„Jei ne mano potraukis ieškoti moteriškuose pokalbiuose atsiveriančios gelmės, šios knygos nebūtų buvusios. Ji – šimtų moterų gyvenimų ir gydančios mūsų bendrystės liudininkė. Eidamos brandos keliu susiduriame su galybe kultūrinių stereotipų ir savų įsitikinimų, trukdančių pajusti, kad viskas – mūsų rankose, kad savojo gyvenimo šeimininkės – mes pačios. Mes galime daryti įtaką tam, kas nutinka, mokytis, augti. Kiekviena pabaiga – kažko naujo ir svarbaus pradžia, o skaudi patirtis turi galią tarnauti gyvenimui ir meilei. Jei pažadėsi save mylėti, kad ir kas nutiktų, žvelgti į šioje knygoje atsiveriančias tiesas kuo švelniau, tuomet jos puslapiai taps rūpestingomis rankomis, vedančiomis tave į priekį.“ Raminta Lapinskaitė Autorė jautriai ir atvirai kviečia pažvelgti į moterų bendrystę, kūniškumą, savitumą. Šioje knygoje atsakymų ras moterys, keliančios moteriškumo ir savivertės klausimus, skyrybų ir kitokią krizę išgyvenančios, galų gale visos, ieškančios gilesnio ir tikresnio santykio su savimi bei pasauliu. Daug dėmesio knygoje skiriama saviugdos gairėms, kurios padės plėsti požiūrį, kurti ryšį su savimi, rasti naujų vidinių resursų ir įgalinti save naujiems pasirinkimams. Raminta Lapinskaitė – saviugdos trenerė ir egzistencinio koučingo specialistė, savo mokymuose nuo 2014 m. padedanti moterims atrasti naujų būdų būti (su) savimi – švelniau, labiau pasitikint, jaučiant vidinę taiką ir artumą sau. Pagrindinė autorės žinutė – mylėkime save už tai, kas esame, užuot be paliovos priekaištavusios už tai, kas nesame. Tai mūsų raktas į pilnakraujį ir širdžiai mielą gyvenimą.
,, Bendraudamos dažnai stengiamės nuslėpti save nuo kito - pagražinti, padailinti, nutylėti, nepasakyti iki galo... Dėl to ir santykis nebūna visapusiškas, ir mes jaučiame, kad gyvename tik iš dalies, ne iki galo... Gyvenimas ne tik per trumpas, bet ir per gražus, kad gyventume jį puse širdies, užsislopinusios. Esame vertos gyventi mums suteiktą gyvenimą taip, kaip jaučiame, būdamos tuo, kas esame, su tuo ką mylime, kuo tikime, kas mūsų sielai svarbu ir šventa! Mylėdamos save. "
,, Negana to, laikui bėgant vis dažniau patiri, kad verčiau būsi atstumtai už tai, kas esi, negu mylimai už tai, kas nesi. "
Knyga apie tai, kaip svarbu yra rasti laiko sau, pabuti su savimi 🙂 Kiekviena moteris yra unikali ir nepakartojama, tai kodel mes norime buti panasios i kazka o nenorime buti savimi. Kai nuoširdžiai pamilsime save, tai galbūt tada ir atsiras drásos būti savimi ...
Nors turinys daug nepraturtino, puikiai priminė, jog moters dienos turi būti kupinos malonumų ir kad esu sau prioritetas. Su šiomis mintimis ir atidariau vasarą.
„Palaimintos moterys“ – tai švelnaus tono, įkvepiančių minčių rinkinys apie moters kelią į brandą ir vidinę stiprybę, meilę sau. Knyga siūlo daug gražių sentencijų ir metaforų, kurios gali paguosti, nuraminti, tačiau man labai pritrūko konkrečių žingsniais ar strategijomis paremtų veiksmų. Tai labiau terapinis, nei praktinis skaitinys – tinkamas emociniam palaikymui, bet ne kryptingiems veiksmams, dėl to knyga kiek prailgo ir pabodo.