Knyga "Aš iki gimimo" - tai studijos "Gimties virsmas" pirmoji dalis - "Nusileidimas iš dangaus ir Sielos rūbo audimas". Knygoje aprašomi slėpiningiausi gimties virsmo įvykiai iki gimimo.
Nors joje yra daug praktiškų ir psichologinių žinių, ši knyga visų pirma yra pasaulėžiūrinė. Joje pateikiamas požiūris griauna mūsų įprastinę pasaulėvoką ir tą požiūrį į gyvybę, kurį esame įsigiję mokyklose ir universitetuose. Ji skirta ne tik tiems, kurie galvoja apie naują gyvybę, bet visiems norintiems geriau save pažinti, visiems, kas nori saugiau jaustis įvairiuose gyvenimo virsmuose.
Knyga "Aš iki gimimo" skirta sąmoningumo žadinimui ir auginimui mylinčio žmogaus, kuris, suvokęs savo amžinumą ir vieningumą su visa gyvybe, atrastų savyje tą meilę, kurios dėka laikosi visas pasaulis.
Tai labai įtaigiai ir paprastai parašyta sąmoningumą skatinanti knyga. Tai odė moteriai, šeimai ir naujos gyvybės sukūrimui. Baigdama skaityti knygą, pagalvojau, kad vis tik iš vyro (knygos autorius yra vyras) tokio pakylėto požiūrio į moterį kaip dvasinę būtybę ir jos svarbą šeimoje bei pasaulio kūrime retai kada sutiksime. Knygoje bandoma apjungti iš dvasinio suvokimo, mokslinių tyrimų ir žmogiškosios patirties surinktas žinias - ir tai maloniai stebina. Taip pat joje apstu mūsų senolių papročių, prietarų priminimų ir įprasminimų - tai knygai suteikia žavesio ir man ji dėl to tik artimesnė.
Skaičiau 2005 metų leidimą, yra naujesnis 2015 metų leidimas - įdomu ar autorius joje pateikia naujesnių mokslinių tyrimų nuorodų aptariamomis temomis, nes jos tikrai įdomios suvokimui apie gyvybę ir individus jungiančius sąryšius.
Nors knygoje labai daug kalbama būtent apie dvasinio pasiruošimo svarbą naujos gyvybės priėmimui, jaučiu, kad ši knyga ir joje perteikiama mąstysena mane, vaikų neturinčią moterį, praturtino gilesniu suvokimu apie dvasinę gyvybės apraišką, kad atsirado daugiau tolerancijos ir meilės žmonėms, brandesnis požiūris į gyvenimą ir jo vertinimą. Knygos autorius kalba ir apie jautrias temas - apsigimimus, abortus - ir nors ne visoms mintims pritariu, tačiau pateikti gyvenimiški pavyzdžiai ir autoriaus požiūris skatina neteisti, nesibjaurėti, neatmesti, neneigti, o tiesiog susitaikyti visų pirma su savimi, išvalyti neigiamas mintis iš savo galvos ir širdies. Juk pasaulis keičiamas pradedant nuo savęs.
Dėl knygos įtaigumo vis tik reikia nepamiršti kritinio mąstymo ir neperlenkti lazdos pasirenkant tik dvasinę ar netgi mistinę pasaulėžiūrą. Knygoje yra įpinta žmonių patirtų apsireiškimų, ekstrasensų veiklos, religinių ritualų pavyzdžių - mano nuomone, ištikus bėdai ir nusprendus ieškoti būtent tik tokios pagalbos galima labai nukentėti, nes apsišaukėlių tikrai netrūksta. Todėl norėtųsi paraginti autorių truputį sąmongiau knygoje paskatinti jaunas mamas nepulti į kraštutinumus ir neatmesti mokslo surinktų žinių ir sukurtų medicinos stebuklų, nes kai kurie pateikti moterų pasisakymai atrodo skatina būtent priešingai.
Ačiū mielai draugei, rekomendavusiai ir paskolinusiai šią knygą.
Sukėlė nemažai minčių, kai kurios jų įkvėpė, kai kuriuos patarimus pamėginau įgyvendinti praktiškai, tačiau dalis knygoje pateikiamų teorijų kursto tokiu laikotarpiu visai nereikalingus įsibaiminimus, bent jau man kėlė nerimo. Tačiau jį padėjo įveikti sveikas vidinis kritinis jausmas, su kuriuo ir siūlyčiau skaityti knygą - siekiant gilesnio dvasingumo, norint kurti šviesią ir ramią mažylio ateitį.
Naudingą informaciją iš šios knygos reikėjo išsirankioti kaip grūdus iš pelų, nes beveik viskas pagrįsta atsakymu "nes Dievas". Nuoširdžiai, šita knyga man pasirodė bauginanti ir labai vienpusiška tuom, kad beveik visos aprašytos karčios, saldžios bei antgamtiškos (you heard me right) patirtys atėjo iš religingų žmonių. Tai turbūt neverta stebėtis kodėl tokiems žmonėms sapnuojasi ir vaidenasi vaikai. Jeigu esate šiek tiek alergiški religiniams sapaliojimams, šitos knygos nerekomenduočiau. Nepaisant to, radau ir įdomių minčių, peno pamąstymui apie motinystę ir praktinių patarimų apie motinos ir kūdikio sveikatą ir ryšio stiprinimą.