Kornevas – toks stiprus vidutiniokas, rašantis dažniausiai veiksmo nestokojančią avantiūrinę fantastiką. Ne viskas man pas jį patiko, bet buvo ir visai neblogų savo nišai ciklų.
Šitas nuo pradžių irgi kažką žadėjo, bet kuo toliau į mišką – tuo nuobodžiau. Ketvirtoji knyga jau akivaizdžiai pertempta, o didžiausias netikėtumas laukė pabaigoje – ji ne paskutinė cikle! Pagrindinė linija beveik nejudinama, nes reikia susidorot su papildomom, kurios vis išdygsta it grybai po lietaus. Ir kad jau prapuolė tas puslapių vertimo efektas, tai net ir su užduotim smagiai pailsinti skaitytoją vakare iki galo nesusidoroja.
Skystoki trys iš penkių. Tęsinį skaitysiu? Greičiausiai. Bet jei penktoji nebus paskutinė... tada nežinau. O jūs – nesivelkit. Turi Kornevas ir labiau vykusių ciklų.