Trys kadaise neišskiriamos draugės po kelerių nesimatymo metų vėl susibėga per klasės susitikimą. Gyvenimas jas vedė skirtingais keliais: Elena tapo fotografe, Indrė – floriste ir dekoratore, Julija svajoja apie renginių organizavimo verslą. Ir kodėl gi joms nesujungus jėgų ir nepasiūlius paslaugų jaunavedžiams? Taip vieną rudens vakarą mažame Lietuvos miestelyje gimsta Vestuvių fėjos. Trys draugės dar nežino, kad jų laukia daugybė išbandymų ir ne mažiau gražių patirčių, bet yra pasiryžusios rengti nepamirštamas meilės šventes kitiems. Tik ar pavyks šventę sukurti sau? Ar kiekviena iš jų sugebės atpažinti tikrąją meilę?
Pirmoji „Vestuvių fėjų" trilogijos dalis pasakoja apie Juliją. Tame pačiame klasės susitikime pasirodo Marius – prieš dešimtmetį paslaptingai dingęs Julijos mylimasis, kurio jai taip ir nepavyko pamiršti. Tačiau išskirtinį dėmesį ima rodyti ir kitas klasės draugas Ričardas. Kurį pasirinks kadaise sudaužyta Julijos širdis? Susivokti nepadeda nei Vestuvių fėjų kūrimo rūpesčiai, nei pirmųjų renginių jaudulys. Visa laimė, kad šalia – ištikimos draugės.
Ramunė Lė – žinomos Lietuvos rašytojos slapyvardis. Tai naujas vardas, kurį tiesiog privalo įsiminti jausmų romanų skaitytojos. Įtraukiantis pasakojimas, neįprastos situacijos, vestuvių užkulisiai, žaismingi charakteriai ir atpažįstamos vietovės suteiks nepaprastą malonumą drauge su herojais išgyventi tikrą jausmų audrą.
Visų pirma, pakalbėkime apie išankstinius nusistatymus. Visi tokių turime, ne vieną ir ne du ir jie pasireiškia netinkamu laiku, dar netinkamesnėje vietoje. Ir kažkaip pamatai knyga, kurią parašė Ramunė Lė ir pagalvoji – o kas čia per viena? Nes jei vardas bus Lucinda Riley, tiks bet kokia romantika, kad ir kokia ji saldi bebūtų. Aš pati save apgaudinėju (įdomu, kodėl?), jog saldumų nemėgstu (bet skaitau Riley knygas ir man net labai patinka, o per romantines komedijas sriūbauju, kai filmo pabaigoje visi pasibučiuoja ir susitaiko). Kai pamačiau šį romaną, atsidusau: dar vienas pigus ir lėkštas romanėlis. Ir ką? Atsisėdau ir suskaičiau vienu įkvepimu, net arbatos nėjau darytis, nes juk liko „tik“ 80 puslapių.
Apie ką romanas? Apie tris drauges: Juliją, kuri visiškai nežino, ko nori gyvenime, tačiau sugeba viską puikiai organizuoti (primena man mane), Indrę – floristę, kuri gyvena (ne)laimingoje santuokoje ir apie Eleną – gražuolę, dirbančią modeliu ir kartais pafotografuojančią. Visos trys merginos susitinka po kelių metų nesimatymo būtent klasės susitikime, kur netrukus ima virti aistros. Julija sutinka dešimtmetį nematytą savo jaunystės meilę Marių, kuris tuomet dingo kaip į vandenį... o kur dar ją kabinantis Rička. Ką daryti, ką daryti? O kur dar netikėtai kilusi idėja kartu kurti verslą...
Kas labai patiko: moterų draugystė. Stipri, laiko patikrinta, kai moterys nekonkuravo, o viena kitą palaikė iki paskutinės minutės ar net stengėsi prikišti pirštus situacijose, kuriose galėjo kažką pastūmėti teisinga kryptimi. Patiko paprasta ir sklandi kalba, paprasti dialogai, kurie skambėjo natūraliai, buvo ir nemažai juokelių, privertusių prunkštelti ar bent nusišypsoti. Ir pati istorija mane privertė pasijusti kaip penkiolikine malalietka ir prisiminiau ką reiškia įsimylėti. Visai užsimaniau vėl panerti į tas situacijas, kai pilve skraido drugeliai, kai priremia prie sienos kur netikėtai tarpuvartėj... pirmų pasimatymų žavesys ir ilgam liekantys prisiminimai...
Kas nepatiko? Šiek tiek suerzino tai, kai visą romaną buvusi labai protinga ir stipri veikėja Julija tapo naivia ir buka mergaite pabaigoje. Suprantu, kodėl to reikėjo, bet ir sunervino.
Matomai tai pirmoji dalis apie švenčių organizatores „Vestuvių fėjas“, tad lauksių ir kitų, nes mano nusistatymai buvo sutrypti, ačiū už tai leidyklai. Pailsėjau, pasimėgavau, perverčiau puslapius ir užverčiau knygą su šypsena veide. Jau ne pirma knyga, dėl kurios pradžioje abejoju, o paskui džiaugiuosi galimybe pailsinti smegenis.
Lengvas romaniukas, ramiam vakarui. Pradėjus nebegali padėti į šalį norisi pabaigti skaityti. Knygoje tik dar kartą įrodoma, jog tikra meilė atgyja ir po dešimtmečių❤
Tai va, tokios tokelės. Jausmų romanas - vadinasi, nemažai cukraus. Vietomis kai kur per daug, bet visumoj neblogai. Labiausiai įsirėžė moterų draugystė "visi už vieną", kas benutiktų. Merginos galėjo būti ir daugiau charakteringos, nors tai,ką daro gyvenime, yr labai gražu ir pagirtina. Bet... pritrūko. Julija- kaip ir viskas ok, tik bais neryžtinga, Elena- modelis tai kaip ir ok, bet jos pačios romane buvo mažoka, taip lyg probėgšmiais- čia ji yra, čia jos jau nebėr, o Indrė- nu toooookia gera mergaitė, norėjosi to sveiko pasiutimo, ne verksnumo. Tie du vyrukai- ką žinau. Tas Rička - asilas. Konkretus. Vienoj bjaurioj vietoj norėjosi į marmūzę už elgesį vožtelt. O Marius- kai kur personažas atskleistas, o vietomis nukeliauta į saldybybę ir vos nevirtęs Chose Ignacijo Mario de la Pavėpėlis 🙊😂😂😂
Iš esmės romanas švelnus, gražus, labai tinka tais knygų skaitymo vakarais,kai kamuoja nervatriopkė dėl balaižin ko, kai užklumpa psm'as ar norisi tiesiog restartuot smegenus 💓
Ramunė Lė „Julija“ 1d. , „Elena“2d. – serija „Vestuvių fėjos“ ( bus ir 3d.)
Mano nuomonė: Ramunė Lė yra slapyvardis gerai žinomos lietuvių autorės Linos Ever. O tai man jau kokybės ženklas. Esu perskaiciusi visas Linos Ever knygas ir visos labai patiko. Taigi šį kartą apie seriją “Vestuvių fėjos“. Tai romanas (2 dalys, bus ir trečia dalis greit) apie gražią moterų draugystę su daug meilės, paslapčių ir visokių intrigų intrigėlių. Du neįpareigojantys, lengvi meilės romanai, kurių herojės trys drąsios lietuvaitės, o veiksmas vyksta Lietuvoje. Malonu skaityti, kadangi atpažįstamos situacijos, tipažai, vietovės ir herojės, su kuriomis lengva sustapatinti ar atpažinti bruožus, kurios tai vienos iš geros draugės. Šias knygas rekomenduočiau toms skaitytojoms, kam norisi lengvo bei smagaus skaitinio su žiupsneliu romantikos.
Kartais tikrai labai norisi atitrūkti nuo realybės bei laiką praleisti su neįpareigojančiu skaitiniu. Šiuo metu man būtent to ir norėjosi, tad nusprendžiau perskaityti šią žinomos Lietuvos rašytojos knygą, kuri slepiasi po slapyvardžiu.
Julija, Indrė bei Elena - trys draugės, kurios kadaise buvo tiesiog neišskiriamos. Keletą metų jos nesimatė, tačiau taip susiklosčius aplinkybėms, vėl pasimato per klasės susitikimą. Kiekviena iš merginų gyvenime bando surasti savo kelią.. Indrė dirba floriste bei dekoratore, Elena stengiasi tapti fotografe, o Julija norėtų išbandyti savo jėgas renginių organizavimo srityje. Ir taip gimsta Vestuvių fėjos. Merginos nusprendžia pabandyti kartu įgyvendinti savo svajonę ir dirbti pačioms sau. Tame pačiame susitikime Julija sutinka buvusį klasės draugą bei mylimąjį Marių. Prieš dešimt metų netikėtai nutrūkus jų draugystei, Julija pajunta, jog vis dėlto nei laikas, nei atstumas jai nepadėjo pamiršti pirmosios meilės..
Bent man ši knyga pasirodė toks tipiškas, lietuviškas meilės romanas. Tikrai negalėčiau pasakyti, jog knyga labai mane kažkuo nustebino. Siužetas tikrai nuspėjamas, bet buvo malonu bei lengva tokią knygą skaityti. Man to norėjosi - tai aš ir gavau. Kas man tikrai patiko šioje knygoje tai - tvirta moterų draugystė. Manau, jog kiekvienas iš mūsų galėtume pavydėti tokių draugių bei jų tarpusavio ryšio. Kartais ima atrodyti, jog tokia draugystė šiais laikais jau yra tikra retenybė. Šią knygą rekomenduočiau tiems, kam norisi vieno vakaro lengvo bei smagaus skaitinio su žiupsneliu romantikos.
Lengvas, neįpareigojantis, švelnus meilės romanas vakarui ar dienai, kai norisi lengvo skaitinio, daug negalvoti ir jaukiai įsitaisius paskaityti rožinę istoriją.
Gražus meilės romanas, kuris yra vertas geresnio įvertinimo! Tekstas lengvas, veikėjai gana skirtingi. Tik labai daug pasikartojančio teksto, nors ir pasakyta kitais žodžiais.
Dovanų gauta trilogija (ech). Labai nusivyliau po slapyvardžiu besislepiančia gana žinoma lietuvių rašytoja. Palikau dulkėti lentynoje pas tėvelius namie.