What do you think?
Rate this book
Uždaryk duris iš kitos pusės: gyvenimas su toksiškais žmonėmis, emocinis smurtas, aukos vaidmuo ir išgijimas
"Atėjo laikas išsiaiškinti, kodėl savęs nemylime, ir išmokti vėl pamilti. Pirmiausia turime atsispirti mums į stiklinę pilamiems nuodams ir be baimės nubrėžti asmenines ribas. Jei ant kūno mėlynių nematyti, dar nereiškia, kad mums viskas klojasi puikiai. Laikas pripažinti sieloje žiojinčias žaizdas. Kad moters savivertė sustiprėtų, pleistro neužteks. Reikia ne tik išvalyti žaizdą, bet ir atrasti būdų, kaip ją apsaugoti nuo toliau pilamos druskos“, – sako autorė.
Bet kuri iš mūsų gali tapti emocinio smurto liudininke, dalyve, auka... O aš? Šią knygą ėmiausi rašyti ne norėdama tave ko nors išmokyti. Išmoksi pati.
Kokie santykiai emociškai žlugdo?
Kaip atpažinti toksiškų žmonių elgesio modelius?
Kodėl tapai auka?
Kaip užtrenkti duris emociniam smurtui?
Kaip išmokti save gerbti, mylėti ir eiti pirmyn?
Puslapis po puslapio įgusi atpažinti toksiškus žmones šeimoje ar partnerystėje, tarp draugų, giminaičių, darbe, visuomenėje ir išsivaduoti iš jų įtakos.
Bet kuri iš mūsų gali tapti emocinio smurto liudininke, dalyve, auka... O aš? Šią knygą ėmiausi rašyti ne norėdama tave ko nors išmokyti. Išmoksi pati.
Kokie santykiai emociškai žlugdo?
Kaip atpažinti toksiškų žmonių elgesio modelius?
Kodėl tapai auka?
Kaip užtrenkti duris emociniam smurtui?
Kaip išmokti save gerbti, mylėti ir eiti pirmyn?
Puslapis po puslapio įgusi atpažinti toksiškus žmones šeimoje ar partnerystėje, tarp draugų, giminaičių, darbe, visuomenėje ir išsivaduoti iš jų įtakos.
- GenresPsychologyNonfiction
175 pages, Paperback
First published January 1, 2019
9 people are currently reading
208 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 11 of 11 reviews
February 23, 2020
Šią knygą gavau dovanų juoko forma, kadangi į saviugdos knygas žiūriu labai skeptiškai. Perskaičius skeptiškumas sustriprėjo.
Visų pirma, knyga kažkodėl yra skirta tik moterims, kadangi, kai kreipdavos į skaitytoją vartodavo moteriškąją giminę ir praktiškai visi “gyvenimiški” pavyzdžiai yra pateikimi, jog vyrai yra emociniai smurtautojai, nežinau ar autorė bandė “feministiškai” parašyti ar ne, bet, tai jau indikavo, kad knyga nebus stipri.
Antra, kūrinyje gausu tų skambių frazių “Jei skaitai, tai tu dugne”, “tu auka”, po 100 psl jau “tu ne auka, o kovotoja”, “Perskaičius šią knygą TU IŠGYSI”, nežinau, nei išgijau, nei ką, bet galbūt, kad ir nebuvau tam DUGNE, o ir pateikiama 6 žingsnių išgijimo programa nemanau, kad būtų tokia ir gydanti.
Mano nuomone, visa knyga remiasi į savitaigą, o moterims(ir VYRAMS), kurioms reikia pagalbos dėl patiriamo emocinio smurto tikrai labiau verta kreiptis pas tikrus specialistus (psichologus, psichoterapeutus ir t.t.). Vis dėlto, jei kažkas perskaitęs pasijustų geriau, taptų tvirtesnis ar nusprestų/išdrįstų kreiptis tikros pagalbos, tada jau būtų džiugu ir, tai tikriausiai daugiausiai ką gali duoti ši knyga.
P.s. Man knyga pasirodė banali ir jaučiaus, kad skaityčiau žurnalą “JI” ar “Panelė”.
Visų pirma, knyga kažkodėl yra skirta tik moterims, kadangi, kai kreipdavos į skaitytoją vartodavo moteriškąją giminę ir praktiškai visi “gyvenimiški” pavyzdžiai yra pateikimi, jog vyrai yra emociniai smurtautojai, nežinau ar autorė bandė “feministiškai” parašyti ar ne, bet, tai jau indikavo, kad knyga nebus stipri.
Antra, kūrinyje gausu tų skambių frazių “Jei skaitai, tai tu dugne”, “tu auka”, po 100 psl jau “tu ne auka, o kovotoja”, “Perskaičius šią knygą TU IŠGYSI”, nežinau, nei išgijau, nei ką, bet galbūt, kad ir nebuvau tam DUGNE, o ir pateikiama 6 žingsnių išgijimo programa nemanau, kad būtų tokia ir gydanti.
Mano nuomone, visa knyga remiasi į savitaigą, o moterims(ir VYRAMS), kurioms reikia pagalbos dėl patiriamo emocinio smurto tikrai labiau verta kreiptis pas tikrus specialistus (psichologus, psichoterapeutus ir t.t.). Vis dėlto, jei kažkas perskaitęs pasijustų geriau, taptų tvirtesnis ar nusprestų/išdrįstų kreiptis tikros pagalbos, tada jau būtų džiugu ir, tai tikriausiai daugiausiai ką gali duoti ši knyga.
P.s. Man knyga pasirodė banali ir jaučiaus, kad skaityčiau žurnalą “JI” ar “Panelė”.
January 3, 2021
Pradėsiu nuo to, kad kol nedirbau “Vagos” leidykloje į psichologines ir saviugdos knygas žvelgiau labai skeptiškai ir jų beveik neskaičiau. Tiesą sakant, panašiai žvelgiu ir dabar, nes jų prileidžiama tikrai labai daug, o vertingos iš jų – maža dalis. Bet ši knyga atsidūrė mano rankose ne bet kaip, o po vienos TV laidos anonso. Retai pasimaunu, ant knygų reklamų, juolab veidų TV. Bet tą kart patikėjau autore, todėl, kad ji šią knygą parašė remdamasi savo patirtimi, o vėliau ir žiniomis – baigdama ugdomojo vadovavimo magistrą, įgydama kognityvinės elgesio terapijos specialistės vardą. Pagrindinė šios knygos tema užrašyta jos paantraštėję – gyvenimas su toksiškais žmonėmis ir emocinis smurtas. Savo tema, tai primena kitą, tik ne lietuvių autorės - S. Forward knygą “Emocinis šantažas” arba “Toksiški tėvai”. Iš kart pasakysiu, kad abiejų nuo pirmo iki paskutinio psl., nesu skaičiusi, skaičiau dalimis ir jau gan senokai, todėl lyginti, kuri geresnė nesiimsiu.
“Uždaryk duris” - plonesnė, joje pateikiama gal kiek mažiau kitų žmonių istorijų, nors jų irgi yra. Tačiau ši mane patraukė aiškia struktūra, neperkrauta teorija ir įvairių kampų analize. Autorė nagrinėja emocinio smurto temą, tiek iš smurtautojo, tiek aukos perspektyvos. Tiesa, iš pastarosios daugiau, nes būtent jai šia knyga siekiama padėti susiprasti ir išmokti brėžti ribas arba išeiti iš užburto santykių rato (ten, kur susiduriama su emociniu smurtu – šeimoje, poroje, darbovietėje ar tarp draugų). Dar pridursiu, kad nepritarčiau tiems atsiliepimams su kritikos strėlyte autorei dėl to, kad ji labiau koncentruojasi analizuodama ir aptardama vyro-moters santykių temą, kur auka dažniausiai būna moteris. Kitaip tariant, tarsi ji bandytų teigti, jog atvirkštinių situacijų – kai emociškai smurtauja moteris nebūna. Būna – ir tarp porų, ir tarp gerų draugių, ir darbe, ir dalį jų autorė paanalizuoja. Be to, yra atskiras skyrius apie tai, kai žmogus patiriantis emocinį smurtą ne/sąmoningai persiema tam tikrus smurtautojo elgesio modelius ar emocinis reakcijas, pyktį, nekalbadienius, įžeidinėjimą ir pan. Bet tikrai nejutau, kad autorė lietų savo asmenines nuoskaudas vyrų giminei ar statytų juos išimtinai tik į blogiečių rolę.
Knygos anotacija, turinys ir įvadas gana aiškiai nurodo, iš kokios perspektyvos ir kas bus analizuojama, o kritikuoti autorę, kad ji pasirinko koncentruotis labiau į vienas perspektyvas nei kitas, kai ji pasako apie ką bus kalbama, man, rodos, nėra pagrindo. Juolab čia ne mokslinė disertacija ar psichoterapijos vadovėlis, tada gal visko ir norėtųsi daugiau, giliau, su papildomom psichologinėm, psichoanalitinėm teorijom ir pan. Kalbant apie teorijas, taip, nors man kartais įdomu pasigilinti, ką ten dedulė Froidas ar Adleris pasakojo, bet šioje knygoje autorė nesiginkluoja psichologijos ar psichoanalizės autoritetais, cituodama, tai, kas gi pagrįsta po mūsų vaikystės traumomis. Ir man tas patiko ir to netrūko. Kodėl, pirma, tai nereiškia, kad nerasite jos analizės, kodėl vieni žmonės, labiau linkę į emocinį smurtą, o kiti jam labiau pasiduoda.
Antra, visada yra tas “it depends..” – nes kiekviena situacija turi labai daug kintamųjų, priežasčių ir pasekmių, ir lengvai sukaišioti žmogaus patirtį nuo vaikystės iki dabar į priežasčių ir pasėkmių (jei…, tai…) excelinę lentelę arba kaip Hume’as pasakytų, priežastingumo dėsnį, nėra nei lengva, nei adeakvatu, nei prasminga. Ir kiekvieną analizę verta pradėti nuo konkrečios situacijos, o ne sumaustyti ją ant teorijos kuoliukų ir vaidinti, kad įgyjai ar padėjai kam įgyti kokį nors supratimą. Nes kartais gali tik sumaustyti, bet nei velnio nesuprasti.
Trečia, kodėl man atrodo, kad gerai, jog autorė daugiau susitelkia į pamatinius šią temą nagrinėjančius klausimus, emocinio smurtautojo ir aukos bruožus, tokio elgesio priežastis ir pasekmes, galų gale, pagalbą ir išėjimą iš tokio uždaro rato, papildant juos konkrečiomis situacijomis, ogi todėl, kad žmogui, kuris atsidūręs panašioje situacijoje ir ieško pagalbos, arba po visko, jaučiasi dar ne visiškai susipratęs ir išgijęs kaip tik to ir reikia. Paprasto, aiškaus, konkretaus kalbėjimo – supratimo, nuraminimo, palaikymo, pastiprinimo, padrąsinimo – atpažįstant, pajaučiant ir reflektuojant – tai, kas gi vyksta(-o), tarp manęs ir kito žmogaus, mano viduje. O jau paskui bandant galvoti, kodėl taip vyksta(-o) ir ar/kaip galiu spręsti situaciją.
Nes jei abejomis ar viena koja, vis dar susiduri su emociniu smurtu, labai sunku iš pradžių vien jau pamatyti situaciją iš šono ar kelių perspektyvų, pripažįstant sau, kad tam tikras vieno ar kito žmogaus elgesys yra ne tik skaudinantis, bet ir nepriimtinas, žalingas ar net žlugdantis. Nes dažnai, jei tai artimas žmogus, draugė ar kolega, labai sunku pasakyti „ne“, brėžti ribas ir nepriisimti visos kaltės sau, nes gal „per jautriai reaguoji“, „išsigalvoji“, „perdedi“, „isterikuoji“ ar "tau jau tikrai su galvele truputį negerai", kitaip tariant, prisifantazavai arba virtai biški beprote. Tai vienas iš argumentų, girdimų iš emocinio smurtautojo lūpų, kai bandai jam sakyti, koks, jo elgesys liūdina, piktina, nepatinka, prieštarauti, kritikuoti ar tiesiog baksnoti į akivaizdžius melagingus, nepasitikėjimą keliančius ar skaudinančius faktus. Geriausias pasitikrinimas girdint panašias frazes, pagalvoti ar pastarajį laiką girdėjau tokias frazes dar bent iš 2 artimų žmonių (draugų, šeimos narių, kolegų), t.y. ar nuo mano neadekvačių emocinių reakcijų ar elgesio nukentėjo ar bent du. Jeigu ne ir jei sugebu išlaikyti ilgailaikius ryšius, draugystes, trunkančius ne vienerius metus, greičiausiai viskas su galvele gerai. :)
Kad nebūtų viskas taip abstraktu, pridėsiu pagrindinius autorės minimo toksiško elgesio/emocinio smurto bruožus. O story įkelsiu tokio elgesio trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes. Visgi, kad nuosekliam supratimui rekomenduočiau perskaityti knygą.
1. Akių dūmimas ir įtikinimas beprotybe
2. Negebėjimas įsijausti į kito būsenas ir jausmus
3. Hipokritiškumas arba dvigubų standartų taisyklė (kai iš tavęs reikalaujama vieno, bet pačiam taip nesielgiama)
4. Pataloginis melavimas ir išsisukinėjimai
5. Kaltinimai dėl išgyvenamų emocijų, nors pats/pati jas išprovokuoja
6. Kiekvienas konfliktas gali būti paskutinis
7. Nuolatinis, nuoseklus smerkimas
8. Žaidimas karšta-šalta (nuo didelio dėmesio iki visiško ignoravimo)
9. Jis/ji tikisi, kad skaitysi jo mintis
10. Jo/jos praeityje labai daug niekam tikusių žmonių
11. Provokuojamas pavydas ir konkurencija
12. Jis/ji itin pavydus ir siekia kontroliuoti
13. Meilės bombos, idealizavimas ir perdėtas dėmesys
14. Tave lygina su kitais žmonėmis
15. Graudžios istorijos ir aukos vaidmuo
16. Arogancija
17. Apkalbos už nugaros, žavėjimasis į akis
18. Viešas žeminimas
19. Agresija
20. Nuobodulys
21. Visada turi tau užduočių
22. Manipuliavimas
23. Temos keitimas vengiant atsakomybės
24. Pakeltas balso tonas, intonacija
25. Terminuoti gasdinimai
26. Emocinis šantažas sukeliant kaltę, baimę ir pyktį.
27. Pasakų sekimas
28. Tylos bausmė
29. Pasyvi agresija
30. Asmeninių ribų sumažinimas ar nepaisymas.
Ir paskutinis dalykas, kaip ir bet kurią psichologinę knygą, verta skaityti kritiškai reflektuojant autorės mintis. Atsirenkant ir apmąstant, kas man atpažįstama, tinka, gali padėti. Nes jokia knyga negali išspręsti sutuacijos už tave. Bet ji tikrai gali tapti pastiprinimu, kažką keisti ar bent jau suprantant, kas su manim vyksta, nes tai irgi gyjimo ir ėjimo iš situacijos dalis. Ypač, jei šalia nėra artimo žmogaus ar specialisto, kam galėtum išsipasakoti. Nors pokalbis su kitu(-ais) turbūt šį procesą paspartintų. Ir dar šią knygą turbūt verta rekomenduoti ne tik tiems, kurie susidūrė su kraštutinėmis, aštriomis situacijomis, kaip galėtume įsivaizduoti (pvz. priklausomybės ir emocinis smurtas, fizinis + emocinis smurtas, neištikimybė +...). Manau, kad jei gyvenime dar nesate nei karto susidūrę su panašiom situacijom, o santykiai su jūsų šeima, antrąja puse, draugais ir kolegomis yra geri, tai dar nereiškia, kad nesusidursite, o jei ir taip, tikiu, kad rasite, ką iš šios knygos paisiimti ir kaip tik dar labiau sustiprinti esamus santykius.
“Uždaryk duris” - plonesnė, joje pateikiama gal kiek mažiau kitų žmonių istorijų, nors jų irgi yra. Tačiau ši mane patraukė aiškia struktūra, neperkrauta teorija ir įvairių kampų analize. Autorė nagrinėja emocinio smurto temą, tiek iš smurtautojo, tiek aukos perspektyvos. Tiesa, iš pastarosios daugiau, nes būtent jai šia knyga siekiama padėti susiprasti ir išmokti brėžti ribas arba išeiti iš užburto santykių rato (ten, kur susiduriama su emociniu smurtu – šeimoje, poroje, darbovietėje ar tarp draugų). Dar pridursiu, kad nepritarčiau tiems atsiliepimams su kritikos strėlyte autorei dėl to, kad ji labiau koncentruojasi analizuodama ir aptardama vyro-moters santykių temą, kur auka dažniausiai būna moteris. Kitaip tariant, tarsi ji bandytų teigti, jog atvirkštinių situacijų – kai emociškai smurtauja moteris nebūna. Būna – ir tarp porų, ir tarp gerų draugių, ir darbe, ir dalį jų autorė paanalizuoja. Be to, yra atskiras skyrius apie tai, kai žmogus patiriantis emocinį smurtą ne/sąmoningai persiema tam tikrus smurtautojo elgesio modelius ar emocinis reakcijas, pyktį, nekalbadienius, įžeidinėjimą ir pan. Bet tikrai nejutau, kad autorė lietų savo asmenines nuoskaudas vyrų giminei ar statytų juos išimtinai tik į blogiečių rolę.
Knygos anotacija, turinys ir įvadas gana aiškiai nurodo, iš kokios perspektyvos ir kas bus analizuojama, o kritikuoti autorę, kad ji pasirinko koncentruotis labiau į vienas perspektyvas nei kitas, kai ji pasako apie ką bus kalbama, man, rodos, nėra pagrindo. Juolab čia ne mokslinė disertacija ar psichoterapijos vadovėlis, tada gal visko ir norėtųsi daugiau, giliau, su papildomom psichologinėm, psichoanalitinėm teorijom ir pan. Kalbant apie teorijas, taip, nors man kartais įdomu pasigilinti, ką ten dedulė Froidas ar Adleris pasakojo, bet šioje knygoje autorė nesiginkluoja psichologijos ar psichoanalizės autoritetais, cituodama, tai, kas gi pagrįsta po mūsų vaikystės traumomis. Ir man tas patiko ir to netrūko. Kodėl, pirma, tai nereiškia, kad nerasite jos analizės, kodėl vieni žmonės, labiau linkę į emocinį smurtą, o kiti jam labiau pasiduoda.
Antra, visada yra tas “it depends..” – nes kiekviena situacija turi labai daug kintamųjų, priežasčių ir pasekmių, ir lengvai sukaišioti žmogaus patirtį nuo vaikystės iki dabar į priežasčių ir pasėkmių (jei…, tai…) excelinę lentelę arba kaip Hume’as pasakytų, priežastingumo dėsnį, nėra nei lengva, nei adeakvatu, nei prasminga. Ir kiekvieną analizę verta pradėti nuo konkrečios situacijos, o ne sumaustyti ją ant teorijos kuoliukų ir vaidinti, kad įgyjai ar padėjai kam įgyti kokį nors supratimą. Nes kartais gali tik sumaustyti, bet nei velnio nesuprasti.
Trečia, kodėl man atrodo, kad gerai, jog autorė daugiau susitelkia į pamatinius šią temą nagrinėjančius klausimus, emocinio smurtautojo ir aukos bruožus, tokio elgesio priežastis ir pasekmes, galų gale, pagalbą ir išėjimą iš tokio uždaro rato, papildant juos konkrečiomis situacijomis, ogi todėl, kad žmogui, kuris atsidūręs panašioje situacijoje ir ieško pagalbos, arba po visko, jaučiasi dar ne visiškai susipratęs ir išgijęs kaip tik to ir reikia. Paprasto, aiškaus, konkretaus kalbėjimo – supratimo, nuraminimo, palaikymo, pastiprinimo, padrąsinimo – atpažįstant, pajaučiant ir reflektuojant – tai, kas gi vyksta(-o), tarp manęs ir kito žmogaus, mano viduje. O jau paskui bandant galvoti, kodėl taip vyksta(-o) ir ar/kaip galiu spręsti situaciją.
Nes jei abejomis ar viena koja, vis dar susiduri su emociniu smurtu, labai sunku iš pradžių vien jau pamatyti situaciją iš šono ar kelių perspektyvų, pripažįstant sau, kad tam tikras vieno ar kito žmogaus elgesys yra ne tik skaudinantis, bet ir nepriimtinas, žalingas ar net žlugdantis. Nes dažnai, jei tai artimas žmogus, draugė ar kolega, labai sunku pasakyti „ne“, brėžti ribas ir nepriisimti visos kaltės sau, nes gal „per jautriai reaguoji“, „išsigalvoji“, „perdedi“, „isterikuoji“ ar "tau jau tikrai su galvele truputį negerai", kitaip tariant, prisifantazavai arba virtai biški beprote. Tai vienas iš argumentų, girdimų iš emocinio smurtautojo lūpų, kai bandai jam sakyti, koks, jo elgesys liūdina, piktina, nepatinka, prieštarauti, kritikuoti ar tiesiog baksnoti į akivaizdžius melagingus, nepasitikėjimą keliančius ar skaudinančius faktus. Geriausias pasitikrinimas girdint panašias frazes, pagalvoti ar pastarajį laiką girdėjau tokias frazes dar bent iš 2 artimų žmonių (draugų, šeimos narių, kolegų), t.y. ar nuo mano neadekvačių emocinių reakcijų ar elgesio nukentėjo ar bent du. Jeigu ne ir jei sugebu išlaikyti ilgailaikius ryšius, draugystes, trunkančius ne vienerius metus, greičiausiai viskas su galvele gerai. :)
Kad nebūtų viskas taip abstraktu, pridėsiu pagrindinius autorės minimo toksiško elgesio/emocinio smurto bruožus. O story įkelsiu tokio elgesio trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes. Visgi, kad nuosekliam supratimui rekomenduočiau perskaityti knygą.
1. Akių dūmimas ir įtikinimas beprotybe
2. Negebėjimas įsijausti į kito būsenas ir jausmus
3. Hipokritiškumas arba dvigubų standartų taisyklė (kai iš tavęs reikalaujama vieno, bet pačiam taip nesielgiama)
4. Pataloginis melavimas ir išsisukinėjimai
5. Kaltinimai dėl išgyvenamų emocijų, nors pats/pati jas išprovokuoja
6. Kiekvienas konfliktas gali būti paskutinis
7. Nuolatinis, nuoseklus smerkimas
8. Žaidimas karšta-šalta (nuo didelio dėmesio iki visiško ignoravimo)
9. Jis/ji tikisi, kad skaitysi jo mintis
10. Jo/jos praeityje labai daug niekam tikusių žmonių
11. Provokuojamas pavydas ir konkurencija
12. Jis/ji itin pavydus ir siekia kontroliuoti
13. Meilės bombos, idealizavimas ir perdėtas dėmesys
14. Tave lygina su kitais žmonėmis
15. Graudžios istorijos ir aukos vaidmuo
16. Arogancija
17. Apkalbos už nugaros, žavėjimasis į akis
18. Viešas žeminimas
19. Agresija
20. Nuobodulys
21. Visada turi tau užduočių
22. Manipuliavimas
23. Temos keitimas vengiant atsakomybės
24. Pakeltas balso tonas, intonacija
25. Terminuoti gasdinimai
26. Emocinis šantažas sukeliant kaltę, baimę ir pyktį.
27. Pasakų sekimas
28. Tylos bausmė
29. Pasyvi agresija
30. Asmeninių ribų sumažinimas ar nepaisymas.
Ir paskutinis dalykas, kaip ir bet kurią psichologinę knygą, verta skaityti kritiškai reflektuojant autorės mintis. Atsirenkant ir apmąstant, kas man atpažįstama, tinka, gali padėti. Nes jokia knyga negali išspręsti sutuacijos už tave. Bet ji tikrai gali tapti pastiprinimu, kažką keisti ar bent jau suprantant, kas su manim vyksta, nes tai irgi gyjimo ir ėjimo iš situacijos dalis. Ypač, jei šalia nėra artimo žmogaus ar specialisto, kam galėtum išsipasakoti. Nors pokalbis su kitu(-ais) turbūt šį procesą paspartintų. Ir dar šią knygą turbūt verta rekomenduoti ne tik tiems, kurie susidūrė su kraštutinėmis, aštriomis situacijomis, kaip galėtume įsivaizduoti (pvz. priklausomybės ir emocinis smurtas, fizinis + emocinis smurtas, neištikimybė +...). Manau, kad jei gyvenime dar nesate nei karto susidūrę su panašiom situacijom, o santykiai su jūsų šeima, antrąja puse, draugais ir kolegomis yra geri, tai dar nereiškia, kad nesusidursite, o jei ir taip, tikiu, kad rasite, ką iš šios knygos paisiimti ir kaip tik dar labiau sustiprinti esamus santykius.
October 21, 2022
Skaičiau knygą asmeninėms žinioms, tačiau viskas pasirodė gana paviršutiniška. Žmogus ieškantis pagalbos literatūroje visa tai galėtų atrasti internete, nes autorės mintys neturi per daug asmeninio gylio.
March 15, 2023
Man atrodo, kad knyga pirmiausia skirta tai, kuri papuolusi į emocinio smurto santykį ir ieško, nuo ko pradėti bristi iš visos susidariusios situacijos. Tada visi sakiniai ir paraginimai truputį kitoje šviesoje suskamba, nebeatrodo nei per skambūs, nei paviršutiniški. Ir pradžiai ji tikrai nėra bloga ar netinkama, tik vis tiek norisi pridėti - specialistų pagalba ir parama gali būti ir reikalinga, ir vertinga, todėl nereikia visko užsikrauti pačiai sau.
October 20, 2020
Lengva, niekuo neapkraunanti knyga apie moteris patiriančias emocinį smurtą. Knygoje apstu realių žmonių patirčių bei išgyvenimų. Autorė apžvelgia kaip emocinis smurtas pasireiškia santykiuose, šeimoje bei darbe. Taip pat, nors ir glaustai, paliečiama vaikystėje patirtų traumų tema.
Autorė nėra psichologė, tad knyga kiek linksta į saviugdos temą, joje yra pratimų ir testų savianalizei, o pagrindinis tikslas padėti moteriai atsikratyti emocinio smurto ir judėti toliau. Tiesa, kaip rodo realybė, daugumai moterų panašios knygos nepadeda, nes aprašomus įvykius čia atpažins daugelis jų. Stebuklingų metodų čia neaptikome ir kuo ši knyga išskirtinė nuo šimtų kitų neaišku, tačiau, neabejotinai kažkam gali būti be galo veiksminga ir gal net gera dovana draugei, kurios santykiai iš šalies atrodo toksiški.
Autorė nėra psichologė, tad knyga kiek linksta į saviugdos temą, joje yra pratimų ir testų savianalizei, o pagrindinis tikslas padėti moteriai atsikratyti emocinio smurto ir judėti toliau. Tiesa, kaip rodo realybė, daugumai moterų panašios knygos nepadeda, nes aprašomus įvykius čia atpažins daugelis jų. Stebuklingų metodų čia neaptikome ir kuo ši knyga išskirtinė nuo šimtų kitų neaišku, tačiau, neabejotinai kažkam gali būti be galo veiksminga ir gal net gera dovana draugei, kurios santykiai iš šalies atrodo toksiški.
December 26, 2020
Autorė knygoje vis pabrėždavo, kad knyga skirta moterims kurios patyria emocinį smurtą šeimoje, darbe, kurios yra “dugne”, kurios yra emocinių smurtautojų aukomis, kad perskaičius knygą galima pagyti. Asmeniškai man, knygoje pateikta informacija nera aktuali, dėl to knygos nerekomenduočiau. Bet nemanau, kad moterys kurios patyrią emocinį smurtą kasdien galėtų pagyti nuo perskaitytos informacijos..
January 16, 2023
Kaip man patiko ši knyga! 🤍
Labai labai padėjo susidėti taškus ant “i”. Kas ieškote knygos kaip atpažinti emocinį smurtą ir taip pat toksiškus sau žmones, draugus, tėvus, bendradarbius, antrą pusę - tai ši knyga tikrai padės jums! ❤️🙏🏼
Kiek daug joje atradau visko! Tiek patraipų išsisaugojau.
Knyga keliauja į mano lentyną atgal nes ji bus atsiversta ne kartą. 👏🏼
Šaunuolė autorė! Labai gražiai dėsto mintis, ir nevynioja į vatą, viską tiesiai šviesiai! 💪🏻
Ir ačiū už drąsą! 🤍
Labai labai padėjo susidėti taškus ant “i”. Kas ieškote knygos kaip atpažinti emocinį smurtą ir taip pat toksiškus sau žmones, draugus, tėvus, bendradarbius, antrą pusę - tai ši knyga tikrai padės jums! ❤️🙏🏼
Kiek daug joje atradau visko! Tiek patraipų išsisaugojau.
Knyga keliauja į mano lentyną atgal nes ji bus atsiversta ne kartą. 👏🏼
Šaunuolė autorė! Labai gražiai dėsto mintis, ir nevynioja į vatą, viską tiesiai šviesiai! 💪🏻
Ir ačiū už drąsą! 🤍
February 4, 2023
Paviršutiniška analizė. Nesužavėjo, neįtraukė, neįtikino.
Nepatinki sau, nepatinka kolegos/antra pusė/draugai/kaimynai... ieškok ,,atpirkimo ožio"(ne ne, ne savyje kapstykis, o savo vaikystėje). Dėl visko kalta- vaikystė 🙈
Nesutinku su autore, bet ...knygos dar neparašiau 😂
P.S. Ar gali žmogaus raidos etape nebūti vaikystės? Juk visos bėdos, anot autorės, iš vaikystės...bent man toks įspūdis, perskaičius tą knygą.
Nepatinki sau, nepatinka kolegos/antra pusė/draugai/kaimynai... ieškok ,,atpirkimo ožio"(ne ne, ne savyje kapstykis, o savo vaikystėje). Dėl visko kalta- vaikystė 🙈
Nesutinku su autore, bet ...knygos dar neparašiau 😂
P.S. Ar gali žmogaus raidos etape nebūti vaikystės? Juk visos bėdos, anot autorės, iš vaikystės...bent man toks įspūdis, perskaičius tą knygą.
January 20, 2020
Puiki knyga besidomintiems psichologija, įsisenėjusiomis vaikystės patirtimis, trukdančiomis gyventi suaugus, na ir, žinoma, patyrusiems emocinį smurtą. Rekomenduoju :)
October 20, 2024
Labai patiko. Kas bijo pripažinti sau, kad santykiai, šeimos santykiai yra toksiški - puiki pradžia :)
July 10, 2023
Labai patiko ši knyga
Displaying 1 - 11 of 11 reviews