What do you think?
Rate this book
Tigras tai ne katinas
Tai knyga tiems, kurie išsiruošė į Vietnamą ar Tailandą, bet kelionių vadovuose nerado atsakymų į kai kuriuos klausimus. Kiek vietnamiečių gali tilpti ant vieno motorolerio? Kodėl tajai šypsosi net tada, kai pyksta? Kokios kavos būtina paragauti Vietname? Kodėl užsienietis, į žmonas išsirinkęs gražuolę taję, drauge „veda" ir visą jos giminę? Kurioje Vietnamo vietoje gražiausi saulėtekiai?
Tai knyga tiems, kurie ryžosi iššūkiui keletą metų gyventi ir dirbti Azijoje. Kodėl taip svarbu niekada „neprarasti veido"? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Kodėl tajai taip dažnai keičia darbą ir kodėl iš savo vadovo tikisi „tėviškos globos"?
Tai knyga ir tiems, kurie nori palikti komforto zoną, pažinti naująjį „aš" ir svetimą kultūrą. Tiems, kurie nori išbandyti santykius ir patikrinti, ar drauge su partneriu žiūri viena kryptimi.
„Azijos avantiūra buvo kaip tigro narvas. Jaudinausi ir bijojau prieš atidarydama to narvo duris, bet įėjau ir ne tik gavau progą paglostyti šį įdomų, pavojingą katiną, bet ir įsidrąsinusi prisiglaudžiau prie jo ir pajutau švelniąją plėšrūno pusę.
Gyvenimas Azijoje patvirtino, kad verta lįsti tigrui į nasrus.
Juk visada yra galimybė, kad jis tavęs nesuės!"
Tai knyga tiems, kurie ryžosi iššūkiui keletą metų gyventi ir dirbti Azijoje. Kodėl taip svarbu niekada „neprarasti veido"? Kaip patogiai numigti darbo vietoje? Kodėl tajai taip dažnai keičia darbą ir kodėl iš savo vadovo tikisi „tėviškos globos"?
Tai knyga ir tiems, kurie nori palikti komforto zoną, pažinti naująjį „aš" ir svetimą kultūrą. Tiems, kurie nori išbandyti santykius ir patikrinti, ar drauge su partneriu žiūri viena kryptimi.
„Azijos avantiūra buvo kaip tigro narvas. Jaudinausi ir bijojau prieš atidarydama to narvo duris, bet įėjau ir ne tik gavau progą paglostyti šį įdomų, pavojingą katiną, bet ir įsidrąsinusi prisiglaudžiau prie jo ir pajutau švelniąją plėšrūno pusę.
Gyvenimas Azijoje patvirtino, kad verta lįsti tigrui į nasrus.
Juk visada yra galimybė, kad jis tavęs nesuės!"
- GenresTravelNonfiction
352 pages, Paperback
First published August 1, 2019
11 people are currently reading
152 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 21 of 21 reviews
January 18, 2020
“Tigras tai ne katinas” - pirmoji mano skaityta kelionių knyga. Na ir ką galiu pasakyti - pirmas blynas anaiptol neprisvilęs. Pirmiausia mane sužavėjo pati autorė - Eglė. Jos laisva dvasia, nenoras gyventi kaip visi to “normalaus” gyvenimo : mokslai, darbas, namai, vyras, vaikai būtent ir pastūmėja į šią rytietišką avantiūrą. Kaip sako Eglė, sunkiausia buvo nuspręsti, kad darom! Čia ačiū vyrui Aurimui, kuris susirado darbą Vietname ir Eglei beliko pasakyti “taip”. Nuotykiai prasideda!
Iki šios knygos įsivaizdavau, kad visa kelionių literatūra daugiau mažiau vienoda: nuvykite ten, pamatykite tą, atkreipkite dėmesį į tą ir tą, to ir to istorija tokia. Gal naivi buvau - nežinau. Ši knyga kitokia. Tai labiau kelionių dienorasčiai ir vietomis labai intymūs: autorė atskleidžia savo vidinius išgyvenimus, pasakoja apie santykį su savimi ir kaip jis keitėsi. Man šie pamąstymai buvo itin artimi ir įdomūs. Juo labiau, kad atrodė, jog stengiamasi nepasirodyti geresne, o sakyti taip kaip yra. Be to ir vertybiškai jaučiausi artima Eglei.
Pirmoji knygos dalis - Vietnamas. Nauji potyriai, nauja kultūra, maistas, tradicijos. Kita stotelė ir kita knygos dalis - Tailandas. Ši dalis man kiek mažiau patiko, bet įdomybių ir čia apstu. Net neįsivaizduočiau kaip labai šios dvi šalys gali skirtis. Autorė tai patyrė savo kailiu. Jos potyriai ir pamąstymai sugeba ištraukti skaitytiją iš jau nusėdėto komforto zonos suolelio, kvestionuoti dalykus ir mąstyti. To aš iš kelionių knygos mažiausiai tikėjausi, tad nestebino labai.
Kiti svarbūs dalykai, kuriuos apie šią knygą butina paminėti - humoras ir priėmimas. Autorė tikrai apdovanota aštriu žvilgsniu ir geru humoru. Knyga atraktyvi ir humoras ją tik dar labiau “paskanina”. O apie priėmimą - tikiu, kad labai sunku priimti visiškai tau nepažįstamą kultūrą. Tikrai daug lengviau atmesti, sakyti, kokia tai nesąmonė ypač kai tai susisieja su kažkokiais tavo patiriamais nepatogumais. Eglė brandi tiek, kad to nedaro, o eina atvira širdim ir bando priimti. Man tai labai žavu ir gerbtina.
Kam skaityti? Kelionių knygų mylėtojams - MUST! Tiems, kurie yra naujokai šiame žanre - taip pat tiks. Tiems, kurie nori, bet dėl įsipareigojimų naštos negali keliauti - puiki galimybė šaltais vakarais susisukti į pleduką ir pakeliauti po egzotiškus kraštus sklaidant šios knygos puslapius.
Video apžvalga: https://bit.ly/3859CB7
Facebook: https://bit.ly/2uJjMZC
Instagram: https://bit.ly/2QUA5eE
Iki šios knygos įsivaizdavau, kad visa kelionių literatūra daugiau mažiau vienoda: nuvykite ten, pamatykite tą, atkreipkite dėmesį į tą ir tą, to ir to istorija tokia. Gal naivi buvau - nežinau. Ši knyga kitokia. Tai labiau kelionių dienorasčiai ir vietomis labai intymūs: autorė atskleidžia savo vidinius išgyvenimus, pasakoja apie santykį su savimi ir kaip jis keitėsi. Man šie pamąstymai buvo itin artimi ir įdomūs. Juo labiau, kad atrodė, jog stengiamasi nepasirodyti geresne, o sakyti taip kaip yra. Be to ir vertybiškai jaučiausi artima Eglei.
Pirmoji knygos dalis - Vietnamas. Nauji potyriai, nauja kultūra, maistas, tradicijos. Kita stotelė ir kita knygos dalis - Tailandas. Ši dalis man kiek mažiau patiko, bet įdomybių ir čia apstu. Net neįsivaizduočiau kaip labai šios dvi šalys gali skirtis. Autorė tai patyrė savo kailiu. Jos potyriai ir pamąstymai sugeba ištraukti skaitytiją iš jau nusėdėto komforto zonos suolelio, kvestionuoti dalykus ir mąstyti. To aš iš kelionių knygos mažiausiai tikėjausi, tad nestebino labai.
Kiti svarbūs dalykai, kuriuos apie šią knygą butina paminėti - humoras ir priėmimas. Autorė tikrai apdovanota aštriu žvilgsniu ir geru humoru. Knyga atraktyvi ir humoras ją tik dar labiau “paskanina”. O apie priėmimą - tikiu, kad labai sunku priimti visiškai tau nepažįstamą kultūrą. Tikrai daug lengviau atmesti, sakyti, kokia tai nesąmonė ypač kai tai susisieja su kažkokiais tavo patiriamais nepatogumais. Eglė brandi tiek, kad to nedaro, o eina atvira širdim ir bando priimti. Man tai labai žavu ir gerbtina.
Kam skaityti? Kelionių knygų mylėtojams - MUST! Tiems, kurie yra naujokai šiame žanre - taip pat tiks. Tiems, kurie nori, bet dėl įsipareigojimų naštos negali keliauti - puiki galimybė šaltais vakarais susisukti į pleduką ir pakeliauti po egzotiškus kraštus sklaidant šios knygos puslapius.
Video apžvalga: https://bit.ly/3859CB7
Facebook: https://bit.ly/2uJjMZC
Instagram: https://bit.ly/2QUA5eE
July 15, 2019
Žinote, gera yra skaityti apie nuotykius, kai pats esi savo gyvenimo nuotykyje. Susipažinkime – EGLĖ ŠIMKEVIČIŪTĖ-KULVELIS ir jos įspūdžiai knygoje TIGRAS TAI NE KATINAS.
„Tai buvo mūsų pirmos akistatos su Azija ir savo pačių baimėmis. Tai buvo mūsų įpročių adaptacijos ir naujo požiūrio brandinimo pradžia. Šis požiūris – ne tai, ką įmanoma perskaityti „Lonely Planet“ gide; tai procesas, prasidedantis dar namie ir tobulinamas visą gyvenimą.“
Taip, šia autorės mintimi norisi pasidalinti pirmiausia. Mintis apie tai, kaip pradžioje yra baisu, kai nežinai, nemoki, nesupranti ir daugelis kitų ne. Vietnamas ir Tailandas – tai tokie tankiai ir karštai apgyvendinti kraštai, sunku įsivaizduoti žodelį be priešdėlio ne. Ar autorei Eglei pavyko prisijaukinti šias dvi šalis? Pačiam dabar esant svetimoj šaly, susimąstau, kuriame adaptacijos etape esu: euforija, rodos, praėjo (gamtos pamačiau užtektinai), vidinė sumaištis įveikta (parduotuvėje nežinomos prekės ir kainos nekelia erzulio), adaptacija – jau panašiau (pabendrauju, jau drąsiau klysti ir mokytis), naujos kultūros priėmimas – dar tikrai ne.
„Žmogus, kuris neskaito, nėra pranašesnis už žmogų, kuris nemoka skaityti.“
Detalės, kurias įdomu suskaityti, kaip autorei, matyt, patiko jas atrasti. Tarsi kiekvienos šalies perliukai, kuriuos tik ir dedi į savo kišenę – parsivešiu namo, parodysiu kitiems. Tai agpamo plaukų simbolika Vietname (seriously?), tai MSG (tokį gavęs lėktuve net nesupratau, ką turėčiau su juo daryti, kol neparagavau maisto), tai balto-raudono voko simbolika per vestuves, tai darbo santykiai ir subtilumai, tai gebėjimas „išgerti 100 procentų“, tai negirdėtos istorijos (kaip „oranžinis agentas“), tai šunienos valgymo ypatumai, tai kava-ledukai-sutirštintas pienas arba alus su ledukais, tai vienos „jauniausių šalių“, tai netolimos praeities atvirumas užsieniečiams ir spartus visą ko „vakarėjimas“.
Patiko formatas. Ne „kelionių knyga, gidas“, o labiau fragmentų iš kelionių dienoraščio užrašymas. Daugybės detalių ir įdomybių persunkta knyga, ką vertėtų žinoti vykstant į Vietnamą, į Tailandą, o galbūt net ir artimas minėtoms vietovėms šalis. Juk tam tikri dalykai neturėtų taip baisiai skirtis, tiesa?
Patiko. Patiko kartu su Egle mokytis kalbų, jos ypatumų, tonų, kai vienas žodis gali turėti daugybę reikšmių. Susipažinti su jos (jų) draugais, „per juos“ pažindintis su kultūra, sulaukti progos sugrįžti į „civilizaciją“ (po keturių mėnesių gyvenimo automobily, pavyzdžiui). Visa tai yra taip pažįstama! Patiko, kad autorė kreipia savo pačios dėmesį ne tik į tai, ką mato, bet ir tai, ką jaučia. Jų (Eglės ir pono Kulvelio) santykiai pasikeitė – išvyko būdami individualūs ir nepriklausomi, o liko – tapo – vienas kitam priklausomi, reikalingi. Yes!
Tailandas. Žinojome, kad jų socialinė kreivė yra trikampis? Ką jų visuomenėje reiškia „parodyti veidą“, „įgauti veidą, išlaikyti jį“? Ir ką reiškia „Tailandas – kompromisų visuomenė“? Ką Eglė veikė svetimoje šalyje, kokia veikla užsiimdavo? O jos vyras – kokie iššūkiai laukdavo jo? Ką reiškia „kikiat“, kuo tai (ar?) galėtų pasitarnauti mums Lietuvoje? Kiek svarbu yra pažinti kultūrą susipažinus su vietiniais? Kodėl merginos yra grobiamos į Kiniją? Kas yra „faranga“? O „mai ping rai“ filosofija? Kodėl „šypsenos šalis“? Kokie tikėtini santuokų ypatumai? Kokios jos, tos tailandietės? Kodėl užsienietėms Tailande rasti porą sunkiausia? Kokia yra jazminų vainiko simbolika? O budizmas, koks jis? Kuo ypatinga yra Penių vila? Kokia ta populiari nuomonė apie lytinius santykius su mažu vaiku, m? Kodėl turistai negali būti apgyvendinami prastesniuose nei 3 žvaigždutės viešbučiuose? Kodėl visos moterys nori nudegti, būti rudos, o Tailande viskas atvirkščiai – oda yra balinama?
„Be to, įdegis po atostogų – toks pat būtinas „suvenyras“ iš Tailando kaip ir magnetukas ant šaldytuvo. Tai lyg vizitinė kortelė, sakanti: tik ką grįžau iš šiltųjų kraštų, galiu sau leisti nuvažiuoti į šiltuosius kraštus arba, dar geriau, atrodau taip pat „gražiai“ kaip šokoladinė pupytė žurnalo viršelyje.“
Teisingas autorės teiginys, kuriam nepritariu negaliu – gaila, kai į šalį atvykstama jau žinant, kaip ji kvepia, kaip ji smirda, ko tikėtis ir ko bijoti, ko nenorėti. Nors taip, kai susimąstai, kiekvienas keliauja savaip ir kiekviena kelionė gali turėti savo paskirtį. Ar tai būtų tiesiog pailsėti „viskas įskaičiuota“, ar tai pažintinė kelionė po monumentalias vietoves, o gal tai tiesiog kelionė į gamtą, atradimams ir pojūčiams pažadinti. Visi mes įdomūs.
„Patekusios į naujas aplinkybes smegenys veikia aktyviau. Pasikeitus aplinkai gimsta nauji projektai, rezgasi nauji santykiai, išsisprendžia užsilikę klausimai, priimami lig tol atidėlioti sprendimai, išmokstamos naujos kalbos, kuriamos eilės, bėgami maratonai, rašomos knygos.“
Rodos, kad buvau užsiminęs apie autorės draugus ir pažįstamus. Įdomu, kaip jiems sekasi toliau, juk tiek daug laiko pralėkė nuo autorės ir pono Kulvelio kelionės Azijos pakraščiais. Pavyzdžiui, ar Veronikai pavyko?
Beje, jei tik pasitaikys proga,būtinai apsilankysiu 10 dienų meditacijos kursuose, apie kuriuos autorė užsimena savo knygoje (ir gerai, kad pasidalino, nežinomybė nebūtina!). O kodėl gi ne?
Suprantu, kad Vietnamas ir Tailandas vis dar yra tos šalys (kaip ir Indija), kurių link dar traukti nenorėčiau. Pirmiausia – dėl žmonių skaičiaus. Aš tikrai labai prastai jaučiuosi, kai aplink mane zuja masė žmonių. Kita priežastis, matyt, oras. Esu šaltesnio oro žmogus, todėl karštis ir drėgmė dažniausiai tampa mano priešais, sekina kūną ir sielą labiau nei sunki liga. Nesupraskite neteisingai, neatmetu šių šalių dėl to, kokios jos yra. Šią akimirką jas atmetu todėl, nes pats esu netinkamas joms.
Susipažinkite – TIGRAS TAI NE KATINAS. Kelionių dienoraštis, kurį paskaičius sužinosite ne tik daug svarbių detalių apie Vietnamą ir Tailandą, bet ir įdomių žmogaus išgyvenimo, prisitaikymo, patirties pasakojimų. Žmogiškai žmonėms – keliaujantiems įvairiais būdais. Net ir mintimis.
„Tik pagyvenę kitoje pasaulio pusėje patys geriau įžvelgėme savo kultūros privalumus ir išskirtinumą, trūkumus bei stiprybes.“
Papildoma literatūra. Pokalbis su pačia autore, apie jos įspūdžius, lūkesčius, tolimesnį gyvenimą, knygos rašymą ir negirdėtas detales – https://www.knygos.lt/blogas/knyga-ap...
„Tai buvo mūsų pirmos akistatos su Azija ir savo pačių baimėmis. Tai buvo mūsų įpročių adaptacijos ir naujo požiūrio brandinimo pradžia. Šis požiūris – ne tai, ką įmanoma perskaityti „Lonely Planet“ gide; tai procesas, prasidedantis dar namie ir tobulinamas visą gyvenimą.“
Taip, šia autorės mintimi norisi pasidalinti pirmiausia. Mintis apie tai, kaip pradžioje yra baisu, kai nežinai, nemoki, nesupranti ir daugelis kitų ne. Vietnamas ir Tailandas – tai tokie tankiai ir karštai apgyvendinti kraštai, sunku įsivaizduoti žodelį be priešdėlio ne. Ar autorei Eglei pavyko prisijaukinti šias dvi šalis? Pačiam dabar esant svetimoj šaly, susimąstau, kuriame adaptacijos etape esu: euforija, rodos, praėjo (gamtos pamačiau užtektinai), vidinė sumaištis įveikta (parduotuvėje nežinomos prekės ir kainos nekelia erzulio), adaptacija – jau panašiau (pabendrauju, jau drąsiau klysti ir mokytis), naujos kultūros priėmimas – dar tikrai ne.
„Žmogus, kuris neskaito, nėra pranašesnis už žmogų, kuris nemoka skaityti.“
Detalės, kurias įdomu suskaityti, kaip autorei, matyt, patiko jas atrasti. Tarsi kiekvienos šalies perliukai, kuriuos tik ir dedi į savo kišenę – parsivešiu namo, parodysiu kitiems. Tai agpamo plaukų simbolika Vietname (seriously?), tai MSG (tokį gavęs lėktuve net nesupratau, ką turėčiau su juo daryti, kol neparagavau maisto), tai balto-raudono voko simbolika per vestuves, tai darbo santykiai ir subtilumai, tai gebėjimas „išgerti 100 procentų“, tai negirdėtos istorijos (kaip „oranžinis agentas“), tai šunienos valgymo ypatumai, tai kava-ledukai-sutirštintas pienas arba alus su ledukais, tai vienos „jauniausių šalių“, tai netolimos praeities atvirumas užsieniečiams ir spartus visą ko „vakarėjimas“.
Patiko formatas. Ne „kelionių knyga, gidas“, o labiau fragmentų iš kelionių dienoraščio užrašymas. Daugybės detalių ir įdomybių persunkta knyga, ką vertėtų žinoti vykstant į Vietnamą, į Tailandą, o galbūt net ir artimas minėtoms vietovėms šalis. Juk tam tikri dalykai neturėtų taip baisiai skirtis, tiesa?
Patiko. Patiko kartu su Egle mokytis kalbų, jos ypatumų, tonų, kai vienas žodis gali turėti daugybę reikšmių. Susipažinti su jos (jų) draugais, „per juos“ pažindintis su kultūra, sulaukti progos sugrįžti į „civilizaciją“ (po keturių mėnesių gyvenimo automobily, pavyzdžiui). Visa tai yra taip pažįstama! Patiko, kad autorė kreipia savo pačios dėmesį ne tik į tai, ką mato, bet ir tai, ką jaučia. Jų (Eglės ir pono Kulvelio) santykiai pasikeitė – išvyko būdami individualūs ir nepriklausomi, o liko – tapo – vienas kitam priklausomi, reikalingi. Yes!
Tailandas. Žinojome, kad jų socialinė kreivė yra trikampis? Ką jų visuomenėje reiškia „parodyti veidą“, „įgauti veidą, išlaikyti jį“? Ir ką reiškia „Tailandas – kompromisų visuomenė“? Ką Eglė veikė svetimoje šalyje, kokia veikla užsiimdavo? O jos vyras – kokie iššūkiai laukdavo jo? Ką reiškia „kikiat“, kuo tai (ar?) galėtų pasitarnauti mums Lietuvoje? Kiek svarbu yra pažinti kultūrą susipažinus su vietiniais? Kodėl merginos yra grobiamos į Kiniją? Kas yra „faranga“? O „mai ping rai“ filosofija? Kodėl „šypsenos šalis“? Kokie tikėtini santuokų ypatumai? Kokios jos, tos tailandietės? Kodėl užsienietėms Tailande rasti porą sunkiausia? Kokia yra jazminų vainiko simbolika? O budizmas, koks jis? Kuo ypatinga yra Penių vila? Kokia ta populiari nuomonė apie lytinius santykius su mažu vaiku, m? Kodėl turistai negali būti apgyvendinami prastesniuose nei 3 žvaigždutės viešbučiuose? Kodėl visos moterys nori nudegti, būti rudos, o Tailande viskas atvirkščiai – oda yra balinama?
„Be to, įdegis po atostogų – toks pat būtinas „suvenyras“ iš Tailando kaip ir magnetukas ant šaldytuvo. Tai lyg vizitinė kortelė, sakanti: tik ką grįžau iš šiltųjų kraštų, galiu sau leisti nuvažiuoti į šiltuosius kraštus arba, dar geriau, atrodau taip pat „gražiai“ kaip šokoladinė pupytė žurnalo viršelyje.“
Teisingas autorės teiginys, kuriam nepritariu negaliu – gaila, kai į šalį atvykstama jau žinant, kaip ji kvepia, kaip ji smirda, ko tikėtis ir ko bijoti, ko nenorėti. Nors taip, kai susimąstai, kiekvienas keliauja savaip ir kiekviena kelionė gali turėti savo paskirtį. Ar tai būtų tiesiog pailsėti „viskas įskaičiuota“, ar tai pažintinė kelionė po monumentalias vietoves, o gal tai tiesiog kelionė į gamtą, atradimams ir pojūčiams pažadinti. Visi mes įdomūs.
„Patekusios į naujas aplinkybes smegenys veikia aktyviau. Pasikeitus aplinkai gimsta nauji projektai, rezgasi nauji santykiai, išsisprendžia užsilikę klausimai, priimami lig tol atidėlioti sprendimai, išmokstamos naujos kalbos, kuriamos eilės, bėgami maratonai, rašomos knygos.“
Rodos, kad buvau užsiminęs apie autorės draugus ir pažįstamus. Įdomu, kaip jiems sekasi toliau, juk tiek daug laiko pralėkė nuo autorės ir pono Kulvelio kelionės Azijos pakraščiais. Pavyzdžiui, ar Veronikai pavyko?
Beje, jei tik pasitaikys proga,būtinai apsilankysiu 10 dienų meditacijos kursuose, apie kuriuos autorė užsimena savo knygoje (ir gerai, kad pasidalino, nežinomybė nebūtina!). O kodėl gi ne?
Suprantu, kad Vietnamas ir Tailandas vis dar yra tos šalys (kaip ir Indija), kurių link dar traukti nenorėčiau. Pirmiausia – dėl žmonių skaičiaus. Aš tikrai labai prastai jaučiuosi, kai aplink mane zuja masė žmonių. Kita priežastis, matyt, oras. Esu šaltesnio oro žmogus, todėl karštis ir drėgmė dažniausiai tampa mano priešais, sekina kūną ir sielą labiau nei sunki liga. Nesupraskite neteisingai, neatmetu šių šalių dėl to, kokios jos yra. Šią akimirką jas atmetu todėl, nes pats esu netinkamas joms.
Susipažinkite – TIGRAS TAI NE KATINAS. Kelionių dienoraštis, kurį paskaičius sužinosite ne tik daug svarbių detalių apie Vietnamą ir Tailandą, bet ir įdomių žmogaus išgyvenimo, prisitaikymo, patirties pasakojimų. Žmogiškai žmonėms – keliaujantiems įvairiais būdais. Net ir mintimis.
„Tik pagyvenę kitoje pasaulio pusėje patys geriau įžvelgėme savo kultūros privalumus ir išskirtinumą, trūkumus bei stiprybes.“
Papildoma literatūra. Pokalbis su pačia autore, apie jos įspūdžius, lūkesčius, tolimesnį gyvenimą, knygos rašymą ir negirdėtas detales – https://www.knygos.lt/blogas/knyga-ap...
May 29, 2020
Šią knygą pastebėjau keliuose bookstagram'uose, o kadangi jaučiu silpnybę geografijai ir kelionių literatūrai, nusprendžiau paskaityti. Skaičiau ir kitą šios serijos knygą, kuri man labai patiko, 'Apie Afrikos žmones ir žvėris', todėl daugmaž numaniau, ko laukti. Kažko gero ir įdomaus, tikrai.
Knygoje autorė dalinasi savo gyvenimo Vietname ir Tailande patyrimu. Pasakojama smagiai, šmaikščiai, su humoru. Autorės tonas draugiškas, istorijos įtraukiančios. Nuotraukos papildo, nuspalvina pasakojimą. Patiko Eglės pamąstymai skyrių pabaigose. Buvo įdomių minčių, suvokimų, kuriems tikrai pritariau. Iš esmės, autorė daugiausiai dėmesio skyrė šalių kultūrai, žmonėms ir jų papročiams. Dar šiek tiek maistui ir trupinėlį gamtai, istorijai, politikai. Bent taip man pasirodė. Knyga visai patiko, ypač pirmoji gyvenimo Vietname dalis, o štai antroji, - Tailandas - kėlė šiokių tokių pamąstymų ir kartais ne visai teigiamų emocijų.
Šios knygos stiprybė - subjektyvi autorės nuomonė, unikali asmeninė patirtis. Tai nėra vien sausų faktų kratinys, o realaus gyvenimo svetimose šalyse atspindžiai su visais kuriozais ir kitais netobulumais. Tačiau tuo pačiu toks subjektyvumas man pasirodė ir kaip tam tikras minusas. Antrojoje knygos dalyje apie Tailandą labai erzino autorės požiūris, kažkoks priešiškumas ir neigiamybių ieškojimas. Aš suprantu, kad tai Eglės autentiška patirtis, pastebėjimai, tačiau toks vienašališkumas man nelabai nepatiko (ir apskritai, gyvenime nepatinka). Pati jau septynerius metus esu emigrantė (tiesa, kitoje Vakarietiškoje šalyje) ir skeptiškai vertinu žmones, kurie gyvena svetimoje šalyje ir mato vien minusus. Na, negali būti viskas tik taip, juk yra dvi medalio pusės, yra ir gražių dalykų. O apie gražius dalykus čia buvo kalbama saikingai. Kur Tailando gamta, kur jos grožis? Greičiausiai nuotraukos pradingo kartu su tuo kinu ir praganytu fotoaparatu.O šiaip ir į kultūrinius skirtumus juk galima pažiūrėti iš kitos pusės. Pirmoje knygos dalyje tarp šių dalykų jautėsi balansas, o štai antrąją knygos dalį būčiau pervadinusi - '100 priežasčių, kodėl negyvenčiau ir nevykčiau į Tailandą'. Too much milking. Buvo ir pasikartojimų, kas nemažiau erzino.
Skaitydama mintyse knygą dažnai lyginau su G. Štaraitės 'Apie Afrikos žmones ir žvėris'. Jos abi apie keliones, tos pačios serijos, tiesa, visiškai skirtingo stiliaus. Svarsčiau, kas man labiau prie širdies. Vis dėlto G. Štaraitės objektyvumas, informacijos gausa, noras parodyti šalį iš įvairių pusių, pozityvus nusiteikimas, man imponavo labiau. Ši knyga labiau skirta draugiškai pasikalbėt, neformaliai pakeliaut, papletkint ('o kaip ten?') ir truputį susipažinti su kultūra ir šalimi. Tačiau informacijos man joje stigo ir noro pamatyti (juolab pagyventi) 'neužkūrė'. O gal tiesiog nereikėjo to tikėtis?
Knygoje autorė dalinasi savo gyvenimo Vietname ir Tailande patyrimu. Pasakojama smagiai, šmaikščiai, su humoru. Autorės tonas draugiškas, istorijos įtraukiančios. Nuotraukos papildo, nuspalvina pasakojimą. Patiko Eglės pamąstymai skyrių pabaigose. Buvo įdomių minčių, suvokimų, kuriems tikrai pritariau. Iš esmės, autorė daugiausiai dėmesio skyrė šalių kultūrai, žmonėms ir jų papročiams. Dar šiek tiek maistui ir trupinėlį gamtai, istorijai, politikai. Bent taip man pasirodė. Knyga visai patiko, ypač pirmoji gyvenimo Vietname dalis, o štai antroji, - Tailandas - kėlė šiokių tokių pamąstymų ir kartais ne visai teigiamų emocijų.
Šios knygos stiprybė - subjektyvi autorės nuomonė, unikali asmeninė patirtis. Tai nėra vien sausų faktų kratinys, o realaus gyvenimo svetimose šalyse atspindžiai su visais kuriozais ir kitais netobulumais. Tačiau tuo pačiu toks subjektyvumas man pasirodė ir kaip tam tikras minusas. Antrojoje knygos dalyje apie Tailandą labai erzino autorės požiūris, kažkoks priešiškumas ir neigiamybių ieškojimas. Aš suprantu, kad tai Eglės autentiška patirtis, pastebėjimai, tačiau toks vienašališkumas man nelabai nepatiko (ir apskritai, gyvenime nepatinka). Pati jau septynerius metus esu emigrantė (tiesa, kitoje Vakarietiškoje šalyje) ir skeptiškai vertinu žmones, kurie gyvena svetimoje šalyje ir mato vien minusus. Na, negali būti viskas tik taip, juk yra dvi medalio pusės, yra ir gražių dalykų. O apie gražius dalykus čia buvo kalbama saikingai. Kur Tailando gamta, kur jos grožis? Greičiausiai nuotraukos pradingo kartu su tuo kinu ir praganytu fotoaparatu.O šiaip ir į kultūrinius skirtumus juk galima pažiūrėti iš kitos pusės. Pirmoje knygos dalyje tarp šių dalykų jautėsi balansas, o štai antrąją knygos dalį būčiau pervadinusi - '100 priežasčių, kodėl negyvenčiau ir nevykčiau į Tailandą'. Too much milking. Buvo ir pasikartojimų, kas nemažiau erzino.
Skaitydama mintyse knygą dažnai lyginau su G. Štaraitės 'Apie Afrikos žmones ir žvėris'. Jos abi apie keliones, tos pačios serijos, tiesa, visiškai skirtingo stiliaus. Svarsčiau, kas man labiau prie širdies. Vis dėlto G. Štaraitės objektyvumas, informacijos gausa, noras parodyti šalį iš įvairių pusių, pozityvus nusiteikimas, man imponavo labiau. Ši knyga labiau skirta draugiškai pasikalbėt, neformaliai pakeliaut, papletkint ('o kaip ten?') ir truputį susipažinti su kultūra ir šalimi. Tačiau informacijos man joje stigo ir noro pamatyti (juolab pagyventi) 'neužkūrė'. O gal tiesiog nereikėjo to tikėtis?
August 27, 2023
"Gyvenimas Azijoje patvirtino, kad verta lįsti tigrui į nasrus. Juk visada yra galimybė, kad jis tavęs nesuės!"
Retai perku knygas, bet vis pastebėdau, kad puslapyje knygos.lt "Tigro tai ne katino" kaina tesiekia kelis eurus ir nekartą vis galvojau pirkti...tik vis atidėliojau, o be reikalo. Knyga išsami, o kartu kai kada šmaikšti, joje pateikiama kaip sekėsi Eglei ir jos būsimam vyrui (Vietname ir susituokė) gyventi svečiuose šalyse, su kuo susidūrė, kas juos glumino ar džiugino. Tų įspūdžių tiek daug, gyvenimai Tailande ir Vietname pateikiami be jokių pagražinimų.
Tik pačiai truputį apmaudu - mažai knygų yra parašytų apie Azijos šalis, o apie jas norėtųsi sužinoti dar daugiau. Pati rekomenduoju ne tik perskaityti šį kūrinį, bet ir "Šešerius metus Saigone", o to kūrinio autorę Vitą Vilimaitę Lefebvre Delattre teko sutikti ir čia, "Tigre tai ne katine" (abi autorės susipažino ir susibendravo Vietname).
Vertinu: 4,5⭐️/ iš 5⭐️
Retai perku knygas, bet vis pastebėdau, kad puslapyje knygos.lt "Tigro tai ne katino" kaina tesiekia kelis eurus ir nekartą vis galvojau pirkti...tik vis atidėliojau, o be reikalo. Knyga išsami, o kartu kai kada šmaikšti, joje pateikiama kaip sekėsi Eglei ir jos būsimam vyrui (Vietname ir susituokė) gyventi svečiuose šalyse, su kuo susidūrė, kas juos glumino ar džiugino. Tų įspūdžių tiek daug, gyvenimai Tailande ir Vietname pateikiami be jokių pagražinimų.
Tik pačiai truputį apmaudu - mažai knygų yra parašytų apie Azijos šalis, o apie jas norėtųsi sužinoti dar daugiau. Pati rekomenduoju ne tik perskaityti šį kūrinį, bet ir "Šešerius metus Saigone", o to kūrinio autorę Vitą Vilimaitę Lefebvre Delattre teko sutikti ir čia, "Tigre tai ne katine" (abi autorės susipažino ir susibendravo Vietname).
Vertinu: 4,5⭐️/ iš 5⭐️
July 29, 2019
Azijoje nebuvau, bet man žiauriai patiko skaityti. Tarsi būčiau atvarius pas Eglę į svečius, kol ji buvo ten, ir keliavusi visur kartu ❤️ Jei planuojat pagyventi, pa'freelance'inti Azijoje, tai labai rekomenduoju, nes sužinosit daug kultūrinių niuansų 😊👌 Bet tikrai bus įdomu skaityti ir ten nevykstantiems. Arba tiem, kam patiko Vaivos Rykštaitės "Viena Indijoje" 🤓 Plačiau surašysiu bookitook.com
November 22, 2020
Dalis apie Vietnamą vietomis iki graudumo buvo nostalgiška. Kiekvieną smulkmena aprašyta atrodė tokia tikra.
Tailando dalis jau kitaip, Tailande neteko lankytis ir po šios knygos labai abejoju ar vis tik norėčiau ten nuvykti.
Bendrai labai patiko knyga, šiuo karantino laikotarpiu turėjau galimybę bent jau taip keliauti ir patirti daugybę įspūdžių 🙂
Tailando dalis jau kitaip, Tailande neteko lankytis ir po šios knygos labai abejoju ar vis tik norėčiau ten nuvykti.
Bendrai labai patiko knyga, šiuo karantino laikotarpiu turėjau galimybę bent jau taip keliauti ir patirti daugybę įspūdžių 🙂
September 15, 2019
„Žinai, ką rašo vienas budistų vienuolis kitam budistų vienuoliui gimtadienio atviruke? – klausia vienuolis ir juokdamasis atsako – Aš negalvoju apie tave.“
March 7, 2021
Šauni knyga. Tiek besiruošiantiems aplankyti pietryčių Aziją - pasiruošti netikėtumams, tiek buvusiems ar gyvenusiems ilgesnį laiką - pasimėgauti nostalgija. Daug kartų skaičiau ir linksėjau, taip, ir man taip buvo, ir iš dalies pavydėjau, kad neišbuvau kritinio laiko kad pamilčiau Vietnamą ar kad pamatyčiau Tailando trūkumus. Buvo gera sugrįžti.
February 24, 2021
Knyga nukelianti į patį pasakojimą lyg dalyvautum jame :) Labai smagiai ir lengvai skaitosi.
April 1, 2021
Smagiai, įtaigiai ir nepaviršutiniškai apie Aziją. Puikus skaitinys, padedantis malšinti kelionių troškulį, nors... tuo pačiu ir oi, kaip vėl pakurstantis tą norą kur nors išlėkti. Tai ne turistinis gidas - ir man tai patiko, kaip ir skyriai, kuriuose (dabar bus citata iš knygos...) „...jautiesi lyg pastvertas už pakarpos ir papurtytas, priverstas nusiimti rožinius akinius ir pripažinti tai, ką ir žinojai, bet negalėjai patikėti ir slapta sau neigei.”
January 3, 2021
Nuostabi knyga!
Pirmą kartą skaičiau tokio tipo kelionių knygą, kurioje pasakojama lietuvės gyvenimas Vietname ir Tailande. Įkvepia siekti savo svajonių, atsikratyti stereotipų, nebijoti viską mesti ir tiesiog keliauti😊
Pirmą kartą skaičiau tokio tipo kelionių knygą, kurioje pasakojama lietuvės gyvenimas Vietname ir Tailande. Įkvepia siekti savo svajonių, atsikratyti stereotipų, nebijoti viską mesti ir tiesiog keliauti😊
March 11, 2023
Knygos dalis apie Tailandą, buvo įdomi ir įtraukianti, nes atrodo, jog kultūros aspektai buvo nagrinėjami pakankamai giliai, todėl jaučiuosi tikrai sužinojusi daug daugiau nei galėjau nuo apsilankymo Tailande.
Dalyje apie Vietnamą aprašyti įspūdžiai pasirodė kiek paviršutiniški, todėl tiek neįtraukė. Gal tai iš tikro ir atspindėjo pradžią Azijoje ir naujoje kultūroje, kai ji dar nelabai perkasta.
Tačiau dalyje aprašančioje Tailandą, tikrai labai kliuvo, erzino ir pykdė eurocentristinis požiūris, nepakankamai reflektuojamas subjektyvus požiūris ir asmeniniai nusistatymai. Pakankamai neatsargiai aprašoma kita kultūra kaip turinti vienas ar kitas problemas, dėl to, kad ji neatitinka vakarietiškų vertybių ir mentaliteto, o tai pateikiama ne kaip lygiaverčiai kultūriniai skirtumai, pvz. individualistinių ir kolektyvistinių visuomenių fundamentalių vertybių ir požiūrio skirtumai, o kaip Tailando ir tailandiečių nacionaliniai ir kultūriniai defektai.
Dalyje apie Vietnamą aprašyti įspūdžiai pasirodė kiek paviršutiniški, todėl tiek neįtraukė. Gal tai iš tikro ir atspindėjo pradžią Azijoje ir naujoje kultūroje, kai ji dar nelabai perkasta.
Tačiau dalyje aprašančioje Tailandą, tikrai labai kliuvo, erzino ir pykdė eurocentristinis požiūris, nepakankamai reflektuojamas subjektyvus požiūris ir asmeniniai nusistatymai. Pakankamai neatsargiai aprašoma kita kultūra kaip turinti vienas ar kitas problemas, dėl to, kad ji neatitinka vakarietiškų vertybių ir mentaliteto, o tai pateikiama ne kaip lygiaverčiai kultūriniai skirtumai, pvz. individualistinių ir kolektyvistinių visuomenių fundamentalių vertybių ir požiūrio skirtumai, o kaip Tailando ir tailandiečių nacionaliniai ir kultūriniai defektai.
June 13, 2024
Labai skaniai susiskaitė 😉 manau must read tiems, kurie svajoja aplankyti Aziją, nes taip išsamiai aprašyti jų kultūrą,gyvenimo būdą ir kaip pawz vietnamiečiai skiriaisi nuo tajų tikrai reikėjo būt ten pagyvenus. Esu buvusi Tailande ir tik dabar supratau keletą situacijų į kurias buvom papuolę . Kokiu būdu ten vyksta gyvenimas ir kokios tos taisyklės, kur europiečiui tikrai atrodo nesuprantamos ir neperprantamos taip greitai kaip norėtųsi. Pergalvojau begalę kartų ,kada buvau praradusi veidą,ir kaip tai jiems yra svarbu. Manau dabar nuvykusi elgčiausi kitaip, nu ok bent pabandyčiau 😉 Jaučiausi kaip keliaudama kartu su rašytoja, uosčiau kvapus ir nardžiau kartu su motoroleriu ir kartu buvo liūdna skaityt apie žmogaus teisių pažeidimus,prievartą, bet tokia jau ta Azija.
May 22, 2021
Gavau knygą nuo močiutės po to, kai aplankiau Tailandą. Kaip tai, kuri daug keliauja po tolimas šalis. Knyga man labai patiko. Iš pradžių kaip istorija apie du žmones, išsikrausčiusius į Aziją, o įpusėjo ir pasibaigė kaip Tailando kultūros ir istorijos santrauka. Kurios labai reikėjo. Nors lankiausi šalyje, dabar atrodo, kad nieko nepamačiau ir nieko neatpažinau, kas buvo parašyta. Skaičiau kaip gerą susipažidinimo su Tailandu vadovėlį. Gaila, kad Vietnamo kultūra ir istorija buvo mažiau paliesta.
July 21, 2025
Puiki! Sultingas ir lengvas tekstas, o ties Tailandu išvis norėjau kiekvieną žodį įsiminti.
Skaitant apie moterų vienuolių situaciją Tailande ir, žinoma, apie patį karalių,negalėjau neprisiminti, kad jo trečioji žmona, su kuria jis išsiskyrė, nors dėl skyrybų buvo apkaltinta ji, ir pasodinta į kalėjimą, dabar gyvena asketišką vienuolės gyvenimą. Ir vis galvojau, nuo tokios prabangos ji perėjo iki tokio kuklumo. Visgi apie tai ir yra ši knyga, apie tai yra Azija. Kontrastų žemynas.
Žodžiu, išvada kurią pasidariau būtų tokia: dar net nežinodami žodžio farangas jau esame jais:)
Skaitant apie moterų vienuolių situaciją Tailande ir, žinoma, apie patį karalių,negalėjau neprisiminti, kad jo trečioji žmona, su kuria jis išsiskyrė, nors dėl skyrybų buvo apkaltinta ji, ir pasodinta į kalėjimą, dabar gyvena asketišką vienuolės gyvenimą. Ir vis galvojau, nuo tokios prabangos ji perėjo iki tokio kuklumo. Visgi apie tai ir yra ši knyga, apie tai yra Azija. Kontrastų žemynas.
Žodžiu, išvada kurią pasidariau būtų tokia: dar net nežinodami žodžio farangas jau esame jais:)
January 17, 2021
Pasillgusiems kelionių ir norintiems daugiau sužinoti apie gyvenimą Azijoje rekomenduoju. Labai lengvu stiliumi parašyta knyga, įdomios įžvalgos apie gyvenimą svetur. Ši knyga leido susimąstyti kaip iš tiesų mes patogiai ir gerai gyvename Lietuvoje ir dažnai nepastebime grožio, esančio mums po nosimi.
November 21, 2020
Labai įdomiai susiskaitė. Patiko šalių Vietnamo ir Tailando pateikimas: šiek tiek per asmeninę prizmę, oficialius istorijos faktus, papročius ir turistinę pusę. Turtingas tekstas, įtraukiantys pasakojimai.
February 4, 2022
Labai nuotaikinga ir informatyvi knyga, kurioje neužsižaidžiama skaičiais ir sausa informacija apie Vietnamą ir Tailandą. Istorija pateikiama per autorės ir jos vyro gyvenimo ir darbo santykius su vietiniais, draugais ir kolegomis. Puikus santykių su vietiniais “ vadovėlis”, padėsiantis ne tik planuojantiems kelionę, bet ir grįžusiems!
September 17, 2022
Informatyvi knyga apie Vietnamą ir Tailandą besiruošiančiam keliauti ar norinčiam aplankyti bent knygos puslapiuose. Pradėjus knygą sunku paleisti iš rankų. Autorė dalijasi savo asmenine patirtimi patekus į “kitą” pasaulį ir glaustai, bet itin informatyviai paaiškina kultūrinį ir politinį kontekstą, lemiantį šalių žmonių charakterį ir poelgius.
October 25, 2025
Kažkas kitokio....skaitant knygą supranti esant labai skirtingų kultūrų ir nenuvykus,pačiam neprisilietus,lieka tik skaityti ,kaip egzotiką.
December 28, 2025
Tokios knygos labai naudingos prieš ruošiantis aplankyti šalį
Displaying 1 - 21 of 21 reviews