What do you think?
Rate this book


369 pages, Paperback
First published January 14, 2020
Bet pati sau turėjo pripažinti, kad seniai norėjo tai išgirsti.
Jau dešimt mėnesių, kai nebėra Tonio, - minutė ir amžinybė.
Meilė aplanko ne taip dažnai. (p. 234)
Jis apglėbė ją per liemenį, prispaudė prie krūtinės, bet mergina, šalta kaip lavonas gruodį tundroje, per jo petį žiūrėjo į Niną. (p. 122)
Selina nenorėjo, kad jis šitaip sužinotų naujieną, suraižiusią jos širdį ir asmenybę į gabalus. (p. 275)
Moteris skendo: jos gyvenimo laivelis apvirto atviroje jūroje, o ji neturėjo jokių gelbėjimosi priemonių - nieko, į ką įsikibtų bandydama atsilaikyti prieš užgriuvusias tiesos bangas. (p. 276)
Kai naktį Lauras atsisuko į ją, jo akys blausėsi nuo karščiavimo ir geismo, o Selina pasišventusi guodė jį atiduodama dalelę savęs. Nepasiduos neišnaudojusi kiekvienos savo esybės skaidulos kovai už Lauro išlikimą. (p. 359)
- Labai atsiprašau, - pasakė duslesniu balsu. - Bet tavo esybė mane užbūrė, tavo siela spinduliuoja iš vidaus, apšviesdama viską aplink tave. Negali manęs kaltinti, kad susižavėjau tavo grožiu. (p. 139)
- Iš tavo širdies spinduliuoja tavo esmė, - glostydamas jai kaklą sušnibždėjo Lauras, nukeldamas ją ten, kur susipynė švelnumas ir jėga. (p. 172)