Herojus paprastai išaukštiname pagerbdami už atliktą milžinišką darbą, ypač valstybės kūrėjus, kurių pastangos apvainikuotos Lietuvos valstybės atkūrimu XX amžiaus pradžioje. Paprastai įvertiname Vasario 16-osios nutarimo signatarų, pirmosios vyriausybės narių, viceministrų, pasiuntinių, slaptųjų pasiuntinių, derybininkų konkrečius nuopelnus. Tačiau pažinimo ir smalsumo ugnių įkaitintoms auditorijoms rūpi ir jų tarpusavio santykiai, charakteriai, pomėgiai, arba keliami klausimai – kaip lietuvių politikai, susispietę ir besispietę Pirmojo pasaulinio karo metu apie Lietuvos Tarybą gyveno kasdienybėje, kuo jie maitinosi karo metu, kas buvo jų draugai ir su kuo pykosi, kaip veikė okupacijos sąlygomis ir ką neįprasto padarė, kokiomis priemonėmis veikė to meto politiniuose ar ekonominiuose procesuose. Svarbu prisiminti ir tuos neretai dabar jau pamirštus žmones, kurių drąsūs poelgiai ar žingsniai svariai prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo ar valstybės pripažinimo konstravimo.
Dar vienas leidinys iš Lietuvos šimtmečiui skirtų fondų, nors pats šimtmetis jau kurį laiką praėjęs. Tai gana marga dviejų autorių knyga, kurios pasakojimai sukasi aplink Lietuvos Tarybos narius, jų veiklą ir gyvenimą. Kai kurie epizodai, veikiausiai dauguma – kaustantys dėmesį ir pateikiami patraukliai. Jeigu mažai žinote apie svarbius kovos dėl nepriklausomybės laikų veikėjus, tokius kaip kunigaikštis Ropas, Juozas Gabrys ar vyskupas Karvelis – leidinys pats tas. Visgi kartais neaišku, kodėl vieni epizodai pateko į gana didelę knygą, o kiti liko pamiršti. Kaip dirbo Lietuvos Tarybos mašinininkės, kaip smulkiai buvo organizuojama Vilniaus konferencija 1917 m. ar kaip buvo lietuvinama Lietuvos kariuomenė per nepriklausomybės kovos - šie ir kai kurie kiti dideli skyriai prailgo. Tikrai ne visi daugiau nei 500 puslapių vienodai kausto dėmesį. Be to, autoriai net nesistengia derinti savo pozicijų ir kai kuriose dalyse prieštarauja vienas kitam. Įdomiausia knygos dalis – apie Lietuvos Tarybos ir užsienio lietuvių organizacijų Šveicarijoje, JAV ir kitose šalyse santykius. kurie buvo oj kokie nelengvi. Taip pat puikiai aprašyti kai kurie Lietuvos Tarybos narių asmeniniai portretai, po kurių tikrai ne visi jie atrodo vienodai nusipelnę ir verti pagarbos, nors būtent tokį tikslą knygos pristatyme deklaruoja autoriai. Kritiško požiūrio tikrai netrūksta, kas yra didelis šios knygos pliusas. Summa summarum - rekomenduotinas leidinys, kurį nebūtina suskaityti visą nuo A iki Z. Knygos pabaigoje pateikiamos naudingos enciklopedinio pobūdžio svarbiausių knygoje aprašytų asmenybių biografijos.