What do you think?
Rate this book


San Francisco, 1953: Heartbroken over the mysterious death of her husband, Celina Savoia, a second-generation chocolatière, resolves to take their young son to Italy’s shimmering Amalfi coast to introduce him to his father’s family. Just as she embarks on a magical, romantic life of making chocolate by the sea surrounded by a loving family, she begins to suspect that her husband had a dark secret—forged in the final days of WWII—that could destroy the relationships she’s come to cherish.
While a second chance at love is tempting, the mystery of her husband’s true identity thwarts her efforts. Challenged to pursue the truth or lose the life she’s come to love, Celina and her late husband’s brother, Lauro, must trace the past to a remote, Peruvian cocoa region to face the deceit that threatens to shatter their lives.
In The Chocolatier, Jan Moran, bestselling author of the Summer Beach series, The Winemakers and Scent of Triumph, offers a testament to the power of forgiveness and the resilience of love.
358 pages, Paperback
First published January 14, 2020
Bet pati sau turėjo pripažinti, kad seniai norėjo tai išgirsti.
Jau dešimt mėnesių, kai nebėra Tonio, - minutė ir amžinybė.
Meilė aplanko ne taip dažnai. (p. 234)
Jis apglėbė ją per liemenį, prispaudė prie krūtinės, bet mergina, šalta kaip lavonas gruodį tundroje, per jo petį žiūrėjo į Niną. (p. 122)
Selina nenorėjo, kad jis šitaip sužinotų naujieną, suraižiusią jos širdį ir asmenybę į gabalus. (p. 275)
Moteris skendo: jos gyvenimo laivelis apvirto atviroje jūroje, o ji neturėjo jokių gelbėjimosi priemonių - nieko, į ką įsikibtų bandydama atsilaikyti prieš užgriuvusias tiesos bangas. (p. 276)
Kai naktį Lauras atsisuko į ją, jo akys blausėsi nuo karščiavimo ir geismo, o Selina pasišventusi guodė jį atiduodama dalelę savęs. Nepasiduos neišnaudojusi kiekvienos savo esybės skaidulos kovai už Lauro išlikimą. (p. 359)
- Labai atsiprašau, - pasakė duslesniu balsu. - Bet tavo esybė mane užbūrė, tavo siela spinduliuoja iš vidaus, apšviesdama viską aplink tave. Negali manęs kaltinti, kad susižavėjau tavo grožiu. (p. 139)
- Iš tavo širdies spinduliuoja tavo esmė, - glostydamas jai kaklą sušnibždėjo Lauras, nukeldamas ją ten, kur susipynė švelnumas ir jėga. (p. 172)