Žinau, kad nieko nežinau

by Jolita Herlyn

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis.

Naujasis Jolitos Herlyn romanas – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

256 pages, Hardcover

First published January 1, 2019

About the author

Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.

Reviews

[Ugnė | pilna_lentyna · Rating 3 out of 5]

Kiek daug pagyrų sulaukė viršelis! Tikrai kažkas naujo, įdomaus ir traukiančio akį 🙂 Dar knygų mugėje atkreipiau į jį dėmesį, o vos už kelių savaičių, knyga atkeliavo ir į mano namus. Autorė man nepažįstama, knygos anotacija gana siaura, todėl buvo labai įdomu, ką rasiu viduje 📖⠀
⠀
Istorija sukasi aplink filosofijos dėstytojo Mariaus šeimą. Vieną dieną vyriškis sulaukia siuntinio ir jame randa gana pikantišką daiktą. Neaišku, nei kas jį atsiuntė, nei kodėl. Negana to, visos šeimos gyvenimas pradeda verstis aukštyn kojom - prie namų durų, kaip iš giedro dangaus, atsiranda mergina, teigianti, kad yra Mariaus duktė, žmona pradeda sukti romaną su perpus jaunesniu vaikinu, o ir sūnus turi ne ką mažesnių paslapčių.. ⠀
⠀
Pradėsiu nuo to, kad tai visiškai ne mano stilius knyga. Nors aprašyme buvo paminėta, kad tai ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas trileris su detektyvo elementais 😃 Rimtai? (facepalm) Įdomu, ar tai sugalvojęs žmogus bent buvo atsivertęs knygą...🤔 Tiesa, dramos tikrai buvo į valias. Ir erotikos, kuri mano nuomone, čia buvo visiškai nereikalinga. Būtent ji, kartu su absoliučiai neįtikinama Aurunos mamos istorija ir nubraukė kelias žvaigžutes mano vertinime. ⠀
⠀
Kas patiko? Istorija nebloga, tekstas lengvas, ir įtraukiantis. Knygos tikrai nesinorėjo padėti į šalį. Kam nepatinka pasiknaisioti po svetimų šeimų vidines dramas?⠀
⠀
Labai puikus autorės pasirinkimas aprašyti istoriją iš kelių veikėjų perspektyvos. Nors Mariaus personažas man pasirodė gana plokščias ir nuobodus, to negalėčiau pasakyti apie jo žmoną Vitą. Jos charakteris pasirodė daug spalvingesnis ir įtaigesnis.⠀
⠀
Knyga puikiai padėjo pralaužti visus skaitymo blokus. Dabar galėsiu ramia širdim grįžti prie savo mylimų detektyvų ir trilerių.⠀
⠀
Jei neskaitėt, pataupykit vasarai 🏖 Atostogoms bus pats tas 👌⠀

[Dorian Jandreau · Rating 4 out of 5]

KNYGA IŠ BIBLIOTEKOS. SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.

Marius filosofijos dėstytojas, Vita- jo žmona dirbanti radijuje. Jie gyvena laimingai kol vieną dieną jų namuose apsireiškia jauna mergina Auruna ir teigia esanti Mariaus dukra. O kur dar Mariaus gautas vibratorius nuo paslaptingo asmens.... Taip jie pradeda aiškintis tiesas.

Knyga parašyta labai gražiu stiliumi, bet man skaitėsi kiek sunkokai. Siužeto įtampą man žlugdė tie grįžimai į praeitį... ir kol perskaitai apie praeitį, pradedi pamiršti kas dabartyje. Tačiau istorija ir paslaptys man gan patiko. Nors knyga ir nevisai mano stiliaus, bet perskaičiau su pasimėgavimu. Pagirti norisi autorę už gražų vardą duotą veikėjai- Auruna. Pavadinau vieną savo lėlę tokiu vardu. Ir dar pagirsiu autorę, kad trumpam paminėjo disociatyvinį asmenybės sutrikimą (DID), nes niekada neteko skaityti knygų, kuriuose būtų apie jį BENT užsimenama. (Aš pat turiu šį sutrikimą, tad labai nudžiugau, kad veikėjas Kastytis jį pamini du kartus knygoje).

Knygoje taip pat buvo sekso scenų- tai man labai patiko. Taip pat knygoje vienas veikėjas yra gėjus – labai džiaugiuosi, kad autorė jį sukūrė.

Na, o kam rekomenduočiau knygą net nežinau... turbūt kam patinka kitokie romanai, kurie nėra meilė-seilė, o kai kas brandžiau.

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 4 out of 5]

Mano nuomonė: Aštuntasis Jolitos Herlyn romanas-detektyvas „Žinau,kad nieko nežinau“ išties skiriasi nuo ankstesnės autorės kūrybos. Ir ne tik įspūdinga, niekur nematytu viršeliu-„siuntiniu“ , bet ir pačiu siužetu. Šį kartą autorė parašė trilerį.
Ar jai pavyko? Tikrai taip. Knyga-yra apie šeimos dramas,stebinantis skaitytoją netikėtais likimo vingiais. Labai patiko rašymo stilius – apie kiekvieną veikėją sukuriamas gana išsamus paveikslas, išvaizda, asmenybės bruožai ir gyvenimo posūkiai. To paveikslo spalvos labai sodrios, pateikta daug aštrių detalių, paslapčių ir intrigų. Autorė nepabėgo toli nuo savęs: knygoje daug filosofijos. Tikriausiai ir knygos pavadinimas „Žinau, kad nieko nežinau“ pasirinktas nevisiskai atsitiktinai - Sokrato žodžiais.
Greitai ir lengvai, per porą prisėdimų perskaitomas romanas, puikiai tinkanti atostogoms ar laisvalaikio valandoms. Puikus ir labai logiškas trileris su detektyviniais elementais: neprivesta papildomų veikėjų, kas labai apsunkina knygos skaitymą. Ko gero, geriausia autorės knyga.
Tikrai labai rekomenduoju!

[Emilija || knygu_grauzike · Rating 3 out of 5]

2,5 ⭐️

[Rasa Malinauskienė · Rating 4 out of 5]

Greitai ir lengvai, per porą prisėdimų perskaitoma knygutė, puikiai tinkanti atostogoms ar laisvalaikio valandoms. Paprastai parašyta, be kažkokių išvedžiojimų ar nukrypimų, kuriuos autoriai naudoja arba parodyti kokie jie protingi, arba kai neturi kuo užpildyti popieriaus. Nekilo noras praleisti puslapių, nors antra knygos dalis (Vita) nepatiko - visiškai nesužavėjo nei Vitos nuotykis, nei jausmai, nei scenos, nei pasakojimo stilius. Šios dalies absoliučiai nereikėjo knygai, be to, šis praeities nuotykis niekaip neišsiplėtojo sekančiose dalyse, nors privalėjo (kam tuomet jis reikalingas?). Štai dėl šios priežasties negaliu spustelėti penkių žvaigždžių. Bet tai nereiškia, kad skaityti neverta :)

[Vilma · Rating 5 out of 5]

Kaip lietuvių rašytoja tai labai maloniai stebina savo kūryba. Patiko!!👌

[Gabija Lankelytė · Rating 5 out of 5]

Labai gera ir įdomi knyga

[Ieva Abromavičienė · Rating 4 out of 5]

Kodėl man patinka lietuvių autorių knygos? Dėl to, kad jos atrodo artimesnės.Ypač šios autorės, nes dažnai jos knygose minima Klaipėda tokia artima širdžiai, ir net dabar gyvenat toli už Atlanto pasiilgta Baltijos jūra. Šios autorės esu skaičiusi keurias knygas, visos jos labai skirtingos, ir tai man atrodo pliusas. Ir nors šią knygą daug kas giria, ir nors man taip pat labai gražus knygos viršelis, ir labai įdomus filosofiniai intarpai, bet.... Man kažko pritrūko, o gal būt aš irgi ''Žinau, kad nieko nežinau'' Ir ne man čia postringauti.

[Milda Tolevičienė · Rating 4 out of 5]

Kažkuo patinka man tokios banalios gyvenimiškos istorijos 🙂 Skaitėsi lengvai, įtraukiančiai, lengva įsijausti į istoriją, nors logiškai galvojant tokie likimo vingiai ir sutapumai sunkiai tikėtini 😃
Prajuokino knygos aprašymas ant viršelio- "ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais" 😃

[Darius Motiejūnas · Rating 3 out of 5]

Paprastoka, tinka perskaityti važiuojant nuo Rygos iki Talino, ką aš ir padariau (sėdėjau ne už vairo), vietoje turkiško serialo (žinoma, jei tokie patinka) :)

249 / 427'000

[Ingrida Ale · Rating 3 out of 5]

Na kaip bebūtų kartais tikrai prie knygos patraukia dėl viršelio. Viršelis super "knyga- siuntinys", juk visiems smagu gauti ilagai lauktą siuntinį, o jeigu tai dar būna knyga, iš viso puiku :) Kūrinys yra pasakojamas iš skirtingų šeimos narių perspektyvos, todėl galime pasižiūrėti į šeimos dramą giliau ir pažinti šeimą geriau. Nors Man asmeniškai pritrūko tiek įtampos, tiek dramos ir šis kūrinys labiausiai priminė muilo operą. Tas venesuelietiškas muilo operas, kuriose suplakta per daug visko, siekiant nuolat išlaikyti įtampą tarp žiūrovų. Kai skaitant vis labiau man šis kūrinys priminė muilo operą, juokingiausia buvo tada, kai Vita pasakė kažką panašaus į „Tau čia ne turkų ar meksikiečių serialas“ :) Tai va, šiame romane rasite visko kaip muilo operoje: išdavysčių, „amnezijų“, erotinių scenų, "nematomų" priešų ir t.t. Kas man patiko šiame kūrinyje, jog naudojama daug filosofinių minčių ir idėjų. Kūrinys nesunkus, kalba lengva, nėra suktų išvedžiojimų. Lengvam skaitymui tiks.

[Milda Ši · Rating 2 out of 5]

Kai knygų mugėje buvo šios knygos pristatymas, išsiaiškinau apie ką bus knyga. Psichologinis trileris? Iš kažkur atsiradęs vibratorius? Let's go, įdomu, kaip tai persipins. Vis dėlto šiek tiek apgavo. Psichologinis trileris？Nežinau, kurioje vietoje. Šeimos drama? Va, su tuo sutikti galiu. Dramos čia nemažai.
Nors galbūt pagal temą būtų galima pagalvoti, kad knyga jaunesnei auditorijai, apsigavau darkart. Kad ir kokia buvo įtraukiama istorija, joje jaučiausi įmesta į ne savo roges, gal bent 10 metelių dar palaukti, kol didesnė branda ateis ir bus galima bandyti pradėti įsijausti į Jolitos veikėjų gyvenimus ir išgyvenimus. Deja, bet gale išsinarpliojanti istorija (ne apie vibratorių) irgi visiškai neįtikino, tad kas gelbėjo visą knygą - žavus Jolitos rašymo stilius, kuris įtraukia, nors ir jauti, kad knyga ne tau; bei audringas, kiek nustebinęs Vitos charakteris. Gaila, jog Vitos paslaptis taip ir nebuvo panaudota iki galo...

[Auksė Šiugždinienė · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga. Man patiko detektyviniai elementai – tai, kad siužetas mane keliose vietose sugebėjo nustebinti. Patinka ir rašymo stilius – apie kiekvieną veikėją sukuriamas gana išsamus paveikslas, išvaizda, asmenybės bruožai ir gyvenimo vingiai. To paveikslo spalvos labai sodrios, pateikta daug aštrių detalių, kartais atrodo, kad autorė sąmoningai stengėsi „nenusaldinti“. Kas dar labai patiko ir tikrai mano skonio – tai filosofiniai perliukai, labai skaniai įlieti į visą tekstą. Ir, žinoma, erotika. Parašyta skoningai, labai drąsiai, vengta klišių, skaitėsi skaniai. Aš ne visai sutinku, kad tai lengvutė laisvalaikio knyga. Man atrodo, kad tai knyga, į kurią sudėta daug žinių, gyvenimo patirties, nors tekstas skaitosi ir lengvai.

[Janina · Rating 4 out of 5]

Labai jaukiai nuteikė tai, kad knygos veiksmas vystosi Klaipėdoje 💙 , tik gyvenimas kotedze Klaipėdos senamiestyje kiek nutolęs nuo realybės 🙂. Truputį stebino rašymo stilius - toks nesiuolaikiskas, kiek senovinis, nors autorė šių laikų, bet gal tik man taip pasirodė. Pati istorija nebloga, susiskaite greitai.

[Viktorija Va · Rating 2 out of 5]

Na man kažkaip neprilipo ji, iš pradžių skaitėsi sunkokai poto šiek tiek įtraukė bet nerekomenduočiau tiems kurie nori panirti į knygą.

[Sandra · Rating 1 out of 5]

Kažkodėl nuvylė. Tokia jau visai neįtikinanti istorija...

[Dovilė Tik · Rating 3 out of 5]

Jolita Herlyn - Žinau, kad nieko nežinau 📦

"Kaltė - pati siaubingiausia liga, kada nors kankinusi žmogų."

"Juk jei žmogus neturi sąžinės, tai neturi vidinio indikatoriaus, kas yra blogai, o kas gerai."

Ateities mokslų kolegijos filosofijos dėstytojas Marius gauna siuntinį – keistą dovaną. Kas tai: nevykęs pokštas, provokacija, asmeninis įžeidimas ar #metoo skandalo atgarsis? Kol filosofas aiškinasi, kas ir kodėl į Socialinių mokslų katedrą jam atsiuntė šį siuntinį, jo šeimos gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis.

Tai aštuntasis @herlynjolita įtemptas romanas-trileris apie šeimos dramą, klyskelius, išdavystę. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.


3⭐/5⭐