3.5/5
Labai amerikietiška istorija. Visomis prasmėmis. Mažas miestelis ir jo paslaptys, fabrikai ir streikai, beisbolas ir smurtas, šeimos paslaptys ir skausmas. Visgi, autorė žengia vienu žingsniu tolyn, už ką karmos taškai jai garantuoti, ir jau šimtus kartų girdėtus reikalus perkelia į kitą lygį. Žada, kad tą pačią istoriją parodys iš dviejų perspektyvų. Jei Adlerių šeimai gimtų Luisas. Ir jei Luisa. Ar jai pasiseka? Kaip kada. Ar genialu, kaip skelbia viršelis? Ne, tikriausiai ne, bet originalu, o tas visada gerbtina. Ar primena penktadienio vakaro filmą, per kurį verktų tavo mama? Labai, bet ir kokiam kietuoliui beskaitant gali tekti apsimesti, kad tiesiog kažkas į akį įkrito. Ir dar tos alergijos visokios, tpfū...
Knyga nesukrėtė, bet gal ir neturėjo? Gražiai, paprastai surašyti bendražmogiški dalykai, mano mylimas, per Kingą pažįstamas Meinas, atmosferinė ir sporto/smurto apeliacija į „Lokių miestą“, sunki liga suartinanti sunkiai sutariančius šeimos narius. Tikėjausi kur kas daugiau feminizmo, nei kad jo gavau, todėl negaliu sakyti, kad autorė užmojus išpildo iki galo – ne visada man atrodė, kad tinkamai atskleidžia Luisos problemas ir Luiso praslydimus. Ir atvirkščiai. Turiu pagirti, kad skaitosi knyga ne atskirais veikėjų blokais, o dailiai po skyrių susijungia į laiko juostą – veiksmas nesikartoja. Kai kur autorė net sugeba rašyti iš abiejų Luisų perspektyvos – fainai, galėjo tuo sužaisti dažniau. Vertimas (ypač dialogai) retkarčiais atrodo negrabūs ir nesiskaito, bet tai – pirmoji L.L.Švedaitės verčiama knyga, jei GR nemeluoja, tai tebūnie –skaityti vis tiek labai netrukdo.
Žvaigždutė krenta už, mano akiai, nepilnavertį idėjos išpildymą. Čia jis vietomis klišakojis, ne iki galo įtikinantis, kartais net perteklinis, kartais atrodo net čiut pamirštas pačios autorės. Tačiau nenueita į nereikalingą patosą, neprailgsta. Daug banalybių, bet gal ir gyvenimas dažnai banalus? Tikriausiai būčiau lengva ranka kalusi 3*, bet paskutinis skyrius gražiai užsuka siužetinį ratą ir įprasmina moteris/vyras idėją. O ir #metoo siužetinė linija čia labai jautri, su jautriai, asmeniškai, subtiliai sudėliotais akcentais. Tai tebūnie su puse ir su įspėjimu, kad arčiau cukraus vatos, bet ir ne visai plunksnos lengvumo, kaip kad viršelis galėtų sumeluoti.