Knygą atsiverčiau ne tik dėl to, kad mėgstu skaityti apie partizanus ir istoriją, bet ir dėl jos naujumo bei gražaus viršelio. Ir tikrai, viduje gausu iliustracijų, gražus apipavidalinimas, tik mažai teksto. Turbūt tikėjausi partizanų gyvenimo aprašymo, o gavau įvairių jų institucijų aprašymą. Kiekvienas įvykis atskleidžiamas vos per porą puslapių, tad labiau skaitėsi kaip vadovėlis ar lietuviška nedadaryta vikipedija, kaip kad pasitaiko su straipsniais, kurių niekas nepasistengė išversti iš anglų kalbos, arba pasistengė, bet tik vieną pastraipą išvertė. Todėl nebuvo labai lengva skaityti - daug pavardžių, daug partizaninių institucijų pavadinimų, posėdžiai, sąskrydžiai, kelių ryškesnių partizanų biografijos.