What do you think?
Rate this book
Rytojaus niekada nebus
Niūrią lapkričio popietę tykų Kyžių kaimą sukrečia nekasdienis įvykis – randami du nužudyti paaugliai. Nusikaltimą imasi tirti garsus detektyvas ir žavi žurnalistė. Įtarimas krinta ant artimiausių šeimos narių...
Ar bus rastas vaikų žudikas? Ir kokias paslaptis slepia nužudytų vaikų motina Erika Jocienė? Nors romanas veda skaitytojus klaidžiais nusikaltimo atskleidimo labirintais, visų herojų gyvenimus ženklina jausmų pragarai ir santykių kūrimo kančios. Rašytoja savo epinėje Meilės ir Nusikaltimo istorijoje cituoja ir garsų norvegų detektyvų meistrą Jo Nesbo: „Gali būti, kad visų nužudymų pagrindinis motyvas yra 4N - Nepaprasta meilė, Neapsakomas geismas, Nauda ir Neapykanta. Nuolat kartojama, kad pavojingiausia yra Neapykanta. Ne. Pavojingiausia yra Nepaprasta meilė.“
Šis romanas skaitytojams primins garsiąją 2007 metų vaikų nužudymo bylą, kai du savo sūnelius pasmaugė jų motina Alma Jonaitienė-Bružaitė. Visi šios knygos herojai, jų vardai, gyvenimo įvykiai ir likimai yra išgalvoti, nieko bendro neturintys su tikrosios istorijos veikėjais. Kas vis dėlto nužudė vaikus?
Ar bus rastas vaikų žudikas? Ir kokias paslaptis slepia nužudytų vaikų motina Erika Jocienė? Nors romanas veda skaitytojus klaidžiais nusikaltimo atskleidimo labirintais, visų herojų gyvenimus ženklina jausmų pragarai ir santykių kūrimo kančios. Rašytoja savo epinėje Meilės ir Nusikaltimo istorijoje cituoja ir garsų norvegų detektyvų meistrą Jo Nesbo: „Gali būti, kad visų nužudymų pagrindinis motyvas yra 4N - Nepaprasta meilė, Neapsakomas geismas, Nauda ir Neapykanta. Nuolat kartojama, kad pavojingiausia yra Neapykanta. Ne. Pavojingiausia yra Nepaprasta meilė.“
Šis romanas skaitytojams primins garsiąją 2007 metų vaikų nužudymo bylą, kai du savo sūnelius pasmaugė jų motina Alma Jonaitienė-Bružaitė. Visi šios knygos herojai, jų vardai, gyvenimo įvykiai ir likimai yra išgalvoti, nieko bendro neturintys su tikrosios istorijos veikėjais. Kas vis dėlto nužudė vaikus?
608 pages, Hardcover
Published January 1, 2019
4 people are currently reading
57 people want to read
About the author
Laima Lavaste
7 books5 followersLaima Žiūkienė Lavaste – lietuvių žurnalistė, dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentė Suomijoje.
Laima Lavaste taip pat rašė leidiniui „Ekstra“; savo straipsniuose aprašo Suomijos aktualijas, yra parašiusi keletą straipsnių ir Lietuvos tematika, sulaukusių rezonanso visuomenėje.
Laima Lavaste taip pat rašė leidiniui „Ekstra“; savo straipsniuose aprašo Suomijos aktualijas, yra parašiusi keletą straipsnių ir Lietuvos tematika, sulaukusių rezonanso visuomenėje.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 10 of 10 reviews
March 30, 2023
"Kas galėjo turėti tokio nesuvokiamo pykčio, kad pasmaugtų du paauglius vaikus? Kažkodėl jis jautė, kad atsakymas čia pat. Ir labai paprastas. Tik protas niekaip negali jo išstumti į paviršių. Nes protas nenori atsisukti į tą protu nesuvokiamą nusikaltimą...
Atsakymo visi laukė sulaikę kvėpavimą. Tyla slėgė, nugulė kambarį sunkumu, beveik nebepakeliamu, spaudžiančiu galvą, kurio negali nusiplėšti, nusikratyti, kuris tuoj tuoj smeigs dar giliau ir niekas nebebus pataisoma.
Aš melavau Jums per interviu. Aš NENUŽUDŽIAU savo vaikų. Aš ne VAIKŽUDĖ! Tai padarė kitas asmuo. Aš žinau jo vardą. Garsiai ištarti man baisu. Bet šiandien aš noriu pagaliau pasakyti: AŠ NEKALTA! NEKALTA!
Aš pati sau pasiskyriau bausmę.Sunkiausia bus ne kalėti visą gyvenimą. Baisiausia yra gyventi su pragaru savo viduje.
... Jis galėtų Lizai papasakoti, kad pasmaugė ją, nes ji pastojo. Nežinodamas, kad ji jau buvo pasidariusi abortą. Ir drauge pasmaugė nekaltą jaunesnį brolį, kuris taip pat buvo tik per pusę brolis. Pasipainiojo ne laiku ir ne vietoje. O gal Lizai būtų įdomu sužinoti, kad motina prisiėmė visą kaltę ir buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos? Ne, apie tai jis nepasakos. Nors taip galėjo būti. Bet nebuvo. Nes taip dar kartą nusprendė visi teismai".
Dar viena intriguojanti knyga, nuo kurios nebuvo įmanoma atsitraukti, įtampos tiek, kad žodžiais apsakyti sunku. Ir daug minčių galvoje, įvairių. Ir nežinau, ar įmanoma jų bus taip lengvai "atsikratyti".
Atsakymo visi laukė sulaikę kvėpavimą. Tyla slėgė, nugulė kambarį sunkumu, beveik nebepakeliamu, spaudžiančiu galvą, kurio negali nusiplėšti, nusikratyti, kuris tuoj tuoj smeigs dar giliau ir niekas nebebus pataisoma.
Aš melavau Jums per interviu. Aš NENUŽUDŽIAU savo vaikų. Aš ne VAIKŽUDĖ! Tai padarė kitas asmuo. Aš žinau jo vardą. Garsiai ištarti man baisu. Bet šiandien aš noriu pagaliau pasakyti: AŠ NEKALTA! NEKALTA!
Aš pati sau pasiskyriau bausmę.Sunkiausia bus ne kalėti visą gyvenimą. Baisiausia yra gyventi su pragaru savo viduje.
... Jis galėtų Lizai papasakoti, kad pasmaugė ją, nes ji pastojo. Nežinodamas, kad ji jau buvo pasidariusi abortą. Ir drauge pasmaugė nekaltą jaunesnį brolį, kuris taip pat buvo tik per pusę brolis. Pasipainiojo ne laiku ir ne vietoje. O gal Lizai būtų įdomu sužinoti, kad motina prisiėmė visą kaltę ir buvo nuteista kalėti iki gyvos galvos? Ne, apie tai jis nepasakos. Nors taip galėjo būti. Bet nebuvo. Nes taip dar kartą nusprendė visi teismai".
Dar viena intriguojanti knyga, nuo kurios nebuvo įmanoma atsitraukti, įtampos tiek, kad žodžiais apsakyti sunku. Ir daug minčių galvoje, įvairių. Ir nežinau, ar įmanoma jų bus taip lengvai "atsikratyti".
December 30, 2023
Remiantis A.Jonaitienės istorija sukurtas romanas tikrai buvo įtraukus, vis svarsčiau, tai kas čia kaltas iš tikrųjų. Laisvalaikio praleidimui įdomi knyga, ką čia bepridursi. Rekomenduoju.
August 19, 2021
Kraupi istorija. Jei kažkas panašaus galėjo įvykti realybėje tai dar kraupiau. Neįtikėtina kas gali dėtis žmogaus galvoje, tiesiog neįtikėtina…
August 19, 2021
Mūsų mažoje šalyje kartas nuo karto nuskamba istorijos... tai Matukas, tai vaikai šulinyje, tai Jonaitienės žiaurus poelgis, kai ji nužudo du savo vaikus. Du. DU VAIKUS. Ir tai ne šiaip sugalvota istorija, tai vyko iš tiesų – moteris pasmaugė vaikus vieną po kito ir pametė paupy, o po to apsimetė, kad jų pati ieško ir eina iš proto. Ar sakiau, kad nužudė DU vaikus? Nenoriu kartotis, bet pasikartosiu, ypač tiems, kurie manęs nepažįsta ar žino mažiau – vaikų neturiu, bet itin jautriai reaguoju į bet kokias jiems sukeliamas kančias; fizines, psichologines... tad tokia istorija mane purto, drebina kūną tiesiogine ta žodžio prasme. Priminiau istoriją, pakalbėkime apie knygą.
Laima Lavaste kuria istoriją, remdamasi būtent Jonaitenės atveju, detalės kiek skiriasi, tačiau nuo to nepasidaro nei smagiau, nei lengviau skaityti. Romane viskas taip pat – dingsta du vaikai, visi jų ieško, galiausiai juos randa pati motina ir po kurio laiko prisipažįsta, jog juos šaltakraujiškai nužudė... Lavaste teigia, jog viskas neturi nieko bendro su realia istorija, kitame interviu, jau žiūrėk, sako, kad rėmėsi... na, tiesa akivaizdi, tačiau dėl visai logiškų priežasčių visi turime galvoti, jog istorija – rašytojos vaizduotės vaisius. O žurnalistė pakapstė, tai matosi ir jaučiasi viso romano metu.
Skaitant romaną neapleido labai keistas jausmas – lyg skaityčiau apie gerokai už save vyresnius žmones. Jų poelgiai, neadekvatumas, tamsumas, neišprusimas... man priminė tuos sovietmečio persmelktus vyresnio amžiaus žmones, kuriems Landsbergis lygus velniui, o visa valdžia yra bloga ir apskritai, nafik Lietuvoje gyventi... tai vat ir Erika Jocienė man atrodė būtent tokia – užspeista namuose su penkiais vaikais. Jei atvirai – vietomis man jos buvo gaila, nuoširdžiai, moteriškai gaila. Nors ir žinojau, ką ji padarė, bet vis tiek manau, kad ji tik žmogus. Beje, skaitant apie antžmogius, psichopatus, man labai dažnai kyla klausimas: kodėl jūs tokie? Kas jus sužeidė?
Visą romaną abejojau. Sunkiai galėjau patikėti, kad pati mama, savomis rankomis, šaltakraujiškai gali nužudyti du vaikus. Savo vaikus. Savo nelaimingą gyvenimą išlieti ant nekaltų vaikų, kurie, galbūt, po kelerių metų sugebėtų išlipti iš tos srutų duobės ir gyventi laimingai...
Įdomi knyga, labai gražus jos apipavidalinimas, dizaino sprendimai, skaityti buvo malonu ir puslapius verčiau greitai. Ar rekomenduoju? Taip, ypač tiems, kurie domitės rezonansinėmis bylomis, kurie sekėte Jonaitienės istoriją. Galų gale, Lavaste ir rašo gražiai, skaitosi sklandžiai ir įdomiai.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Laima Lavaste kuria istoriją, remdamasi būtent Jonaitenės atveju, detalės kiek skiriasi, tačiau nuo to nepasidaro nei smagiau, nei lengviau skaityti. Romane viskas taip pat – dingsta du vaikai, visi jų ieško, galiausiai juos randa pati motina ir po kurio laiko prisipažįsta, jog juos šaltakraujiškai nužudė... Lavaste teigia, jog viskas neturi nieko bendro su realia istorija, kitame interviu, jau žiūrėk, sako, kad rėmėsi... na, tiesa akivaizdi, tačiau dėl visai logiškų priežasčių visi turime galvoti, jog istorija – rašytojos vaizduotės vaisius. O žurnalistė pakapstė, tai matosi ir jaučiasi viso romano metu.
Skaitant romaną neapleido labai keistas jausmas – lyg skaityčiau apie gerokai už save vyresnius žmones. Jų poelgiai, neadekvatumas, tamsumas, neišprusimas... man priminė tuos sovietmečio persmelktus vyresnio amžiaus žmones, kuriems Landsbergis lygus velniui, o visa valdžia yra bloga ir apskritai, nafik Lietuvoje gyventi... tai vat ir Erika Jocienė man atrodė būtent tokia – užspeista namuose su penkiais vaikais. Jei atvirai – vietomis man jos buvo gaila, nuoširdžiai, moteriškai gaila. Nors ir žinojau, ką ji padarė, bet vis tiek manau, kad ji tik žmogus. Beje, skaitant apie antžmogius, psichopatus, man labai dažnai kyla klausimas: kodėl jūs tokie? Kas jus sužeidė?
Visą romaną abejojau. Sunkiai galėjau patikėti, kad pati mama, savomis rankomis, šaltakraujiškai gali nužudyti du vaikus. Savo vaikus. Savo nelaimingą gyvenimą išlieti ant nekaltų vaikų, kurie, galbūt, po kelerių metų sugebėtų išlipti iš tos srutų duobės ir gyventi laimingai...
Įdomi knyga, labai gražus jos apipavidalinimas, dizaino sprendimai, skaityti buvo malonu ir puslapius verčiau greitai. Ar rekomenduoju? Taip, ypač tiems, kurie domitės rezonansinėmis bylomis, kurie sekėte Jonaitienės istoriją. Galų gale, Lavaste ir rašo gražiai, skaitosi sklandžiai ir įdomiai.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
August 22, 2024
// there is no tomorrow
O kad jūs žinotumėt kaip bijojau imt šią knygą! Tiek dėl jos storumo, tiek dėl turinio. Nepabijosiu sakyt - buvo WOW! Žinot, kartais atrodo ne, ne man knyga. Gal mano stylius o gal viršelis nekabina. pradedi googlint atsiliepimus, o jų ant tiek mažai, kad net googlė lieka pasimetus. Aš dažniausiai stengiuosi vengti tikrove pagrįstų istorijų - jos mane gąsdina, o dabar pasirodo džiaugiuosi , kad turejau progą ją perskaityti! Laima - nei vienu sakiniu nenusileidzianti Jo Nesbo knygoms! Labai stipri istorija jausmais, žiaurumu,įtampa.
O žinot kas man buvo sunkiausiai suvokti? Kad išikrųjų mes nevisada žinome kas dedasi mūsų kaiminystėse.
O kad jūs žinotumėt kaip bijojau imt šią knygą! Tiek dėl jos storumo, tiek dėl turinio. Nepabijosiu sakyt - buvo WOW! Žinot, kartais atrodo ne, ne man knyga. Gal mano stylius o gal viršelis nekabina. pradedi googlint atsiliepimus, o jų ant tiek mažai, kad net googlė lieka pasimetus. Aš dažniausiai stengiuosi vengti tikrove pagrįstų istorijų - jos mane gąsdina, o dabar pasirodo džiaugiuosi , kad turejau progą ją perskaityti! Laima - nei vienu sakiniu nenusileidzianti Jo Nesbo knygoms! Labai stipri istorija jausmais, žiaurumu,įtampa.
O žinot kas man buvo sunkiausiai suvokti? Kad išikrųjų mes nevisada žinome kas dedasi mūsų kaiminystėse.
September 23, 2020
Kaip psichologinis detektyvas, visai kokybiškai parašyta knyga. Tik reikia turėti mintyje, kad didžioji dauguma faktų ir siužeto vingių sutampa su Jonaičių tragedijos detalėmis, nušviestomis žiniasklaidoje, tad numatyti įvykių eigą nesudėtinga. Žinant, kad istorijos pagrindas yra realūs įvykiai, skaitant neapleidžia slogus jausmas - juk tokia Lietuva, tokie žmonės iš tiesų egzistuoja. Prisiminti dar visai neseniai įvykusį išties šiurpų nusikaltimą gali būti ne pati maloniausia laisvalaikio praleidimo forma. Bet kiekvieno teisė rinktis, skaityti ar ne.
March 11, 2024
Labai silpna knyga. Labai daug perteklinių vietų ar veikėjų knygoje, kurie nieko neprideda bendram pasakojimui. Visi veikėjai vienodai juodi ir purvini, kurie susilieja skaitant knygą.
Rekomenduočiau šitą knygą tik tiems žmonėms, kurie įnirtingai sekė Bružaitės (knygoje Erika) istoriją.
Rekomenduočiau šitą knygą tik tiems žmonėms, kurie įnirtingai sekė Bružaitės (knygoje Erika) istoriją.
August 16, 2022
Sunkus turinys... Labai įdomiai sudėliotas... Gyvenimas be jokių pagražinimų...
May 6, 2024
Tai romanas, kurio istorija atrodo turėtų būti kažkas nerealaus, kas tikrai negali įvykti realiame gyvenime, bet tai vyksta. Šis romanas primins garsiąją 2007 metų vaikų nužudymo bylą, kai savo du sūnelius pasmaugė jų motina Alma Jonaitienė-Bružaitė. Ir ji yra pirmoji moteris Lietuvoje gavusi bausmę iki gyvos galvos.
Tai tikrai nėra lengvas romanas, visko buvo daug ir buvo nelengva bandyti kažką pateisinti ar nuteisti. Vienas dalykas man visada bus nesuvokiamas, tai motinos meilė, kartais jos tiesiog nepakanka arba jos net nėra. Rašytoja Laima šioje istorijoje bando nagrinėti nužudymo priešistorę, dėl kokių priežasčių tai galėjo įvykti. Ir manau daug kam perskaičius knygą iki galo vis tiek bus neaišku, kas gi buvo kaltas dėl vaikų mirties.
Skaitydama šią knygą, žiūrėjau daug Laimos darytų interviu susijusių su Bružaitės byla. Ir šioje byloje ji aiškinosi priežastis ir valdžios padarytus sprendimus, ar jie iš ties buvo teisingi. Iš tikrųjų po šios knygos ir papildomos medžiagos, man iškilo daug klausimų, į kuriuos tikriausiai niekada ir nebus atsakymų. Viena tikrai žinome: vaikų nebėra.
May 29, 2023
Žymi byla kuria verčia pažvelgti kitu kampu.Knyga įtraukianti,įdomi.
Displaying 1 - 10 of 10 reviews