Žmonės ir žvėrys Dievų miške

by Stasys Yla, Ramūnas Vaitkus (Illustrator)

Palikite bet kokią viltį, kurie čia įeinate. Apie lietuvių inteligentų kalinimą nacių įrengtoje Štuthofo koncentracijos stovykloje mūsų skaitytojas geriausiai žino iš B. Sruogos kūrinio „Dievų miškas". Ši knyga – tai kito Štuthofo kalinio – kunigo Stasio Ylos (1908–1983) liudijimas, stiliumi labai besiskiriantis nuo „Dievų miško", bet galbūt kur kas tiesesnis, dar negailestingesnis, kraupesnis, labiau sukrečiantis. Kartu su 46 lietuvių inteligentais, apkaltintais mobilizacijos į lietuvių SS legioną sužlugdymu, 1943–1945 m. S. Ylai teko pereiti devynis pragaro ratus, kuriuose masinės žudynės ir kankinimai buvo virtę kasdienybe. Iš viso Štuthofo koncentracijos stovykloje, įrengtoje Dievų mišku pramintame vaizdingame pušyne ant jūros kranto, kalinta apie 110 tūkst. žmonių. Apie 65 tūkst. iš jų buvo nužudyti, mirė iš bado, nuo ligų ir išsekimo.

„Žmonės ir žvėrys" – niūrus istorijos įspėjimas, nežaboto žiaurumo priminimas ateinančioms kartoms. Ši knyga yra apie tai, kaip visuotinio sužvėrėjimo atmosferoje, nacių sukurtos naikinimo sistemos gniaužtuose išlikti žmogumi. 2020-ųjų leidinys iliustruotas originaliais Ramūno Vaitkaus piešiniais.

552 pages, Hardcover

First published January 1, 1951

Reviews

[Kamilė | Bukinistė]

Nežinau kaip reikia vertinti tokias knygas, ar reikia jas vertinti ir ar reikia išvis komentuoti. Aš abejoju, kad būtų moralu žvaigždutėmis pamatuoti žmogaus kančią, įvertinti šį absurdo teatrą, traiškiusį žmonių sielas ir gyvybes. Tačiau vienareikšmiškai - tokie nuogi, atviri ir realūs pasakojimai, kuriuos paliko Stasys Yla, Balys Sruoga ir kitos geležinės tvirtybės karo aukos yra neišmatuojamos vertės liudijimai. Liudijimai, neleisiantys pamiršti, kokiu keliu ėjo tauta, kad šiandien būtų ne tik laisva, bet ir šviesi.

Kiek gyvybių, masių kainavo karas ir koks jis buvo vieno ir vienintelio žmogaus gyvenime. Čia apie tai.
Be visų skausmingų išgyvenimų, kuriuos tau pasakoja autorius - mano jausmus visgi vainikavo vienas ir ryškiausias, ir tas jausmas - beprasmis.
Absurdas, beprasmybė, visų linksių klausimai: kam? kodėl? ir kas iš to? labiausiai kėlė tiek pyktį, tiek liūdesį.

Knyga visiems tiems, kam nebus nuobodu klausytis iš pirmų lūpų - kaip buvo iš tikro, be išgalvotų scenarijų. Visiems tiems, kam norisi įsileisti ir pamėginti suprasti tuos, kurie tame negailestingame teatre gavo vaidmenį. Visiems, kas vertina tai ką turime ir kur gyvename šiandien.

[Odeta Jonykiene · Rating 5 out of 5]

Knyga, kurios vienu prisėdimu neperskaitysi. Sudaryta iš atskirų pasakojimų su veikėjų psichologiniu portretu, charakteristikomis, pamąstymais kodėl taip nutiko. Žiauri Štuthofo koncentracijos stovyklos kasdienybė, bei gyvenimas išlikusių. Skaitoma lengviau nei Sruogos, nors ir apie tą patį, tiesiog parašyta paprasčiau, suprantamiau.