What do you think?
Rate this book
Slutten
Hva ville du gjort om det var fire uker til en komét traff jorden? Du er sytten år gammel. Det er sommer og verden er akkurat som før. Men du vet hva som kommer til å skje. Om en måned er vi alle borte. Hvordan føles det å vite eksakt hvilket klokkeslett du skal dø på? Hva vil du gjøre den siste tiden? Og hvem vil du gjøre det sammen med? Slutten er fortellingen om Lucinda og Simon - to ensomme unge mennesker som lever på lånt tid. En tragisk hendelse binder dem sammen, og jakten på svar vokser til en felles besettelse. Men vil de rekke det før himmelen blir hvit og alt er slutt? Til tross for det mørke temaet er Slutten mer enn en preapokalyptisk dystopi. Det er også en sterk kjærlighetsfortelling, og en roman som gir leseren anledning til å filosofere over hvem vi er, over menneskets plass i verden, og hva vi gjør med kloden vår.
526 pages, Hardcover
First published October 5, 2018
99 people are currently reading
2192 people want to read
About the author
Mats Strandberg
27 books718 followersMats Strandberg is an award-winning novelist and journalist. He is a regular columnist for Sweden's biggest evening newspaper, has been named Columnist of the Year by Sweden's Newspapers and Magazines organization, and had published three previous novels, with rights sold in numerous countries.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 518 reviews
July 26, 2022
Skończyłam, zarwałam noc dla tej książki (dosłownie poszłam spać o 6 rano). Sięgnęłam po nią zupełnie przypadkiem, miałam ochotę coś poczytać. Wciągnęłam się niesamowicie - nim się obejrzałam byłam już na dwusetnej stronie. Świetny tytuł, dziwię się niektórymi opiniami, bo uważam, że zdecydowanie warto to przeczytać!!
June 15, 2021
3.5
Golemi meteor juri prema Zemlji. Nije šala i ne, nema spasa. Jedino što je preostalo sedamnaestogodišnjem Simonu jest posljednje dane života provesti s ljudima koje voli, prvenstveno sa svojom curom, plivačicom Tildom. No ne ponašaju se svi normalno kada se moraju nositi s informacijom da su im dani odbrojani i da neće moći napraviti sve što su u životu planirali. Čak ni otići u susjedni grad, kupiti omiljene grickalice u trgovini i slične, do prije neki dan, svakodnevne stvari. Kako se se tko snašao u novonastaloj situaciji te zašto je Tilda nestala, srž je ovog romana koji postavlja jako puno pitanja na koja u konačnici sami sebi moramo dati odgovor.
Cijeli osvrt pronađite ovdje: https://knjige-u-svom-filmu.webador.c...
Golemi meteor juri prema Zemlji. Nije šala i ne, nema spasa. Jedino što je preostalo sedamnaestogodišnjem Simonu jest posljednje dane života provesti s ljudima koje voli, prvenstveno sa svojom curom, plivačicom Tildom. No ne ponašaju se svi normalno kada se moraju nositi s informacijom da su im dani odbrojani i da neće moći napraviti sve što su u životu planirali. Čak ni otići u susjedni grad, kupiti omiljene grickalice u trgovini i slične, do prije neki dan, svakodnevne stvari. Kako se se tko snašao u novonastaloj situaciji te zašto je Tilda nestala, srž je ovog romana koji postavlja jako puno pitanja na koja u konačnici sami sebi moramo dati odgovor.
Cijeli osvrt pronađite ovdje: https://knjige-u-svom-filmu.webador.c...
October 18, 2018
Precis läst klart och kan direkt säga att detta är en bok man inte lär släppa i tankarna på ett bra tag. Riktigt bra och lämnar många frågor kvar om livet och döden och hur man själv skulle reagera i en sån här situation.... Säger inte mycket mer nu, utan det lär dyka upp en recension om boken på yt kanalen längre fram :)
June 11, 2022
Jag har varit så inne i boken att jag känt att undergången har varit nära här i verkliga livet. Fy fan vilken ångest! Alltså Strandberg gestaltar och mejslar både karaktärer och värld så otroligt att jag liksom inte har läst boken - jag har varit I boken. Jag har suttit och läst utomhus och tittat upp på himlen och förväntat mig att se Foxworth, varje stund jag inte har läst så har jag ändå tänkt på boken, jag har gråtit mig igenom det sista kapitlet och frenetiskt bläddrat framåt efter den sista meningen; tog det slut nu? Nej nej nej. Jag vill läsa mer. Aaaaaaah.
Och passande nog, när jag skriver denna text, gick himlen utanför från solig och ljus till kolsvart på ett par sekunder. Tack & adjö typ ☄️
Och passande nog, när jag skriver denna text, gick himlen utanför från solig och ljus till kolsvart på ett par sekunder. Tack & adjö typ ☄️
Read
June 22, 2023Kokia kieta šios knygos idėja! Žmonija sužino kada tiksliai įvyks pasaulio pabaiga – link Žemės skrieja milžiniška kometa, kuri neišvengiamai sunaikins mūsų planetą. Liko vos kelios savaitės gyvenimo. Ši knyga skirta jaunimui nuo šešiolikos metų, tad kaip ir tikėjausi, ir taip dramatišką knygos siužetą dar labiau pagyvino paaugliškas mąstymas, sprendimai ir maksimalizmas. Istorija įtraukė nuo pat pirmų puslapių, skaitėsi labai lengvai, veiksmo knygoje daug, įtampos irgi užtenka. Viskas su kūriniu buvo labai gerai iki... pabaigos.
Taigi, tuoj visi žus. Kometa sunaikins Žemę ir nieko nebeliks. Simonas, kaip ir likęs pasaulis skaičiuoja paskutines savo gyvenimo dienas. Stebi kaip draugai, pažįstami eina iš proto: kas metė darbą, nes nebemato prasmės dirbti, kas lyg nutrūkęs vartoja alkoholį ir narkotikus, kas atsigręžė į tikėjimą ir bando paguodą rasti religijoje. Simonas nori paskutines dienas praleisti su savo mergina Tilda, tačiau pastaroji nusprendžia likusį laiką šėlti, pramogauti ir nebenori būti kartu su vaikinu. Tačiau ramiai laukti didžiojo sprogimo nepavyksta: miestelį sukrečia baisi nelaimė (kad ir kaip ironiškai tai skambėtų pasaulio pabaigos fone), ir Simonas paskutines dienas paskiria asmeniniam tyrimui, žudiko paieškai.
Iš tikro, pristatyti siužetą nebuvo lengva, nes knygoje vis kas nors keičiasi, nutinka ir labai nesinori jums kažką išduoti, sugadinant malonumą skaityti. Siužetas mane nsutebino ne vienoje vietoje, faina, kad autorius visai nebloga detektyvinę mįslę užsuko. Įdomu buvo skaityti apie tai, kaip pasaulio pabaigos data paveikė žmonės: kas puolė į paranoją, nuolat tikrino žinias, kaupė maistą, rengė rūsius, o kas tiesiog neigė šią žinią ir gyveno lyg niekur nieko (lyg kokie „atikometininkai“ ). Žinoma, jautėsi, kad knyga skirta paaugliams: daaaaug dramos, daug perdėtų jausmų, tragizmo lygioj vietoj (nu gal ne visai lygioj, vis dėlto pasaulio pabaiga... :D ), bet man patinka jaunimui skirtos knygos, tai viskas su tuo gerai. Bet, žinot, kas blogai? Pabaiga. Jau nuo pirmų knygos sakinių tu žinai, kad laukia katastrofa, kad kometa nusineš Žemę, kartu su veikėjais įsitempus skaičiuoji likusias dienas ir nori nenori, lauki tos atomazgos. Nuo pirmų puslapių pradedi laukti pabaigos, nes čia ir yra pagrindinis šios knygos variklis: laukiantis atsakymas „O kaip tai nutiks?“, „Kaip autorius pasielgs su knygos veikėjais?“, „Kaip jis įsivaizduoja pabaiga?“, „Ar tikrai ji bus? O gal kometa praskries pro šalį?“. Ir net jei knygos siužetas, veikėjai, detektyvinė linija patiko, tu vis tiek l a u k i , pagrindinio akcento – pasaulio pabaigos. Nes ant to ši istorija „pastatyta“. Ir ką? Ir nieko. Siaubinga pabaiga, siaubingai sugadinusi romano reikalus. Autorius sužaidė lengviausia korta ir labai labai nuvylė. Skaitydama grynai galvojau, kad mažiausiai keturios žvaigždutės čia bus, bet perskaičius pabaigą nubraukiau vieną, nes realiai pagrindinis skaitytojo lūkestis išpildytas nebuvo.
Taigi, tuoj visi žus. Kometa sunaikins Žemę ir nieko nebeliks. Simonas, kaip ir likęs pasaulis skaičiuoja paskutines savo gyvenimo dienas. Stebi kaip draugai, pažįstami eina iš proto: kas metė darbą, nes nebemato prasmės dirbti, kas lyg nutrūkęs vartoja alkoholį ir narkotikus, kas atsigręžė į tikėjimą ir bando paguodą rasti religijoje. Simonas nori paskutines dienas praleisti su savo mergina Tilda, tačiau pastaroji nusprendžia likusį laiką šėlti, pramogauti ir nebenori būti kartu su vaikinu. Tačiau ramiai laukti didžiojo sprogimo nepavyksta: miestelį sukrečia baisi nelaimė (kad ir kaip ironiškai tai skambėtų pasaulio pabaigos fone), ir Simonas paskutines dienas paskiria asmeniniam tyrimui, žudiko paieškai.
Iš tikro, pristatyti siužetą nebuvo lengva, nes knygoje vis kas nors keičiasi, nutinka ir labai nesinori jums kažką išduoti, sugadinant malonumą skaityti. Siužetas mane nsutebino ne vienoje vietoje, faina, kad autorius visai nebloga detektyvinę mįslę užsuko. Įdomu buvo skaityti apie tai, kaip pasaulio pabaigos data paveikė žmonės: kas puolė į paranoją, nuolat tikrino žinias, kaupė maistą, rengė rūsius, o kas tiesiog neigė šią žinią ir gyveno lyg niekur nieko (lyg kokie „atikometininkai“ ). Žinoma, jautėsi, kad knyga skirta paaugliams: daaaaug dramos, daug perdėtų jausmų, tragizmo lygioj vietoj (nu gal ne visai lygioj, vis dėlto pasaulio pabaiga... :D ), bet man patinka jaunimui skirtos knygos, tai viskas su tuo gerai. Bet, žinot, kas blogai? Pabaiga. Jau nuo pirmų knygos sakinių tu žinai, kad laukia katastrofa, kad kometa nusineš Žemę, kartu su veikėjais įsitempus skaičiuoji likusias dienas ir nori nenori, lauki tos atomazgos. Nuo pirmų puslapių pradedi laukti pabaigos, nes čia ir yra pagrindinis šios knygos variklis: laukiantis atsakymas „O kaip tai nutiks?“, „Kaip autorius pasielgs su knygos veikėjais?“, „Kaip jis įsivaizduoja pabaiga?“, „Ar tikrai ji bus? O gal kometa praskries pro šalį?“. Ir net jei knygos siužetas, veikėjai, detektyvinė linija patiko, tu vis tiek l a u k i , pagrindinio akcento – pasaulio pabaigos. Nes ant to ši istorija „pastatyta“. Ir ką? Ir nieko. Siaubinga pabaiga, siaubingai sugadinusi romano reikalus. Autorius sužaidė lengviausia korta ir labai labai nuvylė. Skaitydama grynai galvojau, kad mažiausiai keturios žvaigždutės čia bus, bet perskaičius pabaigą nubraukiau vieną, nes realiai pagrindinis skaitytojo lūkestis išpildytas nebuvo.
October 21, 2018
This book was a lot better than I'd expected. I heard about it on the morning host show, "Nyhetsmorgon" and thought I had to read it. Then I found out it was aimed towards young adults and was a bit put off.
While it is an YA book, it's more suitable for older teens and even adults. It deals with lots of heavy stuff, there's alcohol, and mentions of sex and drugs. The book's stronger sides is definitely with the characters and emotions. This book triggered my anxiety A LOT. Just knowing the world would end in a month gave me panic and I kept thinking about what if it was actual reality. What would we have done, had we known we only had a month left to live?
Plotwise the book was a bit weaker. We see how people deal with the inevitable death. Teenagers who party every night. Football (bc not even at the face of end of the world can you cancel football), watching porn, and a pregnant woman, Emma, who plans the life for her unborn child. Emma might have been one of the strongest characters in the book, in how she was able to stay so positive and planning for her child even though she knew she would never see it being born. But apart from this, there wasn't really much to the plot. A person is found death, presumably murdered and one of the MC gets blamed for it. He and the other MC is trying to get his name cleaned and finding out what really happened.
Will definitely check out Strandberg's other works.
While it is an YA book, it's more suitable for older teens and even adults. It deals with lots of heavy stuff, there's alcohol, and mentions of sex and drugs. The book's stronger sides is definitely with the characters and emotions. This book triggered my anxiety A LOT. Just knowing the world would end in a month gave me panic and I kept thinking about what if it was actual reality. What would we have done, had we known we only had a month left to live?
Plotwise the book was a bit weaker. We see how people deal with the inevitable death. Teenagers who party every night. Football (bc not even at the face of end of the world can you cancel football), watching porn, and a pregnant woman, Emma, who plans the life for her unborn child. Emma might have been one of the strongest characters in the book, in how she was able to stay so positive and planning for her child even though she knew she would never see it being born. But apart from this, there wasn't really much to the plot. A person is found death, presumably murdered and one of the MC gets blamed for it. He and the other MC is trying to get his name cleaned and finding out what really happened.
Will definitely check out Strandberg's other works.
August 22, 2019
Actual rating: 4,5 stars. I liked how this is a book that makes you think. About your life, your relationships and the world. What would you do if you knew the day the world really went under? Like no doubt, the disaster is a fact. Its a very consuming book and it needs to be shared.
October 27, 2024
Det är böcker som denna som gör att jag aldrig kommer sluta läsa ungdomsböcker. Fenomenal!
January 15, 2019
Strandberg har ett fenomenalt sätt att skildra det vardagliga mitt i det kaotiska och att hitta det fina i allt mörker. Han lyckas precis som i tidigare romaner skildra relationerna – inte minst syskonrelationerna – på ett ärligt och fint sätt och i sedvanlig ordning har han ett fantastiskt persongalleri.
Läs mer på: https://litteraturkvalster.wordpress....
Läs mer på: https://litteraturkvalster.wordpress....
June 30, 2020
This book broke my heart. It brought me into a world so thoroughly there were moments that I thought our world was actually being struck by the meteor (thankfully it’s not). The was so much emotion in every page and you were rooting for the main characters the whole time. It was super easy to fall into their shoes.
Highly recommend for anyone who wants to see the world ending while solving a murder. Sadie meets Life As We Know It.
Highly recommend for anyone who wants to see the world ending while solving a murder. Sadie meets Life As We Know It.
November 29, 2019
2,5 Sterne
July 10, 2019
On ihan sairasta olla rakastunut samaan aikaan kun odottaa maailmanloppua. (s. 367)
Reilun kuukauden päästä kaikki on todella ohi. Tiedossa on jopa kellonaika. Syyskuun 16. päuvä kello 4:12 aamulla Ruotsin aikaa Foxworth-komeetta puhkaisee Maan ilmakehän. Sen alapuolella ilma tulee olemaan kymmenen kertaa lämpimämpää kuin auringon pinta Kaikki sen tiellä oleva tuhoutuu jo ennen kuin komeetta iskeytyy maahan Afrikan luoteisrannikon tuntumassa, lähellä Kanarian saaria. Ilmakehä roihuaa ja taivas täyttyy valosta, kirkkaammasta kuin mikään koskaan näkemämme. Sokkiaalto saavuttaa meidät hiljaisuuden vallitessa, sillä se liikkuu ääntä nopeammin. Pari minuuttia törmäyksen jälkeen meret ovat höyryyntyneet tyhjiin ja vuoret kärventyneet. Neljä miljardia vuotta evoluutiota - ja yhtäkkiä kaikki on poissa. Emmekä voi tehdä asialle mitään. (s. 18)
Seitsemäntoistavuotiaalle Simonille komeetan lähestyminen merkitsee myös toisenlaista maailmanloppua. Hänen tyttöystävänsä Tilda nimittäin haluaa päättää suhteen ja elää jäljellä olevat kuukaudet kuin (kirjaimellisesti) viimeistä päivää. Tilda alkaa käyttäytyä varsin holtittomasti, koulussa huhutaan huumeiden käytöstä ja epämääräisistä ihmissuhteista, ja lopulta hänet löydetään kuolleena syrjäiseltä teollisuusalueelta. Kaikki viittaa siihen, että hänet on murhattu. Simon haluaa selvittää kuka on syyllinen, ja saa apua Tildan entiseltä bestikseltä Lucindalta, joka sairastaa parantumatonta syöpää ja kirjoittaa samalla kokemuksistaan avaruuteen lähetettävään TellUs-ohjelmaan.
Lähestyvä maailmanloppu saa ihmisissä aikaan monenlaisia reaktioita. Jotkut laativat listoja haaveistaan ja yrittävät toteuttaa niitä, toiset pistävät kaiken ranttaliksi, kolmannet hakevat turvaa erilaisista uskonnollisista yhteisöistä ja neljännet linnoittautuvat kotiinsa ja pelaavat verkkopelejä läpi vuorokauden. Itsemurhiakin nähdään.
Niin, mitähän sitä itse tekisi vastaavassa tilanteessa?
Mats Strandbergin "Loppu" (Like, 2019) on mieleenpainuva nuorten aikuisten romaani, jossa kuvataan nuorisojoukon (kirjaimellisesti) viimeistä kesää. Nuorten päähenkilöiden mikrotason kokemukset ovat keskiössä, muun maailman tai ympäröivän yhteiskunnan tapahtumista saadaan lähinnä vain nopeita välähdyksiä.
"Loppu" oli piti hyvin otteessaan yli neljänsadan sivun mittaisen kestonsa verran. Oli mukava lukea vaihteeksi hieman erilaista scifiä. Strandbergin dystopiaan kuuluu oleellisena osana yhteiskuntakriittisyys, joka kyllä hetkittäin tuntuu vähän osoittelevalta ja turhan saarnaavalta, mutta hetkittäin se on aika oivaltavaa. Lucindan naapuri on komeettaskeptikko, joka ei suostu uskomaan lähestyvään tuhoon ja tuhahtelee ylimielisesti uutisille lähestyvästä tuhosta.
Ei tämä silti ihan virheetön romaani ollut. Simonin ja Lucindan harjoittamiin rikostutkimuksiin käytettiin mielestäni turhan paljon sivuja ja energiaa, tai ainakin minä koin lähestyvän komeetan riipaisevat vaikutukset ihmissuhteisiin ja yhteiskuntaan sitä kiinnostavampina teemoina. Rakkaustarina on ennalta-arvattava, eikä kasva ehkä niin eeppisiin mittasuhteisiin kuin ajattelin.
Luultavasti otan kirjan mukaan yläkoululaisten genrevinkkaukseen.
Reilun kuukauden päästä kaikki on todella ohi. Tiedossa on jopa kellonaika. Syyskuun 16. päuvä kello 4:12 aamulla Ruotsin aikaa Foxworth-komeetta puhkaisee Maan ilmakehän. Sen alapuolella ilma tulee olemaan kymmenen kertaa lämpimämpää kuin auringon pinta Kaikki sen tiellä oleva tuhoutuu jo ennen kuin komeetta iskeytyy maahan Afrikan luoteisrannikon tuntumassa, lähellä Kanarian saaria. Ilmakehä roihuaa ja taivas täyttyy valosta, kirkkaammasta kuin mikään koskaan näkemämme. Sokkiaalto saavuttaa meidät hiljaisuuden vallitessa, sillä se liikkuu ääntä nopeammin. Pari minuuttia törmäyksen jälkeen meret ovat höyryyntyneet tyhjiin ja vuoret kärventyneet. Neljä miljardia vuotta evoluutiota - ja yhtäkkiä kaikki on poissa. Emmekä voi tehdä asialle mitään. (s. 18)
Seitsemäntoistavuotiaalle Simonille komeetan lähestyminen merkitsee myös toisenlaista maailmanloppua. Hänen tyttöystävänsä Tilda nimittäin haluaa päättää suhteen ja elää jäljellä olevat kuukaudet kuin (kirjaimellisesti) viimeistä päivää. Tilda alkaa käyttäytyä varsin holtittomasti, koulussa huhutaan huumeiden käytöstä ja epämääräisistä ihmissuhteista, ja lopulta hänet löydetään kuolleena syrjäiseltä teollisuusalueelta. Kaikki viittaa siihen, että hänet on murhattu. Simon haluaa selvittää kuka on syyllinen, ja saa apua Tildan entiseltä bestikseltä Lucindalta, joka sairastaa parantumatonta syöpää ja kirjoittaa samalla kokemuksistaan avaruuteen lähetettävään TellUs-ohjelmaan.
Lähestyvä maailmanloppu saa ihmisissä aikaan monenlaisia reaktioita. Jotkut laativat listoja haaveistaan ja yrittävät toteuttaa niitä, toiset pistävät kaiken ranttaliksi, kolmannet hakevat turvaa erilaisista uskonnollisista yhteisöistä ja neljännet linnoittautuvat kotiinsa ja pelaavat verkkopelejä läpi vuorokauden. Itsemurhiakin nähdään.
Niin, mitähän sitä itse tekisi vastaavassa tilanteessa?
Mats Strandbergin "Loppu" (Like, 2019) on mieleenpainuva nuorten aikuisten romaani, jossa kuvataan nuorisojoukon (kirjaimellisesti) viimeistä kesää. Nuorten päähenkilöiden mikrotason kokemukset ovat keskiössä, muun maailman tai ympäröivän yhteiskunnan tapahtumista saadaan lähinnä vain nopeita välähdyksiä.
"Loppu" oli piti hyvin otteessaan yli neljänsadan sivun mittaisen kestonsa verran. Oli mukava lukea vaihteeksi hieman erilaista scifiä. Strandbergin dystopiaan kuuluu oleellisena osana yhteiskuntakriittisyys, joka kyllä hetkittäin tuntuu vähän osoittelevalta ja turhan saarnaavalta, mutta hetkittäin se on aika oivaltavaa. Lucindan naapuri on komeettaskeptikko, joka ei suostu uskomaan lähestyvään tuhoon ja tuhahtelee ylimielisesti uutisille lähestyvästä tuhosta.
Ei tämä silti ihan virheetön romaani ollut. Simonin ja Lucindan harjoittamiin rikostutkimuksiin käytettiin mielestäni turhan paljon sivuja ja energiaa, tai ainakin minä koin lähestyvän komeetan riipaisevat vaikutukset ihmissuhteisiin ja yhteiskuntaan sitä kiinnostavampina teemoina. Rakkaustarina on ennalta-arvattava, eikä kasva ehkä niin eeppisiin mittasuhteisiin kuin ajattelin.
Luultavasti otan kirjan mukaan yläkoululaisten genrevinkkaukseen.
May 9, 2021
Looked at Mats Strandberg latest book and saw its considered to be in a series. Have read the first two but don't think they have much in common so I doubt you need to read them in order. The first two is more horror and while this book deals with the end of the world, which is terrifying, it wasn't much of a horror. But I loved it a lot anywho. It follows two teens that has too deal with the fact that in a just short period of time the world is going to end. Everything and everyone will die. What will you do when nothing has any consequences anymore? How will you spend your last days? It's aimed for teens but I think it's a very readable and thoughtful story for older people as well and it's a story that I will think about for a long time.
April 23, 2022
Simonas ir Luisiana - septyniolikmečiai, vieniši jaunuoliai, skaičiuojantys paskutines savo dienas. Rugsėjo šešioliktą dieną, Foksvorto kometa įskries į žemės atmosferą. Ji sunaikins viską ir niekas negali to sustabdyti. Negana to, artėjant pabaigai, nutinka tragiškas įvykis, kuris suveda šiuos du jaunuolius ir paskatina juos ieškoti atsakymų, likus vos kelioms savaitėms iki pabaigos.
„Pabaiga” - tai kūrinys, kurio vien tik pavadinimas skamba intriguojančiai ar net bauginančiai. Tenka pripažinti, kad šiomis dienomis apie pasaulio pabaigą norisi galvoti kuo mažiau, labiau norisi padėti tiems, kam to dabar reikia. Vis dėlto, kas būtų, jeigu šiandien per žinias sužinotumėte, kad už mėnesio ar už savaitės į žemę rėšis kometa, atnešianti pasaulio pabaigą? Kaip reaguotumėte, ką veiktumėte, su kuo praleistumėte paskutines dienas, valandas? Asmeniškai man, šiurpu net įsivaizduoti tokią situaciją, bet žinau, kad tas dienas norėčiau praleisti su savo šeima.
Knygos siužetas man padovanojo daug emocijų. Nuo pačių liūdniausių, kai neviltis liejosi per kraštus, norėjosi pasaulio santvarką kaltinti ne tik dėl pagrindinės kūrinio atomazgos taško - artėjančios kometos, bet ir dėl kitų vykstančių neteisybių. Iki jausmų, kai širdį užliejo gerąja prasme suvirpinantys momentai, kurie skatino įžvelgti bent šokio tokio pozityvumo ir vilties. Padėjo pastarųjų pamatyti ne tik kūrinyje, bet ir realiame gyvenime. Džiaugiausi, kad knyga neleido nuobodžiauti ir atsitraukti nuo istorijos, o beveik pusė tūkstančio puslapių „ištirpo“ lyg ledai karštą vasaros dieną.
Nors romanas ir yra labiau subalansuotas jaunimui, kadangi pagrindiniai herojai - septyniolikmečiai, tačiau jų potyriai, gyvenimo istorijos leidžia pajusti, kokią „storą odą” jie jau yra užsiauginę, kiek daug patyrę. Ypatingai žavėjausi Luisiana, kuri atrodė kaip stiprybės ir kovos simbolis. Mergina, serganti onkologine liga, įrodė, kad reikia ne verkti dėl to, kaip sunku, o priešingai - gyventi, išlikti stipriai ir net ieškoti teisybės, kuri, rodos, artėjant pasaulio pabaigai, netenka didelės prasmės. Tai - tarsi pastūmėjimas mums visiems, kurie dažnai anksčiau laiko mėgstame nuleisti rankas ar pulti į neviltį, nemokėdami išnaudoti tų progų, kurias vis dar turime.
Buvo įdomu pažvelgti į visų aprašytų žmonių reakcijas, sužinojus apie pragaištingą kometą. Kol vieni „pametė“ galvas ir ėmė daryti tai, ko nebuvo spėję išbandyti iki tol, kiti stengėsi negalvoti apie mirtį ir gyventi kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Kol vieni liko su savo artimaisiais, mylimais žmonėmis, kiti ieškojo nuotykių su svetimais, kurių iki šiol nemėgo. Tai parodė, kokie mes visi skirtingi ir kiekvienas pasaulio pabaigos sąvoką priimtume kitaip. Skirtingai, bet visi norėdami tik vieno - kad pabaiga neateitų, bent jau ne dabar. Tiesa, tragiškasis įvykis knygai suteikė dar ir detektyvinio prieskonio, kuris leido abejoti visais veikėjais iki vieno.
Neabejotinai iki paskutinio puslapio bandžiau atspėti, kaip viskas baigsis: atskris kometa ar ne (gal praskris pro šalį); įvyks gyvybę sunaikinanti pasaulio pabaiga ar knygos veikėjai vis dėlto, stebuklingu būdu liks gyvi. Ir tuomet bum, atėjo nekantriai laukta kūrinio pabaiga, kuri privertė nejuokais susinervinti ir nusivilti. Negalėjau patikėti, kad autorius, taip puikiai plėtojęs visą siužetą, paėmė ir sugadino šį gėrį vos keliais, paskutiniais sakiniais. Nesuprantu, ar tam pasitarnavo staiga užklupęs fantazijos stygius, ar norėjimas, kuo greičiau užbaigti knygą, paliekant skaitytoją su mintimi susikurti knygos pabaigą pačiam.
Rekomenduoju, jeigu šių dienų kontekste nebijote skaityti ir pagalvoti apie tai, kas būtų, jeigu būtų, jeigu šiandien būtų paskutinė diena. Jeigu norite knygos puslapiuose pajusti, ką reiškia gyventi artėjančios mirties atmosferoje, kai kiekvieną minutę reikia išnaudoti prasmingai. Skaitant „Pabaigą”, tiesiog neįmanoma nepergalvoti savo kasdienybės, puoselėjimų vertybių ir dalykų, kuriems teikiame pirmenybę. Žinoma, nemanau, kad rašytojas nori tapti bloguoju pranašu, tačiau pamąstyti apie tai, ką akcentuoja M. Strandberg, mano galva, labai verta, ypač dabar. Nors pabaiga nuvylė, tai, kas vyko iki jos, verta tikrai aukšto įvertinimo - tiek siužetas, tiek veikėjų charakteriai, tiek aptartos temos ir perduotos mintys.
4/5⭐
„Pabaiga” - tai kūrinys, kurio vien tik pavadinimas skamba intriguojančiai ar net bauginančiai. Tenka pripažinti, kad šiomis dienomis apie pasaulio pabaigą norisi galvoti kuo mažiau, labiau norisi padėti tiems, kam to dabar reikia. Vis dėlto, kas būtų, jeigu šiandien per žinias sužinotumėte, kad už mėnesio ar už savaitės į žemę rėšis kometa, atnešianti pasaulio pabaigą? Kaip reaguotumėte, ką veiktumėte, su kuo praleistumėte paskutines dienas, valandas? Asmeniškai man, šiurpu net įsivaizduoti tokią situaciją, bet žinau, kad tas dienas norėčiau praleisti su savo šeima.
Knygos siužetas man padovanojo daug emocijų. Nuo pačių liūdniausių, kai neviltis liejosi per kraštus, norėjosi pasaulio santvarką kaltinti ne tik dėl pagrindinės kūrinio atomazgos taško - artėjančios kometos, bet ir dėl kitų vykstančių neteisybių. Iki jausmų, kai širdį užliejo gerąja prasme suvirpinantys momentai, kurie skatino įžvelgti bent šokio tokio pozityvumo ir vilties. Padėjo pastarųjų pamatyti ne tik kūrinyje, bet ir realiame gyvenime. Džiaugiausi, kad knyga neleido nuobodžiauti ir atsitraukti nuo istorijos, o beveik pusė tūkstančio puslapių „ištirpo“ lyg ledai karštą vasaros dieną.
Nors romanas ir yra labiau subalansuotas jaunimui, kadangi pagrindiniai herojai - septyniolikmečiai, tačiau jų potyriai, gyvenimo istorijos leidžia pajusti, kokią „storą odą” jie jau yra užsiauginę, kiek daug patyrę. Ypatingai žavėjausi Luisiana, kuri atrodė kaip stiprybės ir kovos simbolis. Mergina, serganti onkologine liga, įrodė, kad reikia ne verkti dėl to, kaip sunku, o priešingai - gyventi, išlikti stipriai ir net ieškoti teisybės, kuri, rodos, artėjant pasaulio pabaigai, netenka didelės prasmės. Tai - tarsi pastūmėjimas mums visiems, kurie dažnai anksčiau laiko mėgstame nuleisti rankas ar pulti į neviltį, nemokėdami išnaudoti tų progų, kurias vis dar turime.
Buvo įdomu pažvelgti į visų aprašytų žmonių reakcijas, sužinojus apie pragaištingą kometą. Kol vieni „pametė“ galvas ir ėmė daryti tai, ko nebuvo spėję išbandyti iki tol, kiti stengėsi negalvoti apie mirtį ir gyventi kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Kol vieni liko su savo artimaisiais, mylimais žmonėmis, kiti ieškojo nuotykių su svetimais, kurių iki šiol nemėgo. Tai parodė, kokie mes visi skirtingi ir kiekvienas pasaulio pabaigos sąvoką priimtume kitaip. Skirtingai, bet visi norėdami tik vieno - kad pabaiga neateitų, bent jau ne dabar. Tiesa, tragiškasis įvykis knygai suteikė dar ir detektyvinio prieskonio, kuris leido abejoti visais veikėjais iki vieno.
Neabejotinai iki paskutinio puslapio bandžiau atspėti, kaip viskas baigsis: atskris kometa ar ne (gal praskris pro šalį); įvyks gyvybę sunaikinanti pasaulio pabaiga ar knygos veikėjai vis dėlto, stebuklingu būdu liks gyvi. Ir tuomet bum, atėjo nekantriai laukta kūrinio pabaiga, kuri privertė nejuokais susinervinti ir nusivilti. Negalėjau patikėti, kad autorius, taip puikiai plėtojęs visą siužetą, paėmė ir sugadino šį gėrį vos keliais, paskutiniais sakiniais. Nesuprantu, ar tam pasitarnavo staiga užklupęs fantazijos stygius, ar norėjimas, kuo greičiau užbaigti knygą, paliekant skaitytoją su mintimi susikurti knygos pabaigą pačiam.
Rekomenduoju, jeigu šių dienų kontekste nebijote skaityti ir pagalvoti apie tai, kas būtų, jeigu būtų, jeigu šiandien būtų paskutinė diena. Jeigu norite knygos puslapiuose pajusti, ką reiškia gyventi artėjančios mirties atmosferoje, kai kiekvieną minutę reikia išnaudoti prasmingai. Skaitant „Pabaigą”, tiesiog neįmanoma nepergalvoti savo kasdienybės, puoselėjimų vertybių ir dalykų, kuriems teikiame pirmenybę. Žinoma, nemanau, kad rašytojas nori tapti bloguoju pranašu, tačiau pamąstyti apie tai, ką akcentuoja M. Strandberg, mano galva, labai verta, ypač dabar. Nors pabaiga nuvylė, tai, kas vyko iki jos, verta tikrai aukšto įvertinimo - tiek siužetas, tiek veikėjų charakteriai, tiek aptartos temos ir perduotos mintys.
4/5⭐
March 1, 2024
3.5
The premise of this book is that the world will end in a couple of months and there is nothing anyone can do about it. An asteroid is about to hit earth and extinguish all life on the planet. The book follows two teenage protagonists as they try to figure out how to deal with this and what to do with their last time.
The book is very character centered and touches on many interesting thoughts and important subjects such as life and death, loneliness and belonging, but it doesn't go deep enough into many of them. Or at least not as deep as I would have liked and expected from this kind of book. Often a character will have some really interesting thought and then the story moves on immediately without exploring it any further. It almost feels like the author is trying to quickly tick things off a list: anxiety (check!), drugs (check!), girl who was already dying of cancer (check!), someone thinking (once), about other animals that will go extinct as well when the world ends (check!)... The plot loses itself a bit too much in a murder-mystery that doesn't feel entirely relevant to the bigger themes and which doesn't get a very satisfying resolution (but it might have been interesting if done a bit differently). While the descriptions of how people and society deal with the dramatic situation feel pretty realistic and fascinating, the reactions of the main characters feel a bit flat to me. In spite of the approaching catastrophe, as a reader I feel more of a depressed, everyday monotony (somewhat typical for modern Swedish literature) than any real anxiety and fear. It would have been interesting to see more of the way people react immediately after it's made official that the world is about to end. But after a short (and excellent) prologue-chapter the story immediately jumps several weeks forward in time to a society that has already started to (somewhat) adapt to the new situation and the story loses most of its sense of urgency. Also, I might add, that most characters are portraied in a rather unsympathetic way and many are little more than stereotypes or plot devices. However, I do really like how the author explores the relationship between the main character and his parents, and how it is affected by the approaching apocalypse.
As a teen I thought a lot about death and the end of the world (well, I still do) so I think that YA books that deal with this topic are very important, especially since teens don't always have enough opportunities to discuss these things with other people.
All in all this is still a book that explores the (not so uncommon but always fascinating) premise of the end of the world in a rather thought through and accessible way.
The premise of this book is that the world will end in a couple of months and there is nothing anyone can do about it. An asteroid is about to hit earth and extinguish all life on the planet. The book follows two teenage protagonists as they try to figure out how to deal with this and what to do with their last time.
The book is very character centered and touches on many interesting thoughts and important subjects such as life and death, loneliness and belonging, but it doesn't go deep enough into many of them. Or at least not as deep as I would have liked and expected from this kind of book. Often a character will have some really interesting thought and then the story moves on immediately without exploring it any further. It almost feels like the author is trying to quickly tick things off a list: anxiety (check!), drugs (check!), girl who was already dying of cancer (check!), someone thinking (once), about other animals that will go extinct as well when the world ends (check!)... The plot loses itself a bit too much in a murder-mystery that doesn't feel entirely relevant to the bigger themes and which doesn't get a very satisfying resolution (but it might have been interesting if done a bit differently). While the descriptions of how people and society deal with the dramatic situation feel pretty realistic and fascinating, the reactions of the main characters feel a bit flat to me. In spite of the approaching catastrophe, as a reader I feel more of a depressed, everyday monotony (somewhat typical for modern Swedish literature) than any real anxiety and fear. It would have been interesting to see more of the way people react immediately after it's made official that the world is about to end. But after a short (and excellent) prologue-chapter the story immediately jumps several weeks forward in time to a society that has already started to (somewhat) adapt to the new situation and the story loses most of its sense of urgency. Also, I might add, that most characters are portraied in a rather unsympathetic way and many are little more than stereotypes or plot devices. However, I do really like how the author explores the relationship between the main character and his parents, and how it is affected by the approaching apocalypse.
As a teen I thought a lot about death and the end of the world (well, I still do) so I think that YA books that deal with this topic are very important, especially since teens don't always have enough opportunities to discuss these things with other people.
All in all this is still a book that explores the (not so uncommon but always fascinating) premise of the end of the world in a rather thought through and accessible way.
March 10, 2020
This book was phenomenal. It gave me several existential crisis while reading and it has some really interesting discussions. The book is written through two different perspectives (Simon and Lucinda) and I loved both of the main characters. They are both flawed but very interesting people that I got very invested in.
The premise of the book is that the earth will be destroyed by a comet. Scientists have figured out the when and the only thing people can do is prepare for the end of the world. What separates this story from a lot of other apocalyptic stories is that there is no after, there is no saving the world. This story is about coming to terms with death and the meaninglessness of life since there won't be any survivors and there won't be anyone left to remember humanity. How do you spend your time knowing that everything is going to be destroyed and nothing really has any true meaning? What do you do when you're running out of time?
The premise of the book is that the earth will be destroyed by a comet. Scientists have figured out the when and the only thing people can do is prepare for the end of the world. What separates this story from a lot of other apocalyptic stories is that there is no after, there is no saving the world. This story is about coming to terms with death and the meaninglessness of life since there won't be any survivors and there won't be anyone left to remember humanity. How do you spend your time knowing that everything is going to be destroyed and nothing really has any true meaning? What do you do when you're running out of time?
January 3, 2019
I loved the character construction. I loved Judette, and Johannes, and a lot of other people in this book.
Really. Would be four stars, but... who would leave their dog outside like that?! I can't lie, that made me mad. I am still mad. I gotta go hug my dogs now.
Really. Would be four stars, but... who would leave their dog outside like that?! I can't lie, that made me mad. I am still mad. I gotta go hug my dogs now.
This entire review has been hidden because of spoilers.
July 6, 2020
И так было невесело, а теперь я просто хочу лежать в кровати и заливаться слезами
August 7, 2023
2023 || #41
4,5 ⭐️
Veiksmo bei įtampos pilna ir dėmesį prikaustanti knyga apie artėjančios pasaulio pabaigos laukiantį pasaulį 🖤
Pasaulis skaičiuoja paskutines savo dienas - po mėnesio į Žemę trenksis kometa ir neliks nieko. Žmonės reaguoja skirtingai: vieni įklimpsta į alkoholio bei narkotikų liūną, kai kas gręžiasi prie tikėjimo, o yra ir tokių, kurie pasaulio pabaiga visai netiki. Simonas trokšta paskutines dienas praleisti kartu su savo mergina, bet ši nori tik linksmintis ir išbraukia jį iš savo gyvenimo. Tačiau staiga viską supurto mįslinga nelaimė, kelianti daugybę klausimų, į kuriuos per likusį laiką Simonas bandys atsakyti...
Kažkaip labai ilgai vengiau šios knygos. Fantastikos (nors ji čia ir labai nežymi) nebemėgstu, tad maniau, jog skaitydama tik gaišiu laiką ir istorija visai nesužavės. O buvo priešingai! Knygos idėja labai įdomi, verčianti susimąstyti bei man dar nesutikta jokioje kitoje knygoje, pasakojimas nuo pat pradžių įtraukia į įvykių sūkurį. Veiksmo čia tikrai netrūksta - tik spėk gaudytis, kas, kur ir kaip. Labai patiko ir įpinta detektyvinė linija.
Ir jau buvau beveik įsitikinusi, jog "kvepia" visomis penkiomis žvaigždutėmis be jokių kablelių, kol nepriėjau pabaigos... Tikrai nemaniau, kad galima viską taip sugadinti. Labai nenoriu per daug išduoti, bet to, apie ką vis sukosi mintys nuo pat pradžių, ko buvo laukta ir kas kėlė daugybę klausimų, negavau. Taip liūdna pasidarė ir baaaisiai nuvylė 😶 Bet stipriai vertinimo pakeisti nesinorėjo, nes be to nesusipratimo vietoje lauktos pabaigos tikrai labai patiko.
Rekomenduoju tiems, kuriems patinka originalios, itraukiančios, veiksmo bei paaugliškų jausmų ir minčių nestokojančios knygos, kurios priverčia susimąstyti, kaip elgtumeisi, atsidūręs veikėjų vietoje ✨️
"Bet jei nėra nieko svarbaus, tada viskas beprasmiška."
4,5 ⭐️
Veiksmo bei įtampos pilna ir dėmesį prikaustanti knyga apie artėjančios pasaulio pabaigos laukiantį pasaulį 🖤
Pasaulis skaičiuoja paskutines savo dienas - po mėnesio į Žemę trenksis kometa ir neliks nieko. Žmonės reaguoja skirtingai: vieni įklimpsta į alkoholio bei narkotikų liūną, kai kas gręžiasi prie tikėjimo, o yra ir tokių, kurie pasaulio pabaiga visai netiki. Simonas trokšta paskutines dienas praleisti kartu su savo mergina, bet ši nori tik linksmintis ir išbraukia jį iš savo gyvenimo. Tačiau staiga viską supurto mįslinga nelaimė, kelianti daugybę klausimų, į kuriuos per likusį laiką Simonas bandys atsakyti...
Kažkaip labai ilgai vengiau šios knygos. Fantastikos (nors ji čia ir labai nežymi) nebemėgstu, tad maniau, jog skaitydama tik gaišiu laiką ir istorija visai nesužavės. O buvo priešingai! Knygos idėja labai įdomi, verčianti susimąstyti bei man dar nesutikta jokioje kitoje knygoje, pasakojimas nuo pat pradžių įtraukia į įvykių sūkurį. Veiksmo čia tikrai netrūksta - tik spėk gaudytis, kas, kur ir kaip. Labai patiko ir įpinta detektyvinė linija.
Ir jau buvau beveik įsitikinusi, jog "kvepia" visomis penkiomis žvaigždutėmis be jokių kablelių, kol nepriėjau pabaigos... Tikrai nemaniau, kad galima viską taip sugadinti. Labai nenoriu per daug išduoti, bet to, apie ką vis sukosi mintys nuo pat pradžių, ko buvo laukta ir kas kėlė daugybę klausimų, negavau. Taip liūdna pasidarė ir baaaisiai nuvylė 😶 Bet stipriai vertinimo pakeisti nesinorėjo, nes be to nesusipratimo vietoje lauktos pabaigos tikrai labai patiko.
Rekomenduoju tiems, kuriems patinka originalios, itraukiančios, veiksmo bei paaugliškų jausmų ir minčių nestokojančios knygos, kurios priverčia susimąstyti, kaip elgtumeisi, atsidūręs veikėjų vietoje ✨️
"Bet jei nėra nieko svarbaus, tada viskas beprasmiška."
November 16, 2022
Läsningen i oktober gick undan så bra att jag hade massor av dagar kvar på månaden när läsplaneringen var färdigläst. Då tänkte jag att det minsann skulle bli skräcktober här hos mig. Eller nja, Slutet är väl egentligen inte skräck, men jag tyckte att den platsade ändå.
Den här boken gav mig riktigt starka vibbar av På stranden av Nevil Shute, i alla fall som jag minns den. Det kan ha varit den allra första bok jag läste om jordens undergång. En fantastisk bok och bara hälften så lång som Slutet. I alla fall ... mitt problem nu när jag ska skriva ihop det här inlägget är att det egentligen inte finns något mer att säga om boken. Alla har läst den och jag tycker ungefär som dem. Det känns som att jag bara kommer att upprepa samma sker. Förvånansvärt nog så blir det ändå ett ganska långt inlägg. Tänk ändå att den här fantastiska boken har stått oläst i hyllan i fyra år ...
Slutet på Slutet är det bästa man kan få, tycker jag. Det känns bra att Strandberg har vett att avsluta i tid. Alla vet vi ju ändå vad som händer sedan. Detta är en viktig bok. Inte bara för ungdomar, utan för alla. Den väcker många tankar. Vem blir man när det inte finns något hopp? Egentligen så borde man ju lite leva som att varje dag skulle kunna vara den sista. Till skillnad från de i Slutet så vet vi ju inte vilken dag det blir.
OBS! Detta är en kraftigt förkortad text. Hela finns på min blogg
Den här boken gav mig riktigt starka vibbar av På stranden av Nevil Shute, i alla fall som jag minns den. Det kan ha varit den allra första bok jag läste om jordens undergång. En fantastisk bok och bara hälften så lång som Slutet. I alla fall ... mitt problem nu när jag ska skriva ihop det här inlägget är att det egentligen inte finns något mer att säga om boken. Alla har läst den och jag tycker ungefär som dem. Det känns som att jag bara kommer att upprepa samma sker. Förvånansvärt nog så blir det ändå ett ganska långt inlägg. Tänk ändå att den här fantastiska boken har stått oläst i hyllan i fyra år ...
Slutet på Slutet är det bästa man kan få, tycker jag. Det känns bra att Strandberg har vett att avsluta i tid. Alla vet vi ju ändå vad som händer sedan. Detta är en viktig bok. Inte bara för ungdomar, utan för alla. Den väcker många tankar. Vem blir man när det inte finns något hopp? Egentligen så borde man ju lite leva som att varje dag skulle kunna vara den sista. Till skillnad från de i Slutet så vet vi ju inte vilken dag det blir.
OBS! Detta är en kraftigt förkortad text. Hela finns på min blogg
July 22, 2019
Voi hyvä tavaton millainen kirja!
Strandberg osaa tosiaan rakentaa henkilöhahmonsa, osaa kertoa tarinan niin, että lukija joutuu hetken aikaa aina muistuttamaan itselleen, että maailmanloppu ei tule vielä, vaikka kirjassa niin tapahtuu. Valtavia tuntemuksia, valtavaa tyhjyyttä.
Onko helpompaa kuolla, kun tietää, että kaikki muutkin kuolevat samaan aikaan. Aivan kaikki.
Kaikki mitä ikinä on ollut, ei enää ole, eikä sellaisenaan tule olemaan.
Jääkö ihmisistä muuta kuin jalanjäljet kuuhun, edellyttäen, että kuu selviää valtavan komeetan törmäyksestä maapalloon. Toisaalta ihmiset ovat olleet valtavan äänekkäitä ja tuottaneen suuret määrät ääni- ja kuva-aaltoja, jotka kulkevat avaruudessa.
Kirjan henkilöt joutuvat tilanteeseen, jossa elämän rajallisuus heitetään tietoisuuteen kuin läpimärkä rätti. Onko millään enää väliä, vai tehdäänkö loppuajasta niin normaali kuin mahdollista? Vai onko normaalius enää mahdollista? Toiset elävät kuin kirjaimellisesti viimeistä päivää, toiset yrittävät pitää arkielämän uomassaan ja toiset ovat komeettaskeptikkoja.
Hyvät demokraattiset yhteiskunnat, kuten Ruotsi, pystyvät ylläpitämään edes jollain lailla tuota normaaliutta.
Kirjassa kulkee myös Tildan kuoleman, ja elämän, selvittely, kun Simon ja Lucinda yrittävät selvittää, kuka tappoi Tildan, ja miksi Tilda tapettiin, kun kaikki kuitenkin loppuu. Vai oliko kaiken loppuminen syy siihen, että Tildan piti kuolla?
En ole aikoihin lukenut kirjaa, joka aiheutti moisia tuntemuksia, kuten pelkoa, ahdistusta, paniikkia, epätoivoa. Nämä tunteet ovat niin epämiellyttäviä, että kirja olisi lentänyt nurkkaan häpeämään, ellei se olisi ollut niin mielettömän hyvä.
Strandberg osaa tosiaan rakentaa henkilöhahmonsa, osaa kertoa tarinan niin, että lukija joutuu hetken aikaa aina muistuttamaan itselleen, että maailmanloppu ei tule vielä, vaikka kirjassa niin tapahtuu. Valtavia tuntemuksia, valtavaa tyhjyyttä.
Onko helpompaa kuolla, kun tietää, että kaikki muutkin kuolevat samaan aikaan. Aivan kaikki.
Kaikki mitä ikinä on ollut, ei enää ole, eikä sellaisenaan tule olemaan.
Jääkö ihmisistä muuta kuin jalanjäljet kuuhun, edellyttäen, että kuu selviää valtavan komeetan törmäyksestä maapalloon. Toisaalta ihmiset ovat olleet valtavan äänekkäitä ja tuottaneen suuret määrät ääni- ja kuva-aaltoja, jotka kulkevat avaruudessa.
Kirjan henkilöt joutuvat tilanteeseen, jossa elämän rajallisuus heitetään tietoisuuteen kuin läpimärkä rätti. Onko millään enää väliä, vai tehdäänkö loppuajasta niin normaali kuin mahdollista? Vai onko normaalius enää mahdollista? Toiset elävät kuin kirjaimellisesti viimeistä päivää, toiset yrittävät pitää arkielämän uomassaan ja toiset ovat komeettaskeptikkoja.
Hyvät demokraattiset yhteiskunnat, kuten Ruotsi, pystyvät ylläpitämään edes jollain lailla tuota normaaliutta.
Kirjassa kulkee myös Tildan kuoleman, ja elämän, selvittely, kun Simon ja Lucinda yrittävät selvittää, kuka tappoi Tildan, ja miksi Tilda tapettiin, kun kaikki kuitenkin loppuu. Vai oliko kaiken loppuminen syy siihen, että Tildan piti kuolla?
En ole aikoihin lukenut kirjaa, joka aiheutti moisia tuntemuksia, kuten pelkoa, ahdistusta, paniikkia, epätoivoa. Nämä tunteet ovat niin epämiellyttäviä, että kirja olisi lentänyt nurkkaan häpeämään, ellei se olisi ollut niin mielettömän hyvä.
December 18, 2020
The End
By Mats Strandberg
If you knew when your last day on earth would be, as a meteor is getting ready to crash towards Earth, how would you spend those last days?
This is a riveting and immersive pre-apocalyptical dystopian sci-fi young adult read that I found to be entertaining and surprisingly addictive. With a murder mystery thrown in to the impending doom, this was a deftly written dystopian and translated from The Swedish by Judith Kiros.
Realistic, relatable and raw, this is a book I highly recommend.
By Mats Strandberg
If you knew when your last day on earth would be, as a meteor is getting ready to crash towards Earth, how would you spend those last days?
This is a riveting and immersive pre-apocalyptical dystopian sci-fi young adult read that I found to be entertaining and surprisingly addictive. With a murder mystery thrown in to the impending doom, this was a deftly written dystopian and translated from The Swedish by Judith Kiros.
Realistic, relatable and raw, this is a book I highly recommend.
January 21, 2019
3,5 ⭐️
Jag bryr mig snabbt om karaktärerna. Fint att inte vemodet tar över helt trots att det handlar om just slutet. En annorlunda och förvånansvärt mjuk berättelse.
Jag bryr mig snabbt om karaktärerna. Fint att inte vemodet tar över helt trots att det handlar om just slutet. En annorlunda och förvånansvärt mjuk berättelse.
January 5, 2020
Älskar huvudtemat, vad händer med oss människor om vi vet när vi ska dö. Men sen blev det en mordgåta som skulle lösas vilket fick mitt intresse att svalna.
March 11, 2023
Sitter här och gråter. Inte alla böcker som lyckas med det. Så bra. Tänkvärd. Spännande. Kärlek. Tragedi. En komet som utplånar allt.
October 29, 2024
Det här är en väldigt berörande och tankeväckande roman som väcker ångestfyllda känslor… Mats skriver fantastiskt och är väldigt duktig på att porträttera karaktärerna och relationerna, men jag har nästan mått dåligt av att läsa boken. Som mamma till två tonåringar tycker jag att det är väldigt jobbigt att läsa om barn och unga människor som är på väg ut i livet med drömmar och förväntningar, men som vet att de aldrig kommer att bli vuxna… Boken handlar om hur människor kan reagera, tänka och agera när allt ställs på sin spets och det inte finns någon återvändo. Mardrömmen blir till verklighet… usch…
Vi läste boken i vår bokklubb och det fanns väldigt mycket att prata om kring boken. Jag varvade mellan att lyssna och läsa boken, kanske bidrog det till lägre betyg. Samtidigt gillade jag att ljudboken hade två olika röster Christopher Lehmann och Hedda Stiernstedt.
Vi läste boken i vår bokklubb och det fanns väldigt mycket att prata om kring boken. Jag varvade mellan att lyssna och läsa boken, kanske bidrog det till lägre betyg. Samtidigt gillade jag att ljudboken hade två olika röster Christopher Lehmann och Hedda Stiernstedt.
April 14, 2025
This book is horrible. It feels like a 10 year old wrote it and tried to make it better by making it freaky.
July 16, 2019
Fasinerende ungdomsroman som får deg til å tenke.
April 21, 2019
Vad händer när man har ett datum och ett klockslag för när världen kommer att gå under? Hur reagerar människor på en sådan sak?
I Slutet finns alla varianter. Vi har förnekarna. Vi har förtvivlarna. Vi har domedagssekterna. Vi har de som fortsätter göra sitt bästa för att livet ska gå vidare, tills det oundvikliga sker. Vi har de som kastar alla sina hämningar, festar, tar droger, har oskyddat sex - för vad spelar det för roll om man får sjukdomar eller blir gravid, när det bara är två månader kvar tills kometen kraschar in i Jorden och allt är över ändå?
I berättarrollerna finns Simon och Lucinda. Det som binder dem samman är till att börja med Tilda, som dör under oklara omständigheter. Det som håller ihop dem blir så småningom mera.
Det är märkligt att en bok som handlar om den stundande apokalypsen kan kännas så vacker och hoppfull. Den lämnar läsaren med ett vemodigt litet leende och en känsla av att det som sker, kanske sker av en orsak, och det är inte nödvändigt att veta vilken orsaken är.
I Slutet finns alla varianter. Vi har förnekarna. Vi har förtvivlarna. Vi har domedagssekterna. Vi har de som fortsätter göra sitt bästa för att livet ska gå vidare, tills det oundvikliga sker. Vi har de som kastar alla sina hämningar, festar, tar droger, har oskyddat sex - för vad spelar det för roll om man får sjukdomar eller blir gravid, när det bara är två månader kvar tills kometen kraschar in i Jorden och allt är över ändå?
I berättarrollerna finns Simon och Lucinda. Det som binder dem samman är till att börja med Tilda, som dör under oklara omständigheter. Det som håller ihop dem blir så småningom mera.
Det är märkligt att en bok som handlar om den stundande apokalypsen kan kännas så vacker och hoppfull. Den lämnar läsaren med ett vemodigt litet leende och en känsla av att det som sker, kanske sker av en orsak, och det är inte nödvändigt att veta vilken orsaken är.
Displaying 1 - 30 of 518 reviews