausio 13 per anksti parėjo namų ir nepastovėjo prieš tankus. Prezidentė būdavo pikta su patarėjais, bet tikrai ne asmeniškai, kitaip patarėjai iškart būtų rašę pareiškimus ir išėję. O tai gal kas nors ir išėjo? Niekur nepaliekama vietos perklausimui, abejonei, kitokiai interpretacijai. Ir tt.
2. Skylės arba nenuoseklumai, kuriuos užglaisto besaikiai aiškinimai pagal punktą 1. Cituojami kokie 4-5 DG patarėjai - o kur kiti? Kalbama, kad po CŽV slaptojo kalėjimo skandalo grupė žmonių, iš to pasipelniusių, išsisklaidė po URM - o tai kaip? Jei gerai išmanai LT vidaus ir užsienio politiką, tų skylių turbūt ir daugiau matosi.
3. Tragiškas knygos stilius. Kartais atrodo, kad skaitai sovietinę penkmečio plano vykdymo ataskaitą. Ne tai kad būčiau daug tokių skaičius, bet... vieni pliusai, o kas neįgyvendinta - to ir nereikėjo. Plakatinės-fasadinės nuotraukos (pvz p. 25, kur DG pasidažiusi ir gražiai šypsodamasi meta sniego gniūžtę į fotografą), nė vieno nesurežisuoto kadro ar pasakymo. Kodėl? Negi bet kas, kas nesurežisuota, taip blogai ar baisu?
Skaitydama vis galvojau:
1. Jei pagrindinė knygos mintis yra DG = Lietuva (a la drąsi šalis), tai man truputį liūdna dėl tokios Lietuvos istorijos - konstruojamos vien iš pakilimų, teisingų sprendimų, retrospektyviai teisingų neaiškių sprendimų, kažkokio "gelminio pramatymo", kaip gal pasakytų Ivaškevičiaus Pokštas.
2. Gal pirmą kartą gyvenime norėčiau perskaityti tokią pačią knygą, tik parašytą hipsterio/ės - su kitais akcentais, smagiom smulkmenom, gyvybės ženklais.
3. Gal drąsa ir patriotiškumas nėra pačios svarbiausios savybės prezidentui, gal yra kokių kitų tyrimais grįstų politologinių formulių, ko reikia, kad būtum gera/s valstybės vadova/s. Bet... o gal tik tos ir yra svarbiausios? Gal dzin tos formulės?
4. Negaliu nusikratyt įspūdžio, kad loginis šios knygos ir filmo tęstinumas būtų buvęs Šimonytės išrinkimas. Jei kada nors bus tokia knyga (net jei ir tokio pat baisaus stiliaus) apie Šimonytę, skaitysiu.
July 16, 2019
Plačiau mintis sudėliosiu į bookitook.com, bet tai knyga, kurią kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų perskaityti. Tai biografija, tačiau orientuota į Prezidentės vadovavimo dešimtmetį - kas nuveikta, su kuo teko susidurti, ką aukoti. Sužinai labai daug apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Tačiau perskaityti ją reikėtų ne tik dėl faktų, bet ir dėl stipraus vertybinio užtaiso. Aš perskaičiusi gavau tiek įkvėpimo! Bet kartu ir liūdžiu, kad Prezidentės kadencija baigėsi. Nuostabi, įžvalgi, ryžtingai šalį valdžiusi moteris. Ir kartu tokia faina, šilta ir rūpestinga. Puiki knyga!
January 25, 2020
Jau kurį laiką norėjau perskaityti šią knygą. Nors D.Grybauskaitė savo kadenciją jau yra baigusi, bet visados yra įdomu sužinoti daugiau apie tokią nepaprastą asmenybę kaip ji.
Šioje knygoje yra kalbama apie tą laikotarpį kuomet Lietuvos Respublikos Prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Kas įvyko jai valdant bei su kokiais sunkumais teko susidurti. Taip pat apie pačią Dalią kaip asmenybę bei jos vaikystę ir tolimesnį kelią iki Prezidentės posto.
Garsusis Prezidentės posakis "Nustokim krūpčiot" - ne vien knygos pavadinimas. Tai gyvenimo filosofija, vertybių pamatas, paskatinęs daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpęs pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma.
Puiki knyga apie nuostabią moterį. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog Dalia buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente. Mano nuomone, ji tikrai neeilinė asmenybė. Labai žmogiška, jautri, bet tuo pačiu ir principinga moteris. Tik savo asmeninių puikių savybių dėka, ji pasiekė tiek daug.
Ši Daivos Ulbinaitės knyga man skaitėsi tikrai lengvai bei įdomiai. Manau, jog kiekvienam vertėtų perskaityti ją nors kartą. Tiesiog tam, jog suprasti kodėl vienokiu ar kitokiu atveju Prezidentė priėmė būtent tokį sprendimą.. Taip pat sužinoti daugiau apie ją pačią bei tiesiog pagalvoti apie tuos dalykus, dėl kurių turėtume būti jai dėkingi 🇱🇹
Šioje knygoje yra kalbama apie tą laikotarpį kuomet Lietuvos Respublikos Prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Kas įvyko jai valdant bei su kokiais sunkumais teko susidurti. Taip pat apie pačią Dalią kaip asmenybę bei jos vaikystę ir tolimesnį kelią iki Prezidentės posto.
Garsusis Prezidentės posakis "Nustokim krūpčiot" - ne vien knygos pavadinimas. Tai gyvenimo filosofija, vertybių pamatas, paskatinęs daugelį politinių ir žmogiškųjų sprendimų, ne vieną įkvėpęs pasitikėti savimi ir netgi imtis to, kas, regis, neįmanoma.
Puiki knyga apie nuostabią moterį. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, jog Dalia buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente. Mano nuomone, ji tikrai neeilinė asmenybė. Labai žmogiška, jautri, bet tuo pačiu ir principinga moteris. Tik savo asmeninių puikių savybių dėka, ji pasiekė tiek daug.
Ši Daivos Ulbinaitės knyga man skaitėsi tikrai lengvai bei įdomiai. Manau, jog kiekvienam vertėtų perskaityti ją nors kartą. Tiesiog tam, jog suprasti kodėl vienokiu ar kitokiu atveju Prezidentė priėmė būtent tokį sprendimą.. Taip pat sužinoti daugiau apie ją pačią bei tiesiog pagalvoti apie tuos dalykus, dėl kurių turėtume būti jai dėkingi 🇱🇹
June 10, 2019
Vien todėl, kad nenorėjau, jog ji baigtųsi. Tiek pati knyga, tiek epocha. Laikotarpis, kuomet mes mokėmės būti drąsiais, stipriais, sąžiningais ir oriais. Mokėmės nustoti krūpčioti. Tikiuosi, kad taip ir bus. Per amžių amžius.
April 23, 2020
Politika nėra man svetima tema. Nevengiu, pasidomiu. Dalia Grybauskaitė - charizmatiška, stipri, sėkminga moteris. Tokio kalibro žmonės ir jų gyvenimai man kelia smalsumą, todėl šią knygą ir skaičiau.
Knygą perskaičiau per kelias dienas. Tikrai įtraukė. Tiesa, knygos pradžia šiek tiek trikdė ir erzino. Kliuvo rašymo stilius, ne itin kokybiškas tekstas, trūko nuoseklumo. Vėliau autorė įsibėgėja, knyga įgauna vėžes, o pasakojimas tampa sklandesnis ir aiškesnis.
Buvo įdomu pažinti kitokią, artimesnę, kasdieniškesnę Dalios Grybauskaitės pusę, jos darbo prezidentūroje užkulisius, tuometines politines realijas. Verčia prisiminti, pasvarstyti, pažiūrėti į įvykius per kitą prizmę.
Knygos leidimas - gražus, spindintis, prabangus, tačiau tokio puikaus saldainio popierėlyje norėtųsi ir gero-skanaus vidaus - kokybiško teksto. Jis tikrai galėjo būti geresnis. Susidarė įspūdis, kad ten kur autorė atpasakoja įvykius, viskas lyg ir neblogai, bet laisvesnėse vietose, kuomet reiškiama nuomonė ar kuriamas pasakojimas trūksta minčių raiškos.
Taip pat vietomis kyla abejonių dėl subjektyvumo ir šaltinių patikimumo, nes kartais atrodo per daug gražu, per daug šviesu, gal kiek sudievinta. Natūraliai kyla klausimas, ar prezidentė tikrai tokia, kokia vaizduojama knygoje ir koks šios knygos tikslas apskritai. Dar daugiau pasvarstymų.
Šiaip knyga patiko ir tikrai verta paskaityti ne tik dėl Dalios Grybauskaitės portreto, bet ir dėl politinių įvykių Lietuvoje apžvalgos.
May 25, 2024
Тепер я знаю чому у Литви вийшло, а у нас - ні. Відповідь - Даля.
Читати про те, свідком (в глобальному розумінні) чого був особисто, і одночасно розуміти, що ми геть нічого не знаємо про своїх друзів та союзників.
Коли читаєш про її дії як у внутрішній, так і зовнішній політиці, розумієш всю глибину шутки про "здайте нам її в оренду на президента".
Але тепер мені виглядає "зрадою", що вона не стала генсеком НАТО. Бо кращої кандидатури на сьогодні немає.
Як людина Даля постає ще кращою, ніж як політик.
І хоча тут багато йдеться що вона вважала Анґелу Меркель вчителем і другом... Тепер я точно хочу прочитати Канцлерку, щоб з чистим сумлінням поставити Далю на #1.
А тепер чому 4. За занадто компліментарний стиль авторки. Я розумію вона в такому ж захваті від Далі як і я, вона багато років працювала пліч-о-пліч з президенткою. Але мені було забагато солодкого.
Читати про те, свідком (в глобальному розумінні) чого був особисто, і одночасно розуміти, що ми геть нічого не знаємо про своїх друзів та союзників.
Коли читаєш про її дії як у внутрішній, так і зовнішній політиці, розумієш всю глибину шутки про "здайте нам її в оренду на президента".
Але тепер мені виглядає "зрадою", що вона не стала генсеком НАТО. Бо кращої кандидатури на сьогодні немає.
Як людина Даля постає ще кращою, ніж як політик.
І хоча тут багато йдеться що вона вважала Анґелу Меркель вчителем і другом... Тепер я точно хочу прочитати Канцлерку, щоб з чистим сумлінням поставити Далю на #1.
А тепер чому 4. За занадто компліментарний стиль авторки. Я розумію вона в такому ж захваті від Далі як і я, вона багато років працювала пліч-о-пліч з президенткою. Але мені було забагато солодкого.
June 21, 2021
Pati prezidentė yra verta visų 5 ir daugiau *. Didžiuojuosi, kad mes turėjom ją. Ir knygos formatas prabangus, toks net didingas. Bet turinys kažko silpnas. Daug pataikavimų, o ir tekstas išskirtinai plokščias…
June 30, 2019
Nes Grybauskaite buvo ta Prezidente, del kurios ne karta nebuvo geda. Mano ir jos vertybes absoliuciai sutampa.
Siek tiek buvo perspaustos pompastikos. Vertinimas keturi kablis astuoni.
Siek tiek buvo perspaustos pompastikos. Vertinimas keturi kablis astuoni.
January 11, 2021
Pasididžiavimo jausmas, kokią stiprią prezidentę turėjome. Neramu dėl ateities, kad šiuo metu nėra išlaikoma aukštai iškelta kartelė.
January 14, 2021
"Paslapčių nėra, manau, nebent nuoširdumas. Jeigu tavimi pasitiki, kad tu nuoširdžiai kalbi ir nuoširdžiai darai savo darbą, tai pagrindinis raktas. Laisvė trapi - kiekvienas savo darbais ir gyvenimu privalome ją sustiprinti". D.G.
Puiki knyga, kurią naudinga perskaityti kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Puiki knyga, kurią naudinga perskaityti kiekvienam Lietuvos piliečiui.
June 27, 2021
Ця книга має бути обов’язковою для кожного лідера.
Але не тільки.
Для кожного виборця також.
Ти маєш обирати не клоуна, а діяча.
Який твою країни зробить успішною всюди.
Але не тільки.
Для кожного виборця також.
Ти маєш обирати не клоуна, а діяча.
Який твою країни зробить успішною всюди.
May 4, 2022
Tik pasitvirtinau, kad nustelbti prezidentę Dalią Grybauskaitę bus sudėtinga ir nelengva. Not even after reading, but while reading this book, I fell in love with our president Grybauskaite again and again🌷
December 29, 2019
Džiaugiuosi, kad perskaičiau. Daug aiškiau, apie ką buvo D. Grybauskaitės politika ir kodėl ji buvo būtent tokia. Knygoje erzina patosas ir rašinėliškas stilius, bet prasiskynus kelią - visai įdomu ir vertinga. Tiesa, didelė dalis dubliuoja D. Ulvydo filmą, tai pagrindiniai akcentai jau buvo matyti ir girdėti. Perskaičius ateina mintis, kad Prezidentės poste turėjome neįtikėtinos stiprybės asmenybę, po kurios daug kas politikoje atrodo ir atrodys lėkšta ir prėska. O dar tas jausmas, užvertus paskutinius puslapius - gal tai liūdesys? Spinduliuojantis ne iš manęs kaip skaitytojo, bet iš fatališko asmenybės portreto: koks bus jos gyvenimas po to, kai viskas jau paaukota, o svarbiausios pareigos ir darbai - nudirbti?
June 24, 2019
Patiko, bet mano subjektyvia nuomone, pasakojimas labai vienpusiškas. Norėtųsi paskaityti biografiją, parašytą nešališko žmogaus.
August 5, 2021
ХВАТИТ ДРОЖАТЬ, и
ЛИТВУ НИКТО ПИХАТЬ НЕ БУДЕТ
Саме цими двома висловами колишня президентка Литви зачарувала мене під час презентації українського видання книги "Досить здригатись!" авторки Дайви Ульбінайте, її колишньої радниці. Навіть ще не знаючи біографії Далі з першого погляду можна сказати що це лідер, який знає що робить, який керує, а не є керованим. Не дивно, що серед політиків Європи вона має прізвисько "Сталева Магнолія".
Її головна характеристика - чинити, так як вважає, брати відповідальність на себе за ці вчинки і в жодному разі не прогинатись ні всередині під політичними партіями, ні зовні під світовими лідерами. І хоча частіше за все непопулярні рішення вартували їй падінням рейтингу, осуду зі сторони інших політиків, врешті решт ці ж рішення і виводили Литву на зовсім інший рівень, залишаючи позаду корумпований уряд, нехтування її інтересами великими державами.
Декілька фактів про Д. Грибаускайте з книги "Велика президентка маленької країни":
🇱🇹вільно володіє ще 4-ма мовами окрім литовської
🇱🇹називала речі своїми іменами та користувалась жорсткою риторикою: "хоча б не крадуть", "трусити жижками"
🇱🇹полюбляє консервування, і частенько дарує партнерам з інших країн баночки з грибочками власної консервації.
🇱🇹має чорний пояс з карате
🇱🇹сама робить собі макіяж та зачіски на переважну більшість офіційних заходів
🇱🇹найчастіше обирає колір одягу - синій💙
🇱🇹може порушити протокол офіційної зустрічі обираючи на перше місце людське поводження, приказуючи при цьому "Протокол створюють люди!"
🇱🇹відмовилась від зустрічі з президентом США Барак Обамою. Причину відмови тоді оголошувати не могла з питань конфіденційності, і через це отримала шквал критики в самій Литві. Проте в майбутньому цей рішення було оцінене як важливий крок в питанні захисту безпеки країни.
🇱🇹не злякалася вимагати від NАТО реального плану захисту Литви у разі нападу на неї. На той час Литва вже декілька років була сумлінним членом альянсу, проте інтереси її, як і інших країн Балтії, були попросту знехтувані.
🇱🇹серед журналістів Заходу має прізвисько "no nonsense speaking" (не каже дурниць) за дуже короткі та змістовні доповіді. "Жодного барокового пишномовства!"
ЛИТВУ НИКТО ПИХАТЬ НЕ БУДЕТ
Саме цими двома висловами колишня президентка Литви зачарувала мене під час презентації українського видання книги "Досить здригатись!" авторки Дайви Ульбінайте, її колишньої радниці. Навіть ще не знаючи біографії Далі з першого погляду можна сказати що це лідер, який знає що робить, який керує, а не є керованим. Не дивно, що серед політиків Європи вона має прізвисько "Сталева Магнолія".
Її головна характеристика - чинити, так як вважає, брати відповідальність на себе за ці вчинки і в жодному разі не прогинатись ні всередині під політичними партіями, ні зовні під світовими лідерами. І хоча частіше за все непопулярні рішення вартували їй падінням рейтингу, осуду зі сторони інших політиків, врешті решт ці ж рішення і виводили Литву на зовсім інший рівень, залишаючи позаду корумпований уряд, нехтування її інтересами великими державами.
Декілька фактів про Д. Грибаускайте з книги "Велика президентка маленької країни":
🇱🇹вільно володіє ще 4-ма мовами окрім литовської
🇱🇹називала речі своїми іменами та користувалась жорсткою риторикою: "хоча б не крадуть", "трусити жижками"
🇱🇹полюбляє консервування, і частенько дарує партнерам з інших країн баночки з грибочками власної консервації.
🇱🇹має чорний пояс з карате
🇱🇹сама робить собі макіяж та зачіски на переважну більшість офіційних заходів
🇱🇹найчастіше обирає колір одягу - синій💙
🇱🇹може порушити протокол офіційної зустрічі обираючи на перше місце людське поводження, приказуючи при цьому "Протокол створюють люди!"
🇱🇹відмовилась від зустрічі з президентом США Барак Обамою. Причину відмови тоді оголошувати не могла з питань конфіденційності, і через це отримала шквал критики в самій Литві. Проте в майбутньому цей рішення було оцінене як важливий крок в питанні захисту безпеки країни.
🇱🇹не злякалася вимагати від NАТО реального плану захисту Литви у разі нападу на неї. На той час Литва вже декілька років була сумлінним членом альянсу, проте інтереси її, як і інших країн Балтії, були попросту знехтувані.
🇱🇹серед журналістів Заходу має прізвисько "no nonsense speaking" (не каже дурниць) за дуже короткі та змістовні доповіді. "Жодного барокового пишномовства!"
January 7, 2025
Įkirstas pilnas, neišverstas Bideno laiškas Grybauskaitei. Man tai gerai, o mano mamai ką daryti?
Pilna rusiškų žodžių/citatų. Mano mamai tai gerai, o man ką daryti?
Labai klampiai parašyta knyga, priešokiais, skubant, neišlukštenant aprašymų ir situacijų iki galo. Kartais tingėta, vietom trūko fantazijos, dažniausiai - tiesiog skubėjo pabaigti skyrių, nes tektų pradėti kalbėti apie klaidas, o šitoj knygoj joms vietos nėra.
Eh. Bet Grybauskaitė vis tiek zjbs 🫰
Pilna rusiškų žodžių/citatų. Mano mamai tai gerai, o man ką daryti?
Labai klampiai parašyta knyga, priešokiais, skubant, neišlukštenant aprašymų ir situacijų iki galo. Kartais tingėta, vietom trūko fantazijos, dažniausiai - tiesiog skubėjo pabaigti skyrių, nes tektų pradėti kalbėti apie klaidas, o šitoj knygoj joms vietos nėra.
Eh. Bet Grybauskaitė vis tiek zjbs 🫰
November 12, 2023
Nemažai užkulisinių įdomybių ir apskritai gera proga pažvelgti atgal, kas vyko per D. Grybauskaitės prezidentavimo dešimtmetį. Kiek kliuvo pasikartojimai, bet iš esmės tai -- šauni knyga apie puikią lyderę.
June 11, 2023
Дуже цікава біографічна книга про воістину велику людину, котра чимало досягла у своїй країні. І примудрилася вплинути на європейську та світову політику. Читав неспішно аби не переплуталися в голові розповіді із її життя.
January 11, 2021
Daug įdomių, negirdėtų faktų, knyga lyg išties geras priminimas, kaip atrodė tie dešimt Dalios Grybauskaitės metų. Visgi jokios gilesnės analizės, o jau panegirikos gausybė verčia vemti ir nepadarytų gėdos raštams apie Leniną ar kokį kitą diktatorių. Visa tai visiškai sugadino knygą, baigiau ją tik dėl to, nes norėjau palyginti su T. Janeliūno "Grybauskaitės doktrina". Vien dėl užkulisinių žaidimų aprašymų - trys avansu.
June 24, 2020
Ši knyga nėra biografija, o apima 10m laikotarpį kai mūsų prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė. Nuo to ar knyga patiks ar ne, manau labai prisidės tai, kaip skaitovas vertina šią asmenybę. Asmeniškai aš ją visada labai mėgau, tad automatiškai knyga man labai patiko. Jei esate kitoje pusėje, galbūt Jums ji ir nepatiks, bet aš manau, kad kiekvienam reiktų ją perskaityti ir visų pirma suprasti kokia politinė situacija buvo jai pradėjus prezidentauti ir kaip ji nepabūgusi visų iššūkių tvarkėsi su tuometine aplinka bei situacija.
Pateikiama daug informacijos apie visus didžiausius jai tekusius iššūkius, pabrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovavosi pati prezidentė ir, kuriomis privertė vadovautis ir aplinkinius.
Neplaukit paviršiumi, investuokite į žinias, išsiaiškinkite klausimo esmę iki pašaknių, būkite dėmesingi detalėms, turėkite skirtingas nuomones, neikit kalbėti nepasiruošę ir niekada nemeluokit – tokia buvo Prezidentės formuojama mūsų kasdienybė prezidentūroje.
Papasakota iš kur atsirado siejamas su ja posakis “Nustokim krūpčiot”, kuris man labai imponuoja. Kodėl? Nes gyvenime teko daugybę kartų susidurti su tokiu požiūriu “žinai, tik nesakyk, kad esi iš Lietuvos”, “ką čia ta Lietuva mažytė” ir t.t. Niekada to nesupratau, visada buvau už tokią nuomonę, kad jei patys savęs negerbsime, tai niekas kitas negerbs! Todėl prezidentė su tvirtu požiūriu, aiškiai išsakytomis mintimis ir mokėjimu kovoti už tai kas iš ties svarbu man yra žmogus, kuriuo norisi žavėtis.
Perskaičiusi šią knygą supratau, jog prezidento pareigos nėra nei lengvos, nei apimančios siaurą pareigybių sferą. Visada galvojau, kad tai asmuo atstovaujantis Lietuvai užsienio reikaluose, bei esantis pagrindinis vadas saugumo klausimais. Tarsi visos kitos sritys būtų labiau priskiriamos vyriausybei. Tad tikrai buvau nustebusi, kai su kiekvienu verčiamu puslapiu atsivėrė tikrasis vaizdas. Žinau, kad kai kurie žmonės teigė, jog ji per daug kišosi į ne savo reikalus, bet manau, kad jei ne ji, Lietuva tikrai nebūtų tiek pasistūmėjusi ir pažengusi.
Kaip jau minėjau, knygoje daugiausiai kalbama apie prezidentavimo laikotarpį, bet užsimenama ir apie vaikystę ir jaunystę. Žinoma, labai mažai ir šioje vietoje gal norėtųsi daugiau apie tai sužinoti, bet tikiu, kad kada nors pasirodys jos tikroji biografija ir ten jau bus daugiau asmeninių smulkmenų 🙂
Dar ką norėjau paminėti, jog knyga nėra tarsi vientisas pasakojimas, o daugiau įvairių žmonių pasakojimų, atsiliepimų rinkinys. Žinoma, neapseita ir be pačios prezidentės komentarų, bet čia rasite įvairių politikų, užsienio lyderių bei prezidentės komandos pasakojimų.
Pabaigai norisi tik paminėti, kad tai neeilinė asmenybė ir be galo džiaugiuosi, kad ji net dvi kadencijas buvo Lietuvos prezidente. O tai, kad pasaulio lyderiai ją priėmė kaip lygią sau, jau yra didžiulis pasiekimas tokiai mažai šaliai kaip Lietuvai.
Pateikiama daug informacijos apie visus didžiausius jai tekusius iššūkius, pabrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovavosi pati prezidentė ir, kuriomis privertė vadovautis ir aplinkinius.
Neplaukit paviršiumi, investuokite į žinias, išsiaiškinkite klausimo esmę iki pašaknių, būkite dėmesingi detalėms, turėkite skirtingas nuomones, neikit kalbėti nepasiruošę ir niekada nemeluokit – tokia buvo Prezidentės formuojama mūsų kasdienybė prezidentūroje.
Papasakota iš kur atsirado siejamas su ja posakis “Nustokim krūpčiot”, kuris man labai imponuoja. Kodėl? Nes gyvenime teko daugybę kartų susidurti su tokiu požiūriu “žinai, tik nesakyk, kad esi iš Lietuvos”, “ką čia ta Lietuva mažytė” ir t.t. Niekada to nesupratau, visada buvau už tokią nuomonę, kad jei patys savęs negerbsime, tai niekas kitas negerbs! Todėl prezidentė su tvirtu požiūriu, aiškiai išsakytomis mintimis ir mokėjimu kovoti už tai kas iš ties svarbu man yra žmogus, kuriuo norisi žavėtis.
Perskaičiusi šią knygą supratau, jog prezidento pareigos nėra nei lengvos, nei apimančios siaurą pareigybių sferą. Visada galvojau, kad tai asmuo atstovaujantis Lietuvai užsienio reikaluose, bei esantis pagrindinis vadas saugumo klausimais. Tarsi visos kitos sritys būtų labiau priskiriamos vyriausybei. Tad tikrai buvau nustebusi, kai su kiekvienu verčiamu puslapiu atsivėrė tikrasis vaizdas. Žinau, kad kai kurie žmonės teigė, jog ji per daug kišosi į ne savo reikalus, bet manau, kad jei ne ji, Lietuva tikrai nebūtų tiek pasistūmėjusi ir pažengusi.
Kaip jau minėjau, knygoje daugiausiai kalbama apie prezidentavimo laikotarpį, bet užsimenama ir apie vaikystę ir jaunystę. Žinoma, labai mažai ir šioje vietoje gal norėtųsi daugiau apie tai sužinoti, bet tikiu, kad kada nors pasirodys jos tikroji biografija ir ten jau bus daugiau asmeninių smulkmenų 🙂
Dar ką norėjau paminėti, jog knyga nėra tarsi vientisas pasakojimas, o daugiau įvairių žmonių pasakojimų, atsiliepimų rinkinys. Žinoma, neapseita ir be pačios prezidentės komentarų, bet čia rasite įvairių politikų, užsienio lyderių bei prezidentės komandos pasakojimų.
Pabaigai norisi tik paminėti, kad tai neeilinė asmenybė ir be galo džiaugiuosi, kad ji net dvi kadencijas buvo Lietuvos prezidente. O tai, kad pasaulio lyderiai ją priėmė kaip lygią sau, jau yra didžiulis pasiekimas tokiai mažai šaliai kaip Lietuvai.
July 5, 2021
Бажаю громадянам кожної країни такого сміливого політика та президентку якою була Даля Грибаускайте для Литви - принципова, смілива та зацікавлена в інтересах своєї держави.
Книга не дасть вам особливих інса��дів з політичного життя Литви та ЄС, однак покаже як при систематичні боротьбі з корупцією та олігархатом маленька країна може вибороти чільне місце на світовій політичній арені.
'Дипломатія не має бути сірою. Сірих дипломатів ніхто не помічає' - запам'ятали, МЗС передали.
Книга не дасть вам особливих інса��дів з політичного життя Литви та ЄС, однак покаже як при систематичні боротьбі з корупцією та олігархатом маленька країна може вибороти чільне місце на світовій політичній арені.
'Дипломатія не має бути сірою. Сірих дипломатів ніхто не помічає' - запам'ятали, МЗС передали.
July 24, 2019
Už tuos dešimt metų, per kuriuos kaip niekada didžiavausi savo šalimi. Ačiū Prezidentei ir jos nuostabiai komandai.
July 18, 2023
«не треба вважати себе маленькими. Ми такі, і ми настільки великі, наскільки здатні діяти як великі, поважні та гідні»
Даля Грибаускайте - 9та президентка Литовлької Республіки (2009-2019рр). Сталева магнолія, різка і прямолінійна лідерка, яка:
- протягом 2х каденцій призначила 234 нових судді (і кожному сама провела співбесіду)
- «не думала, що на переговори [щодо довгострокової фінансової перспективи ЄС] потрібно брати зубну щітку»
- назбирала перелісків і виклала фото в фб з підписом: «для професора Мажиліса з Литви (власноруч назбирала)»
- почала розбір проблеми незаконного і таємного розміщення установи затримання ЦРУ на території Литви (протиріччя конвенції ООН про права людини)
- відмовила в зустрічі (випити шампанського) з Обамою
- «вибила» для всіх балтійських країн плани оборони НАТО
- має перший дан - чорний пояс
- здобула для країни енергетичну незалежність від мертвого сусіда
- вмовила Трампа не виходити з НАТО
- скоротила на 3 млн євро видатки на утримання інституту президентства
- декілька років повертала половину своєї зп в бюджет країни.
і головне
- «хай де б їй доводилось виступати, вона була головним адвокатом нашої країни»
В деякі пункти важко повірити, проте книга містить всі ці історії і навіть більше. Тут про шлях до президентства, навчання цьому ремеслу і проблеми на шляху боротьби з корупцією та іншими неприємностями. А ще, про саму Далю: її бідне дитинство, секрети від батьків і шлях в ЄС і плекання західних цінностей.
Я не уявляла, що текст видасться настільки цікавим. Велична жінка. Інколи була оскома від кількості ідеальності. Інколи сльози і заздрість. Чому у нас немає такої людини??? Даля Грибаускайте мені відповіла: «Знайдіть людей, яким не байдуже. Вони і є ключем» Думаю ми ще довго будемо шукати, але якщо Литва знайшла, то і в нас десь ходить своя Даля ♥️
Даля Грибаускайте - 9та президентка Литовлької Республіки (2009-2019рр). Сталева магнолія, різка і прямолінійна лідерка, яка:
- протягом 2х каденцій призначила 234 нових судді (і кожному сама провела співбесіду)
- «не думала, що на переговори [щодо довгострокової фінансової перспективи ЄС] потрібно брати зубну щітку»
- назбирала перелісків і виклала фото в фб з підписом: «для професора Мажиліса з Литви (власноруч назбирала)»
- почала розбір проблеми незаконного і таємного розміщення установи затримання ЦРУ на території Литви (протиріччя конвенції ООН про права людини)
- відмовила в зустрічі (випити шампанського) з Обамою
- «вибила» для всіх балтійських країн плани оборони НАТО
- має перший дан - чорний пояс
- здобула для країни енергетичну незалежність від мертвого сусіда
- вмовила Трампа не виходити з НАТО
- скоротила на 3 млн євро видатки на утримання інституту президентства
- декілька років повертала половину своєї зп в бюджет країни.
і головне
- «хай де б їй доводилось виступати, вона була головним адвокатом нашої країни»
В деякі пункти важко повірити, проте книга містить всі ці історії і навіть більше. Тут про шлях до президентства, навчання цьому ремеслу і проблеми на шляху боротьби з корупцією та іншими неприємностями. А ще, про саму Далю: її бідне дитинство, секрети від батьків і шлях в ЄС і плекання західних цінностей.
Я не уявляла, що текст видасться настільки цікавим. Велична жінка. Інколи була оскома від кількості ідеальності. Інколи сльози і заздрість. Чому у нас немає такої людини??? Даля Грибаускайте мені відповіла: «Знайдіть людей, яким не байдуже. Вони і є ключем» Думаю ми ще довго будемо шукати, але якщо Литва знайшла, то і в нас десь ходить своя Даля ♥️
December 9, 2021
книжка дуже компліментарна, особливо її перша частина. навіть було схоже на некролог. не знаю навіщо видавати таку хвалебну оду, вважаю, що з цим трохи перегнули.
якщо хоча б один із наших політиків опублікував на свою честь щось подібне, його та його книжку змішали би з брудом одразу.
проте, друга половина була більш цікавою. стало нарешті більше конкретики: внутрішні проблеми Литви з олігархами, Російським впливом та енергетичною залежністю.
в цих складнощах (які також дуже близькі та актуальні для України) і проявлялась непохитність та зухвале слідування власним переконанням, яке демонструвала президентка. в цьому нашим лідерам точно є чого повчитися.
«…президентка була уважна і чуйна, вона обдарована не лише непересічним розумом, але і великим серцем…»
якщо хоча б один із наших політиків опублікував на свою честь щось подібне, його та його книжку змішали би з брудом одразу.
«…і вона сама готувала мені каву і не забувала налити молока в мою чашку. Я тим дуже тішусь. Нечастий керманич держави готує сам собі каву…»
проте, друга половина була більш цікавою. стало нарешті більше конкретики: внутрішні проблеми Литви з олігархами, Російським впливом та енергетичною залежністю.
«…незалежну країну обтяжувала безліч залежностей...»
в цих складнощах (які також дуже близькі та актуальні для України) і проявлялась непохитність та зухвале слідування власним переконанням, яке демонструвала президентка. в цьому нашим лідерам точно є чого повчитися.
«…ніхто не стусатиме Литву — ні Росія, ні Америка. не треба вважати себе маленькими. ми такі, і ми настільки великі, наскільки здатні діяти як великі, поважні та гідні. і саме так нас сприймають та бачать інші. адже все залежить від нашої самоповаги та самооцінки...»
April 10, 2020
Labai senai norėjau perskaityti šią knygą, bet vis atidėliojau, nes maniau, kad politines knygas skaityti - nieko baisiau nėra. Ir ne, aš nenoriu nieko įžeisti, kurie skaito tokias knygas, tiesiog savęs neįsivaizdavau šiuose skaitiniuose.
Bet, bet... :)
Kai pamatai knygą apie moterį, kuria labai žaviesi, tai turi tik 2 pasirinkimus:
skaityti arba neskaityti ir tada visą laiką spėlioti ką praleidau??
⠀
Žinoma skaityti!
⠀
Knyga truputi nustebino savo turiniu, nes tikėjausi daug daugiau pačios prezidentės atvirumo ir asmeniškumo. O radau daug faktų, įdomių charakterio savybių, įvykių ir pasiekimų apie nuveiktus darbus prezidentavimo laikotarpiu.
Faktas, kad visas šis atradimas skaitymo malonumo nesugadino, o taip įtraukė, kad net nepastebėjau kaip greit užverčiau paskutinį puslapį.
⠀
Knygoje prezidentavimo laikotartis, kuris Prezidentės dėka buvo drąsus, bet tuo pačiu labai nelengvas.
⠀
Visada labai didžiavausi mūsų prezidentė, bet po šios knygos ją dar labiau pamilau.
⠀
Nustokim Krūpčiot - daug kartų kartota mintis sau ir savo komandai, šiandien skamba lyg įkvėpimas man. 🖤
D. Ulbinaitės rašymo stilius - nuostabus ir žavus!
Bet, bet... :)
Kai pamatai knygą apie moterį, kuria labai žaviesi, tai turi tik 2 pasirinkimus:
skaityti arba neskaityti ir tada visą laiką spėlioti ką praleidau??
⠀
Žinoma skaityti!
⠀
Knyga truputi nustebino savo turiniu, nes tikėjausi daug daugiau pačios prezidentės atvirumo ir asmeniškumo. O radau daug faktų, įdomių charakterio savybių, įvykių ir pasiekimų apie nuveiktus darbus prezidentavimo laikotarpiu.
Faktas, kad visas šis atradimas skaitymo malonumo nesugadino, o taip įtraukė, kad net nepastebėjau kaip greit užverčiau paskutinį puslapį.
⠀
Knygoje prezidentavimo laikotartis, kuris Prezidentės dėka buvo drąsus, bet tuo pačiu labai nelengvas.
⠀
Visada labai didžiavausi mūsų prezidentė, bet po šios knygos ją dar labiau pamilau.
⠀
Nustokim Krūpčiot - daug kartų kartota mintis sau ir savo komandai, šiandien skamba lyg įkvėpimas man. 🖤
D. Ulbinaitės rašymo stilius - nuostabus ir žavus!
July 14, 2020
D.Ulbinaitė gerai išmano savo, kaip PR'ščikės darbą :) Sakau tai ironijos. Nemėgstu aš tokio tipo knygų, jos dažniausiai būna nugludintos ir nublizgintos, dėl to tokios sausos, kad per jų puslapius stumiesi tarsi per dykumą. Ši buvo kitokia. Nors aišku, kad pagražinta, bet gana santūriai ir nuo saldumo nepykina. Matyt dar ir dėl to, kad ir pati DG bet kokia, o ne saldi.
Taikliai, suprantamai, greitai - taip dažnai apibūdinamas Prezidentės darbo stilius, panašus tonas užduotas ir knygai. Dėl to ši politinė biografija man patiko (nors šiaip šis žodžių tandemas man visad palikdavo prastą skonį burnoje), nors ji labiau ideologijos paaiškinimas/palikimas, o ne išsamus sprendimų išaiškinimas. To buvo, bet ne tiek, kiek bent man norėjosi.
Be to, "Nustokim krūpčiot" tikrai puikus patarimas kiekvienam mūsų.
Taikliai, suprantamai, greitai - taip dažnai apibūdinamas Prezidentės darbo stilius, panašus tonas užduotas ir knygai. Dėl to ši politinė biografija man patiko (nors šiaip šis žodžių tandemas man visad palikdavo prastą skonį burnoje), nors ji labiau ideologijos paaiškinimas/palikimas, o ne išsamus sprendimų išaiškinimas. To buvo, bet ne tiek, kiek bent man norėjosi.
Be to, "Nustokim krūpčiot" tikrai puikus patarimas kiekvienam mūsų.
June 3, 2020
"Aš manau, kad gyvenime reikia ieškoti ne lengvumo, o prasmingumo. O pati didžiausia prasmė visada - Lietuva."
Labai labai įdomi knyga apie nuoširdžiausią Lietuvos Prezidentę! 💙 Ir kaip liūdna skaitant šią knygą lyginti Dalios Grybauskaitės valdytą dešimtmetį su dabartimi.
Labai labai įdomi knyga apie nuoširdžiausią Lietuvos Prezidentę! 💙 Ir kaip liūdna skaitant šią knygą lyginti Dalios Grybauskaitės valdytą dešimtmetį su dabartimi.
September 20, 2021
Labai įdomi knyga, kurioje parodyti visi svarbūs įvykiai prezidento Grybauskaitės kadencijos metu. Ypač man, kaip Vokietijoje užaugusiam jaunam žmogui, daugybė sąsajų tapo daug aiškesnės skaitant šį knygą.
January 17, 2020
Stipri asmenybė, silpna knyga.
Displaying 1 - 30 of 88 reviews