What do you think?
Rate this book
Šiltnamis
Šešiolikmetis Elvinas kartu su tėčiu ir mažąja sesute Elze gyvena uždarame pasaulyje, vienkiemyje vidury milžiniško kukurūzų lauko, į kurį nukrito meteoritas. Prižiūrėti laukus ir šiltnamį – tokia šio jauno vaikino kasdienybė. Įveikti nuobodulį jam padeda knygos ir muzika iš tėčio įrašų kolekcijos. Tačiau visados kažko trūksta. Sėdėdamas ant daržinės stogo ir stebėdamas praskrendančius lėktuvus Elvinas pajunta nenumaldomą norą ištrūkti ir pradėti naują gyvenimą.
Slenkančias dienas netikėtai praskaidrina į kaimą atsikrausčiusi raudonplaukė Luka, su kuria Elvinas patiria tai, ko dar niekada anksčiau nebuvo patyręs. Tačiau su Lukos atėjimu prasideda ir nauji išbandymai, kuriuos jiedviem teks atlaikyti.
Slenkančias dienas netikėtai praskaidrina į kaimą atsikrausčiusi raudonplaukė Luka, su kuria Elvinas patiria tai, ko dar niekada anksčiau nebuvo patyręs. Tačiau su Lukos atėjimu prasideda ir nauji išbandymai, kuriuos jiedviem teks atlaikyti.
- GenresContemporary
208 pages, Paperback
First published November 2, 2019
2 people are currently reading
45 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 24 of 24 reviews
February 21, 2020
Mane labai stebina tai, kad mano skaitomų knygų sąraše vis dažniau atsiduria lietuvių autorių kūriniai. Džiaugiuosi, kad įpročiai keičiasi. Smagu ir tai, kad kol kas netenka jais nusivilti. ⠀
⠀
Šiltnamį vakar atsiverčiau netyčia, tvarkydama knygų lentyną. Planavau akimis permesti kelis puslapius, bet atsitiko taip, kad nepastebimai dingo ketvirtis knygos. Trys prisėdimai ir jau vakare užverčiau paskutinį puslapį.⠀
⠀
Elvinas su tėčiu ir sesute Elze gyvena vienkiemyje, apsuptame kukurūzų lauko. Čia jis be didelio entuziazmo padeda tėvui atlikti ūkio darbus. Mokykloje ne ką geriau - tylus ir uždaras jaunuolis čia sulaukia tik siaubingų patyčių. Vakarais sėdėdamas ant daržinės stogo jis svajoja pabėgti ir pradėti naują gyvenimą. Toliau nuo tėvo, su kuriuo neturi jokio ryšio, nuo kukurūzų lauko ir pilkos kasdienybės. ⠀
⠀
Netikėtai Elvino gyvenime atsiranda mergina vardu Luka. Palengva užsimezga jausmai ir gyvenimas pagaliau nusidažo ryškesnėmis spalvomis. Širdį stipriau plakti verčiantys prisilietimai, pirmas suartėjimas ir pokalbiai ant stogo iki paryčių. Pirma, protą jaukianti meilė ir dažnai neapgalvoti sprendimai, kaip įprasta, nelieka be padarinių. Taip ilgai laukta laimė pradeda slysti iš pirštų...⠀
⠀
Visas kūrinys primena dienoraštį. Elvinas dalijasi savo jausmais, išgyvenimais ir potyriais. Knygoje susipina viskas: laimė, jaudulys, depresija, svajonės, prievarta, nežinomybė, artumo stoka tarp tėvo ir sūnaus, nusivylimai ir netektys.. Pirma knygos pusė taip stipriai įtraukė ir buvo įdomu, ar autoriui pavyks intrigą ir mano susidomėjimą išlaikyti iki galo. Gaila, bet pabaiga neįtikino. Per daug suskubėta? Šabloniška ir kažkur jau skaityta? Turbūt. Didelių apmąstymų užvertus paskutinį puslapį irgi nesukėlė. ⠀
⠀
Bet kokiu atveju labai džiaugiuosi, kad lietuviai rašo. Ne tik popsą, myliu - nemyliu serijos skaitalus, bet bando kabinti ir jautresnes, bei ne visada šviesias temas. Tikiuosi, dar teks pamatyti ir kitų Vytauto kūrinių. ⠀
⠀
Šiltnamį vakar atsiverčiau netyčia, tvarkydama knygų lentyną. Planavau akimis permesti kelis puslapius, bet atsitiko taip, kad nepastebimai dingo ketvirtis knygos. Trys prisėdimai ir jau vakare užverčiau paskutinį puslapį.⠀
⠀
Elvinas su tėčiu ir sesute Elze gyvena vienkiemyje, apsuptame kukurūzų lauko. Čia jis be didelio entuziazmo padeda tėvui atlikti ūkio darbus. Mokykloje ne ką geriau - tylus ir uždaras jaunuolis čia sulaukia tik siaubingų patyčių. Vakarais sėdėdamas ant daržinės stogo jis svajoja pabėgti ir pradėti naują gyvenimą. Toliau nuo tėvo, su kuriuo neturi jokio ryšio, nuo kukurūzų lauko ir pilkos kasdienybės. ⠀
⠀
Netikėtai Elvino gyvenime atsiranda mergina vardu Luka. Palengva užsimezga jausmai ir gyvenimas pagaliau nusidažo ryškesnėmis spalvomis. Širdį stipriau plakti verčiantys prisilietimai, pirmas suartėjimas ir pokalbiai ant stogo iki paryčių. Pirma, protą jaukianti meilė ir dažnai neapgalvoti sprendimai, kaip įprasta, nelieka be padarinių. Taip ilgai laukta laimė pradeda slysti iš pirštų...⠀
⠀
Visas kūrinys primena dienoraštį. Elvinas dalijasi savo jausmais, išgyvenimais ir potyriais. Knygoje susipina viskas: laimė, jaudulys, depresija, svajonės, prievarta, nežinomybė, artumo stoka tarp tėvo ir sūnaus, nusivylimai ir netektys.. Pirma knygos pusė taip stipriai įtraukė ir buvo įdomu, ar autoriui pavyks intrigą ir mano susidomėjimą išlaikyti iki galo. Gaila, bet pabaiga neįtikino. Per daug suskubėta? Šabloniška ir kažkur jau skaityta? Turbūt. Didelių apmąstymų užvertus paskutinį puslapį irgi nesukėlė. ⠀
⠀
Bet kokiu atveju labai džiaugiuosi, kad lietuviai rašo. Ne tik popsą, myliu - nemyliu serijos skaitalus, bet bando kabinti ir jautresnes, bei ne visada šviesias temas. Tikiuosi, dar teks pamatyti ir kitų Vytauto kūrinių. ⠀
June 27, 2022
Labai labai patiko.
Knyga, kuri turi daug užslėptų minčių, neišsakytų sakinių po eilutėmis. Yra tik kelios vietos kurias gali paskirti tik jaunimui... Bet visumoje, knygoje kalbama apie depresiją, manau labai aktuali kiekvienam tema, ypač paaugliam...Paliečiama ir labai graži tema - pirmoji, negęstanti meilė. Viskas taip tyra ir gražu...
Mane ši knyga labai palietė savo buitiškumu, žemiškumu, šiltumu, jautrumu, liūdesiu, jausmų išskirtinumu.
Vertinu 10/10
Knyga, kuri turi daug užslėptų minčių, neišsakytų sakinių po eilutėmis. Yra tik kelios vietos kurias gali paskirti tik jaunimui... Bet visumoje, knygoje kalbama apie depresiją, manau labai aktuali kiekvienam tema, ypač paaugliam...Paliečiama ir labai graži tema - pirmoji, negęstanti meilė. Viskas taip tyra ir gražu...
Mane ši knyga labai palietė savo buitiškumu, žemiškumu, šiltumu, jautrumu, liūdesiu, jausmų išskirtinumu.
Vertinu 10/10
May 21, 2020
Turbūt tai viena iš ne daugelio lietuvių autorių knygų, kurios nustebina, sužavi, sujaukia protą ir ilgai nežinai, kaip vertinti. Deja, dėl pradžios, tai nebus max įvertinimas, nors pabaiga ir stipri.
Paauglys su savo sesute ir tėčiu (su kuriuo ne itin geri santykiai), palikti mamos, gyvena ūkyje, kuriame augina kukurūzus. Jų visų gyvenimas- atsiskyrėliškas, mat toli miestas, gyventojų čia ne daug: namus suma kukurūzų laukas ir miškas. Dėl to paaugliui Elvinui yra ypač sunku- neturi su kuo bendrauti, o mokykloje (kas visiškai nestebina) vien patyčios.
Kukurūzų lauką "paženklina" meteoritas, o į kaimą, visai netoli Elvino, atsikrausto gyventi raudonplaukė, Elvino bendraamžė, Luka. Atrodo, gyvenimas turėtų pradėti sektis, tačiau čia užgriūva naujų sunkumų ir jie paliečia vaikiną taip, jog priima vieną baisiausių sprendimų.
O čia noriu padėkoti autoriui V. Varaniui, jog paliečia tą skaudžią temą, problemą, apie kurią pradėjus kalbėti žmonės nusisuka, keičia temą ir tiesiog nenori girdėti, o ką jau kalbėti apie bandymą suprasti tuos žmones, kurie bandė pasirinkinkti arba tiesiog pasirinko mus palikti.
Turbūt vieni garsiausių žodžių "Ir nutiko gyvenimas..." šiai knygai labiausiai tinka, nes joje viskas tikra, nėra nieko suvaidinto, saldaus, viskas sunku, nesuprantama- lygiai taip, kaip gyvenime ir būna- niekada nežinai, kada kas gali nutikti.
Nors pradžioje svarsčiau ir numesti knygą nepabaigtą, džiaugiuosi, jog to nepadariau, nors tai paskatino tik nedidelis puslapių skaičius. Visą knygą tvyrojęs Elvino noras ištrūkti, pamatyti pasaulį, priminė dar visai nesenai buvusią mane, kuomet ir pati svajojau kuo greičiau ištrūkti iš savo gimtųjų namų. O tai, kokios temos liečiamos knygoje- (tikrai ne visos) mažiau ar daugiau yra palietusios ir mane, tad galbūt dėl to po visko teko ilgokai pabūti su savo mintimis ir atsigauti, pergalvoti knygą ir tai, kaip noriu ją vertinti.
Paauglys su savo sesute ir tėčiu (su kuriuo ne itin geri santykiai), palikti mamos, gyvena ūkyje, kuriame augina kukurūzus. Jų visų gyvenimas- atsiskyrėliškas, mat toli miestas, gyventojų čia ne daug: namus suma kukurūzų laukas ir miškas. Dėl to paaugliui Elvinui yra ypač sunku- neturi su kuo bendrauti, o mokykloje (kas visiškai nestebina) vien patyčios.
Kukurūzų lauką "paženklina" meteoritas, o į kaimą, visai netoli Elvino, atsikrausto gyventi raudonplaukė, Elvino bendraamžė, Luka. Atrodo, gyvenimas turėtų pradėti sektis, tačiau čia užgriūva naujų sunkumų ir jie paliečia vaikiną taip, jog priima vieną baisiausių sprendimų.
O čia noriu padėkoti autoriui V. Varaniui, jog paliečia tą skaudžią temą, problemą, apie kurią pradėjus kalbėti žmonės nusisuka, keičia temą ir tiesiog nenori girdėti, o ką jau kalbėti apie bandymą suprasti tuos žmones, kurie bandė pasirinkinkti arba tiesiog pasirinko mus palikti.
Turbūt vieni garsiausių žodžių "Ir nutiko gyvenimas..." šiai knygai labiausiai tinka, nes joje viskas tikra, nėra nieko suvaidinto, saldaus, viskas sunku, nesuprantama- lygiai taip, kaip gyvenime ir būna- niekada nežinai, kada kas gali nutikti.
Nors pradžioje svarsčiau ir numesti knygą nepabaigtą, džiaugiuosi, jog to nepadariau, nors tai paskatino tik nedidelis puslapių skaičius. Visą knygą tvyrojęs Elvino noras ištrūkti, pamatyti pasaulį, priminė dar visai nesenai buvusią mane, kuomet ir pati svajojau kuo greičiau ištrūkti iš savo gimtųjų namų. O tai, kokios temos liečiamos knygoje- (tikrai ne visos) mažiau ar daugiau yra palietusios ir mane, tad galbūt dėl to po visko teko ilgokai pabūti su savo mintimis ir atsigauti, pergalvoti knygą ir tai, kaip noriu ją vertinti.
July 2, 2020
Susiskaitė labai įdomiai ir lengvai ši knyga. Perskaičiusi vis mintimis grįžtu prie šios istorijos. Septyniolikmetis Elvinas dienoraštyje pasakoja savo kelių mėnesių įvykius. Jo emocijų amplitudė svyruoja nuo begalinės meilės ir laimės, iki tokios pačios begalinės nevilties. Ši istorija apie tai, kad kitų žmonių priimti sprendimai gali labai lengvai sugriauti kito žmogaus laimę, įstumti į giliausią emocinę duobę, sukelti grandininę reakciją.
July 22, 2021
Nesiruošiau skaityti šios knygos, bet atsiliepimų prisiskaičiau visokių ir galų gale nusprendžiau susidaryti savo nuomonę.
Pačioje pradžioje lyg ir bandė užkabinti su tuo, kad vėl kažkas kažką pasiėmė. Tam kartui užkabino, bet kai nepžįstame veikėjų, tas kabliukas užkabins neilgam.
Užkliuvo tai, kad Elvinas knygos pradžioje prisistatė. Geriau, kad tai išryškėtų knygos eigoje ir skaitytojas pats iš detalių susidarytų bendrą vaizdą.
Iš Selendžerio supratau, kad veiksmas, matyt, vyksta kur nors Amerikoje. Aišku, Lietuvoje jo kūrinys taip pat yra programoje, bet labiau tikėtina, kad veiksmas vyksta Amerikoje. Tik cepelinai priminė Lietuvą.
Klišė, jog Luka atsisėdo prie jo ir vėliau jie taps bičiuliais. Galėjo prisėsti kur nors kitur.
Luka iš karto Elvinui atskleidė savo šeimos paslaptis. Ar jai nebuvo gėda? Nejauku? Pasakoti šeimos paslaptis pirmam sutiktam pažįstamam. Pritempta. Dar pritemptas buvo klausimas apie likimą. Toks iš oro. Lyg tam, kad sužadintų Elvino mintis tam tikru klausimu.
Daug veiksmo buvo su patyčiomis. Įtempta vieta, negalėjau atsiplėšti nuo knygos. Gražiai užbaigta, kad niekas, nei Elvinas, nei jo tėvas, nieko nesakė ir be žodžių suprato.
Elvino ir Lukos sugulimas buvo netikėtas, gal kiek per greitas. Susipažino kovo pradžioje ir birželio pradžioje jau...
Turėčiau įsižeisti, jog pagrindinis veikėjas mano, kad išmaniaisiais telefonais besinaudojantys žmonės yra nevykėliai, nes taip pat esu priklausoma nuo savo telefono, tačiau neįsižeidžiu. Matosi, kad Elvinas yra sužeistas, jaučiasi silpnesnis, nes jį vadino kaimiečiu, kas yra nuvertinimas, todėl norėdamas pasijusti stipresnis išsilieja ant į mobiliuosius telefonus akis įkišusių paauglių. Elvinas šiuo klausimu mato tik juodą ir baltą. Net kyla šypsena.
Ko jau ko, bet nekenčiu rutinos aprašymų. Visas tas sąrašas, kas kada ką veikia, kelintą valandą keliasi... Nepatiko ir tiek. Tekstas nuo to netapo blogesnis.
Sunki knyga. Tokia negatyvi, tamsi, pesimistinė... Dabar man akivaizdu, kodėl dauguma nenorėjo jos rekomenduoti kitiems. Šią knygą pats turi surasti tas, kuriam jos reikia. Gal ką ir supurtė iki sielos gelmių... Tikrai ne mane.
Visas veiksmas buvo nuspėjamas - jokių netikėtų siužeto posūkių. Tik netektys, mirtys, neatsakyti klausimai...
Kodėl kai kurie rašytojai mano, kad reikia aprašyti, kas blogiausia ir tarsi šnibždėti skaitytojui - nedaryk taip, nedaryk ir galų gale pabaigti istoriją toje vietoje, kur jie nusprendžia pasikeisti, atsiversti naują lapą? O gal geriau parodyti, kaip veikėjas pakyla iš tamsos? Šiek tiek pozityvumo tikrai įkvėptų skaitytoją, kuris nori pasikeisti į gerą.
Knyga kaip ir nebaigta - neaiškus Lukos likimas, kas ten buvo su tuo meteoritu ir ar tai, ką mokė tėvas pravers Elvinui. Galų gale, ką Elvinas suprato? Per anksti norėjo paragauti gyvenimo? Ar jis to gailisi? Toks jausmas, kad Luka to gailisi labiau. Lyg ir pradėjo temą apie išmaniasias technologijas, bet paliko. Lyg pradėjo temą apie patyčias, bet metė. Lyg pradėjo temą apie santykius su tėvu, bet jis mirė ir nieko neišsiaiškino. Lyg ir pradėjo temą apie abortą, bet neapsisprendė ir metė. Lyg ir pradėjo temą apie rūkymą, bet ta tema išnyko su Luka. Susidaro klaidinga iliuzija - Elvinas stumia ant žmonių, kurie įbedę akis į telefonus ir neparagauja realybės. Paragavai, Elvinai? Tavo 17-metė mergina nėščia, jūs traukėte žolę, tu bandei nusižudyti... Tokią realybę turėjai minty? Suprantu, pagrindį veikėją užgriuvo bėdos, besididžiuodamas tuo, kad gali paragauti realybės ir yra kaimietis, persistengė. Galų gale ar ką suprato iš viso šito? Nepanašu, kad suprato.
Pabaigoje širdį nutvelkė, kai bandė pasimatuoti tėvo batus. Galbūt gražiausia akimirka visoje knygoje. Visa kita... Tamsu, šalta, niūru. Antrą kartą tokios knygos neskaityčiau.
Pačioje pradžioje lyg ir bandė užkabinti su tuo, kad vėl kažkas kažką pasiėmė. Tam kartui užkabino, bet kai nepžįstame veikėjų, tas kabliukas užkabins neilgam.
Užkliuvo tai, kad Elvinas knygos pradžioje prisistatė. Geriau, kad tai išryškėtų knygos eigoje ir skaitytojas pats iš detalių susidarytų bendrą vaizdą.
Iš Selendžerio supratau, kad veiksmas, matyt, vyksta kur nors Amerikoje. Aišku, Lietuvoje jo kūrinys taip pat yra programoje, bet labiau tikėtina, kad veiksmas vyksta Amerikoje. Tik cepelinai priminė Lietuvą.
Klišė, jog Luka atsisėdo prie jo ir vėliau jie taps bičiuliais. Galėjo prisėsti kur nors kitur.
Luka iš karto Elvinui atskleidė savo šeimos paslaptis. Ar jai nebuvo gėda? Nejauku? Pasakoti šeimos paslaptis pirmam sutiktam pažįstamam. Pritempta. Dar pritemptas buvo klausimas apie likimą. Toks iš oro. Lyg tam, kad sužadintų Elvino mintis tam tikru klausimu.
Daug veiksmo buvo su patyčiomis. Įtempta vieta, negalėjau atsiplėšti nuo knygos. Gražiai užbaigta, kad niekas, nei Elvinas, nei jo tėvas, nieko nesakė ir be žodžių suprato.
Elvino ir Lukos sugulimas buvo netikėtas, gal kiek per greitas. Susipažino kovo pradžioje ir birželio pradžioje jau...
Turėčiau įsižeisti, jog pagrindinis veikėjas mano, kad išmaniaisiais telefonais besinaudojantys žmonės yra nevykėliai, nes taip pat esu priklausoma nuo savo telefono, tačiau neįsižeidžiu. Matosi, kad Elvinas yra sužeistas, jaučiasi silpnesnis, nes jį vadino kaimiečiu, kas yra nuvertinimas, todėl norėdamas pasijusti stipresnis išsilieja ant į mobiliuosius telefonus akis įkišusių paauglių. Elvinas šiuo klausimu mato tik juodą ir baltą. Net kyla šypsena.
Ko jau ko, bet nekenčiu rutinos aprašymų. Visas tas sąrašas, kas kada ką veikia, kelintą valandą keliasi... Nepatiko ir tiek. Tekstas nuo to netapo blogesnis.
Sunki knyga. Tokia negatyvi, tamsi, pesimistinė... Dabar man akivaizdu, kodėl dauguma nenorėjo jos rekomenduoti kitiems. Šią knygą pats turi surasti tas, kuriam jos reikia. Gal ką ir supurtė iki sielos gelmių... Tikrai ne mane.
Visas veiksmas buvo nuspėjamas - jokių netikėtų siužeto posūkių. Tik netektys, mirtys, neatsakyti klausimai...
Kodėl kai kurie rašytojai mano, kad reikia aprašyti, kas blogiausia ir tarsi šnibždėti skaitytojui - nedaryk taip, nedaryk ir galų gale pabaigti istoriją toje vietoje, kur jie nusprendžia pasikeisti, atsiversti naują lapą? O gal geriau parodyti, kaip veikėjas pakyla iš tamsos? Šiek tiek pozityvumo tikrai įkvėptų skaitytoją, kuris nori pasikeisti į gerą.
Knyga kaip ir nebaigta - neaiškus Lukos likimas, kas ten buvo su tuo meteoritu ir ar tai, ką mokė tėvas pravers Elvinui. Galų gale, ką Elvinas suprato? Per anksti norėjo paragauti gyvenimo? Ar jis to gailisi? Toks jausmas, kad Luka to gailisi labiau. Lyg ir pradėjo temą apie išmaniasias technologijas, bet paliko. Lyg pradėjo temą apie patyčias, bet metė. Lyg pradėjo temą apie santykius su tėvu, bet jis mirė ir nieko neišsiaiškino. Lyg ir pradėjo temą apie abortą, bet neapsisprendė ir metė. Lyg ir pradėjo temą apie rūkymą, bet ta tema išnyko su Luka. Susidaro klaidinga iliuzija - Elvinas stumia ant žmonių, kurie įbedę akis į telefonus ir neparagauja realybės. Paragavai, Elvinai? Tavo 17-metė mergina nėščia, jūs traukėte žolę, tu bandei nusižudyti... Tokią realybę turėjai minty? Suprantu, pagrindį veikėją užgriuvo bėdos, besididžiuodamas tuo, kad gali paragauti realybės ir yra kaimietis, persistengė. Galų gale ar ką suprato iš viso šito? Nepanašu, kad suprato.
Pabaigoje širdį nutvelkė, kai bandė pasimatuoti tėvo batus. Galbūt gražiausia akimirka visoje knygoje. Visa kita... Tamsu, šalta, niūru. Antrą kartą tokios knygos neskaityčiau.
This entire review has been hidden because of spoilers.
December 12, 2020
Net sunku pasakyti, ko trūksta, o gal kaip tik - per daug? Gaila, kad meteorito, slėptuvės idėjos lieka neišplėtotos, santykių dramos labai aiškios, bet tėvo virsmas neįtikinamas, na, ir tas “Šokėjos tamsoje” stilius: o davaj dabar bus dar blogiau. Sumaištis.
March 4, 2020
Būdama ganėtinai aukšto simbolinio krūvio ir prikaišiota proziškų nutylėjimų knyga atsiveria įvairioms interpretacijoms. Vis dėlto specialiai autoriaus kuriama melancholiška nuotaika, tarytum pasakojimo energija atitiktų herojaus dvasinę energiją, slopina teksto gyvybę palikdama kalbą iš principo leisgyvę. Autorinė nuovoka ir meninė pastanga kuriant slogią būseną pateisinama, tačiau šitaip „Šiltnamis“ užtroškina ir intrigą, ir sykiu skaitytoją.
February 21, 2020
Jautrios sielos kūrinys jautriai sielai. Kartu tai pagrindinė "Šiltnamo" rizika - tiems, kurie emociškai nepagaus, gali pasirodyti seklu ar mažiau įtaigu, kiek per paprasta. O mane pagavo. Ypač herojaus santykis su tėvu, kuriame, tiesą sakant, daugiau atstumo negu santykio. Knygoje pilna akcentų iš paties Vytauto gyvenimo; toks patirtinis rašymas padėjo arčiau prisileisti knygą prie savęs. Iš tikrųjų viskas ten spinduliuoja jautrumą ir pažeidžiamumą, bet galiausiai susiveda į stiprų autoriaus pareiškimą. Bijau išspoilint, tai nesakysiu kokį.
November 3, 2020
Rekomenduočiau gal labiau paaugliams, bet smagiai susiskaitė.
August 6, 2022
Pats siužetas banalus. Nieko naujo čia neradau.
November 3, 2022
Sudaužė mano širdį - 5 žvaigždutės 💔
March 23, 2020
Kad jau kilo tokia mintis artimiau susipažinti su lietuvių rašytojų literatūra, sekančią į rankas paėmėme šią trumpą knygelę. Aprašymas žadėjo romantinį kūrinį paaugliams, tačiau jau nuo pat pradžių paaiškėjo, kad autorius čia užgriebia daug įdomesnių temų kaip patyčios, socialinė atskirtis ir dažno paauglio pereinamas laikotarpis, kurį jie dažnai vadina savęs paieškomis. Idėjų daug ir gerų, bet apmaudu, kad j�� išpildymas nukentėjo.
Viena pagrindinių problemų, kuri iškart pasijaučia nuo pirmųjų sakinių, tai visiškai netikslingai perteikiama šešiolikmečio vaikino kalbos maniera, jo mintys bei pasaulis. Iki pat knygos vidurio tekstas keldavo abejonę, mat daug dažniau atrodydavo, kad sakiniai pernelyg vaikiški, dialogai per daug naivūs, o bendraklasių elgesys nei apgalvotas, nei pagrįstas kuo. Niekam ne paslaptis, jog šiuolaikinis jaunimas tikrai, kad neapsiriboja perdėm mandagiais, švariai nušlifuotais sakiniais.
Knygoje pasirodantys veikėjai labai paprasti. Jiems suteikiamos savybės tik tokios, kad galėtume atskirti, kur yra kuris (pvz, jis tylus, keistas – ji drąsi, azartiška), tačiau apart to, knygoje daugiau nieko nėra. Kiekvienas įvykis grindžiamas tik išoriniais veiksniais, fasadu, dėl ko veikėjams pritrūksta gylio. Dar viena silpnybe tampa tai, jog knyga neturi konkrečios istorijos. Vietomis itin pasijaučia, kad autorius rašo bet ką, kad tik užpildytų reikiamų puslapių skaičių. Banalios klišės, minimalistiniai sakiniai sudaro didžiąją dalį kūrinio. Štai, kad ir pradžioje užgriebiama patyčių tema, bet keliolika puslapių vėliau ši linija dingsta, istorija ima fokusuotis į visai kitus aspektus, nesuteikusi atitinkamos kulminacijos.
Neįtikinamai ir neaiškiai nupieštas Elvino motinos portretas, daug informacijos lieka už kadro, o be jos kūrinys kelia klausimų į kuriuos atsakymo pabaigoje neradęs skaitytojas nusivilia. Taip pat kiek liūdina banalus paauglių perteikimas apskritai, kai panašaus tipo kūriniuose jokia meilė neįmanoma be žolės, sekso ir liaudiškai vadinamo durniavimo. Kyla mintis, kad tai kūrinys apie kvailus paauglius, kurie žaidė ir prisižaidė, o susivokė per vėlai. Visumoje autorius potencialo turi ir galbūt ateityje išvysime geriau išbaigtų kūrinių.
Viena pagrindinių problemų, kuri iškart pasijaučia nuo pirmųjų sakinių, tai visiškai netikslingai perteikiama šešiolikmečio vaikino kalbos maniera, jo mintys bei pasaulis. Iki pat knygos vidurio tekstas keldavo abejonę, mat daug dažniau atrodydavo, kad sakiniai pernelyg vaikiški, dialogai per daug naivūs, o bendraklasių elgesys nei apgalvotas, nei pagrįstas kuo. Niekam ne paslaptis, jog šiuolaikinis jaunimas tikrai, kad neapsiriboja perdėm mandagiais, švariai nušlifuotais sakiniais.
Knygoje pasirodantys veikėjai labai paprasti. Jiems suteikiamos savybės tik tokios, kad galėtume atskirti, kur yra kuris (pvz, jis tylus, keistas – ji drąsi, azartiška), tačiau apart to, knygoje daugiau nieko nėra. Kiekvienas įvykis grindžiamas tik išoriniais veiksniais, fasadu, dėl ko veikėjams pritrūksta gylio. Dar viena silpnybe tampa tai, jog knyga neturi konkrečios istorijos. Vietomis itin pasijaučia, kad autorius rašo bet ką, kad tik užpildytų reikiamų puslapių skaičių. Banalios klišės, minimalistiniai sakiniai sudaro didžiąją dalį kūrinio. Štai, kad ir pradžioje užgriebiama patyčių tema, bet keliolika puslapių vėliau ši linija dingsta, istorija ima fokusuotis į visai kitus aspektus, nesuteikusi atitinkamos kulminacijos.
Neįtikinamai ir neaiškiai nupieštas Elvino motinos portretas, daug informacijos lieka už kadro, o be jos kūrinys kelia klausimų į kuriuos atsakymo pabaigoje neradęs skaitytojas nusivilia. Taip pat kiek liūdina banalus paauglių perteikimas apskritai, kai panašaus tipo kūriniuose jokia meilė neįmanoma be žolės, sekso ir liaudiškai vadinamo durniavimo. Kyla mintis, kad tai kūrinys apie kvailus paauglius, kurie žaidė ir prisižaidė, o susivokė per vėlai. Visumoje autorius potencialo turi ir galbūt ateityje išvysime geriau išbaigtų kūrinių.
January 25, 2025
Lietuviškas knygas vis dažniau paimu į rankas, tik dėja ne visoms galiu skirti aukštus balus 🫣
Mana labai patiko knyga ir susikaitė greitai. Gal kaip paaugliai nebūtų patike, bet kaip žmogui kuriam jau seniai ne -niolika skaniai susikaitê. Labai liūdnas, gilus ir verčiantis susimąstyti kūrinys.
Tik čia jau mano bėdos, bet tikėjausi, kad bus labiau tokia kaip mistika, moksliné fanstatika. Visgi liki žemiškesnė, apipintos metaforomis knyga.
Mana labai patiko knyga ir susikaitė greitai. Gal kaip paaugliai nebūtų patike, bet kaip žmogui kuriam jau seniai ne -niolika skaniai susikaitê. Labai liūdnas, gilus ir verčiantis susimąstyti kūrinys.
Tik čia jau mano bėdos, bet tikėjausi, kad bus labiau tokia kaip mistika, moksliné fanstatika. Visgi liki žemiškesnė, apipintos metaforomis knyga.
December 30, 2019
Labai gerai susiskaitė, nors antra knygos pusė, turėjusi būti emociškai sudėtinga, neįtikino. Vieno veikėjo knyga, kiti veikėjai prabėgom tik paliest. Lyginant su pradžios lūkesčiais pabaiga nuklišinta, istorijoje nemažai neišspręstų linijų, kai kurių detalių (ir veikėjų) simbolių nesupratau, bet tikiu, kad buvo.
December 9, 2024
Tikriausiai vienas stipriausių vyriškų balsų XXI a. lietuvių literatūroje vyresniems paaugliams. Tiek autoriaus, tiek pasakotojo atžvilgiu. O knyga - tai lūžių, kurie formuoja ir augina žmogų istorija. Netektis, meilė, neviltis, mirtis... Tik viskas keliasdešimt kartų rimčiau bei dramatiškiau, nes vyksta pirmą kartą.
August 31, 2023
Lengvai skaitėsi. Patiko paliestos temos apie depresiją. Nepatiko santykiai su Luka, kaip kokios paauglio svajonės, nerealistiškos, sudaiktinančios ją. Viso romano kontekstas labai amerikietiškas, klasikinės idėjos. Būčiau norėjus daugiau autentiškumo.
March 19, 2020
Liudna pabaiga. Nesitikėjau tokios pabaigos, bet man patiko.
April 21, 2020
tikrai įdomi knyga , tik gal kažkur nuo vidurio labai jautėsi , kad istorija greit baigsis. bet šiaip super , perskaičiau per vakarą
January 2, 2021
Labai patiko,pradžioje nelabai,poto įsibėgėjo
October 30, 2022
prasau skaitykit
November 10, 2025
labai greita, ka žinau knyga, pabaiga užskubeta
November 19, 2025
The best book ever read it in 3 days with no stopping. I have never read a better lithuanian book than this one.
August 19, 2021
Paauglys Elvinas gyvena su tėvu ir sesute. Gyvena jie kiek keistai: horizonte nematyt mamos ir apie ją nekalbama. Netoli namų - meteorito išmuštas krateris vidury kukurūzų laukų... Į Elvino gyvenimą staiga atkeliauja raudonplaukė Luka ir apverčia viską aukštyn kojomis.
Patiko tai, kad knyga labai kinematografiška, aš lengvai galiu įsivaizduoti kukurūzų laukus, kraterį ir vaikus, stebinčius visa tai nuo stogo... Net veikėjai, ypač Luka ir paranoja alsuojantis tėvas; visai nesunku susikurti galvoje tą vaizdą.
Ir, žinoma, paauglystė. Ta tikra paauglystė, kai tavęs niekas nesupranta, tu niekam nereikalingas, visi aplink blogi. Visos, atrodytų, naivios problemos būna nurašomos paaugystei, sakoma, kad išaugs, praeis, „suaugsi - suprasi“. Tik labai dažnas tėvas pamiršta, kad augina ne savo kloną, o atskirą žmogų, kuris galbūt mąsto kitaip, ir nebūtinai klaidingai.
Trūko išbaigtumo, bet visuma patiko. Liūdna knyga, slogu paliko pabaigus, tačiau paaugliams pats tas, nes labai gražiai parašyta, aktualios temos: pirmoji meilė, santykiai su sudėtingais tėvais (čia, mano nuomone, ne vaikai, o tėvas buvo lyg paauglys), įdomios aplinkybės viskam vystytis ir kaip jau minėjau, tapybiškas arba kinematografiškas romanas, kai vaizdai tiesiog patys kuriasi mintyse.
Niekas neprivalo būti ar jaustis vienas ir vienišas, būkit laimingi.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Patiko tai, kad knyga labai kinematografiška, aš lengvai galiu įsivaizduoti kukurūzų laukus, kraterį ir vaikus, stebinčius visa tai nuo stogo... Net veikėjai, ypač Luka ir paranoja alsuojantis tėvas; visai nesunku susikurti galvoje tą vaizdą.
Ir, žinoma, paauglystė. Ta tikra paauglystė, kai tavęs niekas nesupranta, tu niekam nereikalingas, visi aplink blogi. Visos, atrodytų, naivios problemos būna nurašomos paaugystei, sakoma, kad išaugs, praeis, „suaugsi - suprasi“. Tik labai dažnas tėvas pamiršta, kad augina ne savo kloną, o atskirą žmogų, kuris galbūt mąsto kitaip, ir nebūtinai klaidingai.
Trūko išbaigtumo, bet visuma patiko. Liūdna knyga, slogu paliko pabaigus, tačiau paaugliams pats tas, nes labai gražiai parašyta, aktualios temos: pirmoji meilė, santykiai su sudėtingais tėvais (čia, mano nuomone, ne vaikai, o tėvas buvo lyg paauglys), įdomios aplinkybės viskam vystytis ir kaip jau minėjau, tapybiškas arba kinematografiškas romanas, kai vaizdai tiesiog patys kuriasi mintyse.
Niekas neprivalo būti ar jaustis vienas ir vienišas, būkit laimingi.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Displaying 1 - 24 of 24 reviews