What do you think?
Rate this book
Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis
Iš ekspedicijos į Sisia Pangmą – vieną aukščiausių pasaulio viršūnių Himalajuose – Algirdas Kumža parsivežė dienoraštį. „Tarytum kelionių romaną, kur visi įvykiai ir veikėjai tikri, – knygą „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis" pristato autorius. – Žygio dienas aprašydavau triukšmingose Katmandu kavinėse, autobuse pakeliui į Tibetą ir aukštai kalne, nuvirtęs ant akmenų, sniego ar ledo. Net artėdamas prie aštuonių tūkstančių metrų ribos, vadinamosios mirties zonos, naktimis išsitraukdavau nutrintą liniuotą sąsiuvinį ir tamsoje pieštuku parašydavau keletą žodžių. Nieko neprikūriau ir nieko nenutylėjau. Norėjau, kad skaitytojas keliautų kartu su manimi: girdėtų dundančias lavinas, matytų atsiveriančius ledo plyšius, o nuo deguonies stygiaus jam įkyriai spengtų smegenys."
Tai – antras šio dienoraščio leidimas, papildytas pasakojimais, ką autorius ir knygos herojai patyrė per penkiolika metų, praėjusių nuo ekspedicijos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš šio žygio bei kitų kelionių.
Tai – antras šio dienoraščio leidimas, papildytas pasakojimais, ką autorius ir knygos herojai patyrė per penkiolika metų, praėjusių nuo ekspedicijos. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš šio žygio bei kitų kelionių.
304 pages, Paperback
Published January 1, 2019
3 people are currently reading
135 people want to read
About the author
Algirdas Kumža
8 books7 followersTeisininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
2006-2008 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje.
2006-2008 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 33 reviews
November 13, 2019
„Joks psichiatras neišgydys nuo kalnų ligos, užvaldys kelio aistra – nebeištrūksi iš jos letenų.“
Kalnų liga tikrai nesusirgsiu, pernelyg bijau aukščio, tačiau nėr taip, kad negaliu „įsijausti“ į kitų patirtį, stebėdamas nuotykius puslapis po puslapio. Be to, juk ir mano pašonėje yra žmogus, kuriam komjaunuoliška ugnis vienoje vietoje teberusena – kalnai! kalnai! kalnai!
ALGIRDO KUMŽOS naujai papildytoje knygoje HIMALAJAI radau dienoraštį (tai tokia užrašų knygelė su datomis). Autoriaus patirtys keliaujant Nepale, matant hinduizmą, girdint Himalajus ir kitas vietoves. Tą kiekybę, didybę ir galybę!
Iki šiolei protu yra nesuvokiama 8 000 (daugiau ir mažiau) kilometrų aukščio kalnai. Prisipažinsiu, pats jau mirštu pasiekus gerokai mažesnį aukštį, o jie – knygos drąsuoliai – leidosi į absoliučiai neapčiuopiamą paprastam mirtingajam nuotykį. Autoriaus pasakojimas labai „buitiškas“, kas leidžia lengviau susitapatinti. Prisėlinti, prisigretinti. Skaityti ir juoktis iš jo anekdotų (ir ne tik), pavyzdžiui, apie baudas, kai tavų ekskrementų maišelis būna perdėm lengvas. Atrodo, kad daugelis dalykų skamba rimtai ir grėsmingai, tačiau yra randama galimybė pasijuokti iš savęs ir kitų, tarsi toks „v dupie“ atvejis.
Kaskart būdavo neramu, kai kalnas „mėgindavo juos nustumti“. Patinka, kai tam tikri gamtos reiškiniai (stebuklai) personifikuojami, tuomet tas didingumo jausmas išryškėja, tampa svaresnis, na, toks Didingas. Visi tie priepuoliai, kurie kėlė pavojų gyvybei. Ar kada būčiau susimąstęs, kad dėl iškritusio sniego gausos galiu uždusti? Na, ne. Niekada.
Algirdas, rodos, nuolatos savęs klausdavo – kam jam to reikia? Patiko, kad knygoje (ir tikrame nuotyky) viskas buvo paremta sveiku protu ir turimomis galimybėmis. Negali užlipti, tai nelipk. Susirgai, leiskis apačion. Nepasiekei viršūnės? Nieko tokio, bus kiti kartais, kiti kalnai, o gal tiesiog tava „viršūnė“ buvo visai kas kita, bet ne kalno viršūnė. Ne visada gautas rezultatas yra svarbiausias, bet kelias link jo – procesas. Tokį sveiko proto dienoraštį skaityti daug maloniau.
Ir papildymas. Esu labai patenkintas, buvo įdomu sužinoti, kaip po lemtingojo kalno sekėsi ir sekasi Algirdo bendražygiams, kur ir kokie jie yra šiuo metu. Skyriau laiko panaršyti internete, pasiskaityti ir pasidomėti daugiau, tačiau, deja, apie Lietuvos alpinistus ir alpinistes informacijos suteikiama labai menkai. Neaplenkė Algirdas kiekvieno pakeleivio: su kokiais sunkumais susidūrė Saulius Vilius, kaip toliau klostėsi Mindaugui, kas ir kaip su kitais. Jis net paminėjo šių metų Everesto atvejį, apie kurį tiek daug teko girdėti per žinias. Kaip netinkami ir neteisingi sprendimai gali pridaryti daugybę žalos.
Beje, geriau suprantu aklimatizacijos sąvoką (ir jos svarbą). Iki šiolei maniau, jog tai labai madingas žodis būsenai apibūdinti, kai tiesiog jautiesi apsvaigęs nuo pasikeitusios aplinkos, ilgo skrydžio ar ko nors panašaus. Tačiau, brangieji, tai visai rimtas dalykas. Rimtesnis nei aš maniau. Ir dabar prisimenu detalę iš pasakojimo, kad 5 valandų aklimatizacijos žygis kalnuose vos ne tas pats, kas normaliam žmogui lygumose septyneri metai (energijos prasme). Pabandome?
Žinant tai, kad pats tokiai avantiūrai niekada nesiryžčiau, mielai tą galėjau išjausti sau priimtinu būdu. Skaityti HIMALAJUS patiko, labai. Jaučiausi labai artimas Algrido Kumžos nelengvai kasdienybei kalnuose. Nepaprastai didžiuojuos jo sveiku ir blaiviu protu, kuriuo jis, manau, tikrai apdovanotas. Džiaugiuosi susipažinęs su šaunia ir nuotaikinga kompanija, kurios dalimi jis buvo. Jie vieni kitus palaikė, buvo šalia, guodė, gydė, bet niekados nerėkė, nekeikė. Tai ne tik jo, bet visos jų grupės dienoraštis. Velniai rautų, kaip iš tiesų yra svarbu turėti gerą komandą, su kuria gali net ir kalnus nuversti (o šiuo atveju – įlipti).
Kalnų liga tikrai nesusirgsiu, pernelyg bijau aukščio, tačiau nėr taip, kad negaliu „įsijausti“ į kitų patirtį, stebėdamas nuotykius puslapis po puslapio. Be to, juk ir mano pašonėje yra žmogus, kuriam komjaunuoliška ugnis vienoje vietoje teberusena – kalnai! kalnai! kalnai!
ALGIRDO KUMŽOS naujai papildytoje knygoje HIMALAJAI radau dienoraštį (tai tokia užrašų knygelė su datomis). Autoriaus patirtys keliaujant Nepale, matant hinduizmą, girdint Himalajus ir kitas vietoves. Tą kiekybę, didybę ir galybę!
Iki šiolei protu yra nesuvokiama 8 000 (daugiau ir mažiau) kilometrų aukščio kalnai. Prisipažinsiu, pats jau mirštu pasiekus gerokai mažesnį aukštį, o jie – knygos drąsuoliai – leidosi į absoliučiai neapčiuopiamą paprastam mirtingajam nuotykį. Autoriaus pasakojimas labai „buitiškas“, kas leidžia lengviau susitapatinti. Prisėlinti, prisigretinti. Skaityti ir juoktis iš jo anekdotų (ir ne tik), pavyzdžiui, apie baudas, kai tavų ekskrementų maišelis būna perdėm lengvas. Atrodo, kad daugelis dalykų skamba rimtai ir grėsmingai, tačiau yra randama galimybė pasijuokti iš savęs ir kitų, tarsi toks „v dupie“ atvejis.
Kaskart būdavo neramu, kai kalnas „mėgindavo juos nustumti“. Patinka, kai tam tikri gamtos reiškiniai (stebuklai) personifikuojami, tuomet tas didingumo jausmas išryškėja, tampa svaresnis, na, toks Didingas. Visi tie priepuoliai, kurie kėlė pavojų gyvybei. Ar kada būčiau susimąstęs, kad dėl iškritusio sniego gausos galiu uždusti? Na, ne. Niekada.
Algirdas, rodos, nuolatos savęs klausdavo – kam jam to reikia? Patiko, kad knygoje (ir tikrame nuotyky) viskas buvo paremta sveiku protu ir turimomis galimybėmis. Negali užlipti, tai nelipk. Susirgai, leiskis apačion. Nepasiekei viršūnės? Nieko tokio, bus kiti kartais, kiti kalnai, o gal tiesiog tava „viršūnė“ buvo visai kas kita, bet ne kalno viršūnė. Ne visada gautas rezultatas yra svarbiausias, bet kelias link jo – procesas. Tokį sveiko proto dienoraštį skaityti daug maloniau.
Ir papildymas. Esu labai patenkintas, buvo įdomu sužinoti, kaip po lemtingojo kalno sekėsi ir sekasi Algirdo bendražygiams, kur ir kokie jie yra šiuo metu. Skyriau laiko panaršyti internete, pasiskaityti ir pasidomėti daugiau, tačiau, deja, apie Lietuvos alpinistus ir alpinistes informacijos suteikiama labai menkai. Neaplenkė Algirdas kiekvieno pakeleivio: su kokiais sunkumais susidūrė Saulius Vilius, kaip toliau klostėsi Mindaugui, kas ir kaip su kitais. Jis net paminėjo šių metų Everesto atvejį, apie kurį tiek daug teko girdėti per žinias. Kaip netinkami ir neteisingi sprendimai gali pridaryti daugybę žalos.
Beje, geriau suprantu aklimatizacijos sąvoką (ir jos svarbą). Iki šiolei maniau, jog tai labai madingas žodis būsenai apibūdinti, kai tiesiog jautiesi apsvaigęs nuo pasikeitusios aplinkos, ilgo skrydžio ar ko nors panašaus. Tačiau, brangieji, tai visai rimtas dalykas. Rimtesnis nei aš maniau. Ir dabar prisimenu detalę iš pasakojimo, kad 5 valandų aklimatizacijos žygis kalnuose vos ne tas pats, kas normaliam žmogui lygumose septyneri metai (energijos prasme). Pabandome?
Žinant tai, kad pats tokiai avantiūrai niekada nesiryžčiau, mielai tą galėjau išjausti sau priimtinu būdu. Skaityti HIMALAJUS patiko, labai. Jaučiausi labai artimas Algrido Kumžos nelengvai kasdienybei kalnuose. Nepaprastai didžiuojuos jo sveiku ir blaiviu protu, kuriuo jis, manau, tikrai apdovanotas. Džiaugiuosi susipažinęs su šaunia ir nuotaikinga kompanija, kurios dalimi jis buvo. Jie vieni kitus palaikė, buvo šalia, guodė, gydė, bet niekados nerėkė, nekeikė. Tai ne tik jo, bet visos jų grupės dienoraštis. Velniai rautų, kaip iš tiesų yra svarbu turėti gerą komandą, su kuria gali net ir kalnus nuversti (o šiuo atveju – įlipti).
August 19, 2025
Gerb. Kumžos knyga apie ekspediciją į kalną - tai pasakojimas, paremtas dienoraščiais, taigi gyvas, tikėtina, tikslus. Ne taip seniai teko stebėti vieno jauno lietuvio kopimus į aukštikalnes, kurių vienas buvo pats ponas Everestas, tad čia kaip ir nebuvo daug nuostabos vietų. Gal tik tas, kad knygoje aprašyta ekspedicija yra be deguonies ir su trumpesne aklimatizacija į 8km aukštį, bet šiaip daug panašumų. Šiaip įdomu yra kelionių knygos, bet šiai man kažko pritrūko…
Nei rekomenduoju, nei ne, tokia be vietos…
Nei rekomenduoju, nei ne, tokia be vietos…
August 19, 2021
Pati pažįstu tikrai nedaug žmonių, kurie išvažiavę atostogauti rinksis kalnus vietoje palmių ir paplūdimio...bet pati esu viena iš tų. Ar gausis užkopti, ar ne, man nelabai rūpi, bet pats kopimas, kai padūsti, tada apsigręži ir pamatai, ką palikai už nugaros... va šitas jausmas man patinka labiausiai. Arba kai pasieki viršūnę ir supranti, kad jau aukščiau tą kartą nebepakilsi.
Man visai neseniai draugė parodė nuotraukas iš Everesto, kaip į jį per dieną kopia dešimtys žmonių. Aš negalėjau tuo patikėti. Aš maniau, jog per metus tą padaro keliolika alpinistų. Bet kaip ir sakė Kumža – su deguonimi, ar be jo?
Algirdas Kumža išsiruošė į ekspediciją su dar keliais vyrais. Visi slapta svajoja apie Everestą, tačiau tam kartui pasilieka kopimą į Sisia Pangmos viršūnę, kuri taip pat yra iškilusi 8km virš jūros lygio... visi atrodė pasiruošę, nusiteikę, tačiau likimas visiems turėjo staigmenų staigmenėlių. Ak, pradedu lyg apie kokį intriguojantį trilerį, o iš tiesų kiekviena ekspedicija yra tokia: nebūtinai geriausiai pasiruošęs įveiks kalną ir nebūtinai sveikiausias nesusirgs... šiame dienoraštyje papasakoti dalykai vis tik liūdino. Kai lieka, atrodytų, keli metrai, kai viskas ranka pasiekiama... bet turi apsisukti ir leistis žemyn.
Nepalas ir jo neramumai, Himalajai, viršūnės, ledynai, audros, vėjas, oro trūkumas, galvos skausmas ir nesugebėjimas eiti, kai sustoti nebegali... viską gali pajusti skaitydamas. Knyga mane žavėjo ne tik nuotraukomis, bet ir iš tiesų gražiu pasakojimu. Jei šis alpinistas išleistų dar vieną kelionių dienoraštį, tikrai skaityčiau, nes čia kalba ne tik apie kopimą į kalnus, čia daug įdomiau ir aiškiau pasakoja apie kovas su savimi, derybas su motyvacija, bandymus įkalbėti valią ir raumenis, kad nepasiduotų. Jei reikia motyvacinės knygos – ši kaip tik tokia. Paaiškinta, kodėl daromas vienas, o ne kitas dalykas. Stataisi namą? Na ir kas, kai Sisia Pangma kviečia.
Beje, mėgstate keliauti ar ne, knyga vis tiek labai graži, joje gausu jaukių minčių, motyvacijos ir tiesiog įdomiai sudėliotos informacijos, kad nesiūlau spjauti ir rekomenduoju nusistatymus stumtelti šonan.
O mane taip įkvėpė, kad galiausiai imsiuosi detektyvės darbo ir ieškosiuosi viršūnės šiek tiek aukštesnės nei 3000m ir... pavasarį kopsiu. Nes pasiilgau, nes noriu iššūkių, nes... kaip jau minėjau, bent sekundės daliai gali pasijusti pasaulio valdovu, kai šturmuoji viršūnę...
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Man visai neseniai draugė parodė nuotraukas iš Everesto, kaip į jį per dieną kopia dešimtys žmonių. Aš negalėjau tuo patikėti. Aš maniau, jog per metus tą padaro keliolika alpinistų. Bet kaip ir sakė Kumža – su deguonimi, ar be jo?
Algirdas Kumža išsiruošė į ekspediciją su dar keliais vyrais. Visi slapta svajoja apie Everestą, tačiau tam kartui pasilieka kopimą į Sisia Pangmos viršūnę, kuri taip pat yra iškilusi 8km virš jūros lygio... visi atrodė pasiruošę, nusiteikę, tačiau likimas visiems turėjo staigmenų staigmenėlių. Ak, pradedu lyg apie kokį intriguojantį trilerį, o iš tiesų kiekviena ekspedicija yra tokia: nebūtinai geriausiai pasiruošęs įveiks kalną ir nebūtinai sveikiausias nesusirgs... šiame dienoraštyje papasakoti dalykai vis tik liūdino. Kai lieka, atrodytų, keli metrai, kai viskas ranka pasiekiama... bet turi apsisukti ir leistis žemyn.
Nepalas ir jo neramumai, Himalajai, viršūnės, ledynai, audros, vėjas, oro trūkumas, galvos skausmas ir nesugebėjimas eiti, kai sustoti nebegali... viską gali pajusti skaitydamas. Knyga mane žavėjo ne tik nuotraukomis, bet ir iš tiesų gražiu pasakojimu. Jei šis alpinistas išleistų dar vieną kelionių dienoraštį, tikrai skaityčiau, nes čia kalba ne tik apie kopimą į kalnus, čia daug įdomiau ir aiškiau pasakoja apie kovas su savimi, derybas su motyvacija, bandymus įkalbėti valią ir raumenis, kad nepasiduotų. Jei reikia motyvacinės knygos – ši kaip tik tokia. Paaiškinta, kodėl daromas vienas, o ne kitas dalykas. Stataisi namą? Na ir kas, kai Sisia Pangma kviečia.
Beje, mėgstate keliauti ar ne, knyga vis tiek labai graži, joje gausu jaukių minčių, motyvacijos ir tiesiog įdomiai sudėliotos informacijos, kad nesiūlau spjauti ir rekomenduoju nusistatymus stumtelti šonan.
O mane taip įkvėpė, kad galiausiai imsiuosi detektyvės darbo ir ieškosiuosi viršūnės šiek tiek aukštesnės nei 3000m ir... pavasarį kopsiu. Nes pasiilgau, nes noriu iššūkių, nes... kaip jau minėjau, bent sekundės daliai gali pasijusti pasaulio valdovu, kai šturmuoji viršūnę...
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
October 19, 2020
Dažnai pagalvoju kodėl lietuvių leidyklos išverčia tiek mažai knygų apie alpinizmą, juk jose taip pat gausu dramų, įtampos ir paslapties, kai kurios nenusileistų geram trileriui.
Ši - nėra tokia, tai ramus pasakojimas, senas, bet atmosfera man patiko. Viskas dėstoma paprasta kalba, nėra bereikšmių detalių, todėl net ir žmogui nesidominčiam kalnais turėtų patikti. Jau skaitę knygų apie kalnus čia kažkokių stebuklų neatras, bet išgirsti lietuvišką nuomonę ir patirtį visada įdomu. O perskaičius galima susirgti ir kita liga - noru pačiam pakeliauti.
Trumpai tariant, puiki atgaiva nuo grožinių kūrinių.
Ši - nėra tokia, tai ramus pasakojimas, senas, bet atmosfera man patiko. Viskas dėstoma paprasta kalba, nėra bereikšmių detalių, todėl net ir žmogui nesidominčiam kalnais turėtų patikti. Jau skaitę knygų apie kalnus čia kažkokių stebuklų neatras, bet išgirsti lietuvišką nuomonę ir patirtį visada įdomu. O perskaičius galima susirgti ir kita liga - noru pačiam pakeliauti.
Trumpai tariant, puiki atgaiva nuo grožinių kūrinių.
March 28, 2020
Gal truputį per daug fragmentiškai pasakojama, bet tai turbūt gerai atspindi dėl deguonies trūkumo trūkčiojančią sąmonę. Himalajai užbūrė. Komplimentai leidyklai Balto, malonu tokią knygą rankose laikyti.
June 22, 2023
Man labai patiko. Net spirgejau skaitydama ir ziuredama nuotraukas. Ir taip baltai pavydu buvo. Nuistabi ekspedicijos knyga. Ji tikrai atvere man nora paskaityt tokiu knygu daaaug daugiau 💗👍
April 17, 2021
Patiko ačiū, daug sužinojau apie kalnus ko nežinojus
August 14, 2021
Knyga įdomi ir gan greit perskaitoma, tačiau prieš pradėdamas skaityti tikėjausi detalesnio kopimo aprašymo, kad ir ne alpinistai galėtų iš arti pajusti bent dalį to jausmo.
Bet kuriuo atveju - smagi knyga.
Bet kuriuo atveju - smagi knyga.
December 15, 2020
Ar rašyčiau knygą apie žygį/iššūkį, kuris baigėsi nesėkmingai? Turbūt ne. Sustabdyčiau save galvodamas, kad aš nepasiekiau savo tikslo, todėl ir rašyti nėra apie ką. Bet džiaugiuosi, kad autorius nusprendė kitaip. Didžiulis iššūkis ir įsimintina patirtis - visa tai tikrai verta dėmesio.
Įdomiausi įspūdžiai, aišku, jau susidūrus su kalnu. Ta kasdienė buitis, tenkantis krūvis, gamtos stichija, kuri per akimirką gali viską pakeisti. Skaitydamas norėjau dar daugiau detalesnių aprašymų. Kad istorija būtų ilgesnė, o vaizdas dar išsamesnis.
Šiurpoki aprašymai ir istorijos, kai žygiai alpinistams baigiasi tragiškai. Kritimas nuo kalno, pagavusi lavina, šaltyje prarastos galūnės. Galvoji apie alpinistų drąsą ir kartais pamestą galvą. O ar galima pasiekti viršūnę bent šiek tiek jos nepametus? Kai atsidūrei taip aukštai ir trūksta tik kelių šimtų metrų? Nors kankina bronchitas, galva skyla nuo skausmo, o plaučiai įkvepia tik 30% įprasto kiekio deguonies.
Knyga apie didvyriškumą ir beprotybę. Svaigų aukštį ir mirtiną pavojų. Apie aštuntuką, kuris neapleidžia mintyse, nesvarbu, pasiekei tu viršūnę ar ne.
Įdomiausi įspūdžiai, aišku, jau susidūrus su kalnu. Ta kasdienė buitis, tenkantis krūvis, gamtos stichija, kuri per akimirką gali viską pakeisti. Skaitydamas norėjau dar daugiau detalesnių aprašymų. Kad istorija būtų ilgesnė, o vaizdas dar išsamesnis.
Šiurpoki aprašymai ir istorijos, kai žygiai alpinistams baigiasi tragiškai. Kritimas nuo kalno, pagavusi lavina, šaltyje prarastos galūnės. Galvoji apie alpinistų drąsą ir kartais pamestą galvą. O ar galima pasiekti viršūnę bent šiek tiek jos nepametus? Kai atsidūrei taip aukštai ir trūksta tik kelių šimtų metrų? Nors kankina bronchitas, galva skyla nuo skausmo, o plaučiai įkvepia tik 30% įprasto kiekio deguonies.
Knyga apie didvyriškumą ir beprotybę. Svaigų aukštį ir mirtiną pavojų. Apie aštuntuką, kuris neapleidžia mintyse, nesvarbu, pasiekei tu viršūnę ar ne.
Read
November 14, 2020Kalnai kalnai kalnai. Labai įtraukiantis ekspedicijos pasakojimas apie sėkmes, nesėkmes, pasitikėjimą savo komandą ir meilę kalnams. Rekomenduoju.
December 13, 2020
Klausiau audioknygos. Alpinisto, su grupe kopusio į Himalajų Sisia Pangmos viršukalnę (8046 m.), dienoraštis. Smagus ir lengvai skaitomas (klausomas) pasakojimas apie tikrą, įtemptą nuotykį. Senamadiškas pasakojimo stilius retkarčiais priminė mokyklinius rašinėlius ir šiek tiek trukdė įsijausti, bet buvo tikrai įdomu sužinoti apie šią ekspediciją.
Read
August 20, 2024Knygą paėmiau "tik pavartyti", bet ji taip įtraukė, kad nejučiom perskaičiau iki galo.
Labai patiko pasakojimo stilius. Autorius pasakoja apie rimtus išbandymus ir sudėtingas patirtis, bet viskas pateikta nepaprastai ramiai ir švelniai.
* Ko visi mes čia ieškome? Pasaulio įvairovės ar savęs? Savęs, nes trumpiausias kelias į save - aplink pasaulį? Bet toli nulėkęs gali nieko nerasti. Viską apibėgsi, o rasi tik pats save? Save, tik gal kitokį? O gal žmonės bėga, nes jaučiasi čia svetimi?
* Užsiropš tas, kas mažiausiai blaškysis.
* Jetis nuo 1958 metų yra realus Nepalo karalystės gyventojas, nes tais metais karališkoji vyriausybė paskelbė jo neliečiamybę. Nuo to laiko nebegalima ječių gaudyti tinklais, siundyti šunimis, šaudyti ir duoti jiems migdomųjų tanlečių.nuo 1958 metų yra realus Nepalo karalystės gyventojas, nes tais metais karališkoji vyriausybė paskelbė jo neliečiamybę. Nuo to laiko nebegalima ječių gaudyti tinklais, siundyti šunimis, šaudyti ir duoti jiems migdomųjų tablečių.
* Vidury žygio kojines skalbsi - orus sugadinsi!
* Kalne už euforiją kur kas svarbesnis yra baimės jausmas, padedantis išlikti. bebaimiai kalnuose neilgai išgyvena.
* Jei kalnuose eini greičiau už asilą, pats esi asilas.
* Kodėl jam įkopti buvo lemta? Jis man sakė visąlaik jautęs, kad viršūnė yra jo tikslas, o kopimas - malda. ne raumenys kelia aukštyn, o mintis. Todėl kalnai paklūsta vyresniems. Einant į kalnus visų pirma stiprėja tavo dvasia.
Labai patiko pasakojimo stilius. Autorius pasakoja apie rimtus išbandymus ir sudėtingas patirtis, bet viskas pateikta nepaprastai ramiai ir švelniai.
* Ko visi mes čia ieškome? Pasaulio įvairovės ar savęs? Savęs, nes trumpiausias kelias į save - aplink pasaulį? Bet toli nulėkęs gali nieko nerasti. Viską apibėgsi, o rasi tik pats save? Save, tik gal kitokį? O gal žmonės bėga, nes jaučiasi čia svetimi?
* Užsiropš tas, kas mažiausiai blaškysis.
* Jetis nuo 1958 metų yra realus Nepalo karalystės gyventojas, nes tais metais karališkoji vyriausybė paskelbė jo neliečiamybę. Nuo to laiko nebegalima ječių gaudyti tinklais, siundyti šunimis, šaudyti ir duoti jiems migdomųjų tanlečių.nuo 1958 metų yra realus Nepalo karalystės gyventojas, nes tais metais karališkoji vyriausybė paskelbė jo neliečiamybę. Nuo to laiko nebegalima ječių gaudyti tinklais, siundyti šunimis, šaudyti ir duoti jiems migdomųjų tablečių.
* Vidury žygio kojines skalbsi - orus sugadinsi!
* Kalne už euforiją kur kas svarbesnis yra baimės jausmas, padedantis išlikti. bebaimiai kalnuose neilgai išgyvena.
* Jei kalnuose eini greičiau už asilą, pats esi asilas.
* Kodėl jam įkopti buvo lemta? Jis man sakė visąlaik jautęs, kad viršūnė yra jo tikslas, o kopimas - malda. ne raumenys kelia aukštyn, o mintis. Todėl kalnai paklūsta vyresniems. Einant į kalnus visų pirma stiprėja tavo dvasia.
July 25, 2024
Labai lengvai skaitoma ir maloniai parašyta knyga su daugybe nuotraukų ir vaizdingais autoriaus “nutapytais” peizažais.
Nesu abejingas kalnams, be jų tiesiog negaliu, trokštu kas diena nubudęs tiesiog žvelgti į juos. Mano kalnai žymiai žemesni : Moldoveanu 2545 m, Negoiu 2535 m todėl labai smalsu ir vis saves klausiu “kaip gi ten yra kur kalnas dangų remia?”. Matyt jau pasireiškia pirmieji kalnų ligos simptomai.
Kumzos knygą atradau netikėtai.
Esu skaitęs “A Short Walk in the Hindu Kush”
- ERIC NEWBY. Užkabino, o Kumzos “Himalajai” tiesiog patraukė ir dar tuo, kad pasakoja apie Lietuvių žygį!
Prieš skaitant skeptiškai vertinau darbą, tačiau labai džiaugiuosi įveikęs.
Be kelionės aprašo knygoje yra minimi ir kitų rašytojų darbai kalnų ir kopimo temomis, todėl baigus skaityti vis dar turi kelią kuriuo gali sekti, tad kelionė tikrai nesibaigia, o tik prasideda!
Nesu abejingas kalnams, be jų tiesiog negaliu, trokštu kas diena nubudęs tiesiog žvelgti į juos. Mano kalnai žymiai žemesni : Moldoveanu 2545 m, Negoiu 2535 m todėl labai smalsu ir vis saves klausiu “kaip gi ten yra kur kalnas dangų remia?”. Matyt jau pasireiškia pirmieji kalnų ligos simptomai.
Kumzos knygą atradau netikėtai.
Esu skaitęs “A Short Walk in the Hindu Kush”
- ERIC NEWBY. Užkabino, o Kumzos “Himalajai” tiesiog patraukė ir dar tuo, kad pasakoja apie Lietuvių žygį!
Prieš skaitant skeptiškai vertinau darbą, tačiau labai džiaugiuosi įveikęs.
Be kelionės aprašo knygoje yra minimi ir kitų rašytojų darbai kalnų ir kopimo temomis, todėl baigus skaityti vis dar turi kelią kuriuo gali sekti, tad kelionė tikrai nesibaigia, o tik prasideda!
November 25, 2021
Algirdas Kumža „Himalajai. Vienos ekspedicijos dienoraštis“ 🏔
Tai tikra istorija apie vieną itin sudėtingą lietuvių kelionę į vėtromis ir uraganiniais vėjais pagarsėjusį kalną. 🌬
Ši knyga yra sudaryta iš jos autoriaus, Algirdo Kumžos, dienoraščio rašyto ekspedicijos metu bei papildyta jo draugų ir kelionės kompanjonų istorijomis. Joje aprašomas 7 lietuvių žygis į 8 km aukštį viršijančio Sisia Pangma kalno viršūnę. Tai be galo nuoseklus ir įkvepiantis pasakojimas papildytas galybe nuostabių nuotraukų. Įspūdingi vaizdai be jokių užuolankų perteikia įvairias akimirkas iš Nepalo miestelių ir atšiaurių sniegynų. Istorija visapusiškai įtraukia skaitytoją, kuomet tiek tekstas, tiek nuotraukos atvaizduoja kokį šaltį ir kokius aklimatizacijos sunkumus teko patirti ekspedicijos dalyviams. 🥶 Kiek kantrybės ir ištvermės tai pareikalavo. Žavi ir tai, kad autorius nedramatizuoja situacijų, perteikia jas paprastai ir kasdieniškai, nors kartais pats ar kiti ekspedicijos dalyviai atsiduria ties išgyvenimo riba. Patiko, kad autorius ne kartą nagrinėjo klausimą kodėl gi jie kopia į kalnus, kam jiems to reikia? Taip pat labai smagu buvo jausti bendražygių vienybę ir paramą visose situacijose.
Man visuomet patinka tikros istorijos, o skaityti tokią knygą, kuomet esu labai pasiilgusi kelionių, buvo vienas malonumas! Galbūt norėjosi šiek tiek daugiau sužinoti apie jausmus, kuriuos kopdami jautė ekspedicijos dalyviai ir norėjosi, kad knyga taip greitai nesibaigtų, bet visa kita tikrai pakerėjo!
Negalėjau skaitydama šią knygą negalvoti ir apie savo tėtį, kuris kelis kartus yra kopęs į įvairius kalnus, tarp jų ir į Everesto bazinę stovyklą. Versdama puslapius jaučiau tą adrenaliną ir jaudulį, kuris taip traukia mano tėtį ir kitus keliautojus leistis į šiuos pavojingus, bet be galo įspūdingus gyvenimo žygius!
Ypatingai rekomenduoju šią knygą visiems išsiilgusiems kelionių, mėgstantiems tikras istorijas ir besidomintiems alpinizmu. 💚🗻
4,5 ⭐️ | 2021 – 66 📚
Tai tikra istorija apie vieną itin sudėtingą lietuvių kelionę į vėtromis ir uraganiniais vėjais pagarsėjusį kalną. 🌬
Ši knyga yra sudaryta iš jos autoriaus, Algirdo Kumžos, dienoraščio rašyto ekspedicijos metu bei papildyta jo draugų ir kelionės kompanjonų istorijomis. Joje aprašomas 7 lietuvių žygis į 8 km aukštį viršijančio Sisia Pangma kalno viršūnę. Tai be galo nuoseklus ir įkvepiantis pasakojimas papildytas galybe nuostabių nuotraukų. Įspūdingi vaizdai be jokių užuolankų perteikia įvairias akimirkas iš Nepalo miestelių ir atšiaurių sniegynų. Istorija visapusiškai įtraukia skaitytoją, kuomet tiek tekstas, tiek nuotraukos atvaizduoja kokį šaltį ir kokius aklimatizacijos sunkumus teko patirti ekspedicijos dalyviams. 🥶 Kiek kantrybės ir ištvermės tai pareikalavo. Žavi ir tai, kad autorius nedramatizuoja situacijų, perteikia jas paprastai ir kasdieniškai, nors kartais pats ar kiti ekspedicijos dalyviai atsiduria ties išgyvenimo riba. Patiko, kad autorius ne kartą nagrinėjo klausimą kodėl gi jie kopia į kalnus, kam jiems to reikia? Taip pat labai smagu buvo jausti bendražygių vienybę ir paramą visose situacijose.
Man visuomet patinka tikros istorijos, o skaityti tokią knygą, kuomet esu labai pasiilgusi kelionių, buvo vienas malonumas! Galbūt norėjosi šiek tiek daugiau sužinoti apie jausmus, kuriuos kopdami jautė ekspedicijos dalyviai ir norėjosi, kad knyga taip greitai nesibaigtų, bet visa kita tikrai pakerėjo!
Negalėjau skaitydama šią knygą negalvoti ir apie savo tėtį, kuris kelis kartus yra kopęs į įvairius kalnus, tarp jų ir į Everesto bazinę stovyklą. Versdama puslapius jaučiau tą adrenaliną ir jaudulį, kuris taip traukia mano tėtį ir kitus keliautojus leistis į šiuos pavojingus, bet be galo įspūdingus gyvenimo žygius!
Ypatingai rekomenduoju šią knygą visiems išsiilgusiems kelionių, mėgstantiems tikras istorijas ir besidomintiems alpinizmu. 💚🗻
4,5 ⭐️ | 2021 – 66 📚
March 6, 2021
Nuoširdus, atviras, įtraukiantis pasakojimas apie žmogaus fizinę, dvasinę ir psichologinę ištvermę, kūno galimybes. Apie kalnų "ligą", kuria susirgęs retas kuris pasveiksta. "Šerpai, gimę ir užaugę trijų keturių kilometrų aukštyje, puikiai prisitaiko viršukalnėse. Ne kartą mačiau, kaip jie per speigą lekia vienmarškiniai ir apledėjusias virves raišo be pirštinių."
January 29, 2022
"Ko mes visi čia ieškome? Pasaulio įvairovės ar savęs? Savęs, nes trumpiausias kelias į save eina aplink pasaulį? Bet toli nulėkęs, gali nieko nerasti. Į Afriką nulėksi - ir jos ten nerasi. Vadinasi, viską apibėgęs, rasi tik pats save. Save, tik gal kitokį? O gal žmonės bėga, nes jaučiasi čia svetimi? "
November 13, 2024
Labai turtinga knyga. Perskaičiau per 2 dienas, nes tiesiog nepavyko padėti į šalį.
Autorius vedasi skaitytoją už rankos kartu į kalną, aprašo daug to laikmečio keliavimo ypatumų, o svarbiausia supažindina su išskirtinės drąsos ir ištvermės asmenybėmis.
Knyga aprašo vertybes, kurių taip trūksta šiandieniniam pasauly.
Autorius vedasi skaitytoją už rankos kartu į kalną, aprašo daug to laikmečio keliavimo ypatumų, o svarbiausia supažindina su išskirtinės drąsos ir ištvermės asmenybėmis.
Knyga aprašo vertybes, kurių taip trūksta šiandieniniam pasauly.
December 18, 2019
Kam patinka kalnai patiks ir ši knyga. Pateikia kelionę į kalnus ir patį kopimą iš labai žmogiškos ir ksadieninškos perspektyvos. Kaip vyksta pasiruošimai, pats vykimas į kalnus, nuo savijautų kopiant ir kaip bandoma susidoroti su visom blogybėm.
Lengva ir idomi knyga.
Lengva ir idomi knyga.
December 29, 2019
Super knyga, neslėpsiu mėgstu dokumentika, biografijas, o dar jeigu apie muziką ar kalnus tai....
Perskaičiau per du prisėdimus, fantastiškas dienoraštis, taip lengvai pateiktas, besidomintėms kalnais ar aplinizmu tikrai rekomenduoju....
Perskaičiau per du prisėdimus, fantastiškas dienoraštis, taip lengvai pateiktas, besidomintėms kalnais ar aplinizmu tikrai rekomenduoju....
June 30, 2025
Man labai patiko, skaičiau po gabaliuką kaip ir parašyta, fragmentais, dienomis, įvykiais. Knyga gyveno namo pirmame aukšte ir skaičiau, kai prisėsdavau pavalgyti. Buvo įdomu, nes pati tokiose ekspedicijose nesu buvusi, o ir parašyta puikiai. Ačiū autoriui ir leidyklai.
November 1, 2020
Labai rekomenduoju kalnų, kelionių, iššūkių mėgėjams. Labai įdomu buvo skaityti, norėjosi, kad knyga nesibaigtų.
June 20, 2021
"Ko mes visi čia ieškome? Pasaulio įvairovės ar savęs? Savęs, nes trumpiausias kelias į save - aplink pasaulį? (...) Viską apibėgsi, o rasi tik pats save? Save, tik gal kitokį?"
September 12, 2021
Rekomenduoju. Tiems, kurie myli kalnus.
October 11, 2021
Lyg ir įdomu būtų, bet tas fragmentiškumas nesuteikia jokio konteksto, istorija neįtraukia, dramatizmo irgi jokio. Gaila, nes medžiaga tikrai gera.
December 6, 2021
Didelis malonumas buvo skaityti šią knygą. Labai įtraukiantis pasakojimas ir nuostabūs kūrinį papildantys vaizdai. Manau, kad tai bus tikrai nepaskutinis kūrinys apie alpinizmą.
March 16, 2022
Nebloga. Įdomi, patiko, bet ne "wow". Trūksta tokio pobūdžio Lietuvoj, užtat ir ****
April 14, 2022
Miela širdžiai knyga, gera bent mintimis pakeliauti po kalnuotąsias vietoves... Anapurnos žiedą norėčiau aplankyt
June 9, 2024
Labai gerai knyga, formatas kaip dienoraščio, susiskaitė kaip saldainiukas!
August 5, 2025
Nuostabus pasakojimas
Displaying 1 - 30 of 33 reviews