Visų pirma norisi pasakyti, kad tai viena iš sunkiausių mano skaitytų knygų. Tikrai buvo nemažai tokių momentų, kai sunku buvo skaityti ir nekūkčioti. Tai, kas įvyko tą lemtingą rugsėjo 11tą dieną, buvo didžiulė tragedija. Tai buvo didžiulis nusikaltimas prieš žmoniją ir taiką.
Skaitydamas šią knygą, gali bent šiek tiek geriau suprasti ką patyrė ir išgyveno Pasaulio prekybos centre tą dieną dirbę žmonės. Kai kurių istorijos yra tikrai neeilinės ir herojiškos, o kai kuriems tiesiog velniškai pasisekė (niekada neatsakykit ilgesnio pasivaikščiojimo savo auksaspalviams retriveriams, nes tai gali išgelbėti jūsų gyvybę).
Ugniagesių gelbėtojų, policininkų ir kitų gelbėjimo operacijose dalyvavusių asmenų istorijos yra visai kitas reikalas. Tie žmonės, suprasdami gresiantį pavojų, besąlygiškai stengėsi išgelbėti kuo daugiau nekaltų gyvybių (neretai patys tapdami aukomis). Tai yra verta kuo didžiausios pagarbos (tiek žmonės, tiek jiems talkinusiems keturkojams).
Na o paskutinė knygos dalis buvo apie viso to košmaro vykdytojus. Skaitant apėmė de javu jausmas, nes viskas taip šabloniška ir girdėta per Europoje įvykdytus išpuolius: dauguma jų buvo normalūs, net išsilavinę žmonės arba besimėgaujantys vakarietiškais malonumais charizmatiški jaunuoliai. Tačiau kažkuriuo gyvenimo etapu pateko ne į tą draugiją ir tapo kažkokių vadų, nenorinčių teptis rankų, marijonetėmis. Iš dalies, jie taip pat buvo šios beprotybės aukos. Tikrai baugu, kad radikaliai pateiktos religinės tiesos gali šitaip sujaukti protą žmonėms, kurie turėjo pomėgių, mokėsi, mylėjo ir iš esmės buvo tokie patys, kaip mes visi.
Žmonėms derėtų išmokti būti platesnio akiračio, mažiau verinti kitus pagal religiją, tautybę, socialinę padėtį ar kitus nesvarbius dalykus. Visų pirma visi mes esame žmonės ir esame lygūs. Kai tai bus suvokta, nebeliks ir tokių aktų prieš žmoniją.
Na o ši diena tikrai niekada nebus pamiršta. Su visa pagarba visiems tiems tūkstančiams žuvusiųjų, ilsėkitės ramybėje.