What do you think?
Rate this book
Antrininkė
Kartais gyvenimas apsiverčia per keliolika minučių, vos išlipus iš mašinos išmesti ledų popierėlio...
Tai turėjo būti rami ir nuspėjama šeimos kelionė automobiliu po Europą. Tačiau kai viename Čekijos mieste Lina išeina ieškoti šiukšlių dėžės, vyras ir dukra nebesulaukia jos grįžtančios nei po pusvalandžio, nei po valandos, nei po dviejų. Netrukus jiems tenka vykti į ligoninę atpažinti avarijoje žuvusios moters kūno.
Stulbinamas panašumas į kitoje šalyje gyvenusią moterį bloškia vertėją Liną iš saugaus rutininio gyvenimo į visiškai priešingą – pilną nešvaraus farmacijos verslo paslapčių ir nusikaltimų.
Įkalinta svetimoje šalyje, paveikta psichotropinių medžiagų, gąsdinama ir šantažuojama, Lina bando išsaugoti sveiką protą ir išsivaduoti iš tankaus voratinklio, kurį supynė praeities vaiduokliai ir nežinia dėl ateities.
Tai turėjo būti rami ir nuspėjama šeimos kelionė automobiliu po Europą. Tačiau kai viename Čekijos mieste Lina išeina ieškoti šiukšlių dėžės, vyras ir dukra nebesulaukia jos grįžtančios nei po pusvalandžio, nei po valandos, nei po dviejų. Netrukus jiems tenka vykti į ligoninę atpažinti avarijoje žuvusios moters kūno.
Stulbinamas panašumas į kitoje šalyje gyvenusią moterį bloškia vertėją Liną iš saugaus rutininio gyvenimo į visiškai priešingą – pilną nešvaraus farmacijos verslo paslapčių ir nusikaltimų.
Įkalinta svetimoje šalyje, paveikta psichotropinių medžiagų, gąsdinama ir šantažuojama, Lina bando išsaugoti sveiką protą ir išsivaduoti iš tankaus voratinklio, kurį supynė praeities vaiduokliai ir nežinia dėl ateities.
272 pages, Hardcover
First published February 5, 2020
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 21 of 21 reviews
February 7, 2020
Nuo šiol kaskart, imdama trilerius ar detektyvus į rankas kone meldžiuosi – nustebink mane, nustebink mane – kartoju it mantrą ir taip nutinka vis rečiau. Gavusi pasiūlymą paskaityti šią knygą suabejojau. Ar lietuvių autoriai moka kalti gerus, įtampos kupinus romanus? Ir iš kur tas kvailas nusistatymas atkeliavęs? Bet galiausiai sutikau, kažkas traukė, viliojo, o kur dar puikus knygos viršelis, kaip visada leidyklos pasistengta.
Apie ką: apie moterį, kuri nesijaučia itin gerai savo gyvenime. Linos dukra jau suaugusi, santykis su vyru toks, kad jokio, tiesiog ramus ir lėtai slystantis pro pirštus gyvenimas, jokio nuotykio. Lina dėsto kalbas, daug kuo domisi, tačiau kažko gyvenime jai trūksta. Nors tu ką. Vieną dieną su vyru ir dukra Gabriele moteris išsiruošia į kelionę aplink Europą ir viename prekybcentrio tualete Liną netikėtai pagrobia. Niekas į jos klausimus neatsako, tačiau moters kūną randa ir palaidoja šeima... tik viena problema – Lina tai juk nemirė, o netrukus ją perkrikštija Emos vardu ir viskas, kas vyksta, netrukus apverčia Linos (o gal reikėtų sakyti Emos) gyvenimą aukštyn kojomis. Atsargiai su norais, ar ne?
Pirmas skyrius skaitėsi labai sunkiai, net garsiai keiktelėjau, kad jei visa knyga tokia smulkmeniška, neiškęsiu. Ir tada atitrūko viskas nuo grandinės, gal jau antrojo skyriaus pabaigoje sėdėjau išsižiojusi ir galvojau, kad mielai pažiūrėčiau filmą. Tokį, kaip TV3 rodydavo, su grobiamais žmonėmis, išpirkomis ir blogiukais tatuiruotomis plikėmis... bet filmų žiūriu vis mažiau, o štai knygos... įtraukia ir nepaleidžia, klampi ta knygų pelkė, oj klampi.
Labai norėčiau pasakyti, apie ką viskas čia sukasi ir kodėl taip yra, bet paliksiu intrigą ir pasakysiu tiek, kad bent jau aš šios temos dar nemačiau romanuose, o tai jau šis tas naujo. Viskas susiję su pinigais, drįsčiau teigti, mafija, žaidimais ir eksperimentais su žmonių gyvybėmis bei likimais. Kai pinigai sugriauna gyvenimą ne vienam ir ne dviems, kai įtaka tokia stipri, kad nesukosėsi be leidimo... kai tave valdo, ir tu to nežinai, o vis tik?
Viskas su romanu puiku, tik nesuvokiau vieno vienintelio dalyko – kaip Lina galėjo tiek laiko nesusisiekti su dukra. Neturiu vaikų, tačiau šita dalis man buvo protu nesuvokiama. Baimė, noras apsaugoti? Viskas kartu. Suprantu šitai, kartu ir ne, kyla klausimų aibė ir tuomet klausiu savęs, kaip pati būčiau pasielgusi vienoje ar kitoje situacijoje.
Tikrai patiko, autorė melavo skaitytojui į akis visą romaną ir neraudonavo. Mažai ką nuspėjau, pabaiga irgi nebuvo holivudinė (dievams ar autorei dėkoti, nežinau, jaučiu abiems). Daaaaug daugiau pliusų, nei minusų, o kur dar faktas, kad pagrindinė herojė, nors ir atsidūrusi labai nepavydėtinoje situacijoje, neužknisa skaitytojo.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
Apie ką: apie moterį, kuri nesijaučia itin gerai savo gyvenime. Linos dukra jau suaugusi, santykis su vyru toks, kad jokio, tiesiog ramus ir lėtai slystantis pro pirštus gyvenimas, jokio nuotykio. Lina dėsto kalbas, daug kuo domisi, tačiau kažko gyvenime jai trūksta. Nors tu ką. Vieną dieną su vyru ir dukra Gabriele moteris išsiruošia į kelionę aplink Europą ir viename prekybcentrio tualete Liną netikėtai pagrobia. Niekas į jos klausimus neatsako, tačiau moters kūną randa ir palaidoja šeima... tik viena problema – Lina tai juk nemirė, o netrukus ją perkrikštija Emos vardu ir viskas, kas vyksta, netrukus apverčia Linos (o gal reikėtų sakyti Emos) gyvenimą aukštyn kojomis. Atsargiai su norais, ar ne?
Pirmas skyrius skaitėsi labai sunkiai, net garsiai keiktelėjau, kad jei visa knyga tokia smulkmeniška, neiškęsiu. Ir tada atitrūko viskas nuo grandinės, gal jau antrojo skyriaus pabaigoje sėdėjau išsižiojusi ir galvojau, kad mielai pažiūrėčiau filmą. Tokį, kaip TV3 rodydavo, su grobiamais žmonėmis, išpirkomis ir blogiukais tatuiruotomis plikėmis... bet filmų žiūriu vis mažiau, o štai knygos... įtraukia ir nepaleidžia, klampi ta knygų pelkė, oj klampi.
Labai norėčiau pasakyti, apie ką viskas čia sukasi ir kodėl taip yra, bet paliksiu intrigą ir pasakysiu tiek, kad bent jau aš šios temos dar nemačiau romanuose, o tai jau šis tas naujo. Viskas susiję su pinigais, drįsčiau teigti, mafija, žaidimais ir eksperimentais su žmonių gyvybėmis bei likimais. Kai pinigai sugriauna gyvenimą ne vienam ir ne dviems, kai įtaka tokia stipri, kad nesukosėsi be leidimo... kai tave valdo, ir tu to nežinai, o vis tik?
Viskas su romanu puiku, tik nesuvokiau vieno vienintelio dalyko – kaip Lina galėjo tiek laiko nesusisiekti su dukra. Neturiu vaikų, tačiau šita dalis man buvo protu nesuvokiama. Baimė, noras apsaugoti? Viskas kartu. Suprantu šitai, kartu ir ne, kyla klausimų aibė ir tuomet klausiu savęs, kaip pati būčiau pasielgusi vienoje ar kitoje situacijoje.
Tikrai patiko, autorė melavo skaitytojui į akis visą romaną ir neraudonavo. Mažai ką nuspėjau, pabaiga irgi nebuvo holivudinė (dievams ar autorei dėkoti, nežinau, jaučiu abiems). Daaaaug daugiau pliusų, nei minusų, o kur dar faktas, kad pagrindinė herojė, nors ir atsidūrusi labai nepavydėtinoje situacijoje, neužknisa skaitytojo.
Susitikime instagrame:
www.instagram.com/gretabrigita.lt
Visas apžvalgas rasite čia:
www.gretabrigita.lt
Leidyklos dovana.
May 14, 2020
2.5*
Nujaučiu, jog šiai knygai apžvalgą parašysiu papunkčiui, kažkodėl nesilipdo vientisas tekstas.
Stengiuosi dažniau į rankas paimti lietuvių autorių kūrinių, bet arba baigiasi labai blogai, arba net numetu nepabaigusi. Ką pamenu, jog paskutiniu metu nustebino ir labai labai patiko, tai - Melniko "Adata". Giliai viduje tikėjausi, jog ANTRININKĖ bus panašaus kalibro. Vien minimas farmacijos verslas ir iš to išplaukiantys sukčiai, melagystės, "aukščiausios rūšies" verslininkai ir jų juodi darbeliai nuteikia visai smagiam skaitymui.
Aš kaip visada pradėsiu nuo minusų:
1. Rašymo stilius... Alergiška aš tokiam, ką ir bepridursi. Toks ale "aš kietai rašau", įvairūs slengai (selebričiai, cyzos ir pyzd**), keletas keiksmų, dar tokių kreipinių kaip "ponas, Maksai" (čia tyčia ar ne, bet bet kokiu atveju nesu gerbėja tokio netaisyklingo vartojimo) bei mėgėjiški, lietuviškų serialų lygio veikėjų dialogai. Visu šimtu procentu matosi, kad autorė puikiai rašo (dialogus pašlifavus), bet man taip norisi iš dažno lietuvio rašytojo išmušti tą perdėtą kietumą.
2. Aš apskritai nelabai mėgstu skaityti apie veiksmą vykstantį Lietuvoje. Žinoma, čia jau mano problema. Neretai siužeto fonu tampa Vilnius ir Kaunas. Ir pradeda mus tampyti po įvairias gatves, skersgatvius ir sankryžas, pastatus ir parkus. O ne šių miestų gyventojai neturi žalio supratimo kur viskas yra, gal net nėra matę ir buvę gyvenime. Ir šitas visas detalumas yra, kaip čia pasakius, per detalus? O baisiau gali būti tik Lietuvos elito, žvaigždučių, grietinėlės, influencerių (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) paminėjimas. Kaip šiuo atveju visokios siegel, oksanos pikul ir šedžiuvienės. Gal tai ir šių dienų aktualijos (nelabai seku), bet man tuo labiau norisi nuo to pabėgti. Todėl knygose minint tokias, pavadinkime, "detales", autorius mano ovacijų nesulauks.
3. Taip pat šiek tiek nesuprantu, nes atrodo lyg autorė nepasirinko tarp guilty pleasure, lengvo, veiksmo ir visokiausių įdomybių kupino skaitaliuko ir tarp filosofinių įžvalgų, apmąstymų rinkinio. Pačia rašytoja ir knygos atsiradimo istorija nesidomėjau, tačiau nesisiejo man šios dvi temos/žanrai niekaip.
Tai tiek. O pliusai labai paprasti:
1. Siužetas super įdomus ir kabinantis bei unikalus. Visas sukurtas voratinklis, kuris pabaigoje išsidraiko - puikus. Atrodo, kuo daugiau paslapčių, įvairių atsitiktinumų, tuo smagiau skaityti.
2. Labai įdomiai perteiktas siužetas, ne vientisas, o išmėtytas: tai skirtingos veikėjų perspektyvos, tai dabartis, tai praeitis. Nenuobodu.
Nežinau, kodėl apie neigiamus bruožus galiu rašyti plačiau, o kai reikia paminėti teigiamus, atrodo, džiūsta liežuvis, tiksliau svyra plunksa.
Jau šiltėja orai, tai siūlyčiau šią knygą temptis į gamtą. Gero skaitymo!
Nujaučiu, jog šiai knygai apžvalgą parašysiu papunkčiui, kažkodėl nesilipdo vientisas tekstas.
Stengiuosi dažniau į rankas paimti lietuvių autorių kūrinių, bet arba baigiasi labai blogai, arba net numetu nepabaigusi. Ką pamenu, jog paskutiniu metu nustebino ir labai labai patiko, tai - Melniko "Adata". Giliai viduje tikėjausi, jog ANTRININKĖ bus panašaus kalibro. Vien minimas farmacijos verslas ir iš to išplaukiantys sukčiai, melagystės, "aukščiausios rūšies" verslininkai ir jų juodi darbeliai nuteikia visai smagiam skaitymui.
Aš kaip visada pradėsiu nuo minusų:
1. Rašymo stilius... Alergiška aš tokiam, ką ir bepridursi. Toks ale "aš kietai rašau", įvairūs slengai (selebričiai, cyzos ir pyzd**), keletas keiksmų, dar tokių kreipinių kaip "ponas, Maksai" (čia tyčia ar ne, bet bet kokiu atveju nesu gerbėja tokio netaisyklingo vartojimo) bei mėgėjiški, lietuviškų serialų lygio veikėjų dialogai. Visu šimtu procentu matosi, kad autorė puikiai rašo (dialogus pašlifavus), bet man taip norisi iš dažno lietuvio rašytojo išmušti tą perdėtą kietumą.
2. Aš apskritai nelabai mėgstu skaityti apie veiksmą vykstantį Lietuvoje. Žinoma, čia jau mano problema. Neretai siužeto fonu tampa Vilnius ir Kaunas. Ir pradeda mus tampyti po įvairias gatves, skersgatvius ir sankryžas, pastatus ir parkus. O ne šių miestų gyventojai neturi žalio supratimo kur viskas yra, gal net nėra matę ir buvę gyvenime. Ir šitas visas detalumas yra, kaip čia pasakius, per detalus? O baisiau gali būti tik Lietuvos elito, žvaigždučių, grietinėlės, influencerių (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) paminėjimas. Kaip šiuo atveju visokios siegel, oksanos pikul ir šedžiuvienės. Gal tai ir šių dienų aktualijos (nelabai seku), bet man tuo labiau norisi nuo to pabėgti. Todėl knygose minint tokias, pavadinkime, "detales", autorius mano ovacijų nesulauks.
3. Taip pat šiek tiek nesuprantu, nes atrodo lyg autorė nepasirinko tarp guilty pleasure, lengvo, veiksmo ir visokiausių įdomybių kupino skaitaliuko ir tarp filosofinių įžvalgų, apmąstymų rinkinio. Pačia rašytoja ir knygos atsiradimo istorija nesidomėjau, tačiau nesisiejo man šios dvi temos/žanrai niekaip.
Tai tiek. O pliusai labai paprasti:
1. Siužetas super įdomus ir kabinantis bei unikalus. Visas sukurtas voratinklis, kuris pabaigoje išsidraiko - puikus. Atrodo, kuo daugiau paslapčių, įvairių atsitiktinumų, tuo smagiau skaityti.
2. Labai įdomiai perteiktas siužetas, ne vientisas, o išmėtytas: tai skirtingos veikėjų perspektyvos, tai dabartis, tai praeitis. Nenuobodu.
Nežinau, kodėl apie neigiamus bruožus galiu rašyti plačiau, o kai reikia paminėti teigiamus, atrodo, džiūsta liežuvis, tiksliau svyra plunksa.
Jau šiltėja orai, tai siūlyčiau šią knygą temptis į gamtą. Gero skaitymo!
June 24, 2020
Buvo kas patiko, buvo kas nelabai, bet šiaip visai nieko, sakyčiau.
knyguziurkes.wordpress.com/2020/06/24...
knyguziurkes.wordpress.com/2020/06/24...
February 29, 2020
Pradėdama skaityti lietuviškas knygas aš bijau vieno dalyko. To, kurį vadinu lietuviškąją savigaila (nors paprastai sakau stipriau). O jei reikia detalizuoti, tai nupiešiu vaizdelį. Prašau įsivaizduoti niūrų, pilką, lietingą orą. Langas. Per langą lėtai teka lašai. Žmogus ilgai juos stebi. Tada žvilgsnis nukrypsta į lauką, kur vėjo daužomos girgžda sandėliuko durys, tolumoj pakrypęs kryželis ir link horizonto sunkiai eina nuo gyvenimo naštos sulinkęs žmogus. Na, nuotaika tokia. Ar buvo viso šito “Antrininkėje”? Tuoj pasakysiu.
Šiaip man istorija visai patiko. Net ir lyginant su užsienietiškais, man pasirodė smagus trileris. Kelionės metu Liną pagrobia. Ji nusikalto tuo, kad panaši į vieną moterį, kurios dingimą pagrobėjai nori nuslėpti. Gana įdomiai susuktas siužetas ir, sakyčiau, neprasta pabaiga. Knyga galėtų lygintis su daugeliu trilerių, kuriuos, pvz., mėgsta leisti leidykla “Jotema”. Turiu omenyje autores Lisa Gardner, Rachel Abbott ir pan. Ir net apie Vilniaus vietas buvo smagu skaityti, nors paprastai man pažįstamos vietos labiau rėžia ausį, nei panašūs Stokholmo aprašymai.
Buvau suintriguota, man buvo įdomu kuo viskas baigsis, smalsu ar minimi nusikaltimai galėtų būti realūs. Skaičiau, kad autorės konsultavosi su įvairių sričių specialistais. Tačiau, manau, girdite žodelį “bet”. O bet ir yra ta lietuviškoji savigaila, kurią minėjau pradžioje. Rašytoja įtraukė tokius intarpus apie veikėjos praeitį ir mylimąjį Eimį. Tai va jie buvo grynai kryželis pilkame fone už šlapio lango. Kam? Čia dėl to, kad geriausiuose užsienio trileriuose visi pagrindiniai veikėjai tuos savo vidinius demonus tempia? Na, bet jų našta neprimena visos tos mokyklinės klasikos.
Ir visgi, neblogai. Trileriukų mėgėjai turėtų suteikti šansą :).
Šiaip man istorija visai patiko. Net ir lyginant su užsienietiškais, man pasirodė smagus trileris. Kelionės metu Liną pagrobia. Ji nusikalto tuo, kad panaši į vieną moterį, kurios dingimą pagrobėjai nori nuslėpti. Gana įdomiai susuktas siužetas ir, sakyčiau, neprasta pabaiga. Knyga galėtų lygintis su daugeliu trilerių, kuriuos, pvz., mėgsta leisti leidykla “Jotema”. Turiu omenyje autores Lisa Gardner, Rachel Abbott ir pan. Ir net apie Vilniaus vietas buvo smagu skaityti, nors paprastai man pažįstamos vietos labiau rėžia ausį, nei panašūs Stokholmo aprašymai.
Buvau suintriguota, man buvo įdomu kuo viskas baigsis, smalsu ar minimi nusikaltimai galėtų būti realūs. Skaičiau, kad autorės konsultavosi su įvairių sričių specialistais. Tačiau, manau, girdite žodelį “bet”. O bet ir yra ta lietuviškoji savigaila, kurią minėjau pradžioje. Rašytoja įtraukė tokius intarpus apie veikėjos praeitį ir mylimąjį Eimį. Tai va jie buvo grynai kryželis pilkame fone už šlapio lango. Kam? Čia dėl to, kad geriausiuose užsienio trileriuose visi pagrindiniai veikėjai tuos savo vidinius demonus tempia? Na, bet jų našta neprimena visos tos mokyklinės klasikos.
Ir visgi, neblogai. Trileriukų mėgėjai turėtų suteikti šansą :).
April 29, 2026
Ir štai lietuvių autorės knyga - detektyvinis romanas. Esu skaičiusi Jolantos Vilkevičiūtės knygą "Mirtis tarp žvaigždžių", taip pat detektyvas ir tikrai labiau paliko įspūdį nei ši. Nors lietuvių autorių knygas aš mėgstu, tačiau šiai man labai pritrūko to detektyvinio veiksmo, kurio čia turėjo būti tikrai daug. Pabaiga galbūt kiek gelbėjo, buvo įdomesnė, tačiau visumoje - knyga nesudomino. Tiek pats pasakojimas, tiek pabaiga, buvo silpnos, lūkesčiai buvo dideli. Knyga nėra prasta, tačiau manau autorė galėjo tikrai geriau viską susukti.
May 5, 2020
DOVILĖ ŠTUIKIENĖ. Antrininkė.
Ką norite, tą ir sakykite, tačiau ANTRININKĖ toli gražu net nepanaši į lietuvės-autorės darbą. Ir tai tik teigiamame kontekste.
Jau praėjo nemažai laiko (knygų skaitytojų matais – tikrai ilgai) nuo tos lemtingos dienos, kai perskaičiau šią knygą (dėkoju už tai BALTO leidybos namams). Vis gerai prisimenu, koks tai tobulai supintas, nuolatos intriguojantis, išlaikytas tinkamas pasakojimo ir istorijos dėliojimo greitis, nervus patempiantis ir nuostabą sukeliantis pasakojimas. Na, ne pasakojimas, o detektyvinis romanas!
Skaičiau. Ir negalėjau patikėti – ar tai tikrai yra lietuvių autorės darbas. Kur ji buvo anksčiau? Yra daugiau kūrinių? Jau rašo naują detektyvinį romaną? Duokit! Prašau, suteikite man daugiau informacijos. O matematika, mielieji, čia labai paprasta. Ko reikia geram detektyvui? Gerai jau, gerai, kiekvienam pagal skonį ir pasirinkimus.
Dabar, kai skaitau savo užrašus, randu žodį – kabli. Kartais tikrai parenku itin „iškalbingus“ žodžius knygoms apibūdinti. Svarbiausia, kad aš juos suprantu. Pasakojimas tikrai ne iš piršto laužtas. Rodos, kad tikrovėje taip tikrai negali nutikti, bet, ar tikrai? Aš įsivaizduoju! Veiksmas vyksta, nuolatos. Toks tikrai ne skandinaviškas lėtumas, tačiau kitokia gero detektyvo atmaina. O dar gurkšnis romano. Vualia!
Kas mane labai tenkino šioje knygoje, tai autorės gebėjimas kalbėti netiesiogiai apie labai tiesiogiai svarbius dalykus. Ar suprantate ką noriu pasakyti? Tarsi per aplinkui, tačiau viskas yra ypatingai svarbu. Per aplinkui, bet jokios tuštumos. Rodos, kad autorė mus veda kažkokia visiems drauge aiškia kryptimi, tačiau bac! ir autorė nuvairuoja keliu, kuris buvo žinomas tik jai vienai, o mes tik dabar – ne tokie akyli – esame supažindinti. Na, nėra tuščio ir nereikalingo teksto, nėra bereikalingo taukšėjimo.
Juk žinot, kad daugiau pasakyti apie detektyvą negaliu – kitaip neskaitysit. O skaityti raginu, nes tai 1) mūsų autorė ir 2) tikrai geras detektyvinis romanas. Pasižymėjau, kad viena akimi panašus į Angelo kvietimą. Bet tik viena akimi. Ir tai prisimerkus.
Rekomenduoju. Nes kitos tokios ANTRININKĖS nebus, o autorės kūrybos paskaityti dar norėčiau. Palinkiu sėkmės, nes detektyvas yra geras (tariu tai kiek žemesniu gerkliniu balsu), o romanas yra bonus-papildoma detalė.
Ką norite, tą ir sakykite, tačiau ANTRININKĖ toli gražu net nepanaši į lietuvės-autorės darbą. Ir tai tik teigiamame kontekste.
Jau praėjo nemažai laiko (knygų skaitytojų matais – tikrai ilgai) nuo tos lemtingos dienos, kai perskaičiau šią knygą (dėkoju už tai BALTO leidybos namams). Vis gerai prisimenu, koks tai tobulai supintas, nuolatos intriguojantis, išlaikytas tinkamas pasakojimo ir istorijos dėliojimo greitis, nervus patempiantis ir nuostabą sukeliantis pasakojimas. Na, ne pasakojimas, o detektyvinis romanas!
Skaičiau. Ir negalėjau patikėti – ar tai tikrai yra lietuvių autorės darbas. Kur ji buvo anksčiau? Yra daugiau kūrinių? Jau rašo naują detektyvinį romaną? Duokit! Prašau, suteikite man daugiau informacijos. O matematika, mielieji, čia labai paprasta. Ko reikia geram detektyvui? Gerai jau, gerai, kiekvienam pagal skonį ir pasirinkimus.
Dabar, kai skaitau savo užrašus, randu žodį – kabli. Kartais tikrai parenku itin „iškalbingus“ žodžius knygoms apibūdinti. Svarbiausia, kad aš juos suprantu. Pasakojimas tikrai ne iš piršto laužtas. Rodos, kad tikrovėje taip tikrai negali nutikti, bet, ar tikrai? Aš įsivaizduoju! Veiksmas vyksta, nuolatos. Toks tikrai ne skandinaviškas lėtumas, tačiau kitokia gero detektyvo atmaina. O dar gurkšnis romano. Vualia!
Kas mane labai tenkino šioje knygoje, tai autorės gebėjimas kalbėti netiesiogiai apie labai tiesiogiai svarbius dalykus. Ar suprantate ką noriu pasakyti? Tarsi per aplinkui, tačiau viskas yra ypatingai svarbu. Per aplinkui, bet jokios tuštumos. Rodos, kad autorė mus veda kažkokia visiems drauge aiškia kryptimi, tačiau bac! ir autorė nuvairuoja keliu, kuris buvo žinomas tik jai vienai, o mes tik dabar – ne tokie akyli – esame supažindinti. Na, nėra tuščio ir nereikalingo teksto, nėra bereikalingo taukšėjimo.
Juk žinot, kad daugiau pasakyti apie detektyvą negaliu – kitaip neskaitysit. O skaityti raginu, nes tai 1) mūsų autorė ir 2) tikrai geras detektyvinis romanas. Pasižymėjau, kad viena akimi panašus į Angelo kvietimą. Bet tik viena akimi. Ir tai prisimerkus.
Rekomenduoju. Nes kitos tokios ANTRININKĖS nebus, o autorės kūrybos paskaityti dar norėčiau. Palinkiu sėkmės, nes detektyvas yra geras (tariu tai kiek žemesniu gerkliniu balsu), o romanas yra bonus-papildoma detalė.
March 22, 2020
Kadangi lietuviškų detektyvų paskutiniu metu Lietuvoje išleidžiama be galo mažai, šios knygos tiesiog negalėjome neperskaityti. Tuo labiau, kad anotacija žadėjo kažką itin nepaprasto, kone filmų vertą kūrinį. Dabar, jau užbaigus knygą su nuostaba norisi klausti tų, kurie nutarė, kad toks darbas vertas kino scenarijaus ar jie iš viso kada domėjosi kokie kriterijai keliami šiuolaikiniams filmams ar serialams.
Suprantama, knyga reikalauja reklamos, šiais laikais marketingas yra dalis sėkmės pardavimuose, tačiau logiška, jog reklama turėtų atitikti turinį. Detektyvinis romanas? Hm. Veikiau meksikietiška telenovelė perkelta į mūsų šalies kultūrą bei pritaikyta atitinkamo mentaliteto asmenims. Turbūt nereikia ir minėti, kad nagrinėjama tema iš tiesų sena, tame pačiame Holivude naudota jau šimtus kartų ir kuo seniausiai išėjusi iš mados. Tačiau autorė neprisibijo sekti klišinių siužetų pėdomis ir nutaria pristatyti mums dar vieną pigų ir atmestinai sukaltą romaną.
Kūrinys primena ne tik kadaise rodytus filmus, bet ir kai kurias senas knygas, tad originalumu gali nustebinti nebent visiškai neapsiskaičiusius skaitytojus. Kita knygos problema – keistai pasirinktas rašymo stilius. Autorė visur kiša sarkazmą ir ironiją, ko pasekoje iš detektyvo kūrinys virsta lėkšta komedija, kurioje persekiotojai vadinami kiaušingalviais, o įtampa kuriama dialogais apie užpakalius. Turbūt nebereikia ir sakyti, kad jei detektyvas nepriverčia šiurpti, spėlioti kas bus toliau, įsijausti į veikėjus ir "sirgti" už juos, tokia knyga tampa nuobodi ir ją norisi kuo greičiau dėti šalin.
Aišku, daugelis galėtų teigti, kad gyvenant dabartiniame amžiuje jau greičiausiai neįmanoma išrasti dviračio, o genialias idėjas anksčiau ar vėliau mums pasufleravo literatūros klasikai, kino filmai bei mėgstamos TV pramogos. Tame yra tiesos. Tačiau tame pačiame Holivude, pasak vieno atsiliepimo, kuris teigia, kad ši knyga verta tapti filmu, egzistuoja plačiai žinomas pasakymas, jog kiekvienas istorijos kūrėjas iš esmės daro šūdą ir šio užduotis padaryti, kad tas šūdas atrodytų „krūtai“. Deja, Dovilė Štuikienė nesistengia savo romano padaryti nei „krūtu“, nei įdomiu, o jau net nekalbant apie mažytes prošvaistes siužeto vystyme. Silpnos charakteristikos, prastas humoro pasirinkimas ir begalė puslapių apie nieką numuša bet kokius šansus, jog tokia knyga galėtų pretenduoti į detektyvą. Kiekvienas knygoje pasirodantis veikėjas yra vienas kito kopija. Jie neturi turiningų asmenybių, kiekvienas kalba identiškai, o pasakojimo stilius nekinta – absoliučiai viskas brukama per sarkazmo prizmę. Kiekviena siužetinė detalė skaitytojui matyta ir skaityta šimtus kartų kitur. Savotiškai juokinga, jog perskaičius pirmus pora skyrių pabaigą galima nuspėti net negalvojant.
Jeigu būtų galimybė šią knygą vertintume dar mažiau nei 1 žvaigždute, o labiausiai norėtųsi, kad leidyklos ir jų redaktoriai nustotų mulkinti skaitytojus klaidingais knygų pristatymais.
Suprantama, knyga reikalauja reklamos, šiais laikais marketingas yra dalis sėkmės pardavimuose, tačiau logiška, jog reklama turėtų atitikti turinį. Detektyvinis romanas? Hm. Veikiau meksikietiška telenovelė perkelta į mūsų šalies kultūrą bei pritaikyta atitinkamo mentaliteto asmenims. Turbūt nereikia ir minėti, kad nagrinėjama tema iš tiesų sena, tame pačiame Holivude naudota jau šimtus kartų ir kuo seniausiai išėjusi iš mados. Tačiau autorė neprisibijo sekti klišinių siužetų pėdomis ir nutaria pristatyti mums dar vieną pigų ir atmestinai sukaltą romaną.
Kūrinys primena ne tik kadaise rodytus filmus, bet ir kai kurias senas knygas, tad originalumu gali nustebinti nebent visiškai neapsiskaičiusius skaitytojus. Kita knygos problema – keistai pasirinktas rašymo stilius. Autorė visur kiša sarkazmą ir ironiją, ko pasekoje iš detektyvo kūrinys virsta lėkšta komedija, kurioje persekiotojai vadinami kiaušingalviais, o įtampa kuriama dialogais apie užpakalius. Turbūt nebereikia ir sakyti, kad jei detektyvas nepriverčia šiurpti, spėlioti kas bus toliau, įsijausti į veikėjus ir "sirgti" už juos, tokia knyga tampa nuobodi ir ją norisi kuo greičiau dėti šalin.
Aišku, daugelis galėtų teigti, kad gyvenant dabartiniame amžiuje jau greičiausiai neįmanoma išrasti dviračio, o genialias idėjas anksčiau ar vėliau mums pasufleravo literatūros klasikai, kino filmai bei mėgstamos TV pramogos. Tame yra tiesos. Tačiau tame pačiame Holivude, pasak vieno atsiliepimo, kuris teigia, kad ši knyga verta tapti filmu, egzistuoja plačiai žinomas pasakymas, jog kiekvienas istorijos kūrėjas iš esmės daro šūdą ir šio užduotis padaryti, kad tas šūdas atrodytų „krūtai“. Deja, Dovilė Štuikienė nesistengia savo romano padaryti nei „krūtu“, nei įdomiu, o jau net nekalbant apie mažytes prošvaistes siužeto vystyme. Silpnos charakteristikos, prastas humoro pasirinkimas ir begalė puslapių apie nieką numuša bet kokius šansus, jog tokia knyga galėtų pretenduoti į detektyvą. Kiekvienas knygoje pasirodantis veikėjas yra vienas kito kopija. Jie neturi turiningų asmenybių, kiekvienas kalba identiškai, o pasakojimo stilius nekinta – absoliučiai viskas brukama per sarkazmo prizmę. Kiekviena siužetinė detalė skaitytojui matyta ir skaityta šimtus kartų kitur. Savotiškai juokinga, jog perskaičius pirmus pora skyrių pabaigą galima nuspėti net negalvojant.
Jeigu būtų galimybė šią knygą vertintume dar mažiau nei 1 žvaigždute, o labiausiai norėtųsi, kad leidyklos ir jų redaktoriai nustotų mulkinti skaitytojus klaidingais knygų pristatymais.
November 1, 2021
Man labai patinka detektyvai, patinka skaityti lietuvių autorių knygas. Iš šios knygos labai daug tikėjausi, tačiau ši knyga mane nuvylė. Labai trūko veiksmo, buvo nuobodu skaityti. Baigiant skaityti knyga knyga sudomino, atsirado veiksmo.
This entire review has been hidden because of spoilers.
April 26, 2023
Labai intriguojanti pradžia, ir visiškai neintriguojanti pabaiga.
September 3, 2021
Linos gyvenimas nėra toks, kokio ji norėjo, nes: duktė Gabrielė jau suaugusi ir mamos dėmesio jai nebereikia, moters darbas neįdomus ir nežadantis naujų perspektyvų, o santykiai su vyru - atšalę. Vieną dieną šeima išsiruošia į kelionę automobiliu po Europą. Išvykos metu Gabrielė vis kartoja, kad juos kažkas seka, bet Lina teigia, kad mergaitei paprasčiausiai vaidenasi. Kai Čekijoje Lina išeina ieškoti šiukšliadežės, kad galėtų išmesti ledų popierėlį, moteris nebegrįžta nei po pusvalandžio, nei po valandos. Vėliau šeima sulaukia skambučio iš ligoninės su prašymu atvykti ir atpažinti avarijoje žuvusios moters kūną. Tačiau ar Lina tikrai mirė?
Kad lietuvių autoriai rašo gerus romanus, esu įsitikinusi jau ne vieną kartą, todėl niekada neatsisakau paskaityti jų kūrinių, vos tik turiu tam progą. Tačiau dabar, kai pamačiau, jog lietuvė parašė šią knygą ir tai bus detektyvinis romanas, kažkodėl drįsau suabejoti, ar mūsų šalies autoriai yra pasirengę parašyti tokį gerą detektyvą, kuris prilygtų užsienietiškiems perliukams. Dabar jau gailiuosi, kad abejojau, nes rašytojai Dovilei tai pavyko ir tikrai ne ką prasčiau už užsienio autorius.
Pati knygos pradžia mane įtikino nepilnai, tačiau toliau, maždaug įpusėjus, kūrinys pasidarė įdomesnis ir, pasirodo, turintis įtemptesnio siužeto liniją. Pati knyga paliečia daugelį temų. Pirmiausia, farmacijos ir iš jos užsidirbti norinčių žmonių pinkles (tiesa, knygoje buvo rašoma apie mikroschemas, kurios patenka į žmogaus organizmą, suleidus švirkštą su vaistais. Kai dabar tokia jautri situacija su skiepais, manau, visa tai tampa tarsi dar vienas žibalo pylimas į ugnį). Antra, patvirtina, kad žmogus, kuris nori išnešti „sausą savo kailį“, yra pasiruošęs visiškai bet kam: meluoti, klastoti, žudyti. Na ir trečia, kalbama apie tai, kad kartais mūsų norai gali išsipildyti, tik, deja, ne tokiu pavidalu, kokiu norėjome ar tikėjomės. Todėl svajoti, manau, reikėtų atsargiai.
Juokingiausias ir galbūt šiek tiek gluminantis dalykas buvo tai, kad veikėjos Linos dukters vardas kaip ir mano - Gabrielė. Pripažinsiu, keistai jaučiausi skaitydama.
Patiko tai, kad knygos skyriai rašomi iš daugelio žmonių perspektyvos, tai suteikė knygai didesnį efektą. Kas nuvylė? Pabaiga, kuri manęs neįtikino visu šimtu procentu, tikėjausi įspūdingesnės atomazgos.
Rekomenduoju detektyvinių romanų žanro mėgėjams paskaityti ir susipažinti su šiuo, lietuvių autorės, kūriniu. Na, o pačią autorę, Dovilę Štuikienę, noriu pasveikinti ir palinkėti didžiausios sėkmės ateityje!
3/5⭐
Kad lietuvių autoriai rašo gerus romanus, esu įsitikinusi jau ne vieną kartą, todėl niekada neatsisakau paskaityti jų kūrinių, vos tik turiu tam progą. Tačiau dabar, kai pamačiau, jog lietuvė parašė šią knygą ir tai bus detektyvinis romanas, kažkodėl drįsau suabejoti, ar mūsų šalies autoriai yra pasirengę parašyti tokį gerą detektyvą, kuris prilygtų užsienietiškiems perliukams. Dabar jau gailiuosi, kad abejojau, nes rašytojai Dovilei tai pavyko ir tikrai ne ką prasčiau už užsienio autorius.
Pati knygos pradžia mane įtikino nepilnai, tačiau toliau, maždaug įpusėjus, kūrinys pasidarė įdomesnis ir, pasirodo, turintis įtemptesnio siužeto liniją. Pati knyga paliečia daugelį temų. Pirmiausia, farmacijos ir iš jos užsidirbti norinčių žmonių pinkles (tiesa, knygoje buvo rašoma apie mikroschemas, kurios patenka į žmogaus organizmą, suleidus švirkštą su vaistais. Kai dabar tokia jautri situacija su skiepais, manau, visa tai tampa tarsi dar vienas žibalo pylimas į ugnį). Antra, patvirtina, kad žmogus, kuris nori išnešti „sausą savo kailį“, yra pasiruošęs visiškai bet kam: meluoti, klastoti, žudyti. Na ir trečia, kalbama apie tai, kad kartais mūsų norai gali išsipildyti, tik, deja, ne tokiu pavidalu, kokiu norėjome ar tikėjomės. Todėl svajoti, manau, reikėtų atsargiai.
Juokingiausias ir galbūt šiek tiek gluminantis dalykas buvo tai, kad veikėjos Linos dukters vardas kaip ir mano - Gabrielė. Pripažinsiu, keistai jaučiausi skaitydama.
Patiko tai, kad knygos skyriai rašomi iš daugelio žmonių perspektyvos, tai suteikė knygai didesnį efektą. Kas nuvylė? Pabaiga, kuri manęs neįtikino visu šimtu procentu, tikėjausi įspūdingesnės atomazgos.
Rekomenduoju detektyvinių romanų žanro mėgėjams paskaityti ir susipažinti su šiuo, lietuvių autorės, kūriniu. Na, o pačią autorę, Dovilę Štuikienę, noriu pasveikinti ir palinkėti didžiausios sėkmės ateityje!
3/5⭐
August 22, 2026
Šiek tiek nustebino. Tikrai nebuvo to jausmo skaitant, kad čia tokia vidutinė lietuvių autoriaus lengvesnio žanro knyga. Knyga žymiai geresnė, nei "Klasiokai". Buvo vietų kur mažiau patiko, bet intriga išlaikyta iki pat pabaigos. Gal kiek per greit viskas "užraukta" lyg nebeturint tam laiko.
"...dingti Lietuvoje reiškė viena - tavęs niekas neras per amžius, nes jei nesi pirmo ryškumo persona, bus tingu tavęs ieškot."
"...dingti Lietuvoje reiškė viena - tavęs niekas neras per amžius, nes jei nesi pirmo ryškumo persona, bus tingu tavęs ieškot."
March 26, 2021
Negaliu apsispresti ar man patinko si knyga ar ne. Labai dvejopi jausmai. Man patinka toks rasymo ir destymo stilius. Skaitydama labai isijauciau i pagrindine veikeja Ema, man patiko kad buvo sokinejama tarp praeities ir dabarties. Taciau labai nuvyle pabaiga, o ivykiu posukiai nebuvo kazko wow. Visoje knygoje yra mazos uzuomenos, kurios padeda nuspeti...
April 21, 2020
Kai imu skaityti trilerį ar detektyvą, mane nustebinti darosi vis sunkiau, nes jau daug jų skaičiau ir kaip mėgstamiausiam savo žanrui, dažniausiai ieškau priekabių: kur trūksta tikslumo, kur nelogiškos detalės ir pan. Pradėjusi šią knygą, taip pat žiūrėjau į ją skeptiškai - galvoju, kuo gi dar gali nustebinti knyga ir ypač sukurta lietuvių autorės (pripažinkim, nerasim daug gerų detektyvų lietuvių literatūroje). Bet knyga tikrai nustebino - tokio siužeto dar niekada nesu skaičiusi ir, kiek pamenu, net jokio panašaus filmo nesu žiūrėjusi.
Tai tokia knyga, apie kurią nesinori daug pasakoti, bet ne todėl, kad istorija prasta, o dėl to, kad tiek daug intrigos ir visokių siužeto posūkių, kad baisu ką nors per daug atskleisti. Tokį malonumą turi pajusti pats skaitytojas.⠀
Labai patiko, kad nebuvo klasikinės didžiosios dalies detektyvų klišės - pareigūnų, tiriančių bylą. Čia įvykių tyrėjais buvo patys veikėjai ir tai tikrai man pasirodė gana originalu, įtaigu ir įdomu skaityti.⠀
Dar labai patiko, kad didžioji dalis veiksmo vyksta Lietuvoje - Antakalnyje ir centre, tad labai smagu su veikėjais mintimis paklaidžioti po tas gatveles, kuriomis vaikščiota daug kartų.
Bet visgi nebuvo viskas idealu. Kas nepatiko? Pirmiausia, pirmas skyrius - viskas labai smulkmeniškai aprašyta, per daug neaiškių detalių pradžiai, kai apie veikėjus dar nieko nežinome. Taip pat - pabaiga. Šiek tiek nuvylė, tikėjausi visai ne to - palyginti su visos knygos siužetu, pabaiga kiek silpnoka.
Tikrai originalus siužetas, su iki galo išlaikyta intriga. Įdomūs veikėjų tipai (portretai). Buvo įdomu skaityti ir kaip man, skaičiusiai tikrai nemažai detektyvų, šis paliko įspūdį.
Tai tokia knyga, apie kurią nesinori daug pasakoti, bet ne todėl, kad istorija prasta, o dėl to, kad tiek daug intrigos ir visokių siužeto posūkių, kad baisu ką nors per daug atskleisti. Tokį malonumą turi pajusti pats skaitytojas.⠀
Labai patiko, kad nebuvo klasikinės didžiosios dalies detektyvų klišės - pareigūnų, tiriančių bylą. Čia įvykių tyrėjais buvo patys veikėjai ir tai tikrai man pasirodė gana originalu, įtaigu ir įdomu skaityti.⠀
Dar labai patiko, kad didžioji dalis veiksmo vyksta Lietuvoje - Antakalnyje ir centre, tad labai smagu su veikėjais mintimis paklaidžioti po tas gatveles, kuriomis vaikščiota daug kartų.
Bet visgi nebuvo viskas idealu. Kas nepatiko? Pirmiausia, pirmas skyrius - viskas labai smulkmeniškai aprašyta, per daug neaiškių detalių pradžiai, kai apie veikėjus dar nieko nežinome. Taip pat - pabaiga. Šiek tiek nuvylė, tikėjausi visai ne to - palyginti su visos knygos siužetu, pabaiga kiek silpnoka.
Tikrai originalus siužetas, su iki galo išlaikyta intriga. Įdomūs veikėjų tipai (portretai). Buvo įdomu skaityti ir kaip man, skaičiusiai tikrai nemažai detektyvų, šis paliko įspūdį.
May 19, 2020
Knygos siužetas pasakoja apie į Čekiją atkeliavusią šeimą. Lina stovėjimo aikštelėje nueina iki šiukšlių dėžės išmesti ledų popierėlio ir dingsta. Vyras su dukra nesulaukia jos dvi valandas, tad kreipiasi į policiją. Pasirodo, įvyko avarija ir Lina žuvo. Tik atpažįstant kūną Linos tatuiruotė atsiranda ant visai kitos rankos. Ar namiškiai tai pastebės? Ir ar tai tikrai žuvusi Lina?
Patys pirmi romano skyriai labai užkabino. "Nieko sau!" galvojau ir skubėjau versti puslapį po puslapio. Tačiau įsiskaičius įtampa atslūgo, kalba pasidarė truputį monotoniška, o romano pabaiga nustebino ne visada įtikinamomis peripetijomis.
3,5 iš 5
Patys pirmi romano skyriai labai užkabino. "Nieko sau!" galvojau ir skubėjau versti puslapį po puslapio. Tačiau įsiskaičius įtampa atslūgo, kalba pasidarė truputį monotoniška, o romano pabaiga nustebino ne visada įtikinamomis peripetijomis.
3,5 iš 5
April 16, 2024
Senokai skaičiau detektyvą, todėl ši knyga pasirodė tinkama prikelti seną meilę šiam knygų žanrui. Pradžia itin viliojanti - netikėtai dingsta moteris, vieni lieka vyras su atžala. Veiksmas keičia veiksmą, knyga išties įtraukė, bet... Kodėl, autore, vyras iš M raidės mirė? Tarsi dingo veiksmas, aplink kurį viskas ir sukosi. Tik dabar viskas pakrypo kiek kita linkme.
Pasirodė, kad autorė knygai artėjant link pabaigos, ėmė suskubėti. Vietoje to, kad aprašytų veiksmą - viską dialoge papasakoja kiti veikėjai. Vis dar nesuprantu kam reikėjo veiksmą pasakoti Makso personažui - mažai iš jo naudos, nebent jo veikėjas tarsi parodo koks suktas kitas veikėjas. Motinos ir dukters pokalbis turėjo būti ilgas, juk jos pasimatė po tokio ilgo laiko!
Galbūt skaitytoju, niekada rankose neturėjusiam detektyvo, ši knyga puikiai tiktų, kadangi čia veiksmas vejasi kitą ir iš tiesų daug intrigos.
Pasirodė, kad autorė knygai artėjant link pabaigos, ėmė suskubėti. Vietoje to, kad aprašytų veiksmą - viską dialoge papasakoja kiti veikėjai. Vis dar nesuprantu kam reikėjo veiksmą pasakoti Makso personažui - mažai iš jo naudos, nebent jo veikėjas tarsi parodo koks suktas kitas veikėjas. Motinos ir dukters pokalbis turėjo būti ilgas, juk jos pasimatė po tokio ilgo laiko!
Galbūt skaitytoju, niekada rankose neturėjusiam detektyvo, ši knyga puikiai tiktų, kadangi čia veiksmas vejasi kitą ir iš tiesų daug intrigos.
This entire review has been hidden because of spoilers.
January 6, 2021
Sunkiausia dalis buvo pasirinkti nuspręsti ar įvertinti 3 ar 4 žvaigždutėm. Detektyvas parašytas lengvai skaitoma kalba, šiuolaikiniai pavadinimai, personažai, muzika ir pažįstamos vietos. Tačiau tradiciškai-lietuviškai pabaiga suspausta į pora skyrelių. Pabaigus skaityti, apima jausmas, kad knyga turėtų būti ilgesnė.
Siužetas sukasi apie vieną lemtingą ir labai netikėtą sėkmės/nesėkmės susitikimą. Du farmacijos magnato parankiniai, pakelės viešbutyje pamato moterį, neįtikėtinai panašią į jų boso žmoną. Pastaroji - ką tik mirusi, todėl jiems reikia pamainos ir farmacijos-mafijos bosui Martinui gimsta planas.. Na kuris jau kiekvienam skaitytojui aiškus.
Siužetas sukasi apie vieną lemtingą ir labai netikėtą sėkmės/nesėkmės susitikimą. Du farmacijos magnato parankiniai, pakelės viešbutyje pamato moterį, neįtikėtinai panašią į jų boso žmoną. Pastaroji - ką tik mirusi, todėl jiems reikia pamainos ir farmacijos-mafijos bosui Martinui gimsta planas.. Na kuris jau kiekvienam skaitytojui aiškus.
This entire review has been hidden because of spoilers.
March 6, 2020
Lengvas romanas, gana įdomus, tačiau pritrūko stiprios kulminacijos, pabaigos. Bet labai malonus autorės rašymo stilius
January 2, 2021
Įtraukianti...
January 5, 2021
Detektyvo pradžia įtraukė, tačiau vėliau įtampa, geras pasakojimas dingo. Pabaiga nuvylė.
June 29, 2025
labai labai patiko, įtraukianti, lengvai skaitosi.
March 25, 2021
Norint vienu zodziu apibudint knyga, pasakysiu tik tiek - neitikino.
Virselis sako kad tai detektyvinis romanas, bet tiesu tai trileris. Knyga susikaite greit ir pakankamai idomiai, bet dauguma scenu vercia vartytvakis, nu kaip....
Virselis sako kad tai detektyvinis romanas, bet tiesu tai trileris. Knyga susikaite greit ir pakankamai idomiai, bet dauguma scenu vercia vartytvakis, nu kaip....
Displaying 1 - 21 of 21 reviews