What do you think?
Rate this book
Apie Afrikos žmones ir žvėris
„Afrika – tai jausmas. Afrika – tai emocija. Afrika – tai vaikystėje skaitytų nuotykių knygų įsikūnijimas. Siurprizas, kuris laukia už posūkio. Netikėtumas".
Gabrielė Štaraitė – egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet" bendraturtė ir vadovė, knygos „Į Aziją su meile" autorė – kviečia į pažintinę kelionę po lietuvių pamažu atrandamą Afriką.
„Į Afriką – tą, kuri yra už Sacharos ir kurią taip pat dar galima vadinti juodąja Afrika, – pirmą kartą nuvykau kone atsitiktinai – ne dėl to, kad būčiau labai norėjusi. Važiavau be didelių lūkesčių ir nesitikėjau, kad kelionė labai skirsis nuo kelionių po Aziją ar Lotynų Ameriką. Bet skyrėsi. Nors mano pirmoji pamatyta šalis – Etiopija – yra daugiausia kultūrinė ir istorinė kryptis, tačiau jau pirmosios kad ir negausiai sutiktos antilopės, taip pat zebrai, krokodilai ir beždžionės pažadino didelį norą pamatyti kuo daugiau laukinių gyvūnų. Tada jau viena Afrikos šalis keitė kitą: Botsvana ir Namibija, Madagaskaras ir Uganda, Svazilandas (Esvatinis) ir Pietų Afrikos Respublika, Tanzanija ir Kenija – visos jos gali pasirodyti panašios, nes kas gi gali skirtis safariuose ar pravažiuojamų kaimų lūšnelėse? Bet skiriasi. Afrikoje kasdien junti nuotykio skonį: vis nauji susitikimai ir dar nematyti gyvūnai. Skiriasi net brūzgynai ir žemės spalva. Skiriasi namų formos ir genčių charakteriai. Tik šypsenos tokios panašios. Ir panašus džiaugsmas pažįstant skirtingą Afriką.
Šią knygą rašiau todėl, kad man nepatinka, kaip Afrikos žemynas yra nuvertinamas. Kad nurašomas ten net neapsilankius, nepasidomėjus. Tad skaitykite ir važiuokite. Pažinkite ir tik tada pasakykite, ką galvojate".
Gabrielė Štaraitė – egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet" bendraturtė ir vadovė, knygos „Į Aziją su meile" autorė – kviečia į pažintinę kelionę po lietuvių pamažu atrandamą Afriką.
„Į Afriką – tą, kuri yra už Sacharos ir kurią taip pat dar galima vadinti juodąja Afrika, – pirmą kartą nuvykau kone atsitiktinai – ne dėl to, kad būčiau labai norėjusi. Važiavau be didelių lūkesčių ir nesitikėjau, kad kelionė labai skirsis nuo kelionių po Aziją ar Lotynų Ameriką. Bet skyrėsi. Nors mano pirmoji pamatyta šalis – Etiopija – yra daugiausia kultūrinė ir istorinė kryptis, tačiau jau pirmosios kad ir negausiai sutiktos antilopės, taip pat zebrai, krokodilai ir beždžionės pažadino didelį norą pamatyti kuo daugiau laukinių gyvūnų. Tada jau viena Afrikos šalis keitė kitą: Botsvana ir Namibija, Madagaskaras ir Uganda, Svazilandas (Esvatinis) ir Pietų Afrikos Respublika, Tanzanija ir Kenija – visos jos gali pasirodyti panašios, nes kas gi gali skirtis safariuose ar pravažiuojamų kaimų lūšnelėse? Bet skiriasi. Afrikoje kasdien junti nuotykio skonį: vis nauji susitikimai ir dar nematyti gyvūnai. Skiriasi net brūzgynai ir žemės spalva. Skiriasi namų formos ir genčių charakteriai. Tik šypsenos tokios panašios. Ir panašus džiaugsmas pažįstant skirtingą Afriką.
Šią knygą rašiau todėl, kad man nepatinka, kaip Afrikos žemynas yra nuvertinamas. Kad nurašomas ten net neapsilankius, nepasidomėjus. Tad skaitykite ir važiuokite. Pažinkite ir tik tada pasakykite, ką galvojate".
- GenresNonfiction
328 pages, Paperback
First published January 1, 2019
7 people are currently reading
150 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 22 of 22 reviews
July 13, 2019
Kokios prabos puikumas, kad šita knyga papuolė man į rankas! Pabaigiau ir truput jaučiuosi kaip kokį kursą išėjus, ir labai nagus niežti eiti panaršyti po lėktuvo bilietus parduodančius tinklapius...
Apie Afriką iki šios knygos galėjau jums paslebizavot nebent vergovės istorijos klausimu. Ir tai daugiau kaip kokia apsimetėlė, kad labai žinau. Dar gal koks skandalingas labdaros atvejis ant liežuvio galo pakibtų. Tačiau nei labai aiškiai šį žemyną suprasti, nei į jį trenktis - tokio poreikio kaip ir nebūta.
O čia šast, Gabrielės knyga pro akis nepraslįsta, ir dar kartą supranti kaip nosį raukai apie tuos, kurių nepažįsti. Tas nežinojimas mums gyvenime tiek kelių užkerta, kad jofana.
Dabar jau su didžiuliu entuziazmu prie kokio karbonado padiskutuočiau apie Afriką. Apie jos bepročius diktatorius, apie tai, ko pridirbo kolonizatoriai, apie žemyno turtus, apartheidą, ką ten veikia kiniečiai, apie skirtingas gentis ir moteris su lėkštėmis burnoje, apipjaustytas mergaites, kodėl Nelsonas Mandela nebuvo visai gerai, apie Viktorijos laikų sintetines suknias prie plius kem, 800 skirtingų kalbų vienoje gentyje, demokratijos suvokimą, skurdą ir nuo jo gelbstinčius, pasaulio sąmokslą, safarius ir jo laimikius. Apie spalvotai matančius piktus dundukus zebrus, apie dešiniastraublius ir kairiastraublius dramblius ir gnu, kurias Dievas sukūrė iš to, kas liko nuo kitų gyvūnų.
Tai yra nuostabus jausmas! Skaityti paknopstom ir norėti viską, ką perskaitei, papasakoti likusiam pasauliui.
Afrika yra labai įdomi.
Gabrielė yra didelė jos gerbėja, akivaizdu.
O šita knyga yra didžiausias jūsų laimikis, jei norite geriau pažinti įdomų pasaulį. Mylinčio žmogaus akimis.
Ufffffff, kaip buvo gera.
Apie Afriką iki šios knygos galėjau jums paslebizavot nebent vergovės istorijos klausimu. Ir tai daugiau kaip kokia apsimetėlė, kad labai žinau. Dar gal koks skandalingas labdaros atvejis ant liežuvio galo pakibtų. Tačiau nei labai aiškiai šį žemyną suprasti, nei į jį trenktis - tokio poreikio kaip ir nebūta.
O čia šast, Gabrielės knyga pro akis nepraslįsta, ir dar kartą supranti kaip nosį raukai apie tuos, kurių nepažįsti. Tas nežinojimas mums gyvenime tiek kelių užkerta, kad jofana.
Dabar jau su didžiuliu entuziazmu prie kokio karbonado padiskutuočiau apie Afriką. Apie jos bepročius diktatorius, apie tai, ko pridirbo kolonizatoriai, apie žemyno turtus, apartheidą, ką ten veikia kiniečiai, apie skirtingas gentis ir moteris su lėkštėmis burnoje, apipjaustytas mergaites, kodėl Nelsonas Mandela nebuvo visai gerai, apie Viktorijos laikų sintetines suknias prie plius kem, 800 skirtingų kalbų vienoje gentyje, demokratijos suvokimą, skurdą ir nuo jo gelbstinčius, pasaulio sąmokslą, safarius ir jo laimikius. Apie spalvotai matančius piktus dundukus zebrus, apie dešiniastraublius ir kairiastraublius dramblius ir gnu, kurias Dievas sukūrė iš to, kas liko nuo kitų gyvūnų.
Tai yra nuostabus jausmas! Skaityti paknopstom ir norėti viską, ką perskaitei, papasakoti likusiam pasauliui.
Afrika yra labai įdomi.
Gabrielė yra didelė jos gerbėja, akivaizdu.
O šita knyga yra didžiausias jūsų laimikis, jei norite geriau pažinti įdomų pasaulį. Mylinčio žmogaus akimis.
Ufffffff, kaip buvo gera.
July 1, 2019
Jau kokį gerą penkmetį svajoju susipažinti (t.y. nuvykti) su Afrikos žemynu. Tokių minčių įkvėptas buvau dėka daugelio dalykų: tai matyta „Mama Afrika“ knyga su daug iliustracijų, tai „Madagaskaro“ filmų serija, tai laidų vedėjos Ellen Degeneres nuolatiniai krykštavimai, kaip ji mėgsta Afriką, ypatingai numylėtas gorilas ir Dian Fossey žygdarbius, tai kiti vaidybiniai kino filmai, tai įvairūs nuotykių pasakojimai nepažįstamų lūpomis YouTube kanale. Šis žemynas mirga marga regos lauke, todėl natūralu, kad palaipsniui noras vis didėja ir didėja. Be to, juk svarbu žinoti daugiau, kai „visų mūsų kraujyje yra bent dalelė Afrikos“.
Gabrielės Štaraitės knyga APIE AFRIKOS ŽMONES IR ŽVĖRIS. Pirma mintis, kuria noriu skubiai pasidalinti – autorė negražbyliauja ir žemyno ypatumus atvaizduoja taip, kaip juos mato jos akis, jos patirtis ir jos talentas valdyti plunksną. Pasakojimas suskirstytas į tris didesnius skyrius, kuriuose yra aptariama tai, ką reikėtų žinoti norint ne tik nuvykti į Afrikos žemyną, bet ir suskaldyti ne visada teisingas bei teigiamas asociacijas su šiuo pasaulio kraštu. Stabtelėkim ir pagalvokim apie tai, kaip kartais esame mulkinami įvairių išorinių priemonių apie karštąjį žemyną.
Gabrielė Štaraitė pirmoje knygos dalyje skiria vietą mitų griovimui, teisingų kelių paieškai ir „pateisinimus, kaip geografinės ir istorinės aplinkybės neleido Afrikai užaugti“. Ji kalba „apie tai, kaip visų žemynų pokeryje buvo nelygiai išdalytos kortos: vieniems pasisekė labiau, kitiems tiesiog nepasisekė.“ Ji yra tokia, kokia yra, jos „atsilikimas prasidėjo prieš milijonus metų ir tai tik patvirtina teoriją, kad žemynas neturėjo jokių galimybių vystytis taip, kaip Artimųjų Rytų ir Europos civilizacijos.“ Galėčiau tekstą taip pildyti ir pildyti pasiryškintomis vietomis, bet patariu jau dabar pat mesti skaityti manas mintis ir pagriebus knygą įsitikinti patiems.
Mielai užvesiu ant kelelio, kad būtų aiškiau, ko galima tikėtis iš šio leidinio. Ir tai tik detalės, kurios buvo nežinomos MAN:
• Sabos karalienės ir karaliaus Saliamono gudrumai;
• Sandoros skrynios istorija;
• Kokia vienintelė vieta Afrikoje nebuvo kolonizuota;
• Kas tai yra ir kaip jos atrodo, tos iškirstos bažnyčios;
• Etiopijoje dabar tikrai ne 2019 metai, kodėl;
• Afrika vaizduojama žemėlapiuose – didesnė ar mažesnė nei realus dydis;
• Lietuvos vaidmuo kolonizuojant Afriką, koks jis;
• „Tai turtingas žemynas su neturtingais žmonėmis“ ir tai pagrindžiantys įdomūs teiginiai;
• Mokslo ir dvasių pasauliai, kaip juos mato Vakarų Pasaulis ir kokie jie Afrikoje.
Europa. Europietiški ginklai pasėjo baimę, norą nugalėti, dominuoti, ginti, žudyti, išduoti – vien tik neigiami dalykai. Tai, kuo galima manipuliuoti. Europiečiai pasmerkė Afriką istorijoje – „Afrikos šalys buvo sukurtos užsieniečių, linijos žemėlapiuose nubrėžtos europiečių, net nebuvusių vietoje. Jie skaldė karalystes ir bendruomenes, apie kurias nieko nežinojo, ir užprogramavo Afriką dar ilgai kapstytis neišsprendžiamuose konfliktuose net ir atgavus nepriklausomybę.“
„Afrika ir pati kalta. Ji turtingas šalis įprato matyti kaip donores, o ne kaip rinkas savo produkcijai. Išorės sąlygos nepadėjo, bet ir patys afrikiečiai gerokai pasistengė, kad viską sugadintų <...> kaip daryti ką nors gerai, kai nuolat tenka kovoti, kad išliktum valdžioje, ir dar būti žaisliuku pasaulio didžiojoje politikoje.“
„Ar tikrai bet kokia pagalbos forma yra gera? <...> Kokią žinutę mes gauname? Afrika yra bejėgė. Tik tai nėra tiesa. Viskas daroma su geriausiais ketinimais, kasmet pateikiami šokiruojantys skaičiai ir graudžios asmeninės istorijos. Ar tai pritraukia papildomos paramos, ar labiau sukuria įvaizdį, kad Afrikoje krizė amžina, ir vidinį norą ignoruoti tuos, kurie niekaip nesugeba susitvarkyti?“
Tai, ką autorė aprašė, sėkmingai tinka ir įvairioms labdaros organizacijas ne tik Afrikoje, bet ir visame pasaulyje. Juk lengviau yra nusukti akis, nespręsti ilgalaikės problemos, o tiesiog pasinaudoti trumpalaikiu sprendimu, kuris dažniausiai tik pagilina bėdą.
Kad skaitau gerai sukaltą ir įdomią knygą, abejoti neverta. Jaučiau nuolatinę „National Geographic“ žurnalo dvasią. Visa knyga – tai vienas didelis straipsnis (arba visas žurnalo numeris), skirtas būtent šiam žemynui. Autorė žino, ką rašo. Tokios gausybės žmonių ir genčių Afrikoje nesitikėjau. Žinojote, kad vien tik Nigerijoje yra 400 kalbų? Įsivaizduokite kalbų skaičių, o po to genčių skaičių – pribloškianti žinia!
• Genčių gausa, skirtumai maiste, padėtyje, religijoje ir apeigose, santykiuose ir kt. Kokie panašumai?;
• Kas galėtų kainuoti 15 euro centų Afrikoje;
• Kaip lengvai galima apvogti afrikietį ir supykdyti kaimą (bendruomenę), to deramai nesupratus;
• Įdomūs faktai apie rastafarius ir rastafarizmą. Išrinktieji? Geresni už kitus?;
• „Galima pykti ar baisėtis tokia turistine „pramoga“, bet pamatyti teigiamų dalykų ir sugebėti priimti kitokias tradicijas yra pirma pamoka Afrikoje.“ – kokia pramoga.
Prisipažinsiu, kad paskutinė knygos dalis žavėjo labiausiai. Vėliau neatsispyriau pagundai kelias valandas praleisti YouTube ir peržvelgti tai, apie ką buvo užsiminta pasakojimuose – buvo privalu įtvirtinti savas žinias, įsitikinti pačiam, patenkinti smalsumą. Tikiu, kad akis į akį tam tikri dalykai atrodytų pavojingiau, bet šimtus kartų įspūdingiau.
• Kas eidamas perstato abi vienos pusės kojas, o kas – po vieną iš visų turimų keturių;
• Tai nutinka žirafoms, kai jos geria vandenį;
• Kas tie laimingieji, kurie kakoja inkstų ir širdies formomis;
• Kitokios tualeto istorijos, gamtos pašauktiems gamtoje;
• Kuo unikalus hipopotamo gebėjimas;
• Kairiarankiai ir dešiniarankiai, kas jie?;
• Kaip turizmas gali prisidėti prie gyvūnų išsaugojimo;
• Kurio gyvūno kraują galima perpilti mums, žmonėms;
Šiuo metu būdamas kelionėje, dar kartą sau užtvirtinu, kad man keliaujant svarbūs yra ne pastatai ar panašios monumentinės vietos, o pati šalis, jos kultūra, tradicijos. Ypatingai aktualu turėtų būti Afrikoje, kurioje nėra didelių kiekių paminklų, pastatų, bet gausiau gamtos, gyvūnijos ir kitų dvasią turinčių detalių. Tai, kas dabar vyksta Afrikoje, primena pripainiotą siūlų ritinį. Keliaudami galime padėti jiems atsigauti – atrišti vieną kitą mazgą. „Jei norite prisidėti prie Afrikos suklestėjimo, geriau tenai keliaukite. <...> Daugumai Afrikos bendruomenių yra būdinga ksenofilija – simpatija svetimšaliams ir viskas, kas svetima.“ Keliaujant Afrikoje mums tai bus kiek kitokia patirtis – „Europoje žmonės pritaikė sau aplinką, laužė ir kūrė ją. Afrikoje žmonės priėmė aplinką ir prisitaikė prie jos.“ Ir keliaujant svarbu nepamiršti, kad „Labdaros organizacijos įpratimo afrikiečius imti. Tad mažiausia, ką galime padaryti keliaudami, - nedalyti.“
Kelioninis autorės dienoraštis, kuriame ji nepabijojo pasidalinti gausiomi nuorodomis į kitus leidinius („Ginklai, mikrobai ir plienas“, „Geografijos įkaitai“, Ernest Hemingway, Karen Blixen ir kt.), kurie gali pratęsti detalesnę pažintį ne tik su Afrikos žemynu, bet ir visu mus supančiu pasauliu. Norisi, kad autorė ir toliau tęstų mano pažintį su „jos Afrikos žmonėmis ir žvėrimis“, netgi įdomu, kas būtų ir kaip pasikeistų tai, ką ji mato, žino dabar ir tai, kas ir kaip bus po 10 ar daugiau metų.
Be to, koks fantastiškas yra knygos turinys, noriu pagirti ir knygos apipavidalinimą. Nuo minkštų viršelių iki nesuskaičiuojamos gausybės įdomių geros kokybės nuotraukų. Tokią kokybišką ir gerą kelionių kupiną knygą matau pirmą kartą!
#Rekomenduoju. Visiems, kas mėgsta keliauti, domisi unikalia fauna ir flora, svajoja ir/ar bijo aplankyti Afriką. Gabrielė Štaraitė į šią knygą sudėjo tiek, kiek reikia pakeisti nuomonę apie dažnai neigiamu laikomą žemyną; tiek, kiek reikia įkvėpti save nuotykiams, naujoms pažintims, istoriniam kontekstui; tiek, kiek reikia trokšti pamatyti matytus ir nematytus gyvūnus natūralioje/laukinėje gamtoje; tiek, kiek reikia ryžtui aplankyti unikalų pasaulio gabaliuką. Galėčiau aprašyti ir nurašyti visą knygą, bet, sakykite, ar tai būtų tikslinga. Susipažinkite, yra juk ir kitų krypčių be Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Turkijos. Prisipažinsiu, kad pats dabar kiek mažiau bijau, labiau noriu, daugiau galvosiu ir greičiau realizuosiu.
Gabrielės Štaraitės knyga APIE AFRIKOS ŽMONES IR ŽVĖRIS. Pirma mintis, kuria noriu skubiai pasidalinti – autorė negražbyliauja ir žemyno ypatumus atvaizduoja taip, kaip juos mato jos akis, jos patirtis ir jos talentas valdyti plunksną. Pasakojimas suskirstytas į tris didesnius skyrius, kuriuose yra aptariama tai, ką reikėtų žinoti norint ne tik nuvykti į Afrikos žemyną, bet ir suskaldyti ne visada teisingas bei teigiamas asociacijas su šiuo pasaulio kraštu. Stabtelėkim ir pagalvokim apie tai, kaip kartais esame mulkinami įvairių išorinių priemonių apie karštąjį žemyną.
Gabrielė Štaraitė pirmoje knygos dalyje skiria vietą mitų griovimui, teisingų kelių paieškai ir „pateisinimus, kaip geografinės ir istorinės aplinkybės neleido Afrikai užaugti“. Ji kalba „apie tai, kaip visų žemynų pokeryje buvo nelygiai išdalytos kortos: vieniems pasisekė labiau, kitiems tiesiog nepasisekė.“ Ji yra tokia, kokia yra, jos „atsilikimas prasidėjo prieš milijonus metų ir tai tik patvirtina teoriją, kad žemynas neturėjo jokių galimybių vystytis taip, kaip Artimųjų Rytų ir Europos civilizacijos.“ Galėčiau tekstą taip pildyti ir pildyti pasiryškintomis vietomis, bet patariu jau dabar pat mesti skaityti manas mintis ir pagriebus knygą įsitikinti patiems.
Mielai užvesiu ant kelelio, kad būtų aiškiau, ko galima tikėtis iš šio leidinio. Ir tai tik detalės, kurios buvo nežinomos MAN:
• Sabos karalienės ir karaliaus Saliamono gudrumai;
• Sandoros skrynios istorija;
• Kokia vienintelė vieta Afrikoje nebuvo kolonizuota;
• Kas tai yra ir kaip jos atrodo, tos iškirstos bažnyčios;
• Etiopijoje dabar tikrai ne 2019 metai, kodėl;
• Afrika vaizduojama žemėlapiuose – didesnė ar mažesnė nei realus dydis;
• Lietuvos vaidmuo kolonizuojant Afriką, koks jis;
• „Tai turtingas žemynas su neturtingais žmonėmis“ ir tai pagrindžiantys įdomūs teiginiai;
• Mokslo ir dvasių pasauliai, kaip juos mato Vakarų Pasaulis ir kokie jie Afrikoje.
Europa. Europietiški ginklai pasėjo baimę, norą nugalėti, dominuoti, ginti, žudyti, išduoti – vien tik neigiami dalykai. Tai, kuo galima manipuliuoti. Europiečiai pasmerkė Afriką istorijoje – „Afrikos šalys buvo sukurtos užsieniečių, linijos žemėlapiuose nubrėžtos europiečių, net nebuvusių vietoje. Jie skaldė karalystes ir bendruomenes, apie kurias nieko nežinojo, ir užprogramavo Afriką dar ilgai kapstytis neišsprendžiamuose konfliktuose net ir atgavus nepriklausomybę.“
„Afrika ir pati kalta. Ji turtingas šalis įprato matyti kaip donores, o ne kaip rinkas savo produkcijai. Išorės sąlygos nepadėjo, bet ir patys afrikiečiai gerokai pasistengė, kad viską sugadintų <...> kaip daryti ką nors gerai, kai nuolat tenka kovoti, kad išliktum valdžioje, ir dar būti žaisliuku pasaulio didžiojoje politikoje.“
„Ar tikrai bet kokia pagalbos forma yra gera? <...> Kokią žinutę mes gauname? Afrika yra bejėgė. Tik tai nėra tiesa. Viskas daroma su geriausiais ketinimais, kasmet pateikiami šokiruojantys skaičiai ir graudžios asmeninės istorijos. Ar tai pritraukia papildomos paramos, ar labiau sukuria įvaizdį, kad Afrikoje krizė amžina, ir vidinį norą ignoruoti tuos, kurie niekaip nesugeba susitvarkyti?“
Tai, ką autorė aprašė, sėkmingai tinka ir įvairioms labdaros organizacijas ne tik Afrikoje, bet ir visame pasaulyje. Juk lengviau yra nusukti akis, nespręsti ilgalaikės problemos, o tiesiog pasinaudoti trumpalaikiu sprendimu, kuris dažniausiai tik pagilina bėdą.
Kad skaitau gerai sukaltą ir įdomią knygą, abejoti neverta. Jaučiau nuolatinę „National Geographic“ žurnalo dvasią. Visa knyga – tai vienas didelis straipsnis (arba visas žurnalo numeris), skirtas būtent šiam žemynui. Autorė žino, ką rašo. Tokios gausybės žmonių ir genčių Afrikoje nesitikėjau. Žinojote, kad vien tik Nigerijoje yra 400 kalbų? Įsivaizduokite kalbų skaičių, o po to genčių skaičių – pribloškianti žinia!
• Genčių gausa, skirtumai maiste, padėtyje, religijoje ir apeigose, santykiuose ir kt. Kokie panašumai?;
• Kas galėtų kainuoti 15 euro centų Afrikoje;
• Kaip lengvai galima apvogti afrikietį ir supykdyti kaimą (bendruomenę), to deramai nesupratus;
• Įdomūs faktai apie rastafarius ir rastafarizmą. Išrinktieji? Geresni už kitus?;
• „Galima pykti ar baisėtis tokia turistine „pramoga“, bet pamatyti teigiamų dalykų ir sugebėti priimti kitokias tradicijas yra pirma pamoka Afrikoje.“ – kokia pramoga.
Prisipažinsiu, kad paskutinė knygos dalis žavėjo labiausiai. Vėliau neatsispyriau pagundai kelias valandas praleisti YouTube ir peržvelgti tai, apie ką buvo užsiminta pasakojimuose – buvo privalu įtvirtinti savas žinias, įsitikinti pačiam, patenkinti smalsumą. Tikiu, kad akis į akį tam tikri dalykai atrodytų pavojingiau, bet šimtus kartų įspūdingiau.
• Kas eidamas perstato abi vienos pusės kojas, o kas – po vieną iš visų turimų keturių;
• Tai nutinka žirafoms, kai jos geria vandenį;
• Kas tie laimingieji, kurie kakoja inkstų ir širdies formomis;
• Kitokios tualeto istorijos, gamtos pašauktiems gamtoje;
• Kuo unikalus hipopotamo gebėjimas;
• Kairiarankiai ir dešiniarankiai, kas jie?;
• Kaip turizmas gali prisidėti prie gyvūnų išsaugojimo;
• Kurio gyvūno kraują galima perpilti mums, žmonėms;
Šiuo metu būdamas kelionėje, dar kartą sau užtvirtinu, kad man keliaujant svarbūs yra ne pastatai ar panašios monumentinės vietos, o pati šalis, jos kultūra, tradicijos. Ypatingai aktualu turėtų būti Afrikoje, kurioje nėra didelių kiekių paminklų, pastatų, bet gausiau gamtos, gyvūnijos ir kitų dvasią turinčių detalių. Tai, kas dabar vyksta Afrikoje, primena pripainiotą siūlų ritinį. Keliaudami galime padėti jiems atsigauti – atrišti vieną kitą mazgą. „Jei norite prisidėti prie Afrikos suklestėjimo, geriau tenai keliaukite. <...> Daugumai Afrikos bendruomenių yra būdinga ksenofilija – simpatija svetimšaliams ir viskas, kas svetima.“ Keliaujant Afrikoje mums tai bus kiek kitokia patirtis – „Europoje žmonės pritaikė sau aplinką, laužė ir kūrė ją. Afrikoje žmonės priėmė aplinką ir prisitaikė prie jos.“ Ir keliaujant svarbu nepamiršti, kad „Labdaros organizacijos įpratimo afrikiečius imti. Tad mažiausia, ką galime padaryti keliaudami, - nedalyti.“
Kelioninis autorės dienoraštis, kuriame ji nepabijojo pasidalinti gausiomi nuorodomis į kitus leidinius („Ginklai, mikrobai ir plienas“, „Geografijos įkaitai“, Ernest Hemingway, Karen Blixen ir kt.), kurie gali pratęsti detalesnę pažintį ne tik su Afrikos žemynu, bet ir visu mus supančiu pasauliu. Norisi, kad autorė ir toliau tęstų mano pažintį su „jos Afrikos žmonėmis ir žvėrimis“, netgi įdomu, kas būtų ir kaip pasikeistų tai, ką ji mato, žino dabar ir tai, kas ir kaip bus po 10 ar daugiau metų.
Be to, koks fantastiškas yra knygos turinys, noriu pagirti ir knygos apipavidalinimą. Nuo minkštų viršelių iki nesuskaičiuojamos gausybės įdomių geros kokybės nuotraukų. Tokią kokybišką ir gerą kelionių kupiną knygą matau pirmą kartą!
#Rekomenduoju. Visiems, kas mėgsta keliauti, domisi unikalia fauna ir flora, svajoja ir/ar bijo aplankyti Afriką. Gabrielė Štaraitė į šią knygą sudėjo tiek, kiek reikia pakeisti nuomonę apie dažnai neigiamu laikomą žemyną; tiek, kiek reikia įkvėpti save nuotykiams, naujoms pažintims, istoriniam kontekstui; tiek, kiek reikia trokšti pamatyti matytus ir nematytus gyvūnus natūralioje/laukinėje gamtoje; tiek, kiek reikia ryžtui aplankyti unikalų pasaulio gabaliuką. Galėčiau aprašyti ir nurašyti visą knygą, bet, sakykite, ar tai būtų tikslinga. Susipažinkite, yra juk ir kitų krypčių be Italijos, Ispanijos, Graikijos ir Turkijos. Prisipažinsiu, kad pats dabar kiek mažiau bijau, labiau noriu, daugiau galvosiu ir greičiau realizuosiu.
August 20, 2024
Šiaip knyga tikrai neblogai parašyta ir yra įdomi. Bėda ta, kad absoliučiai kitko tikėjausi-aš troškau kažko kaip Rykšaitės “Viena Indijoje” tik apie Afriką, o čia buvo enciklopedija/vadovėlis ir keeeeeletas paminėjimų iš asmeninės patirties, bet ir tai tik enciklopedijai pailiustruoti ir pabaigoje. Prisipažinsiu, kad vietomis tiesiog buvau zoned out beklausant knygos ir nesivarginau grįžti, ką praleidau…
Šią knygą tikrai galima rekomenduoti, bet tiems, kam norisi būtent faktų, o ne pasakojimo, nuotykių, romano.
Šią knygą tikrai galima rekomenduoti, bet tiems, kam norisi būtent faktų, o ne pasakojimo, nuotykių, romano.
January 29, 2024
Knyga visiškai mane užbūrė ir nukėlė į Afriką 💛
Drįsčiau net sakyti, kad man tai buvo kaip enciklopedija apie žemyną, kuriame niekada nesu buvusi.
Mėgavausi kiekvienu žodžiu
Knygos pavadinimas puikiai atitinka jos turinį. Googlinau įvairias Afrikos gentis, vietas, vadovus ir dar daug daug visko, kas buvo pasakojama šioje knygoje. Taip pat čia trumpai pasakojama kodėl Afrikoje tiek daug skurdo, kas lėmė tokią žemyno ekonominę situaciją.
Drįsčiau net sakyti, kad man tai buvo kaip enciklopedija apie žemyną, kuriame niekada nesu buvusi.
Mėgavausi kiekvienu žodžiu
Knygos pavadinimas puikiai atitinka jos turinį. Googlinau įvairias Afrikos gentis, vietas, vadovus ir dar daug daug visko, kas buvo pasakojama šioje knygoje. Taip pat čia trumpai pasakojama kodėl Afrikoje tiek daug skurdo, kas lėmė tokią žemyno ekonominę situaciją.
November 27, 2019
4.5/5. Nuostabi knyga. Koks man tai buvo atradimas. Tikrai ilgà laikà nesu taip smagiai skaičiusi apie kokià nors šalį ar žemynà. G.Štaraitė - egzotiniú kelioniú organizatorė, pati daug keliauja ir Afrikos aurà perteikti jai pavyko! Niekada negalvojau, kad norėčiau.., bet dabar tikrai noriu ten nukeliauti! Kaip pati autorė teigia, iš tiesú esam stipriai paveikti tam tikrú nuostatú apie tà kraštà ir jo žmones. Natūralu, tai visai kitoks pasaulis, bet labai įdomus ir egzotiškas. Patiko: 🔹nepaprastai žavėjo aprašoma gamta, gyvūnai, naktinio safario nuotykiai 🔹knygoje gausu įspūdingú juotraukú, kas dar labiau atskleidė knygos aurà 🔷 tiek daug faktú pradedant nuo politikos, kultūros, istorijos, genčiú ypatumú, baigiant gyvūnais ir gamta. 🔷Tai nėra nuobodi knyga su papiltais faktais arba bandant jà padaryti kelioniú gidu, tai nuostabus pasakojimas apie Afrikà, parašytas labai šį kraštá mylinčio ir pažįstančio žmogaus.🔷Dar didelį pliusà dedu autorei, dėl to, kad skaitant knygà yra labai daug patarimú keliaujančiam žmogui, ko nedaryti, ká pamatyti, kur nuvykti, o kur būti atidesniam. Trukdė:🔶knygá įvertinau 4.5, o ne 5, (kas irgi yra puiku) tik todėl, kad pirma knygos dalis gan ilgokai užsitęsė kalbomjs apie politikà, valdžiusius asmenis, korupcijas ir t.t. tiesiog buvo per daug vardú, datú ir faktú, tai sunkino skaitymà ir norėjosi vos po 5 psl. padėti į šalį, nes tiesiog per daug informacijos, bet šià dalį praėjus visa kita buvo puiku!!! ••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••Esu sužavėta ir rekomenduoju perskaityti ir jums;). “Šiá knygà rašiau todėl, kad man nepatinka, kaip Afrikos žemynas yra nuvetinamas. Nurašomas ten net neapsilankius, nepasidomėjus. Tad skaitykite ir važiuokite. Pažinkite ir tik tada pasakykite kà galvojate” G.Štaraitė
November 26, 2019
Per toli, per karšta, per kitokia. Iki tol Afrika man atrodė netinkama. Suprantu, kad kaip ir daugelis vadovavausi stereotipais. O jie dažniausiai vaizduoja šį žemyną kaip vargstantį kraštą. Kadangi gelbėti pasaulio nesiruošiau, gyvenau per daug negalvodama, kas ten išties vyksta.
Pradėjusi skaityti Gabrielės Štaraitės knygą supratau, kaip klaidinga Afriką vertinti tik pagal stereotipus. Daug istorijos vingių mes žinome, bet dažniausiai - tik plikus faktus, kai esmė - kontekstas. O jis - tai gentys, vergovė, kolonizatoriai ir vietiniai lyderiai. Taip pat - išradėjai, sportininkai ir kovotojai už žmogaus teises. Knyga - tarsi glausta Afrikos istorija. Man ypač patiko geros istorijos iš Afrikos (jas autorė anksčiau publikavo savo FB paskyroje). O dalį apie gyvūnus skaičiau net kelis kartus ir su dukra (nauja svajonė - safaris 🤷♀️).
Rekomenduoju visiems, ypač skeptikams, manantiems, kad Afrika - vienoda.
Pradėjusi skaityti Gabrielės Štaraitės knygą supratau, kaip klaidinga Afriką vertinti tik pagal stereotipus. Daug istorijos vingių mes žinome, bet dažniausiai - tik plikus faktus, kai esmė - kontekstas. O jis - tai gentys, vergovė, kolonizatoriai ir vietiniai lyderiai. Taip pat - išradėjai, sportininkai ir kovotojai už žmogaus teises. Knyga - tarsi glausta Afrikos istorija. Man ypač patiko geros istorijos iš Afrikos (jas autorė anksčiau publikavo savo FB paskyroje). O dalį apie gyvūnus skaičiau net kelis kartus ir su dukra (nauja svajonė - safaris 🤷♀️).
Rekomenduoju visiems, ypač skeptikams, manantiems, kad Afrika - vienoda.
September 25, 2019
Apie Afriką esam girdėję ne vieną siaubo scenarijaus vertą istoriją. Kaip ten gyvenantys VISI žmonės badauja, kovoja su skurdu, aukštu nusikalstumumu ir šiaip yra kvailesni nei mes, nes negavo jokio išsilavinimo. Ir kaip man ši knyga patiko! Ji daugeliu aspektų visus mano išvardintus stereotipus paneigia. Afrika yra nepaprastai graži savo gamta, gyvūnų gausa, juk niekur kitur nesutiksi tiek skirtingų genčių, kurie daugybę metų išlaikė papročius. Taip, sutinku, jog Afrikos nepaglotstė motina gamta ir nesuteikė tokių pat galimybių vystytis kaip Europai ar kitiems žemynams. Šios šalies gamta daug sunkiau suvaldoma ir prijaukinama, taip pat ūkiui klimatas neretai būna nedėkingas. Todėl kolonistinei Afrikai pasisekė mažiau, nei, pavyzdžiui, Amerikai, kurioje suklestėjo pramonė, dėl palankesnių sąlygų. Tačiau padėtis keičiasi, skurdas Afrikoje mažėja, vis daugiau žmonių keliasi į miestus, ten dirba ir kuria savo ateitį. Autorė labai taikliai pasakė, jog ne užuojauta ar aukomis turim paremti Afrikos žmones, bet turėtumėm padėti plėstis vietiniam verslui ir investuoti į jų projektus. Tiksliai nebepamenu kur, bet viename podcaste girdėjau, jog yra toks projektas, kuriame gali paaukoti pinigų žmogui, kuris turi smulkųjį verslą. Mums 20 eurų atrodo nedidelė suma, tačiau jie gali labai pagelbėti tam gavusiam žmogui, kad ir galimybė nusipirkti geresnį įrankį, kuris leis greičiau ir geriau dirbti. Mėgstu tokias knygas, kurios praplečia mano mąstymo lauką ir be abėjo įkvepia aplankyti kraštą. Verta dėmesio knyga? Didžiausias taip iš manęs.
April 21, 2020
Knygą skirstyčiau į dalis: trumpa Afrikos istorija; Afrikos žmonės, jų kultūra, papročiai; Afrikos gamta, gyvūnai, žvėrys. Labai informatyvi knyga.
Tikėjausi, kad ši knyga bus eilinė - 'keliavau, pamačiau, papasakojau', tačiau ji visai kitokia. Tai daugiau vadovėlinio tipo knyga su faktais, tikrais įvykiais, be blevyzgojimų. Sužinojau daug įdomių dalykų, , susipažinau su Afrikos valstybių istorija. Labiausiai patikęs skyrius apie Afrikos žmones, įvairias gentis. Žmonių spalvingumas, gyvenimo skirtingumas, papročių keistumas - mane žavi. Lėčiau skaitėsi knygos dalis apie žvėris. Bet gal tai daugiau mano asmeninė prerogatyva, o ne knygos kaltė.
Nuotraukos - puikios, o ir pats knygos formatas - man visai patinka.
Skaitykite, jei norite žinių, pažinties su kitu pasauliu ar šiaip daugiau išprusimo.
Tikėjausi, kad ši knyga bus eilinė - 'keliavau, pamačiau, papasakojau', tačiau ji visai kitokia. Tai daugiau vadovėlinio tipo knyga su faktais, tikrais įvykiais, be blevyzgojimų. Sužinojau daug įdomių dalykų, , susipažinau su Afrikos valstybių istorija. Labiausiai patikęs skyrius apie Afrikos žmones, įvairias gentis. Žmonių spalvingumas, gyvenimo skirtingumas, papročių keistumas - mane žavi. Lėčiau skaitėsi knygos dalis apie žvėris. Bet gal tai daugiau mano asmeninė prerogatyva, o ne knygos kaltė.
Nuotraukos - puikios, o ir pats knygos formatas - man visai patinka.
Skaitykite, jei norite žinių, pažinties su kitu pasauliu ar šiaip daugiau išprusimo.
March 5, 2021
Labai žavinga knyga. Visiškai nesitikėjau tiek daug informacijos, tokiais įvairiais pjūviais. O vaizdai padeda šiek tiek kompensuoti kelionių bei įspūdžių ilgesį. Puiki!
January 17, 2022
Nereali knyga ir svajojantiems, ir ketinantiems keliauti i Afrika!!
April 17, 2022
Skaičiau su tikslu - apsispręsti dėl kelionės į Afriką, tas nepavyko.
Eilinį kartą mane ištinka deja vu - lietuviškos kelionių istorijos būtų geri blogai, bet yra prastos knygos, parašytos skubotai ir stokojančios turinio.
Konkrečiai šioje - daug samprotavimų ir nuomonių apie Afrikos istoriją, santvarkas, problemas, paviršutiniškų žinių. Man labiau patiktų jei būtų daugiau prisiminimų apie turistines patirtis.
Eilinį kartą mane ištinka deja vu - lietuviškos kelionių istorijos būtų geri blogai, bet yra prastos knygos, parašytos skubotai ir stokojančios turinio.
Konkrečiai šioje - daug samprotavimų ir nuomonių apie Afrikos istoriją, santvarkas, problemas, paviršutiniškų žinių. Man labiau patiktų jei būtų daugiau prisiminimų apie turistines patirtis.
June 28, 2024
Žmogui niekada nebuvusiam tikroje Afrikoje, tai tarsi knyga-žinynas apie Afriką, paprastas būdas bent kažkiek sužinoti apie žmones, istoriją, gentis, gamtą ir daug kitų dalykų. Vertinga, kad daugelį dalykų autorė pateikia iš savo perpektyvos, rašo apie tai ką pati matė ir patyrė. Autorės tikslas panaikinti stereotipus apie Afriką, parodyti ją kitaip, nei turime ją savo galvose. Manau jai puikiai tai pavyko.
July 30, 2024
Klausiau audioknygos pati būdama Afrikoje, Tanzanijoje. Puikiausia dalis - apie žvėris. Kitos dalys man pasirodė kiek chaotiškos (kad kad ir pati Afrika) ir formalokos (kokia Afrika nėra). Labiausiai norėjosi gyvumo (gal įgarsinimas sutrukdė) - daugiau detalių, asmeniškų įspūdžių ar emocijų. Tarsi apie Afriką, bet ne iki galo perteikiant Afrikos patyrimą, tą beprotybės ir nuotykio jausmą, apima išlipus iš lėktuvo. Bet šiaip vertinga paskaityti/paklausyti prieš keliaujant.
March 30, 2020
Viena iš pirmųjų knygų, kurias yra taip sunku skaityti. Labai daug sausų faktų, istorijos. Norėtųsi daugiau gyvenimiškų situacijų. 3 kartus bandžiau skaityti knygą, maksimaliai perskaitau 60-70 lapų, kur kitas knygas "sugliaudau" per greitą laiką, apie 600-700 lapų. Antrą kartą šios knygos nebepirkčiau.
July 25, 2020
Perskaičiau ir visiškai nelikau sužavėta. Man pasirodė, kad tai tik sausa istorija ir vadovėlinė geografija. Paimdama šią knygą į rankas tikėjausi skaityti apie autorės kelionių įspūdžius, bet deja deja to buvo labai mažai. Na bent jau aš tik tiek įžvelgiau. Perskaičius šią knygą labiau į Afriką keliauti neužsimaniau 🤗
August 8, 2020
Labai marga ir lengvai skaitoma knyga apie Afriką. Parašyta lietuvišku stiliumi (apie viską po truputį), neprentenduojant į gilią analizę ar didelį išsamumą.
September 19, 2021
Išties labai informatyvi ir pripildyta sausų faktų. Perskaičius labiau supranti, kodėl Afrikoje yra taip, ne kitaip. Tačiau tas sausas pasakojimas nezavi. Bet už tiek faktų vienoje vietoje ačiū!
October 30, 2021
Idomi ir informatyvi knyga apie Afrikos žemyna. Ne itin patiko rašymo stulius, neįtraukė.
December 2, 2024
Vadovėlinė mokomoji knyga apie Afrikos istoriją, jos gentis ir gyvūnus. Buvo įdomu, nes tokių knygų trūksta, tik gal daugiau norėjosi jos pačios keliavimo istorijų.
November 10, 2022
Stiliaus, žanro ir informacijos pateikimo prasme kažkas tarp Algimanto Čekuolio ir Martyno Starkaus :) Jei mėgstate šiuos autorius, tikrai patiks ir ši knyga.
Labiausiai įsiminė pasakojimai apie safari, jaučiasi, kad tai tikra autorės aistra.
Labiausiai įsiminė pasakojimai apie safari, jaučiasi, kad tai tikra autorės aistra.
Displaying 1 - 22 of 22 reviews