Gaono kodas

by Rytis Sabas

Kvapą gniaužiantis trileris, kuriame emigranto Pauliaus Meko – Polo Vilemseno – ir jo artimųjų gyvenimas pinasi su „Mosado", FSB ir GRU bei Lietuvos žvalgybų ir kelių valstybių mafijozų kova dėl Vilniaus žydų išminčiaus Gaono palikto raštelio su neįtikėtinos galios kodu, turi dar ir neįtikėtiną istorinį foną.

„Gaono kodo" pasakojimo epicentras – Ukmergės rajono Želvos miestelis, iš kurio kilęs Nobelio premijos laureatas Aaronas Klugas; jame gyveno ir Gaono brolis. Nė sekundei neišleisdamas iš akių romano veiksmo, pakeliui autorius skaitytoją supažindina su Lietuvoje menkai žinomais ar net nežinomais, bet pasaulyje išgarsėjusiais tėvynainiais.

Genres: Fiction

208 pages, Hardcover

First published January 1, 2019

Reviews

[cypt · Rating 2 out of 5]

"Gaono kodas" akivaizdžiai nori būti "Da Vinčio kodu", bet man labiau primena Rolandą Kindaravičių ir grupę "Kodas". Kodėl? Ogi todėl, kad kaip LT muzika nuosekliai ripino (ripina?) užsienio hitus ir geresniu atveju išeidavo "Zombiai", "Tu vėjo paklausk", o prastesniu - "Vėl švieski man vėl" ar "Jaunystės iliuzija", taip ir "Gaono kodas" ripina struktūrą, siužetą, net sprendimą iš Browno, o išeina geresniu atveju laisvas vertimas, praleidžiant daug detalių ir siužeto vingių, o prastesniu - "čia anksčiau rašiau tokį rašto darbą, galima panaudot porą puslapių, vis tiek mano tekstas".

Nors čia skonio reikalas, ane? Jei man reiktų rinktis, kuris klonas simpatiškesnis - ar "Tu vėjo paklausk", ar "Jaunystės iliuzija", man net galvot nereikėtų. Vienas - nuoširdus vertimas, toks beveik perrašymas, "teisingas" koveris, kitas - atseit autentiškas, su Jausmu, Polėkiu, Vizija. Give me Polėkis any time!!!

Kaip jau parašė praktiškai visi apžvalgininkai ir apžvalgininkės (įskaitant Valatkos liaudaciją knygos gale), vertingiausia knygos dalis - istoriniai intarpai apie Lietuvos žydų kultūrą. Kaip pavadinimas ir nurodo, pasakojimo centre - Gral...oi Gaonas ir jo paveldas. Nežinau, kiek tai susiję su Gaono metais (knyga išleista pernai), bet visas turinys labai įdomus, pats Gaonas pasirodo gyvas, ne tokia mistinė figūra kaip atrodo neturint specialių žinių. XX a. žydų kultūros LT sunaikinimas - svarbi dalis ir parašyta skausmingai, bet kažkaip sugebant ir nenusaldinti, ir nenugraudinti, kas dabar būdinga ne tik LT prastesniems tekstams apie Holokaustą (mąstau apie tą straipsnį Litmeny apie Aušvico industriją). Tai edukacinė knygos vertė tikrai nebloga.

Bet čia pat prisimenu ką tik skaitytą Faberį, kuris pats pasakoja, kiek daug skaitė apie 19 a Angliją, bet kaip stengėsi netapti enciklopedija ir tas žinias panaudoti ne kaip pasakojimo kamšalą, o kaip orą, smogą, purvą, po kurį murkdosi jo personažai. Sabo knygoje yra lygiai priešingai: referatinės dalys eina atskirais skyriais, net galėtum, kaip pas Cortazarą, susidaryt skaitymo žemėlapį - vienas takelis LT žydų istorijai, kitas takelis trileriui.

Jei daryčiau tokį žemėlapį, tai antro takelio nedėčiau, nes jis visiškai nulinis. Pagrindinis veikėjas - wannabe Robertas Langdonas, tik ne mokslininkas, bet aišku visa intriga susijus su jo šeimos paslaptim... Dar TIKRAI NETYČIA čia pat atsiranda protinga moteris, kuri užvaldo jo protą ir padeda išspręsti keblius klausimus... Paslaptis religinė-mistinė, iškart belekiek žvalgybų ir mafijozų... Dar reikia paminėti, kad čia ta paslaptis, kuri išgelbės pasaulį ir duos visus atsakymus ir šiaip bus belekoks lobis. Nespoilinu, kas atsitinka tai paslapčiai, bet ar paskutiniu metu, nuo knygos išleidimo, matėm, kad pasaulis būtų išgelbėtas ir blogis nugalėtas? Tai va.

Be to, kad yra visiškai neoriginalus, tas trileris - tiesiog prastai parašytas. Skaitant nė vienos minutėlės man nesinorėjo sužinoti "kas bus toliau", o vienintelį džiaugsmą kėlė tai, kad tikrai lengvai ir greitai skaitėsi. O dar kitą džiaugsmą - kad visai gražus knygos dizainas, su hebrajiškom raidėm ir numeriukais.

Veikėjai kalba tikrai blogiau nei Paltinienė dainoj:

"What the fuck? Juozai, tu ką nors daugiau žinai? - garsiai nenormine leksika nusistebėjo Polas. - Čia, tipo, nevykęs balandžio 1-osios pokštas? [...]" (p. 14)

Mansplaininimas paprastasis (Galia - doktorantė, tyrinėjanti žydų istoriją, Polas - Amerikos lietuvis, dirbantis logistikos įmonėj):

"[...] Beje, iki karo Vilniuje buvo daugiau nei šimtas sinagogų ir žydų maldos namų", - prisiminė Polas.
"Iš kur tu tiek žinai? Tu gal žydas?"
"Visiškai ne žydas. Edu grynakraujis lietuvis, aukštaitis, tačiau turiu draugų žydų. O žinios - iš studijų laikų. Juk sakiau, kad esu istorikas."
Kalbėtis apie istoriją visuomet patiko Polui. [kas čia per sakinys????] Jis galėjo diskutuoti valandų valandas, jei tik rasdavo tinkamą pašnekovą. Galia, regis kaip tik tokia ir buvo. (p. 64)

Čia labai gerai prasitęsė diskusija:

Išvykti į Kembridžą reikėjo iš "King's Cross" stoties, esančios visai šalia "St. Pancras".
"Kaip keista. Dvi atskiros traukinių stotys, o stovi greta", - nusistebėjo Galia.
"Man taip pat keista. Matyt, taip susiklostė istorija." (p. 144)

Necituosiu, nes ilgas gabalas, bet lol: Polas + Galia nuvažiuoja į Izraelį pas mokslininką, primeluoja kad atvažiavo siekdami bendradarbiauti atkasinėjant Vilniaus Didžiąją sinagogą, profesorius sako: meluojat, aš jau bendradarbiauju su tais kurie tyrinėja sinagogą. Tie sako: nu gerai, mes ieškom senos relikvijos, kuri gali būt jūsų institute, slapto raštelio. Profesorius sako: neturim raštelio, bet žinokit, kad jau prieš jus buvo atėjęs toks žmogus ieškot to raštelio. JŪS MAN ATRODOTE DORI ŽMONĖS, O TAS - SUKTAS. (p. 116) Kodėl???????

Feelings:

"Tada suprask: noriu apsaugoti mūsų meilę. Noriu apsaugoti savo meilę - tave", - angliškai prabilo Polas.
"Tada ir tu suprask, kad ten, kur tu - ir aš", - atsakė Galia, apsipylusi ašaromis. (p. 120)

*

Neseniai kalbėjom su šeima apie "Dziedą", ir viena skaitytoja pasakė maždaug taip: iš jo nereikia labai daug tikėtis, nes jis ne rašytojas. "Dziedas" jai patiko ir čia buvo ne akmuo į Treinio daržą, bet kaip tik kito standarto įvedimas. Paskui aš vis pagalvodavau apie tą argumentą ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Viena vertus, nesąmonė įvedinėti kriterijų, kuris skirtų "tikrus" rašytojus nuo netikrų, tarsi išvis būtų toks dalykas. Kita vertus - kažkas tokio vis tiek veikia, jei ne skaitant, tai bent galvojant apie tai, ką perskaitei. Beatos Tiškevič ar Kastyčio Sarknicko knygose juk neieškai struktūros įmantrybių, ir priešingai: kiekvienam ir kiekvienai, kas save net per jėgą tituluojasi rašytoja ar rašytoju (kaip Martynenko, Sabaliauskaitė, Užkalnis, ...) juk norisi iškelti kažkokio grožio, stiliaus, paprasčiau sakant - meno reikalavimą. Bet ar kelti jį "Gaono kodui"?
Ar tu dar meni, kaip kadaise norėjom pasaulį daryti geru?
Mūsų jaunystės iliuzija tolsta...

[Gintautas Ivanickas · Rating 3 out of 5]

""Žinai, apie tai galėtum sukurti trilerį", - lyg skatino Reimeris.
"Mane labiau domina litvakų istorija, jų įtaka pasaulinės reikšmės įvykiams. Gal tuo ir užsiimsiu.""

Pradėkim nuo to, kas įtakos vertinimui neturės - tai tik mano tarakonai. Biesina mane, kai naudojama angliška tiesioginės kalbos skyryba lietuviškame tekste. Angliškam - nepastebiu, o lietuviškam biesina. Jei jums nusispjaut - viskas ok. Jei ne - aš jus bent įspėjau.
Dabar arčiau esmės. Skaitymo nedaug - 2-3 valandoms. Knygos pavadinimas atvirai sufleruoja, ko galima tikėtis - Da Vinčio kodo litvakų tematika. Iš esmės viskas taip ir yra. Jei ne keletas "bet".
Bijojau, kad negaučiau trilerio, kur 90 procentų šaudo gaudo bėga veja, o kažkokios faktografijos keli trupiniai. Negavau, kas ok. Gavau atvirkščiai, kas kaip trileriui irgi ne visai, bet litvakų tema įdomi, žinau tikrai ne viską ir įdomių faktų netrūksta. Kas būtų ok, bet. Didžioji dalis yos istorinės, faktinės medžiagos pateikta taip, kad pamanai, jog skaitai wikipediją, ne romaną. Tiesą sakant, ir likusi teksto dalis stiliaus įmantrumu neišsiskiria, ką trileriui būtų galima ir atleisti, bet. Kaip trileris pasirodė nelabai vykęs. Yra visko, šaudymų, perrėžtų gerklių, specialiųjų tarnybų, iš 90-ųjų nužengusių banditėlių, net kas madinga - vieno kito sodresnio keiksmo. Yra visos reikalingos dalys, bet jos nesulimpa. Kai kur naivoka, kai kur perspausta, kai kur pritempta. Kaip ir visa istorija, kur 90 procentų visiškai neturi įtakos siužeto judėjimui. Bet atskirai paimtos mozaikos dalys įdomios. Tikrai įdomios. Kad ir legenda apie Potockį - nebuvau girdėjęs.
Tai apibendrinant - trys iš penkių. Daugiausiai - už faktografiją. O juk romano herojus nuo pasiūlymo sukalt trilerį atsisakė, norėdamas labiau susikoncentruot į litvakų istoriją. Autorius pasirinko kitaip.

[Fantastiškų KŽL · Rating 1 out of 5]

Minus vienas.
Pamatę bėkite slėptis.

https://knyguziurkes.wordpress.com/20...

[Konstantinas · Rating 1 out of 5]

Tragiška - šis žodis ateina į galva pagalvojus apie Holokaustą ir apie šios knygos siužetą. (Aišku, vienas nelygu kitam.)

Ši knyga man priminė "Indiana Jones" arba "Kodas: Lobiai" filmus, dėl mėginimo istorijai suteikti šiek tiek mistikos, bet tuo ir baigiasi panašumai. Žinoma, tie filmai nėra šedevrai, bet jie ganėtinai įsuka į save ir jų veikėjai likeable. Tuo metu šios knygos veikėjai yra visiškai bejausmiai ir neturi jokio charakterio ar įsimintinų savybių.

Knyga sukasi apie Paulių, emigrantą į JAV ir jo bandymą susigražinti kažkokį mistinį kodą, kuris padeda žydams Toroje perskaityti ateities įvykius. Wild. Jis turi istorijos aukštąjį išsilavinimą. Realiai apie jį tiek, tačiau ne, knygos eigoje paaiškėja, kad jis turi ryšių su kriminalinėmis grupuotėmis, žydu kolekcionieriumi ir vyru pabėgusiu iš Rusijos ir pakeitusiu savo tapatybę, kuris parūpina padirbtus pasus. Wild. Galvotum, gerai, ar žmogus negali turėti pažįstamų ir draugų tokiuose socialiniuose ratuose? Tik ne tada, kai šie veikėjai įvedami vienam skyriui ar 3 puslapiams, kad padėtų siužetui judėti toliau, ir po to yra nužudomi (tikrąja to žodžio prasme), o pagrindinis veikėjas ir jo kompanijonė, kurie įsimyli per kelias dienas kartu ir iškart pradeda kalbėti apie vestuves (Wild.), net du kartus nesumirksi dėl šių mirčių ir tai jų niekaip nepaveikia. Nežinau, kažkaip atrodo, kad atėjus pas žmogų pagalbos ir jam žuvus dėl to reikėtų jaustis blogai, just a thought.

Vienintelis dalykas, kuris patiko knygoje tai buvo istorinio konteksto pasakojimas, gana informatyvus, bet baigdavosi per greitai ir vėl reikėdavo grįžti prie siužeto, kuris tikrai nesulauks Nobelio premijos Literatūros srityje.

[EditaG · Rating 3 out of 5]

Rytis Sabas daug žino ir gali papasakoti, bet nemoka rašyti. Leidykla visai nepadėjo (redaktoriaus darbo nematyti), todėl turim eilinį nevykusį lietuvišką trilerį. Deja. Bet man ši knyga labai vertinga dėl žydų istorijos Lietuvoje detalių.
Ir kodėl pradedantieji puola rašyti romanus "visam pasauliui"?.. Taip vargino ilgi paaiškinimai apie Lietuvos realijas, skirti užsieniečiams, kurie niekad jų neskaitys. Jūs geriau kaip Kmita - parašykit romaną suprantamą tik čia gyvenantiems, o jeigu jau pasaulis ateis ištiesęs rankelę vertimo, tai patys pasirūpins kitakalbiams paaiškinti kultūrinį kontekstą išnašose.

[Dovilė Filmanavičiūtė · Rating 4 out of 5]

Anądien nuėjau į susitikimą kavinėje vieno knygyno gale... Ir aš nesuprantu kaip įmanoma tą knygyną praeiti už nieko neužkliuvus.
Taip va ir gavosi, kad užkliuvau už “Gaono kodo”.
Kartkartėmis burbėjau, kad autoriui būtų pravertęs griežtas kūrybinis redaktorius, nes kiek erzino žanrų painiojimas, bet nustoti ryti šios knygos vistiek negalėjau. Taip įtraukė!!!!
Kita vertus, į fiction įsiveliantys non-fiction momentai labai praturtino iš pirmo žvilgsnio lengvai nuspėjamą trilerį. Beprotiškai daug naujo ir įdomaus sužinojau apie žydų istoriją, kultūrą, paveldą. Labai skaniai sudėliotas ir šiandienos Vilnius, kuriuo kasdien vaikštau, nutapyti kiti šiuolaikiniai sluoksniai.
Ir turbūt svarbiausia šios knygos misija - gaivinti ir puoselėti žydų palikimą, mūsų istorinę atmintį. Mes vis dar negalime ir kažin ar galėsime atleisti už Holokaustą, o “Gaono kodas” tik dar kartą labai patraukliu stiliumi mums primena kiek nesuvokiamai daug mes visi netekome.

[Marijus Gailius · Rating 3 out of 5]

Romano tiek raumenys (Lietuvos žydų istorija), tiek kaulai (trilerio elementai) pakankamai išvystyti, kad pasakojimas judėtų. Tačiau teksto kraujas (literatūrinė kalba) ir jo siela (meninė išmonė) lieka leisgyviai. Iš trilerio, žinoma, nebūtina reikalauti prustiškos estetikos, vis dėlto didesnis dėmesys dialogams arba natūralesniam istorinių žinių inkrustavimui į tekstą nebūtų pakenkęs. Šiuo atveju autoriui tenka naudotis ribotais kūrybiniais įrankiais ir išmonės trūkumą maskuoti atsitiktinumais (panašiai kaip lėkštuose filmuose, kai pasaulis išgelbėjamas nukirpus sprogmens laidą paskutinę sekundę).

[Kristijonas Kaikaris · Rating 5 out of 5]

Mano klasioko, vaikystės krepšinio komandos draugo, bičiulio Ryčio pirmoji knyga. Skaičiau taip, kaip man labiausiai patinka - istoriją, faktus, siužetą ryju užgerdamas savomis fantazijomis, kurios užpildo visas spragas taip, kaip noriu aš. Randu ir pasiimu tai, kas man patinka. O patiko garsių Lietuvos žydų istorija. Ir tai, kaip Rytis pabandė ją įdėti į nesudėtingo trilerio foną. Dabar niežti belaukiant pratęsimo. Bring it on!

[Lolita iš Kauno · Rating 2 out of 5]

Nelabai žinau, net nuo ko pradėti. Galbūt nuo teigiamų dalykų.
Apie knygą sužinojau iš FB - žymių žmonių pagyros ir liaupsės patraukė dėmesį.
Taip, aprašomi įvykiai, faktai yra labai įdomūs, nėra plačiai žinomi, skaitytojui duodamas ne vienas istorijos perliukas, kurį gavus norisi ieškoti daugiau ir suverti visą vėrinį. Knygą užbaigiau vien dėl įdomių faktų ar nuorodų į juos.
Bet pati knyga vis dėlto yra grožinė. Ir literatūrine prasme ji yra prasta. "Sukalta", reiktų sakyti. Personažai lėkšti, be charakterių, jų elgesys nelogiškas. Erzino Pauliaus vadinimas Polu. Ir apskritai, kam veikėjui reikėjo keisti pavardę Mekas - ji ir žinoma anapus Atlanto, ir puikiai ištariama anglakalbiui.
Polas lyg ir inteligentas, lyg ir iš šviesios šeimos, bet bendravimas su "matais", snukiais verčia tuo abejoti. Nors čia pat kone kiekvienas personažas trykšta Lietuvos ir pasaulio istorijos žiniomis.
Knygos kalba irgi - nesuprasi, ar kokiam žurnalui straipsnis rašyta, ar neva scenarijus. Na, kam reikia parašyti, kad valgė tradicinę žuvį tešloje su bulvėmis, ir čia pat skliausteliuose kursyvu parašyti (Fish and Chips)? Ar čia redaktoriaus darbo brokas, kai tekste paliko autoriaus pasižymėjimą pasitikslinti, ar tiksliai išvertė tą fish and chips?
Taigi grožinė šios knygos pusė - lyg kirviu norėta Faberge peilį išraižyti, o pasakojama istorija - labai įdomi.

[Giedrius Ramanauskas · Rating 2 out of 5]

Matyt ši knyga tiems, kas nemoka skaityti wikipedijos. Trileris kažkoks buvo, bet labai neišvystytas - silpna intriga, neadekvačiai reaguojantys (nereaguojantys) į žmogžudystę veikėjai, prastai pritaikytos klišės (moteris, meilė, blogiukai). Neabejoju, kad antra autoriaus knyga bus kur kas geresnė. Dvi žvaigždės tik už tai, kad Rytis krepšininkas ;)

[Pranykustolumoj · Rating 3 out of 5]

Patiko istoriniai intarpai. Visa kita - įkyriai nuspėjama.

[Untanelis · Rating 1 out of 5]

Pati blogiausia knyga kokia skaičiau. Nežinau kodėl tokias knygas leidyklos iš vis patvirtina leidybai. Gal autoriai papildomai primoka :/

Negaiškit laiko. Per daug išreklamuota knyga, pusę knygos paimti faktai iš wiki, kita pusę - sugalvota, kad pritemptų prie tų faktų. Realiai ten gal 100 puslapių knyga, nes šifras toks, kad ir aklas įskaitytų.

Sorry knygų klubeliui. Jeigu nepradėjot, geriau gal ir nepradėt.

[Katinas Čiobrelis | knygos, kelionės ir kiti įdomūs dalykai · Rating 5 out of 5]

Pries pradedant skaityti galvojau, kad bus nelabai idomi knyga, taciau pakeiciau nuomone. Si knyga nors ir plona, bet galima suzinoti daug faktu apie zydus ir gaona. Kyga skaityti rekomenduoju.

[Audrius Galinskis · Rating 2 out of 5]

Intarpai apie žydus, jų istorija yra vienintelis įdomus dalykas knygoje.

[Jovita · Rating 2 out of 5]

Man pritrūko tikro rašytojo plunksnos. Sakiniai kapoti, detektyvinio trilerio epizodai labai pritempti. Panašu į amerikietišką kino filmą, kas daro knygą nepatrauklia. Kažkaip nesiderino veiksmo vietos su vystyta istorija. Po šios knygos niekas nepasikeitė: nelikau nei sujaudinta, nej sužavėta, nei iš stingdančios įtampos pastirusiaus plaukais, nei nustebinta. Vis dar jaučiu badą tikrai geros knygos...

[Mindaugas Raguotis · Rating 3 out of 5]

Easily and quick readible novel with Wikipedia notes. It was great to read more about Lithuanian Jewish community and history. Overal 3, because of Paul was way to naive and last two locations in novel wasn't developed as you would expect.

[su knyga miške · Rating 1 out of 5]

ta prasme... kas čia per knyga? dialogai tai virš visko :)) tokie labai 'tikroviški'.

Šiaip labai stebina autoriaus didelis pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimu parašyti gerą knygą. Gal čia iš serijos, kai esi pats sau fainas.

[Mažvydas Karalius · Rating 4 out of 5]

Trumpai: turime lietuviškąjį Daną Browną

[Ona · Rating 4 out of 5]

Įdomiai parašyta istorija.
Viliuosi, jog tai nėra paskutinė autoriaus knyga.

[Meda · Rating 3 out of 5]

Kas čia įvyko su tomis kabutėmis šioje knygoje?.. Šneka citatomis? :)

3* už pastangas, bet knyga labiau priminė scenarijų... Trūko įtaigumo ir literatūriškumo

[Juozas · Rating 1 out of 5]

Viena blogiausių mano perskaitytų knygų ever. Autorius ryškiai neapsisprendė, ko jis nori - parašyti trilerį ar įdomių faktų apie Lietuvos žydus knygą. Vienintelis pliusas - sužinojau daug apie Lietuvos žydus. Visa kita - prastas bandymas kopijuoti Da Vinčio kodą, neįtikinami pokalbiai ir pagrindinių veikėjų poelgiai, kapoti ir nelogiški pokalbiai, neįtikinama ir banali meilės istorija. Jeigu ne mano kvailas įsitikinimas perskaityti pradėtą knyga iki galo, būčiau metęs skaityti po kokio 60 psl.
Stipriai stipriai nerekomenduoju skaityti. Bus gaila savo laiko.

[Estera Tamošaitytė · Rating 2 out of 5]

Knyga labai lengvai skaitosi ir edukuoja apie žydų tautos istoriją, artefaktus, įžymius litvakus ir t.t. - sužinojau nemažai įdomios informacijos. Bet daug gylio siužete ieškoti nereikia, nors gal tokios ir turi būti trilerio-detektyvo žanro knygos.

[Ramunas Fetingis · Rating 4 out of 5]

Norėjosi kai kurių scenų platesnio aprašymo ir daugiau detalių. Bet iš esmės - puiki knyga.
Galima "praryti" vienu prisėdimu, bet malšinau save ir skaičiau po kelis skyrius per dieną norėdamas pasimėgauti.
Laukiu antros knygos!

[Orinta · Rating 2 out of 5]

Lėkšta knyga - neįdomūs herojų charakteriai, banalokas klišių kupinas siužetas, neturtinga kalba.

[Undyyyne · Rating 1 out of 5]

Net negalėčiau to pavadinti literatūros kūriniu... Pliusas už surinktus įdomius faktus/istorijas apie litvakus. Visa kita - tiesiog šlamštas.

[Sim · Rating 1 out of 5]

“Gaono kodas” man primena kitą knygą, kurios nekenčiau - “Atlantidos kodą”, kuri (aišku pagal pavadinimą) buvo visiška “Da Vinčio kodo” kopija. Taigi, ši knyga visiška kopijos kopija. Aprašymas teigia, jog “pradėjęs skaityti “Gaono kodą”, negali nuo jos atsiplėšti”, bet, veikiau, buvo metamas iššūkis mano valiai, kai padėjusi knygą į šoną turėdavau prisiversti ją vėl paimti į rankas. O “kvapą gniaužiančio” trilerio irgi nepastebėjau, tačiau nusižiovavau kelis šimtus kartų, tad rekomenduoju šitą knygą žmonėms, kamuojamiems nemigos.

Apskritai atrodė, jog autorius ieško vietos išspausti visas savo istorijos žinias ir tuo pačiu sukurti įdomų pasakojimą, tačiau knyga labiau jautėsi kaip istorijos vadovėlis, su trumpais veiksmo intarpais.
Pagrindinis veikėjas banalus, tipiškas, įvykių seka nuspėjama (vėl gi, antras “Da Vinčio/Atlantidos kodas”), romanas užsimezga per daug greitai, veikėjams reikiama informacija pateikiama ant auksinės lėkštutės, kad ir kur bekeliautų. Ir, ak, kad man pametus pasą oro uoste prie manes prisišlietų graži moteris, kuri (vau koks sutapimas!!) pati turi labai daug istorinių žinių, kurios tinka būtent mano patiriamai situacijai, ir yra pasiruošusi su manim keliauti bet kur ir bet kada (😐).

Autoriui nesiseka - arba jis nenori - kurti emocijas. Ina pagrobta ir kenčia, o Polui tai tik šioks toks nemalonumas, tačiau per daug nesirūpina. Ilgametis artimas draugas Antonas, kuris pagelbėja ir priglaudžia Polą ir Galią, yra nužudomas savo pačio namuose ir vėl, visiems nė motais.
Įdomiausia knygos dalis prasidėjo, kai pamažu pradėjo aiškėti pats Gaono kodas (t.y. maždaug įpusėjus knygai), bet be to, negaliu pasakyti, jog sužavėjo kas nors kitas (nebent karts nuo karto pasirodantys “bliad” ir “eik tu nachui”). Tiesiog, per daug nereikalingos informacijos.
Ir, AIŠKU, viskas rutuliojosi pagal tipiškumo šabloną - kodas labai patogiai sudeginamas ir jo paslaptis lieka amžinai neišaiškinta. Patogus būdas autoriui nuo savęs nusimesti atsakomybę, jog nereiktų sugalvoti kažko iš tikro įdomaus.

Galiausiai, noriu pasidalinti citata, kuri privertė mane pagalvoti, kad autorius pats pamiršta prieš tai savo sukurtus įvykius:

“Vakarienė buvo ilga, gardi ir soti. Kelionė taksi į viešbutį - trumpa ir patogi. Patalai - minkšti, o miegas - saldus.”

O pusseserė Ina - vis dar pagrobta ❤️.

[Ringa Sruogienė · Rating 3 out of 5]

Metų iššūkio sąraše užims vietą: "knyga, kurios autoriaus inicialai sutampa su tavo (idealiu atveju - ir vardo, ir pavardės)".
Stilius - minus *, gylis - minus *. Tų minus dar ir daugiau, bet neverta plėstis.
Jei labai trumpai, tai knyga - galybės enciklopedinių (labiau vikipedinių) paviršinių faktų prikištas savarankiškų ekskursijų vadovas, įvilktas į trilerio pižamą. Kadangi dalis "faktų" ar paminėtų asmenybių man buvo nežinomi, bet sudomino tiek, kad norėsiu paieškoti šaltinių ir paskaityti daugiau, tai sakau, kad šita knyga patiko. Na, bet tik ta prasme - smalsumo sužadinimo.
Panašu, kad "laukite tęsinio" (jei bus, turbūt neskaitysiu).

[Konung · Rating 3 out of 5]

Lengvai skaitoma ir pilna istorijų knyga. Jei reikėtų palyginti su kino produkcija, tai čia mišinys tarp history kanalo ir puikiose vietose filmuotu veiksmo filmu su pigiais aktoriais. Erdvės nušviečiamos puikiai, istorijos užkabina, persisunki dvasia, bet pagrindiniai veikėjai bespalviai. Net neįsivaizduoju kaip atrodė, kokie jų charakteriai. Bet knyga skaitosi gerai, net ir be to 🙂

[Auksė · Rating 2 out of 5]

Neįtikino. Trileris nesukėlė įtampos, o santykiai tarp Polo ir Galios erzino savo dirbtinumu. Happy end'as su draugo ruso paliktu turtu dar labiau numušė skaitymo nuotaiką. Vienintelis knygos pliusas, tai Lietuvos žydų istorija. Bet ar dėl to verta skaityti šią knygą? Aš manau, kad ne.

[SIMONA/ knygos.simleto · Rating 3 out of 5]

3/5⭐