What do you think?
Rate this book
Žuvis, kuri supainiojo duris. Ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų
Smeigtukų spiečius ant pasaulio atlaso. Stalčiuje čežantys būsimos kelionės bilietai. Dar nepatirto nuotykio laukimas. Nueito kelio dulkės ant patikimų žygio batų. Visa tai – ir gerokai daugiau Liudo Dapkaus knygoje „Žuvis, kuri supainiojo duris. Ir kitos 69 istorijos iš šešių žemynų".
Tai – pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi. Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. Prisirpusios uogos, kurias vieną po kitos traukiau iš kibių žolės pirštukų. Lyg tos pačios rūšies, bet nepanašios viena į kitą, nesvarbu, kad sunokusios toje pačioje pievoje. Šitos istorijos nutiko įvairiais laikais, kai kurios netgi labai seniai, nors rašant atrodo, lyg viskas būtų buvę aną mėnesį, – turiu tokią savybę įsiminti žmones, detales ir pojūčius, lydėjusius tuos įvykius. Knygoje jos rikiuojasi ne chronologijos, o abėcėlės principu. Nuo Afganistano iki Zimbabvės. Todėl skaityti galima kaip poezijos rinkinį. Arba dienoraštį, kurį kažkas lengvai išardė, o paskui suklijavo štai tokia mokykline tvarka".
Tai – pasakojimai iš rojumi vadinamų salų ir kruvinų karo žemių. Įvykiai padangėse ir urvuose, tviskančiuose rūmuose ir purvinose žeminėse. Susitikimai su keistuoliais ir genijais, skurdžiais ir milijonieriais. Akistatos su pasauliu ir pačiu savimi. Trumpos istorijos, tarytum minčių žemuogės, suvertos ant gyvenimo smilgos. Prisirpusios uogos, kurias vieną po kitos traukiau iš kibių žolės pirštukų. Lyg tos pačios rūšies, bet nepanašios viena į kitą, nesvarbu, kad sunokusios toje pačioje pievoje. Šitos istorijos nutiko įvairiais laikais, kai kurios netgi labai seniai, nors rašant atrodo, lyg viskas būtų buvę aną mėnesį, – turiu tokią savybę įsiminti žmones, detales ir pojūčius, lydėjusius tuos įvykius. Knygoje jos rikiuojasi ne chronologijos, o abėcėlės principu. Nuo Afganistano iki Zimbabvės. Todėl skaityti galima kaip poezijos rinkinį. Arba dienoraštį, kurį kažkas lengvai išardė, o paskui suklijavo štai tokia mokykline tvarka".
- GenresTravelNonfiction
416 pages, Paperback
Published January 1, 2020
9 people are currently reading
147 people want to read
About the author
Liudas Dapkus
2 books49 followersWorld travelled, seasoned storyteller, editor, TV show host, war correspondent...
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 30 reviews
February 13, 2020
ŽUVIS, KURI SUPAINIOJO DURIS. By Liudas Dapkus.
Liudas Dapkus – man dar negirdėtas veikėjas. Bet su kelionėmis taip jau yra, tave dažniausiai supa nepažįstami žmonės, kurie būna perdėm malonūs, kiekvienai progai pasitaikius sveikinasi, o šypsosi ne tik burnytėmis, bet ir akytėmis. Kiek kitokia, bet ir panaši, ir mano ta pažintis su Liudu Dapkumi, tik iš kito krašto, kuriame tik likę jo pėdsakai. Kia Ora!
Trumposios novelės. Vos puslapio, dviejų ar kiek daugiau. Apie tai, ką jis sutiko, su kuo susipažino, ko prisibijojo, kas nedavė ramybės, kokie dalykai džiugino, kokiomis patirtimis pasigyrė ir kokias galias įgavo. Į keliones galima žvelgti labai filosofiškai ir jas kritikuoti būtų neteisinga – kiekviena patirtis skirtinga, kitos ir aplinkybės, ... kiek iš tiesų daug galimų kintamųjų.
Iš pačio pirmojo teksto tarsi išgirdau (ar tikrai?), kad atėjo gyvenime tas laikas, tam tikra stadija, kai pasakai – gana. Suvoki, atsisakai, meti ir žingsnis po žingsnio link savęs reabilitacijos. Rodos, jog būtent taip daugelis istorijų su kelionėmis (ne kelionių vadovai, knygos, atpasakojimai, o tiesiog – bendrai) ir prasideda. Kai kažkas kažkam pradeda lipti per gerklę. Mano atveju – pernelyg komfortabili būsena, ko keisti nesinorėjo, o juk buvau (esu) dar ganėtinai jaunas. Mesti, matyt, buvo vienintelė išeitis. Reabilituoti.
O sugrįžus prie pasakojimo, kvailys būčiau, jeigu tam tikrų dalykų nepasižymėčiau ir sau (tolimiems ir labai artimiems kelionių planavimams). Turbūt man vieną vienintelį kartą gyvenime pasitaikė, kada grindinys buvo taip įkaitęs, jog jutau karštį per batus. O skaitant Liudo Australijos ir batų istoriją, supratau, kad tai buvo dar ne pats blogiausias scenarijus, kuris galėjo pasitikti. Nemažai negirdėtų ir nematytų dalykų: Bahamų barakudos; Botsvanos lyderio istorija ir jos, kaip šalies, vaidmuo; Didžiosios Britanijos Edeno projektas; perlų auginimo subtilybės Fidžy; Filipinų ilgakulniai. Beje, pastaruosius labai tikiuosi pamatyti ir Indonezijoje, tuojaus ten lankysimės. Pasižymėjau viską, ką autorius paminėjo apie Indoneziją, Kambodžą (turiu šalimais tokį veikėją, kuris ten vaidins savą Larą Kroft) ir Tailandą. Na, aišku, Tailande į tam tikras vietoves nesimesim ir tam tikrų paslaugų privengsim. Liudo dėka noriu aplankyti Elephant Hill, geriau už „belekokius“ cirkus, zoo sodus ar panašaus tipo įstaigas.
Dar kartą sau užtvirtinau, kad Afrika – must see! Ir priėmiau sprendimą, kad be gido keliauti neišdrįsčiau. Įsitraukiau Portugaliją į savo ketinimų planus, o Naujoji Zelandija per daugiau nei metus laiko jau iščiupinėta ir ištyrinėta, tad viskam, ką Liudas mini, dedu „tvirtinu“ ženkliuką. Liudai, su gyvūnais keliuose problemos iki šiolei. Kur tau nebus, kai 3 km atkarpoje prabėga apie 30 zuikių.
Vis tik pasitaikydavo progų, kai autoriaus aš nesuprasdavau. Mintyse tik ir skambėjo – iš didelio rašto išėjo iš krašto (tinka čia?). Akimirkomis jis nuplaukė su savomis mintimis, o aš likau paskendęs tamsoje. Tarsi trūktų konteksto, kurio neturėjau. Bet visą tai nurašiau į originalų autoriaus pateikimą ir rašymo stilių. Beje, būsiu bjaurybė, bet užrašysiu, kad knygos apipavidalinimas (vizualas) absoliučiai nusvėrė knygos turinį (tekstas). Ir tai tikrai ne dėl to, kad buvo panaudota tokia visiems šiuo metu pažįstama priemonė.
Rekomenduoju. Trumpų novelių principu apie ant pirštų nesuskaičiuojamą galybę žemių, salų ir salelių. Tai, ką autorius patyrė, prisiminė, užgyveno ir nešiojosi su savimi. Dabar pasidalino ir su mumis, skaitytojais. Apipavidalinimas, nuotraukos, išpildymas – maksimum! Be to, autorius labai šauniai knygos pabaigoje sudėliojo visus reikiamus taškus. Pavartykit, pravers daugeliui.
Beje, ar tik man vienam viršelis (ir, galbūt, pavadinimas) tarsi aliuzija į Oto Pavel knygą? ;)
Ir, kita – ar man vienam, bet, atrodo, kad kolei kas BALTO leidybos namams nėra lygių kelionių atmosferoje?
Liudas Dapkus – man dar negirdėtas veikėjas. Bet su kelionėmis taip jau yra, tave dažniausiai supa nepažįstami žmonės, kurie būna perdėm malonūs, kiekvienai progai pasitaikius sveikinasi, o šypsosi ne tik burnytėmis, bet ir akytėmis. Kiek kitokia, bet ir panaši, ir mano ta pažintis su Liudu Dapkumi, tik iš kito krašto, kuriame tik likę jo pėdsakai. Kia Ora!
Trumposios novelės. Vos puslapio, dviejų ar kiek daugiau. Apie tai, ką jis sutiko, su kuo susipažino, ko prisibijojo, kas nedavė ramybės, kokie dalykai džiugino, kokiomis patirtimis pasigyrė ir kokias galias įgavo. Į keliones galima žvelgti labai filosofiškai ir jas kritikuoti būtų neteisinga – kiekviena patirtis skirtinga, kitos ir aplinkybės, ... kiek iš tiesų daug galimų kintamųjų.
Iš pačio pirmojo teksto tarsi išgirdau (ar tikrai?), kad atėjo gyvenime tas laikas, tam tikra stadija, kai pasakai – gana. Suvoki, atsisakai, meti ir žingsnis po žingsnio link savęs reabilitacijos. Rodos, jog būtent taip daugelis istorijų su kelionėmis (ne kelionių vadovai, knygos, atpasakojimai, o tiesiog – bendrai) ir prasideda. Kai kažkas kažkam pradeda lipti per gerklę. Mano atveju – pernelyg komfortabili būsena, ko keisti nesinorėjo, o juk buvau (esu) dar ganėtinai jaunas. Mesti, matyt, buvo vienintelė išeitis. Reabilituoti.
O sugrįžus prie pasakojimo, kvailys būčiau, jeigu tam tikrų dalykų nepasižymėčiau ir sau (tolimiems ir labai artimiems kelionių planavimams). Turbūt man vieną vienintelį kartą gyvenime pasitaikė, kada grindinys buvo taip įkaitęs, jog jutau karštį per batus. O skaitant Liudo Australijos ir batų istoriją, supratau, kad tai buvo dar ne pats blogiausias scenarijus, kuris galėjo pasitikti. Nemažai negirdėtų ir nematytų dalykų: Bahamų barakudos; Botsvanos lyderio istorija ir jos, kaip šalies, vaidmuo; Didžiosios Britanijos Edeno projektas; perlų auginimo subtilybės Fidžy; Filipinų ilgakulniai. Beje, pastaruosius labai tikiuosi pamatyti ir Indonezijoje, tuojaus ten lankysimės. Pasižymėjau viską, ką autorius paminėjo apie Indoneziją, Kambodžą (turiu šalimais tokį veikėją, kuris ten vaidins savą Larą Kroft) ir Tailandą. Na, aišku, Tailande į tam tikras vietoves nesimesim ir tam tikrų paslaugų privengsim. Liudo dėka noriu aplankyti Elephant Hill, geriau už „belekokius“ cirkus, zoo sodus ar panašaus tipo įstaigas.
Dar kartą sau užtvirtinau, kad Afrika – must see! Ir priėmiau sprendimą, kad be gido keliauti neišdrįsčiau. Įsitraukiau Portugaliją į savo ketinimų planus, o Naujoji Zelandija per daugiau nei metus laiko jau iščiupinėta ir ištyrinėta, tad viskam, ką Liudas mini, dedu „tvirtinu“ ženkliuką. Liudai, su gyvūnais keliuose problemos iki šiolei. Kur tau nebus, kai 3 km atkarpoje prabėga apie 30 zuikių.
Vis tik pasitaikydavo progų, kai autoriaus aš nesuprasdavau. Mintyse tik ir skambėjo – iš didelio rašto išėjo iš krašto (tinka čia?). Akimirkomis jis nuplaukė su savomis mintimis, o aš likau paskendęs tamsoje. Tarsi trūktų konteksto, kurio neturėjau. Bet visą tai nurašiau į originalų autoriaus pateikimą ir rašymo stilių. Beje, būsiu bjaurybė, bet užrašysiu, kad knygos apipavidalinimas (vizualas) absoliučiai nusvėrė knygos turinį (tekstas). Ir tai tikrai ne dėl to, kad buvo panaudota tokia visiems šiuo metu pažįstama priemonė.
Rekomenduoju. Trumpų novelių principu apie ant pirštų nesuskaičiuojamą galybę žemių, salų ir salelių. Tai, ką autorius patyrė, prisiminė, užgyveno ir nešiojosi su savimi. Dabar pasidalino ir su mumis, skaitytojais. Apipavidalinimas, nuotraukos, išpildymas – maksimum! Be to, autorius labai šauniai knygos pabaigoje sudėliojo visus reikiamus taškus. Pavartykit, pravers daugeliui.
Beje, ar tik man vienam viršelis (ir, galbūt, pavadinimas) tarsi aliuzija į Oto Pavel knygą? ;)
Ir, kita – ar man vienam, bet, atrodo, kad kolei kas BALTO leidybos namams nėra lygių kelionių atmosferoje?
February 7, 2020
Susidomėti kelionių literatūra mane paskatino Balto leidyklos leidžiamos knygos. Visų pirma tai buvo Eglės Šimkevičiūtės Kulvelis knyga “Tigras tai ne katinas”, kuri man pačiai netikėtai, bet laaabai patiko. Lentynoje dar laukia Gabrielės Štaraitės knyga apie Afriką, o dabar griebiau Liudo Dapkaus “Žuvis, kuri supainiojo duris”. Tie puskiečiai viršeliai ir leidinio estetika nori nenori vilioja.
Knygos autorius pasakoja kaip užsisuko smarkiame gyvenimo ritme: darbas veja darbą, terminai, skubėjimas ir t.t. Kaip sako Liudas - “žiurkių lenktynės”. O jose dalyvauti nebesinorėjo. Jis meta viską ir iškeliauja atrasti pasaulio, o gal net savęs.
Skaityti sekėsi gana sunkiai. Vis klausiau savęs kodėl ir galiausiai supratau - tekstas emociškai neįtraukia ir nekviečia keliauti kartu. Rašymo stilius mano skoniui puikus: aštrus, su gera doze humoro ir skaniu pateikimu. Nepersunkta sentimentalumu - didžiulis pliusas. Bėda, kad skaitytojas kviečiamas į keliones ne nuo seniausios iki naujausios, bet kažkodėl pasirinkta šalių aprašymas abėcėline tvarka. Keistas sprendimas. Kas iš to išeina? Fragmentiškumas ir konteksto trūkumas. Net tarpai tarp vienos kelionės ir kitos gali būti dešimtmetis. Atsiranda autoriui svarbūs draugai, apie kuriuos per daug neatvirauja ir pasakojama jų nuotykiai. Paskui sutinkame jo žmoną, dukras. Man daug labiau būtų patikęs nuoseklus pasakojimas, kai jau žinočiau kokia aplinka supa autorių, kokios jo vertybės, kas sudaro tą jo šeimą, kaip iš vienos kelionės seka kita ir t.t. To emocinio prisitraukimo labai trūko.
Kam skaityti? Skaityti kviečiu kelionių mylėtojus ir ypač tuos, kurie neskaito tokiais tempais kaip aš, nes tuomet knygos fragmentiškumas neerzins, nes paprasčiausiai taip nekris į akis. Pasiimsit ryte prie kavos puodelio vieną istoriją, vakar prieš miegą kitą, pasijuoksit, pamąstysit ir kitą dieną lauksit naujos istorijos. Gero skaitymo.
Video apžvalga: https://bit.ly/2OB83DM
Facebook: https://www.facebook.com/dar.viena.pu...
Instagram: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
Knygos autorius pasakoja kaip užsisuko smarkiame gyvenimo ritme: darbas veja darbą, terminai, skubėjimas ir t.t. Kaip sako Liudas - “žiurkių lenktynės”. O jose dalyvauti nebesinorėjo. Jis meta viską ir iškeliauja atrasti pasaulio, o gal net savęs.
Skaityti sekėsi gana sunkiai. Vis klausiau savęs kodėl ir galiausiai supratau - tekstas emociškai neįtraukia ir nekviečia keliauti kartu. Rašymo stilius mano skoniui puikus: aštrus, su gera doze humoro ir skaniu pateikimu. Nepersunkta sentimentalumu - didžiulis pliusas. Bėda, kad skaitytojas kviečiamas į keliones ne nuo seniausios iki naujausios, bet kažkodėl pasirinkta šalių aprašymas abėcėline tvarka. Keistas sprendimas. Kas iš to išeina? Fragmentiškumas ir konteksto trūkumas. Net tarpai tarp vienos kelionės ir kitos gali būti dešimtmetis. Atsiranda autoriui svarbūs draugai, apie kuriuos per daug neatvirauja ir pasakojama jų nuotykiai. Paskui sutinkame jo žmoną, dukras. Man daug labiau būtų patikęs nuoseklus pasakojimas, kai jau žinočiau kokia aplinka supa autorių, kokios jo vertybės, kas sudaro tą jo šeimą, kaip iš vienos kelionės seka kita ir t.t. To emocinio prisitraukimo labai trūko.
Kam skaityti? Skaityti kviečiu kelionių mylėtojus ir ypač tuos, kurie neskaito tokiais tempais kaip aš, nes tuomet knygos fragmentiškumas neerzins, nes paprasčiausiai taip nekris į akis. Pasiimsit ryte prie kavos puodelio vieną istoriją, vakar prieš miegą kitą, pasijuoksit, pamąstysit ir kitą dieną lauksit naujos istorijos. Gero skaitymo.
Video apžvalga: https://bit.ly/2OB83DM
Facebook: https://www.facebook.com/dar.viena.pu...
Instagram: https://www.instagram.com/dar.viena.p...
February 24, 2020
Labai gražus leidimas su gražiomis nuotraukomis. Autoriaus patirtys žavios.
O šiaip prašau duokit kokį nors ženklą, kodėl verta skaityti instagraminių įspūdžių knygas ir juolab – koks tikslas jas rašyti? Dėkingas.
O šiaip prašau duokit kokį nors ženklą, kodėl verta skaityti instagraminių įspūdžių knygas ir juolab – koks tikslas jas rašyti? Dėkingas.
June 12, 2023
Nieko blogo, nieko ypatingo. Mano skoniui per subtili ir per jausminga.
April 15, 2020
Nuostabi knyga, trumpomis, lyg maži užkandžių sumuštinukai, istorijomis vedanti skaitytoją po visą pasaulį ir leidžianti "paragauti" įvairių nuotykių ir įspūdžių, kuriuos autorius taip vaizdžiai perteikia. Skaitant knygą vėl mintyse iškilo sena svajonė - vieną dieną išleisti savo kelioninę knygą ir net kyla įkvėpimas sėsti ir pabandyti išguldyti paskutiniųjų kelionių prisiminimus tekstu.
Pradėjus skaityti, šiek tiek trikdė tai, kad skyriai sudėlioti ne chronologine, o abėcėlės tvarka. Viena kelionė įvykusi 2019 metais, o jau kitame skyriuje šokama 20 metų atgal, tada vėl pirmyn. Tačiau vėliau supratau, kad ši knyga, tai ne viena, o 69 istorijos ir kiekviena iš jų reikia mėgautis kaip ir anksčiau minėtais sumuštinukais, atskirai ir jų nereikia bandyti susieti. Tada bus galima pajausti tikrąjį knygos "skonį".
Pradėjus skaityti, šiek tiek trikdė tai, kad skyriai sudėlioti ne chronologine, o abėcėlės tvarka. Viena kelionė įvykusi 2019 metais, o jau kitame skyriuje šokama 20 metų atgal, tada vėl pirmyn. Tačiau vėliau supratau, kad ši knyga, tai ne viena, o 69 istorijos ir kiekviena iš jų reikia mėgautis kaip ir anksčiau minėtais sumuštinukais, atskirai ir jų nereikia bandyti susieti. Tada bus galima pajausti tikrąjį knygos "skonį".
March 23, 2020
Su kiekviena novele užsimanydavau aplankyti naują žemyną/šalį/salą. Nes Liudas geba pastebėti ir aprašyti detales, kurių dažnas net nepastebi. Nuostabi knyga, norintiems pajusi nuotykius, spalvas, kvapus, gamtą, žmones, nes būtent tai labiausuai domina autorių. Be to, karts nuo karto gali užčiuopti žinutę - svarbu keliauti ne į tolimiausią pasaulio kraštą, o į save.
Užtenka vienos dviejų novelių prieš miegą ir sapnai pasidaro įdomesni. :)
Užtenka vienos dviejų novelių prieš miegą ir sapnai pasidaro įdomesni. :)
January 22, 2023
Simpatiška kelionių įspūdžių knygelė. Nieko stulbinamo, ne itin daug informacijos, tačiau įdomu, nes fiksuojami įspūdžiai, išgyventos patirtys. Dar vienas pasakojimų pliusas - kokybiškas tekstas. Neretai kelionių knygos būna parašytos įdomių keliautojų, bet prastai tekstą (ypač rašytinį) valdančių žmonių. Todėl skaitant lyg ir įdomu, bet skaitymo malonumo nėra, būtų daug geriau klausytis pasakojimų. Šioje knygoje atvirkščiai - iš karto jaučiami tekstą valdančio žmogaus įgūdžiai. Tiesa, įmantravimo, žaidimo vaizdingumu kai kada būna net per daug. Viską susumavus - mielas, gerai iliustruotas leidinys, skatinantis pagalvoti apie porą - trejetą galimų kelionės krypčių ir ten esančių objektų.
May 18, 2020
Knyga kuri atsirado tinkamu metu tinkamoje vietoje, atostogaujant nidoje ir skaitant pusyne pries pavasarine saulute. Nori nenori nunese i prisiminimus lankantis kitose salyse, bei skaitant suteike savotiska malonuma. Skaitesi lengvai, man kaip kelioniu fanatui tai buvo kazkas nerealaus lyg tureciau galiu per kelias kelias dienas apkeliauti pasauli.
June 8, 2023
Puiki. Įkvepianti tiek keliauti, tiek vertinti paprastą būtį ir kasdienybę. Graži literatūrinė kalba, įdomios istorijos. Tai nėra kelionių gidas, bet gali tokiu būti, nes trumpomis novelėmis pasakyta ir mažai, ir daug (priklauso nuo požiūrio).
June 3, 2020
Puikus karantino skaitinys - kai taip trūksta kelionių Liudo knyga leidžia prisiminti, palyginti patirtis ir nukeliauti ten kur nebuvai ir kur labai nori nukeliauti.
Puikios asmeninės patirtys nuostabiu stiliumi
Puikios asmeninės patirtys nuostabiu stiliumi
July 20, 2022
Aplink pasaulį per 8 dienas.
Kelionių knygų skyrelis mane visada pritraukia savo spalvotais ir įdomiais viršeliais, bet nelabai suprasdavau kam tokias knygas skaityti, nes jeigu pats ruošiesi kur nors keliauti, tai kitokiais būdais ieškosi detalesnės informacijos, įkvėpimo ir gali pasisemti iš socialinių tinklų, o jei esi kaip aš labiau "sofos keliautojas", tai tų faktų ar vietovardžių dažniausiai būna per daug.
Šią L. Dapkaus knygą buvau užmačius anksčiau, bet sąmoningai praignoravau kaip dar vieną marketinginį pirkinį, o be reikalo.. Pasirinkau dabar ją dėka iššūkio ir rekomenduosiu visiems, nes ji ne tik apie keliones, bet ir apie emocijas bei mintis, skirtumus ir panašumus, akimirkas ir amžinybę. Labai patiko formatas, kai, ryte geriant kavą, pavargus vakare prieš miegą ar šiaip turint kelias laisvas minutes, gali "paskanauti" mini istorijos su filosofiniais pabarstukais. Čia nėra perkrauta nuotraukomis, tad skaičiau neskubėdama ir su pasimėgavimu, lygiagrečiai pasiieškojau papildomos informacijos internete, kas sudomino labiau.
"Šią akimirką tu čia, kažko atkakliai sieki, kažkur suplukęs kopi, o kitą - žiūrėk, jau nieko nebereikia. Skirtumas, ko gero, tik tas, kiek per tas sąmoningos būties šioje planetoje dienas spėjai patirti. O svarbiausia - pastebėti vyksmą ir suvokti prasmę viso to, kas darėsi aplink ir tavyje."
"Gyvenimas - tai spalvoto stiklo kvadratėliai. Vieni skaidrūs, kiti juodi. Bet daugiausia mums skirta balzganų. Tų iki galo neiša
ušusių dienų, panašių viena į kitą kaip murzini lašai ant rudens lango. Tačiau šitos kvadratėlių durys tuo ir įstabios, kad labai panorėjęs gali žvelgti į pasaulį pro vis kitą ir kitokį. Tereikia atrasti savąjį mažo stebuklo langelį."
"Mes - šviesos ir šilumos išsiilgę padarai. Tačiau be tamsos nepamatytume žvaigždžių."
Kelionių knygų skyrelis mane visada pritraukia savo spalvotais ir įdomiais viršeliais, bet nelabai suprasdavau kam tokias knygas skaityti, nes jeigu pats ruošiesi kur nors keliauti, tai kitokiais būdais ieškosi detalesnės informacijos, įkvėpimo ir gali pasisemti iš socialinių tinklų, o jei esi kaip aš labiau "sofos keliautojas", tai tų faktų ar vietovardžių dažniausiai būna per daug.
Šią L. Dapkaus knygą buvau užmačius anksčiau, bet sąmoningai praignoravau kaip dar vieną marketinginį pirkinį, o be reikalo.. Pasirinkau dabar ją dėka iššūkio ir rekomenduosiu visiems, nes ji ne tik apie keliones, bet ir apie emocijas bei mintis, skirtumus ir panašumus, akimirkas ir amžinybę. Labai patiko formatas, kai, ryte geriant kavą, pavargus vakare prieš miegą ar šiaip turint kelias laisvas minutes, gali "paskanauti" mini istorijos su filosofiniais pabarstukais. Čia nėra perkrauta nuotraukomis, tad skaičiau neskubėdama ir su pasimėgavimu, lygiagrečiai pasiieškojau papildomos informacijos internete, kas sudomino labiau.
"Šią akimirką tu čia, kažko atkakliai sieki, kažkur suplukęs kopi, o kitą - žiūrėk, jau nieko nebereikia. Skirtumas, ko gero, tik tas, kiek per tas sąmoningos būties šioje planetoje dienas spėjai patirti. O svarbiausia - pastebėti vyksmą ir suvokti prasmę viso to, kas darėsi aplink ir tavyje."
"Gyvenimas - tai spalvoto stiklo kvadratėliai. Vieni skaidrūs, kiti juodi. Bet daugiausia mums skirta balzganų. Tų iki galo neiša
ušusių dienų, panašių viena į kitą kaip murzini lašai ant rudens lango. Tačiau šitos kvadratėlių durys tuo ir įstabios, kad labai panorėjęs gali žvelgti į pasaulį pro vis kitą ir kitokį. Tereikia atrasti savąjį mažo stebuklo langelį."
"Mes - šviesos ir šilumos išsiilgę padarai. Tačiau be tamsos nepamatytume žvaigždžių."
November 22, 2020
Jei kada nors buvai užsikrėtęs kelionių virusu, puikiai suprasi kitą keliautoją. Jo entuziazmą, norą aplankyti dar vieną pasaulio šalį, degančias akis, planuojant naują kelionę, ar ugneles akyse, kai prisimenamos lankytos vietos.
Pats turiu tą virusą, nes per paskutinius 3 metus aplankyta apie 10 skirtingų šalių. Ne tokių egzotiškų, kaip L. Dapkaus knygoje, bet kiekviena šalis tikrai savaip žavinga ir įdomi. Tai labai gražiai savo knygoje išryškina Dapkus. Neaprašinėja šabloniškai kiekvienos šalies, o paima vieną istoriją, įsimintiną akimirką ar žmogų, ir vualia, šalis atsiskleidžia geriau, nei vikipedijoje.
Tekstai neilgi, bet labai dailiai sudėlioti. Kad Dapkus turi rafinuotą skonį (įskaitant ir rašymo), supratau dar tada, kai jis redaktoriavo lietuviškajam Playboy žurnalui. Tiesa, iš pradžių galvojau, na, toks pasaulinis žurnalo formatas, tai redaktoriaus nuopelno čia nedaug. Bet kai vietoje jo žurnalą perėmė A. Puklevičius, ir žurnalas prarado savo šarmą, nuomonę pakeičiau.
Lyg ir mažokai šį kartą apie pačią knygą, bet įspūdžiai tikrai geri ir jaukūs. Skaitant ne kartą pagalvojau, kad noriu aplankyti šią šalį, o po kito skyrelio galvojau - ir dar šitą. Ir taip ne vieną kartą.
Minusiukas - norėjosi daugiau nuotraukų. Nes viena ar dvi nuotraukos vienai šaliai per mažai atskleidė aprašomą grožį.
Pats turiu tą virusą, nes per paskutinius 3 metus aplankyta apie 10 skirtingų šalių. Ne tokių egzotiškų, kaip L. Dapkaus knygoje, bet kiekviena šalis tikrai savaip žavinga ir įdomi. Tai labai gražiai savo knygoje išryškina Dapkus. Neaprašinėja šabloniškai kiekvienos šalies, o paima vieną istoriją, įsimintiną akimirką ar žmogų, ir vualia, šalis atsiskleidžia geriau, nei vikipedijoje.
Tekstai neilgi, bet labai dailiai sudėlioti. Kad Dapkus turi rafinuotą skonį (įskaitant ir rašymo), supratau dar tada, kai jis redaktoriavo lietuviškajam Playboy žurnalui. Tiesa, iš pradžių galvojau, na, toks pasaulinis žurnalo formatas, tai redaktoriaus nuopelno čia nedaug. Bet kai vietoje jo žurnalą perėmė A. Puklevičius, ir žurnalas prarado savo šarmą, nuomonę pakeičiau.
Lyg ir mažokai šį kartą apie pačią knygą, bet įspūdžiai tikrai geri ir jaukūs. Skaitant ne kartą pagalvojau, kad noriu aplankyti šią šalį, o po kito skyrelio galvojau - ir dar šitą. Ir taip ne vieną kartą.
Minusiukas - norėjosi daugiau nuotraukų. Nes viena ar dvi nuotraukos vienai šaliai per mažai atskleidė aprašomą grožį.
May 25, 2023
Kelionės yra labai didelė aistra mano gyvenime, tad labai suprantu autoriaus norą pasidalinti tiesiog emocijomis, kurios apima apsilankius vienoj ar kitoj vietoj. Puikus kokybiškas tekstas yra didelis pliusas šiam savotiškam novelių rinkiniui. Norėčiau kada nors pati pakeliauti su tokiu įdomiu kelionės vadovu.
"Likimo dovanos adresatui pristatomos ne pagal grafiką.
Kai kas ieško, nutinka taip kad akys mato tik tai, ką nori atrasti,ir jam nepavyksta nei ką nors aptikti, nei pasiimti, nes, viskas, apie ką nuolat galvoja, yra paieškos. Ieškoti - vadinasi turėti tikslą. Atrasti yra jau kas kita. Tai-mokėti atgniaužti delnus. Būti laisvam ir atviram, nusigręžti nuo užbūrusio tikslo. Tada galbūt ir pavyks ką nors surasti. "
" Kiekvienas turi asmeninę erdvę, tokį nematomą ratą. Tereikia jį prikvėpuoti būties stebuklo džiaugsmo. Kad būtų gera ir tau, ir tiems, kurie prie to burbulo prisilies".
"Gyvenimas yra knyga. Keliaudamas perskaitai daugiau jos puslapių"
"Likimo dovanos adresatui pristatomos ne pagal grafiką.
Kai kas ieško, nutinka taip kad akys mato tik tai, ką nori atrasti,ir jam nepavyksta nei ką nors aptikti, nei pasiimti, nes, viskas, apie ką nuolat galvoja, yra paieškos. Ieškoti - vadinasi turėti tikslą. Atrasti yra jau kas kita. Tai-mokėti atgniaužti delnus. Būti laisvam ir atviram, nusigręžti nuo užbūrusio tikslo. Tada galbūt ir pavyks ką nors surasti. "
" Kiekvienas turi asmeninę erdvę, tokį nematomą ratą. Tereikia jį prikvėpuoti būties stebuklo džiaugsmo. Kad būtų gera ir tau, ir tiems, kurie prie to burbulo prisilies".
"Gyvenimas yra knyga. Keliaudamas perskaitai daugiau jos puslapių"
November 8, 2021
,,Kai kas nors ieško, nutinka taip, kad akys mato tik tai, ką nori atrasti, ir jam nepavyksta nei ką nors aptikti, nei pasiimti, nes viskas, apie ką nuolat galvoja, yra paieškos. Mat jis turi tik vieną tikslą, yra jo užvaldytas. Ieškoti - vadinasi, turėti tikslą. Atrasti yra kas kita.’’
November 29, 2022
Labai netipiška knyga apie keliones.
Kaip pats autorius sako, ši knyga nėra instrukcija, kur keliauti, kokiame viešbutyje gyventi, ką pamatyti ir kaip pozuoti foto-atminimui.
Tai labiau apie pačios kelionės procesą, įspūdžius bei išmoktas pamokas.
Liudas puikiai iliustruoja, ko reikėtų ieškoti kelionėse.
Kaip pats autorius sako, ši knyga nėra instrukcija, kur keliauti, kokiame viešbutyje gyventi, ką pamatyti ir kaip pozuoti foto-atminimui.
Tai labiau apie pačios kelionės procesą, įspūdžius bei išmoktas pamokas.
Liudas puikiai iliustruoja, ko reikėtų ieškoti kelionėse.
June 27, 2020
Dar vienas blog'as, kuriam nereikėjo virsti knyga. Ir dar vienas įrodymas kad geras žurnalistas - nebūtinai geras rašytojas. Iš 70 epizodų patiko tik keletas.
May 21, 2021
Idėjos ateities kelionių vietoms - Edeno parkas UK, Azorų salos, Singapūras (ne kaip tarpinė stotelė) ir ypatingos, stebuklingos svajonių vietos: Paukščių sala Seišeliuose ir Soko Kalvų nacionalinis parkas Tailande (Dramblių Kalvų projektas).
Pora citatų:
„Tai man į galvą įsriegė dar vaikystėje. Namie, mokykloje, sporto salėse. Klysti – blogai, suklupti – gėda. Ne tik tau pačiam, bet ir visam kolektyvui. Ką žmonės pasakys! (…) Klysti – vadinasi, mokytis. Jei kurį laiką nedarai jokių klaidų, ko gero, viską jau išmanai ir pamažu virsti kartotinių procesų algoritmu. Tai tokia kasdienė veikla net nemąstant, ką iš tiesų darai. Iki blizgesio nušlifuoti procesai ir protokolai. Kėdė, titulas, akcijos, antpečiai. Pažeidžiamo žmogaus saugumo burbulas, komforto patalai.
O štai klaidos – naujų, nepatirtų veiklų palydovės, šalutinis mokymosi produktas. Svarbu, kaip jas suvoksi. Tarsi drama ir savo menkumo įrodymą? Ar informaciją, kurią įsiminsi, kad kitą sykį padarytum geriau?
Ir tai – ne tik požiūrio į savo suklupimus reikalas. Kaip vertini kolegų, savo vaikų klaidas? Visada turi pasirinkimą – teisti arba padrąsinti. (…) Kliados daromos ir taisomos, nes tai yra vienintelis mūsų kelias į prasmingą, kupiną jaudinančių pažinimo akimirkų gyvenimą.”
"Stalkerio sindromas - nepasotinamas aštrių dirgiklių alkis. O gal tik chroniškas vaizduotės deficitas."
Pora citatų:
„Tai man į galvą įsriegė dar vaikystėje. Namie, mokykloje, sporto salėse. Klysti – blogai, suklupti – gėda. Ne tik tau pačiam, bet ir visam kolektyvui. Ką žmonės pasakys! (…) Klysti – vadinasi, mokytis. Jei kurį laiką nedarai jokių klaidų, ko gero, viską jau išmanai ir pamažu virsti kartotinių procesų algoritmu. Tai tokia kasdienė veikla net nemąstant, ką iš tiesų darai. Iki blizgesio nušlifuoti procesai ir protokolai. Kėdė, titulas, akcijos, antpečiai. Pažeidžiamo žmogaus saugumo burbulas, komforto patalai.
O štai klaidos – naujų, nepatirtų veiklų palydovės, šalutinis mokymosi produktas. Svarbu, kaip jas suvoksi. Tarsi drama ir savo menkumo įrodymą? Ar informaciją, kurią įsiminsi, kad kitą sykį padarytum geriau?
Ir tai – ne tik požiūrio į savo suklupimus reikalas. Kaip vertini kolegų, savo vaikų klaidas? Visada turi pasirinkimą – teisti arba padrąsinti. (…) Kliados daromos ir taisomos, nes tai yra vienintelis mūsų kelias į prasmingą, kupiną jaudinančių pažinimo akimirkų gyvenimą.”
"Stalkerio sindromas - nepasotinamas aštrių dirgiklių alkis. O gal tik chroniškas vaizduotės deficitas."
August 25, 2023
Labai keistas įspūdis, retai pasitaikantis su knygomis - sumeistrauta gerai, puikus viršelis, nuotraukos, įdomūs ir lengvai skaitomi tekstai, bet... vienas trūkumas (mano skoniui) gadina kūrinį. Tai fragmentiškumas. Tarytum gražūs karoliai būtų išsibarstę. Skaitant norisi įsijausti, keliauti kartu su autoriumi (nes ir rašo įdomiai, ir turi ką papasakoti). Kaip atvažiavo, ką veikė, kas labiausiai įstrigo. Kad būtų istorijos, turinčios pradžią ir pabaigą. Kai kur knygoje (kur surašyti bent kiek ilgesni tekstai) taip ir yra.
Bet daugeliu atveju autorius tik vos vos praveria duris į savo įspūdžių pasaulį. Tarytum iš vaizdo klipo būtų paliktos tik kelios, kad ir sodriausios, sekundės.
Tai su pradžia, bet be vidurio ir pabaigos, tai pradžia ir pabaiga (bet be vidurio), tai - tik vidurys... Bent 5-6-7 puslapių kiekvienai aprašytai šaliai vis dėlto norėtųsi, nes nespėji jos pajusti, kaip autorius besistengtų.
Bet daugeliu atveju autorius tik vos vos praveria duris į savo įspūdžių pasaulį. Tarytum iš vaizdo klipo būtų paliktos tik kelios, kad ir sodriausios, sekundės.
Tai su pradžia, bet be vidurio ir pabaigos, tai pradžia ir pabaiga (bet be vidurio), tai - tik vidurys... Bent 5-6-7 puslapių kiekvienai aprašytai šaliai vis dėlto norėtųsi, nes nespėji jos pajusti, kaip autorius besistengtų.
June 13, 2020
Knyga apie keliones, bet netradicinio formato. Visuose pasakojimuose akcentai dedami ne aplankytoms vietoms, o patirtiems nuotykiams, sutiktiems žmonėms ar apėmusiam jausmui. Tokią knygą reikia skaityti lėtai, neskubant. O gal iš vis tik tada, kai norisi idėjų kelionėms ar norit kažką išskirtinio atrasti apie vietą, į kurią keliausit.
Kas nepatiko - keistas pasakojimų išdėliojimas abėcėlės tvarka. Prieš pradedant skaityti pirmiausia pasižiūrėdavau, kurių metų pasakojimas. Nes pripažinkim, 1987 m ir 2019 m patirtys gerokai skirtųsi netgi iš tos pačios šalies. Ir dar tas mėtymasis per žemynus.. Tai Australija, tai Pietų Amerika, žiūrėk jau ir Azija. Šitoje vietoje norėtųsi nuoseklumo.
Knygą turbūt dar kada nors atsiversiu, kai planuosiu kitas keliones ir norėsiu kažką daugiau sužinoti negu standartiniai kelionių vadovai pateikia.
Kas nepatiko - keistas pasakojimų išdėliojimas abėcėlės tvarka. Prieš pradedant skaityti pirmiausia pasižiūrėdavau, kurių metų pasakojimas. Nes pripažinkim, 1987 m ir 2019 m patirtys gerokai skirtųsi netgi iš tos pačios šalies. Ir dar tas mėtymasis per žemynus.. Tai Australija, tai Pietų Amerika, žiūrėk jau ir Azija. Šitoje vietoje norėtųsi nuoseklumo.
Knygą turbūt dar kada nors atsiversiu, kai planuosiu kitas keliones ir norėsiu kažką daugiau sužinoti negu standartiniai kelionių vadovai pateikia.
September 23, 2020
knygoje man labiausiai patiko šie trys aspektai:
pradžioje & pabaigoje yra pasaulio žemėlapiai, kuriuose pažymėtos istorijų vietos. tarkim skaičiumi 3 pažymėta Australija, o šios istorijos pažiba auliniai batai.
kiekvienos istorijos pabaiga paženklinta metais, kuriais vyko kelionė. smagiausia, kad yra istorijų ne tik iš šių dienų...antai 2019…bet ir iš 2002 ar 1999 metų!
be to knygos pabaigoje yra toks nuostabus skyrius – „Žmonės ir vietos“. ten galima rasti tiek gėrio! jei keliausite po Meksikos pietinę dalį autorius rekomenduoja aplankyti Sumidero kanjoną, o jei vyksite į Bretanę kelionę pradėkite nuo žvejų miestelio – Kankalis.
all in all, man patiko! knygoje radau ne tik įdomias istorijas, bet ir praktiškus patarimus. galiu tik pasikartoti, kad visa ši situacija yra puikus metas skaityti apie keliones & dėlioti ateities kelionių planus 🙌🏻
pradžioje & pabaigoje yra pasaulio žemėlapiai, kuriuose pažymėtos istorijų vietos. tarkim skaičiumi 3 pažymėta Australija, o šios istorijos pažiba auliniai batai.
kiekvienos istorijos pabaiga paženklinta metais, kuriais vyko kelionė. smagiausia, kad yra istorijų ne tik iš šių dienų...antai 2019…bet ir iš 2002 ar 1999 metų!
be to knygos pabaigoje yra toks nuostabus skyrius – „Žmonės ir vietos“. ten galima rasti tiek gėrio! jei keliausite po Meksikos pietinę dalį autorius rekomenduoja aplankyti Sumidero kanjoną, o jei vyksite į Bretanę kelionę pradėkite nuo žvejų miestelio – Kankalis.
all in all, man patiko! knygoje radau ne tik įdomias istorijas, bet ir praktiškus patarimus. galiu tik pasikartoti, kad visa ši situacija yra puikus metas skaityti apie keliones & dėlioti ateities kelionių planus 🙌🏻
February 10, 2021
Kelionės yra viena maloniausių gyvenimo akimirkų. Pasaulinės pandemijos metu keliauti gali prisiminimais arba skaitydamas istorijas. Liudo rašymo stilius piešia ryškų kelionės paveikslą ir perteikia daug gražių prisiminimu, arba nukelia ten kur dar būti neteko. Yra ryškesnių, yra blankesnių paveikslų, bet pasižymejau keletą vietų kur butinai apsilankysiu, kai (ar jei?) sugrįšime prie ankstesnių keliavimo įpročių. Juk tikslas yra ne aplankyti tam tikrą vietą, bet pati kelionė.
January 7, 2021
Tikrai gražus instagraminis nuotraukų pateikimas skyriuose, bet kiek per daug šaltoki ir į socialinius tinklus orientuoti tekstai. Bet kokiu atveju, nors negali niekur keliauti dėl pandemijos, istorijos suteiks bent mažą iliuziją nukeliauti į išskirtines pasaulio vietas.
January 15, 2021
A good example of journalistic literature
March 9, 2021
Vienu žodžiu-nusivyliau. Koncepcija neaiški,gražios nuotraukos nėra retenybė,kaip kelionių dienoraštis-yra daug įdomesnių.
July 19, 2022
kelionių užrašų knyga. Viskas pateikta vaizdžiai, kartais kažką perskaičius, norisi paguglinti ir pažiūrėti, kaip iš tikrųjų atrodo ar daugiau pasidomėti tam tikrais dalykais.
February 16, 2023
Puiki knyga atitrūkti nuo kasdienybės ir pasinerti į kelionių atsiminimus kartu su Liudu.
June 29, 2023
Follow
February 16, 2024
Labai patiko.
December 30, 2024
Graži knyga, gražiai parašyta. Liudas Dapkus tikrai yra žodžio meistras. Bet knyga neįtraukė..
Displaying 1 - 30 of 30 reviews