1986 metų balandžio 26-oji, 01.23.7 – 01.23.50. Trys sekundės, po kurių pasaulis jau niekada nebebuvo toks, koks iki tol. SUGRĮŽTI Į ČERNOBYLĮ – unikali knyga, kurią būtina perskaityti visiems. Joje – lietuvių, išgyvenusių ir padėjusių likviduoti Černobylio katastrofą, autentiški prisiminimai + tiksli įvykių chronologija su iliustracijomis ir ekskliuzyvi ištrauka iš būsimos Skirmanto Pabendinsko knygos ISTORIJOS, KURIŲ JUMS NEPAPASAKOJAU.
Galingas sprogimas, nugriaudėjęs tą lemtingą naktį Černobylio AE, pakeitė tūkstančių žmonių likimus, nusinešė daugybę gyvybių ir sukėlė milžiniško masto ekologinę katastrofą. Taikus atomas dėl žmonių neatsakingumo ir nežinojimo ar tiesiog biurokratijos ir baimės pažeisti sovietinės sistemos taisykles virto pavojingiausiu priešu.
Nors po beveik 34 metų gamta sugebėjo išsigydyti žaizdas, padarytas radiacijos, daugybę žmonių jos nuvarė į kapus, o dar daugiau tebesigydo savo skaudulius ir šiandien. Ypatingai juos jaučia tie, kurie – vieni savo noru, kiti – priversti – dirbo, likviduojant sprogimo pasekmes. Tarp beveik 600 000 žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos padarinius, buvo ir 7000 lietuvių. Dalies jų jau nėra gyvųjų tarpe. Kaip vyko avarijos padarinių likvidavimas, kokius skaudulius jie slėpė daugybę metų, kaip susiklostė kai kurių iš jų gyvenimai – devynių autentiški pasakojimai černobyliečių lūpomis bei svarbiausių faktų apie avariją apžvalga knygoje SUGRĮŽTI Į ČERNOBYLĮ.
Specialus priedas viduje! Prisiminimai apie tai, kaip buvo statoma Ignalijos elektrinė ir neišdildomi įspūdžiai radioekologiniame draustinyje po 30 metų skyriuje PLIKOMIS RANKOMIS UŽ KASETĖS iš būsimos garsiojo žurnalisto Skirmanto Pabedinsko knygos ISTORIJOS, KURIŲ JUMS NEPAPASAKOJAU (bus išleista 2019 lapkritį).
Jeigu Jums patiko knygos HBO serialas „Černobylis“, privalote perskaityti ir knygą SUGRĮŽTI Į ČERNOBYLĮ!
Besidomintiems istorija- patiks. Pati pradžia- faktai,istorija, įvykių eiga ganėtinai nuvalkiota,nes daug kur skaityta, pagerina situaciją labai daug fotografijų- jas kaip į istorinį įvykių fiksavimą žiūrėti žymiai įdomiau. Kas labiausiai sujaudino? Tai šiame košmare dalyvavusiųjų žmonių atsiminimai. Jie gąsdina,jaudina ir sukrečia. Pačią knygą galima vertinti įvairiai. Visas žvaigždutes daviau tik dėl atsiminimų ir pasakojimų bei vietos fotografijų. Kitu atveju tebūčiau davusi tik dvi.
Wonderful book about Lithuanians working at Chernobyl's Zone. This book echoes "Voices from Chernobyl" because these are stories of people who were there, who helped clean and contain the aftermath and what happened to them afterwards. These are not easy stories to tell, many men in this book share same sentiment - Lithuanian government doesn't care about them, those who went there, those who received sometimes horrifying amounts of radiation, who did it because "who else if not them". This book is interesting but also it is sad, because this tragedy still sends ripples through the world via stories of workers, liquidators, survivors and those who weren't as lucky. "Return to Chernobyl" should be translated to English (at least) for everyone to hear these voices that are not very loud, but rather quiet yet dignified.
Kadangi mažas knygos formatas ir daug iliustracijų, knygą perskaičiau labai greitai. Visgi, tikėjausi kur kas įdomesnio turinio. Galbūt ne tiek turinys, kiek pateikimo stilius pasirodė toks atmestinas. Neskaityčiau antrą kartą, nors tikrai tikiu, kad pateiktos žmonių istorijos yra iš tiesų labai įdomios ir vertos dėmesio.
Taip pat yra kelios klaidelės bei netikslūs aprašymai, kurie glumina. Jei jau skaityti, tai ,,Černobylio malda”. Daug atviriau ir giliau aprašoma visa situacija. O pati autorė su dideliu rūpesčiu surinkusi žmonių liudijimus.
Tema skaudi, įdomi, tačiau neišplėtota. Neapleidžia „mėgėjiškos žurnalistikos“ jausmas. Visgi, duodu tris žvaigždutes už bandymą ne tik nušviesti kiek detalesnę įvykių eigą, bet ir pateikti žmonių atsiminimus.
Jeigu tikitės jausmingos, už širdies griebiančios istorijos- čia to nebus. Suvalgiau greitai (per porą valandų), nes man tokie visokie dalykai nu negaliu, kaip labai įdomu. Tačiau šioje knygoje, nors ir įdomiai skaitėsi, šiek tiek pritrūko, jog galėčiau įvertinti maksimumu- šiek tiek sausokai pateikta. Kaip ir sakiau, knyga nėra jausminga, nesitaiko į skaitytojo emocionalumą. Plačiau viskas tik gale, kur jau yra pasakojami keli černobyliečių pasakojimai. Bet ir šie buvo aprėpiami paviršutiniškai- ką veikė, kas nutiko, kokius sprendimus priėmė ir kaip į juos reagavo kiti, bei jų pamąstymai, kodėl viskas vyko būtent taip. Taigi pati tema knygos man yra labai aukštoj kartelėj, visos iliustracijos irgi pakelia įvertinimą, tačiau pats istorijos pateikimas šiek tiek tą įvertinimą numuša.
Knyga pakankamai trumpa; daug nuotraukų iš zonos, istorijos aprašymų, autorės komentarų. Černobyliečių atsiliepimų tik pusė knygos, gal mažiau. Tikėjausi kad knyga bus kaip Svetlanos A. 'Černobylio malda'. Deja, palyginus šios knygos žurnalistė atrodė labai paviršutiniška, niekada neužmezgė tikro žmogiško ryšio su interviu dalyviais, dėlto kai kurios įdomios istorijos nutrūko per anksti.
Vis dėlto buvo įdomu pamatyti, kiek daug žmonių iš Lietuvos tai palietė. Žmones iš įvairių miestų ir visuomenės sluoksnių, su labai skirtingais išgyvenimais, patirtais būnant zonoje. Buvo gėda perskaityti kad Lietuvos valdžia šiais žmonėmis nenori rūpintis, jog jų darbas ir savo kūnų aukojimas ne vien tik Ukrainą, bet ir Lietuvą, ir Europą apsaugojo.
Jei skaitėte "Černobylio malda" ir norite daugiau, ši knyga tiktų, bet jei norite perskaityti tik vieną knygą apie išgyvenimus Černobylyje, reikėtų skaityti Svetlanos knygą.
Jeigu realiai, tai be abejonės prasčiausia mano skaityta knyga šia tema.
Vienintėlė įdomi knygos vieta- žmonių atsiminimai. Bet ir jie man pasirodė labai “pritempti”.
Istorija, prologas ir visa kita parašyti daug negalvojant, nežinomus dalykus tiesiog išgalvojant arba apeinant. Tik tiek, kad knyga pakankamai greitai skaitosi, čia gal ir pliusas, nes jeigu su tokiais faktais tektų užtrukti ilgiau, tai po pastarųjų knygų apie Černobylį pasidarytų šiek tiek pikta.
Trumpai tariant- knyga labai paviršutiniška, tačiau domintis šia tema perskaityti galima.
Nors ir buvo nemažai mėgėjiškos žurnalistikos vietų, tačiau patiko nuotraukų gausa ir černobyliečių prisiminimai. Kai kur daug išplėtota apie pačius cheminius ir fizinius veiksnius, radiologiją, techninius įrenginius kas paprastam/neišmanančiam tos srities žmogui buvo tiesiog neįdomu ir nuobodu.
" Pardavinėja bobutė turguje obuolius. Greta padėtas užrašas : "Iš Černobilio". Praeina turgaus vadybininkas ir pataria prekeivei : "Nuimk tą užrašą, niekas iš tavęs radioaktuvių obuolių nepirks." O bobutė jam atsako: " Klysti, vaikeli, pirks: kas - žmonai, kas -uošviai, o kas - viršininkui." "
✔1986 metų balandžio 26-oji, 01.23.47 – 01.23.50. Trys sekundės, po kurių pasaulis jau niekada nebebuvo toks, koks iki tol.
✔Galingas sprogimas, nugriaudėjęs tą lemtingą naktį Černobylio AE, pakeitė tūkstančių žmonių likimus, nusinešė daugybę gyvybių ir sukėlė milžiniško masto ekologinę katastrofą.
✔ Nors žaizdas, padarytas radiacijos, gamta po beveik 34 metų gamta sugebėjo išsigydyti, daugybę žmonių ji nuvarė į kapus, o dar daugiau tebesigydo savo skaudulius ir šiandien.
✔ Ypatingai juos jaučia tie, kurie - vieni savo noru, kiti – priversti - dirbo, likviduojant sprogimo pasekmes.
✔Įvykus avarijai, Černobilis visam pasauliui neteko savo kaip geografinio termino prasmės. Jis tapo skausmo ir mirties simboliu.
✔Černobilis parodė, kad radiacijai nėra svarbi žmogaus rasė, tautybė ar lytis, neegzistuoja valstybių teritorijos, politinės santvarkos ar muitinės postai.
✔Radiacija šluoja visus ir viską iš eilės, nedarydama niekam protekcijos.
✔ Tarp beveik 700 000 žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos padarinius, buvo ir 7000 lietuvių. Dalies jų jau nėra tarp gyvųjų.