Adolfas Hitleris - vienas žymiausių II Pasaulinio karo veikėjų, nacių partijos lyderis ir Trečiojo reicho fiureris, į kurio gyvybę kėsintasi ne vieną, o keliasdešimt kartų. Kartais jį išgelbėdavo nuojauta, kartais stipri apsauga, o neretai paprasčiausi atsitiktinumai ar neapdairumas tų, kurie planavo pasikėsinimą. Nuo pat pirmųjų dienų Hitleris rinko ištikimų asmens sargybinių būrį, kuris galiausiai peraugo į daugiakopę saugumo sistemą.
Birželį skaičiau „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ - informatyvią ir tikslingą knygą, atskleidžiančią Rusijos politikos istoriją, pasakojančią apie jos XX a. vadovus, vaidmenį pasauliniuose karuose ir kruopščiai planuotą valdžios užgrobimą. „Sergint Hitlerį“ - kūrinys, kuris nepažeria išsamios informacijos apie XX a. Vokietiją, bet leidžia iš arti pažvelgti į to amžiaus svarbų šios šalies veikėją - A. Hitlerį, į jį kasdien supusią artimą ginkluotųjų pajėgų aplinką ir į šaltakraujiško vado gyvenimą: apsuptą asmens sargybinių, kupiną nuolat tykančios grėsmės ir pavojų. Nors kūrinys priklauso leidyklos „Briedis“ knygų serijai „II Pasaulinis karas“, tačiau šis istorinis įvykis daugiau minimas tik dėl konteksto, kadangi skaitytojo dėmesys telkiamas į patį fiurerį ir būrį žmonių, kurie visokeriopai stengėsi užtikrinti jo saugumą.
Kaip jau turbūt supratote iš kūrinio pavadinimo ir aukščiau esančios pastraipos, tai nėra išsami A. Hitlerio biografija, nors, reikia pastebėti, keletą pastarosios detalių čia taip pat galima aptikti. Pavyzdžiui, trumpai aptariami fiurerio meilės reikalai, kurių būta pačių įvairiausių (iš pažiūros gali atrodyti, kad tokia asmenybė apskritai negebėjo puoselėti šiltų jausmų), paminėta ir kokia buvo A. Hitlerio rolė I Pasaulinio karo metais, papasakota, kokiomis aplinkybėmis baigėsi diktatoriaus gyvenimas. Vis dėlto, labiau orientuojamasi į tai, kaip, bėgant metams ir keičiantis karo scenarijui fronte, didėjo jo asmens sargybinių kiekis, kokios pastarųjų komandos formavosi, dėl kokių priežasčių plėtėsi slėptuvių poreikis, kiek rezidencijų su jose įrengtais bunkeriais jis turėjo (pavyzdžiui, aptarta ir detaliai aprašyta išorė ir vidus šių: „Erelio gūžta“, „Erelio lizdas“, „Vilko irštva“, „Valkirija“) ir kiti aspektai, susiję su saugumo užtikrinimu.
Perskaičiusi sužinojau tai, ko iki šiol apie A. Hitlerį nebuvau girdėjusi. Pradedant tuo, kokiai situacijai susiklosčius ir kokių palankių aplinkybių dėka jis tapo Vokietijos kancleriu ir ką jis padarė vėliau, kad taptų vieninteliu valstybės vadovu. Knygoje išsamiai aprašomi pasikėsinimai, kuriais siekta nužudyti fiurerį (pateikti ir galimi scenarijai, kurie nebuvo iki galo įgyvendinti, ir tie, kurie buvo įvykdyti, bet nepasiekė savo tikslo). Tiesa, planuoti pasikėsinimai - dvejopi: tarptautiniai ir vidiniai. Mano smalsumą kėlė ir karių, ir paprastų žmonių požiūris į savo vadą, į jo užmojus. Knygoje narpliojama daug saugumo klausimų, su jais susijusių uždavinių, pavojaus alsavimo ir peilio durių į nugarą tų, kurių nė negalėjai įtarti, rankomis.
Kūrinio pabaigos tikėjausi kiek kitokios. Maniau, kad apie A. Hitlerio mirtį bus pasakyta naujų, dar negirdėtų dalykų, galbūt iki galo paaiškės tai, kas vis dar skirtingai vertinama. Omenyje turiu tai, kas fiureriui nutiko iš tiesų, kur po savižudybės dingo jo kūnas. Greičiausiai ir pats rašytojas nežino kažko tokio, kas iki šiol nebūtų paviešinta, bet, skaitant knygą, vis turėjau vilties, kad ir šiuo aspektu M. Felton mane nustebins. Nedideliais trūkumais laikyčiau tai, kad knygoje vartojama nemažai sąvokų, kurių reikšmių paprastas skaitytojas tikrai nežino (įvairios karininkų, A. Hitlerio patikėtinių, pareigos Vokietijoje II Pasaulinio karo metais). Žinoma, pačioje kūrinio pabaigoje yra pateikti jų paaiškinimai, tik gal tai sukelia nepatogumą tam, kuris nori viską aiškiai žinoti iškart - čia ir dabar, o ne ieškoti kitur.
Labai šaunu, kad knygoje pateikiamas ne tik sausas tekstas, o taip pat ir nuotraukos, kurios pagyvina tiek knygą, tiek vizualizuoja visą joje esančią informaciją. Ir tai ne tik A. Hitlerio asmeninės fotografijos, kurių daugumą turbūt galėtume rasti internete, bet ir kitų asmenų, užėmusių svarbias saugumo užtikrinimo pareigas arba organizavusių/dalyvavusių pasikėsinimuose, vykdytuose prieš fiurerį. Yra ir nuotraukų, darytų erdvėse, kuriose A. Hitleris turėjo savo asmenines slėptuves, pastatuose, kurie buvo susprogdinti ar kitaip sugriauti, o taip pat ir Vokietijos miestų, gatvių vaizdai po galutinės jos kapituliacijos.
Rekomenduoju, visiems, kurie taip pat kaip ir aš dievina istorinių faktų kupinas knygas, tiems, kurie domisi skirtingų istorinių asmenybių gyvenimo detalėmis, padedančiomis suprasti tai, kas vyko jų gyventame laikotarpyje. Siūlau, jeigu ieškote informatyvios, turiningos, kokybiškos, aktualios informacijos nestokojančios, bet taip pat ir nenuobodžios knygos apie asmenybę, kurios vaidmuo buvo itin svarbus II Pasaulinio karo metais, saugumą. Jei domitės XX a. įvykiais, „Sergint Hitlerį“ Jums tikrai patiks ir padės geriau suvokti, kokia yra viso pasaulio nemėgstamų diktatorių kasdienybė (saugumo prasme). Tai nėra vieno ir nuoseklaus siužeto istorija, o iki šiol žinomų faktų rinkinys apie tai, kaip keitėsi A. Hitlerio saugumo situacija, tad tiems, kurie nemėgsta negrožinės literatūros, ši knyga veikiausiai nebus tokia įdomi kaip tiems, kurie yra užkietėję naujos informacijos gerbėjai.
4/5⭐