Dar vienas mano favoritas amerikonas. Irgi melancholiškas. Čia tai bent rinktinė: 754 puslapiai! Ją turiu nuo 2020 (vėl - dėkui Žilvinui K.). Iki tol skaitinėjau gerokai kuklesnę. Daug, daug gamtos (kartais ji "nutapyta" neįtikėtinai lakoniškai - vienu brūkštelėjimu: "The line between heaven and earth is a grass blade, a light green and hard to walk.") Ir ji (gamta) - bemaž epifaniška, joje pulsuoja transcendencija. Todėl W. gamtos reiškiniai ir bauginantys, slėpiningi, ir sykiu - guodžiantys (net turint galvoje galutinio susiliejimo su jais variantą): "The shadows of the floating world huddle beneath their objects. / Slowly, like hands on a massive clock, / They soon will begin their crawl and creep to bring us back / Tick-tock in their black sack, tick-tock in their soft black sack." W. - bene pats meditatyviausias poetas iš mano skaitytųjų. Be to, bičiuliaujasi su senovės kinais. Yra eilių, parašytų tiesiog kiniška maniera: "A water egret planes down like a page of blank paper / Toward the edge of the noon sky. Let me, like him, find an island of white reeds / To settle down on, under the wind, forgetting words." Kaip sako vienas kritikas, "almost nothing ever happens in a Charles Wright poem". Bet... Čia kartais lėtai, tačiau įspūdingai veikia dangaus kūnai. Ir dar: jie (tie dangaus kūnai) susiduria su žinomais kultūros reiškiniais. Štai puikus šešiaeilis (esu keletą jų išvertęs): "Half-moon rising, thin as a contact lens. The sun going down / As effortlessly as a body through deep water, / Both at the same time, simple pleasures / As autumn begins to rustle and rinse, as autumn begins to prink. // And now the clouds come on, the same clouds that Turner saw. / Half of the moon sees them, half does not." Žodžiu: rekomenduoju melancholiškiesiems, linkusiems į meditaciją (plačia šio žodžio prasme), geidžiantiesiems gelmės.