„Pagrindinė taisyklė: niekada neprieštarauk. Antra taisyklė: vaisingomis dienomis būk greta savo vyro. Trečia: viskuo dalykis su kitomis žmonomis.“
Pasirinkau, kaip lengvą knygą vasaros skaitymo iššūkiui laisvės tema ir neapsirikau. Porą puslapių perskaičiau vakar, o šiandien jau ją pabaigiau.
Knyga parašyta paprastai, vietom gal net ir prastai, bet pati istorija pasirodė užburianti. Užburianti ne savo grožiu ir pasakiškumu, o baisiu žmonių gyvenimu. Nors autorė rado vidinės stiprybės ir paskatų džiaugtis net ir po visko, ką patyrė, man ši knyga parodė, kad nepaisant kaip blogai tau yra, visada gali būti dar blogiau, o po to staigmena! ir išvis nesuvokiamai baisiai.
Prasidėjus nuo absoliučiai nesuprantamo vokietės sprendimo tapti 33-iąja nigeriečio žmona, knyga su kiekvienu skyrium parodo, kokiam baisiam gyvenimui ji pasmerkė savo dukrą.
Pabaigus šią knygą, norėtųsi perskaityti ir kitas dvi šios autorės knygas, deja, jos neišverstos iš vokiečių kalbos. Tačiau užvis labiausiai norėtųsi perskaityt ne dukros, o pačios motinos memuarus, kad suprasčiau kas gali paskatinti moterį laisva valia pasirinkti nelaisvę suvokiant, kad tavo vaikas net ir to negalės pats pasirinkti. Nors autorė ir trumpai šnekėjo apie motinos motyvus, savaime suprantama kad nei viena iš dukrų to pilnai negali žinoti, ir skaitytojui tas lieka mistika. Galima tik apgailestauti, kad pati motina neparašė savo memuarų...
Perskaičius šią knygą, išsinešu daug apmąstymų ir džiaugsmą, kad visdar turiu begalinę pasirinkimo laisvę ir joks kuilys jos iš manęs atimti negali.