What do you think?
Rate this book
Barbora Radvilaitė
464 pages, Hardcover
First published January 1, 1989
11 people are currently reading
100 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
May 3, 2020
Įdomūs istoriniai faktai apie Barborą Radvilaitę, daug ką naujo sužinojau. Kai kurios aprašytos detalės tikrai intriguoja. Bet nepatiko tai, kad skaitant knygą viskas buvo pagrinde akcentuojama iš lenkų istorikų pusės, labai jautėsi, kad knyga orientuota lenkiškai auditorijai. Taip pat nepatiko ir tai, kad Lietuva šioje knygoje akcentuojama tik kaip pasileidėlių ir žemos kultūros kraštas, o tuo tarpu Lenkija iškeliama iki aukštumų ir siejama su vakarų kultūra. Tuo atžvilgiu knyga truputį nuvylė, nes šis jausmas neapleido ir lydėjo iki pat paskutinio knygos puslapio.
July 9, 2024
Knyga dviprasmiška - viena vertus pati Barbora kaip asmenybė labai įdomi ir įdomios įžvalgos apie ją ir jos gyvenimą, tačiau labai jaučiasi rašytojo (kaip ir daugelio lenkų) priešiškumas Barborai. Labai bandoma nuneigti jos privalumus ir iškelti tas tiesas, kurios nebuvo labai teigiamos. Akivaizdu, kad lenkai buvo nusiteikę prie karalienė Barborą, tas jaučiasi ir čia, norima parodyti, kad Lenkijos valstybė ir jos moterys yra su aukštomis vertybėmis, išlaikytos, tuo tarpų Lietuvos moteris norima parodyti kaip pasileidėles, prastesnes už lenkes. Knyga skaitėsi lengvai, bet antrą kartą paieškočiau kitų autorių.
January 1, 2021
Tarpušvenčio skaitiniai. [daug spoilerių]
Jau tradicija tapo tarp Kalėdų ir Naujųjų užsikasti mandarinuose ir suskaityti kokį gerą istorinį romaną, tai aš paprastai tam iš anksto ruošiuosi, nusiperku, jog kai jau stos ta palaiminga tyla, iš karto nerčiau į knygą.
Šį kartą per skubėjimą kažkaip neįsigilinau, ką perku internetu, buvau visiškai tikra, jog romaną, o nusipirkau knygą be dialogų, kurioje autorius pirmuose dvejose trečdaliuose besiremdamas ribotais šaltiniais bando tik savo balsu nupasakoti Barboros Radvilaitės gyvenimo chronologiją ir kažkiek apibrėžti asmenybės bruožus, o trečiame trečdalyje ginčyjasi su visais, kas manė kitaip, įskaitant ir įvairius meno kūrinius, nušvietusius Barborą vienoj ar kitoj šviesoj. Nežinau, kam ginčytis su meno kūriniais, bet čia tai daroma su ypatingu kruopštumu visus žymesnius spektaklius ir paveikslus šia tema suregistruojant ir paaiškinant, kas juose ne taip.
Iš vienos pusės, įdomus tas nagrinėjimas, kaip susikūrė vienas kitam prieštaraujantys mitai apie ją skirtingais laikotarpiais:
• paleistuvės, mirusios nuo sifilio ir aišku kaltos dėl Jogailiečių dinastijos pabaigos (dažnai pamirštant paminėt, jog Žygimantas Augustas turėjo dar dvi žmonas - prieš ir po Barboros - bei daugybę nesantuokinių ryšių, bet palikuonių su nė viena nesusilaukė);
• daug vėlesniais laikais romantizuotos dorovingos mergelės gėlelių sodelyje, belaukiančios savo princo (princas, tiesa, tuo metu buvo vedęs ir slaptais koridoriais nakčia sliūkindavo iš rūmų ne į sodelį pas mergelę, o į jau našlaujančios Barboros Radvilaitės Goštautienės miegamąjį);
• renesansinio mosto kurtizanės (čia manau, arčiau tiesos, bet nereikia jos tik iki tiek sumažint);
• mylinčios ir atsidavusios karaliaus žmonos (tikiu);
• aukos (Bona, panašu, jos nenunuodijo, tai mitas atėjęs iš poezijos. Ironiška, bet pati Bona vėliau buvo nunuodyta);
• nesusivokusios karalienės vaidmeny kvailės (greičiau apatiškos politikai)
• ar - priešingai - intrigantės, strategiškai dariusios viską, jog bet kokia kaina nuropot iki tos prakeiktos karūnos (panašu, jog tuo gerokai labiau rūpinosi jos pusbroliai Juodasis ir Rudasis Radvilos, net priekaištavę laiškuose, jog ji nerodo didesnių ambicijų šiuo klausimu, ir pats Žygimantas Augustas, užsispyręs įteisinti paslapčia neaiškiom aplinkybėm be senato pritarimo vestą žmoną į teisėstas karalienes).
Visi tie mitai kažkiek įdomūs, bet tie juodai balti potėpiai stipriai ištrynė tikrą žmogų knygoje.
Skaitant tiesiog belieka rinktis, kuo nori tikėti. Kadangi kruopščiai aprašytas karaliaus (karšto kraujo pusiau-italo) Žygimanto Augusto (tuo metu dar labai jauno žmogaus) riaumojantis gedulas – prieš pat Barboros mirtį desperatiškai išgriauti Vavelio vartai (jog specialus vežimas dar ją išvežtų iš miesto, tikint, jog grynas oras kažkaip ją išgelbės); juodais gobelenais išmušti karališki rūmai; juoda jauno karaliaus figūra, ant žirgo, lyginti karalienę į paskutiniąją kelionę visą kelią iš Krokuvos į Vilnių, faktiškai visą vėlesnį gyvenimą dėvėtas gedulas, vėlesni bandymai iškviesti Barboros dvasią ir kitos kronikose ir rūmų sąmatose užfiksuotos detalės – aš rinkausi tikėti, jog tie žmonės tiesiog labai mylėjo vienas kitą. Dėl nemylimo žmogaus ar šachmatų figūros šitaip nesisielojama (ką puikiai rodo jo kitų dviejų, "teisingai parinktų", ty primestų jam žmonų pavyzdys).
O šiaip, labai lenkiška knyga. Aptariami visi žymesni Barboros Radvilaitės klausimu pasisakę lenkų istorikai nuo jos amžininkų iki XX amžiaus antros pusės. Viskas rodoma iš Lenkijos istorijos kampo, Lietuva ten tik kažkoks laukinis miškų kraštas, mūsų didieji Radvilos - smulkūs intrigantai, iškilę ir praturtėję tik dėl to, jog karaliui pakišo Barborą ir prasitrynė į Žygimanto malonę.
Na o pats Žygimantas Augustas, aišku, pats dėl nieko nekaltas - nei dėl politinių savo veiksmų pasėkmių, nei pasibaigusios dinastijos (atseit nulėmusios Lenkijos tolimesnį likimą), jis tik didis karalius, o jei ir buvo kokių didžiojo romano istorinių-politinių pasekmių (ir tikrai buvo), tai kaip suprantu, pagal lenkus, dėl jų reik kaltint tik ne laiku pasipainiojusią Barborą prakeiktą Radvilaitę.
Jau tradicija tapo tarp Kalėdų ir Naujųjų užsikasti mandarinuose ir suskaityti kokį gerą istorinį romaną, tai aš paprastai tam iš anksto ruošiuosi, nusiperku, jog kai jau stos ta palaiminga tyla, iš karto nerčiau į knygą.
Šį kartą per skubėjimą kažkaip neįsigilinau, ką perku internetu, buvau visiškai tikra, jog romaną, o nusipirkau knygą be dialogų, kurioje autorius pirmuose dvejose trečdaliuose besiremdamas ribotais šaltiniais bando tik savo balsu nupasakoti Barboros Radvilaitės gyvenimo chronologiją ir kažkiek apibrėžti asmenybės bruožus, o trečiame trečdalyje ginčyjasi su visais, kas manė kitaip, įskaitant ir įvairius meno kūrinius, nušvietusius Barborą vienoj ar kitoj šviesoj. Nežinau, kam ginčytis su meno kūriniais, bet čia tai daroma su ypatingu kruopštumu visus žymesnius spektaklius ir paveikslus šia tema suregistruojant ir paaiškinant, kas juose ne taip.
Iš vienos pusės, įdomus tas nagrinėjimas, kaip susikūrė vienas kitam prieštaraujantys mitai apie ją skirtingais laikotarpiais:
• paleistuvės, mirusios nuo sifilio ir aišku kaltos dėl Jogailiečių dinastijos pabaigos (dažnai pamirštant paminėt, jog Žygimantas Augustas turėjo dar dvi žmonas - prieš ir po Barboros - bei daugybę nesantuokinių ryšių, bet palikuonių su nė viena nesusilaukė);
• daug vėlesniais laikais romantizuotos dorovingos mergelės gėlelių sodelyje, belaukiančios savo princo (princas, tiesa, tuo metu buvo vedęs ir slaptais koridoriais nakčia sliūkindavo iš rūmų ne į sodelį pas mergelę, o į jau našlaujančios Barboros Radvilaitės Goštautienės miegamąjį);
• renesansinio mosto kurtizanės (čia manau, arčiau tiesos, bet nereikia jos tik iki tiek sumažint);
• mylinčios ir atsidavusios karaliaus žmonos (tikiu);
• aukos (Bona, panašu, jos nenunuodijo, tai mitas atėjęs iš poezijos. Ironiška, bet pati Bona vėliau buvo nunuodyta);
• nesusivokusios karalienės vaidmeny kvailės (greičiau apatiškos politikai)
• ar - priešingai - intrigantės, strategiškai dariusios viską, jog bet kokia kaina nuropot iki tos prakeiktos karūnos (panašu, jog tuo gerokai labiau rūpinosi jos pusbroliai Juodasis ir Rudasis Radvilos, net priekaištavę laiškuose, jog ji nerodo didesnių ambicijų šiuo klausimu, ir pats Žygimantas Augustas, užsispyręs įteisinti paslapčia neaiškiom aplinkybėm be senato pritarimo vestą žmoną į teisėstas karalienes).
Visi tie mitai kažkiek įdomūs, bet tie juodai balti potėpiai stipriai ištrynė tikrą žmogų knygoje.
Skaitant tiesiog belieka rinktis, kuo nori tikėti. Kadangi kruopščiai aprašytas karaliaus (karšto kraujo pusiau-italo) Žygimanto Augusto (tuo metu dar labai jauno žmogaus) riaumojantis gedulas – prieš pat Barboros mirtį desperatiškai išgriauti Vavelio vartai (jog specialus vežimas dar ją išvežtų iš miesto, tikint, jog grynas oras kažkaip ją išgelbės); juodais gobelenais išmušti karališki rūmai; juoda jauno karaliaus figūra, ant žirgo, lyginti karalienę į paskutiniąją kelionę visą kelią iš Krokuvos į Vilnių, faktiškai visą vėlesnį gyvenimą dėvėtas gedulas, vėlesni bandymai iškviesti Barboros dvasią ir kitos kronikose ir rūmų sąmatose užfiksuotos detalės – aš rinkausi tikėti, jog tie žmonės tiesiog labai mylėjo vienas kitą. Dėl nemylimo žmogaus ar šachmatų figūros šitaip nesisielojama (ką puikiai rodo jo kitų dviejų, "teisingai parinktų", ty primestų jam žmonų pavyzdys).
O šiaip, labai lenkiška knyga. Aptariami visi žymesni Barboros Radvilaitės klausimu pasisakę lenkų istorikai nuo jos amžininkų iki XX amžiaus antros pusės. Viskas rodoma iš Lenkijos istorijos kampo, Lietuva ten tik kažkoks laukinis miškų kraštas, mūsų didieji Radvilos - smulkūs intrigantai, iškilę ir praturtėję tik dėl to, jog karaliui pakišo Barborą ir prasitrynė į Žygimanto malonę.
Na o pats Žygimantas Augustas, aišku, pats dėl nieko nekaltas - nei dėl politinių savo veiksmų pasėkmių, nei pasibaigusios dinastijos (atseit nulėmusios Lenkijos tolimesnį likimą), jis tik didis karalius, o jei ir buvo kokių didžiojo romano istorinių-politinių pasekmių (ir tikrai buvo), tai kaip suprantu, pagal lenkus, dėl jų reik kaltint tik ne laiku pasipainiojusią Barborą prakeiktą Radvilaitę.
April 18, 2021
Nuostabi knyga apie Barborą Radvilaitę, parašyta lenkų istoriko. Patrauklus, nesausas knygos stilius leido atrasti naujų negirdėtų nuansų apie trumpą, bet tikrai turiningą Barboros gyvenimą.
Pabaigoje pateikti įspūdingi bibliografijos ir asmenvardžių sąrašai.
Pabaigoje pateikti įspūdingi bibliografijos ir asmenvardžių sąrašai.
March 30, 2020
Knyga intriguojanti, įtraukianti. Istorinėse knygose pritrūksta elementų, tokių kaip gyvenimiški dalykai, apart karų ir mūšių. Čia viskas susluoksniuota, kaip geras gabalas torto. Knygą perskaičiau per 2 dienas.
December 27, 2025
Knyga - istoriko įžvalgos apie Barborą per įvairius aspektus, aptariamas jos vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Patiko pažinti Barborą, Žygimantą Augustą, Radvilas kaip istorines asmenybes, tačiau knygoje buvo daugiau sausų autoriaus pamąstymų, daug kitų autorių besikartojančių citatų, begalė pavardžių, kurios pinėsi tarpusavy, o norėjosi daugiau pačios Barboros gyvenimo istorijos.
January 10, 2026
Metus laiko vargau su šita knyga… 🫠
January 6, 2024
Skaitėsi sunkiai. Nepatiko pats rašymo stilius. Vos prisiverčiau pabaigti.
Displaying 1 - 8 of 8 reviews