Ar suderinama meilė ir karjera? Juk tarnybinis romanas gali sužlugdyti karjerą. Jeigu jausmai tikri – išeitis atsiras. Ar tada kliūčių meilei nebeliks? O gal beprotiško pavydo ugnis viską pavers pelenais?..
Haroldas ir Gabrielė – vadovas ir pavaldinė – liepsnoja beprotiška aistra. Tačiau jų meilė netoleruojama redakcijoje, kurioje jiedu dirba. Ne gana to, pagalius į ratus kaišioja Haroldo buvusioji, niekaip negalinti susitaikyti su išsiskyrimu.
Šantažas, intrigos, pavydas ir viską nugalintys jausmai, apipinti švelnia erotika – ši kerinti meilės istorija prikaustys prie knygos ilgam vakarui, o galbūt paskatins naujai romantikai...
Kvapnios arbatos puodelis ir romantiška istorija – kas gali būti geriau?
Patiko, smagiai susiskaitė. Gal kitiems trūktų gilio, bet man tas paviršutiniškas paminėjimas, neaprašant ilgos veikėjų gyvenimo priešistorės, labai prilipo. Atsipalaidavimui labai gerai. :) Net norėtųsi tęsinio. :)
Tai pirmoji dalis „Juodojo rato!!! Gabrielė įsidarbina knygų leidykloje ir netikėtai jos bosas Haroldas (tas pats veikėjas iš „Juodasis ratas“) iki domėtis ja. Netrukus jie ima susitikinėti ir nejučia įsimyli. Tačiau jų idilė ilgai nesitęsia: Haroldą kažkas ima šantažuoti dėl jų tarnybinio romano... Tad jis nusprendžia mesti darbą ir pradeda dirbti nekilnojamojo turto agentūroje pas savo draugą Adamą (TAIP TAIP! Tas pats Adamas iš „Juodojo rato“).
Knyga parašyta ilgais skyriais. Vieną pasakoja Gabrielė, kitą Haroldas. Labiausiai nustebino, kad „Juodasis ratas“ susijęs su šita knyga per Adamą. Tai mane itin sudomino, nes man labai patinka pastaroji knyga. Sekso scenų netrūko šioje knygoje, kas man labai labai patinka. Na, visa istorija buvo labai saldi, bet cukruotas istorijas aš labai mėgstu. O labiausiai mėgstu laimingas pabaigas.
Labai dviprasmiški jausmai apėmė, nes labai galvojau ar jį apskritai visgi rašyti, nes tai pirmasis autorės romanas, tad labai teisti ir smerkti aš nenorėčiau. Nes suprantu koks tai sunkus darbas parašyti knygą. Ir kiekvienam autoriui tai lyg savas vaikas. Tad trumpai pasakysiu kas man užkliuvo jame. Pirmiausia, tai man užkliuvo per staigi pradžia. Jei tiksliau, pirmą kartą pamačiau ir buitiškai sakant tas myliu, noriu, negaliu. Iš karto meilė ir aistra iki gyvenimo galo net dorai nesusipažinus. Neįtikino visiškai ir tikrai tai neatspindi suaugusių žmonių santykių, suprasčiau, jei būtų aprašomi paauglių jausmai. Bet 32 metų vyras, kad taip iš karto imtų svaičioti tai mažai tikėtina. Na bet ok, gal būna vienam iš daugelio ir taip. Kitas dalykas,kuris erzino tai laiko šuoliai. Tarkim tik prasidėjo vakaras, kitam sakiny jau rytas. Ir taip visoje knygoje. Tik įsijauti į atmosferą, istoriją ir jau baigias viskas. Apie logikos trūkumą taipogi, bet gal būna ir taip. Dvi su puse taurės vyno ir baisios pagirios iš ryto, nors kitur maukiama tekila ir pagirios panašios. Man ši knyga sukėlė labai daug panašumų į 50 pilkų atspalvių. Bent jau dėl veikėjų pasirinktų. Situacijos ir net kai kurie dialogai pasirodė žodis į žodį. Dar juokingas sutapimas prieš tai skaitytoje knygoje pagrindinio veikėjo mergina, kurią paliko buvo Kamila, ir su ja draugavo 5 metus, šioje - Kamilė ir su ja draugavo 4 metus. Kas su tom Kamilėm/om negerai? 😁 Apie patį pavadinimą ir turiu savo nuomonę, buvo tas romanas, bet ar taip galima teigti, jei iš karto galima sakyt turėtas jam sprendimas be didelių pasekmių. Nežinau, bet lyginant su Indrės Vakarės ar Donatos Kontenienės knygomis tai ši toli gražu neprilygsta. Apie scenas aprašytas nekalbu, nes daugelį jų praleidau, neįtraukė ir pasirodė nuobodu.
Labai jau primityvi knyga. Viskas nuspėjama, nusaldinta iki koktumo. Jokios intrigos. Herojus dirba neaišku ką. Pavadinimas absoliučiai neatitinka tikrovės, nes čia to romano minimaliai.
Labai nuspėjamas romanas. Šimtai tokių romanų su panašia mintimi: įsimyli, buvusioji keršija, nupjauta stabdžių žarnelė, ligoninė ir ilgai ir laimingai.Jokios intrigos, viskas nuspėjama, net jokių savitų įžvalgų...toks jausmas, kad tekstas copy- paste...Nusivyliau...
Pirmą kartą skaičiau knygą, kad ją tik pabaigti, nes ši knyga pasirodė neįdomi, neįtraukianti, siužetas nuspėjimas, paviršutiniškas, primityvus ir be jokios intrigos.⠀ Pačioje knygos pradžioje veiksmas ir visi meilės akimirkų įvykiai išsirutulioja labai greitai, tai labai nuliūdino, nes norėjosi, kad autorė bent kažkiek įtrauktų intrigų, nes gi čia meilės romanas, kuriame ne viskas būna taip saldu. Patys veikėjai taip greitai vienas kitu susižavėjo ir pamilo, kad...⠀ Stengėsi autorė įtraukti veikėjo (Haroldo) buvusią merginą (Kamilę), kuri niekaip negali susitaikyti su išsiskyrimu. Buvusi mergina turėjo sukelti intrigą, įtraukiant šantažo detalių, taip siekiant sužlugdyti įsimylėjėlių meilei.⠀ Turbūt dar vienas minusas šioje knygoje yra tai, kad veiksmas prasilenkia su realybe. Keista, kad žmogus išgėręs dvi taures vyno, jaučia, ryte tokias sunkias pagirias. Nu gal yra tokių žmonių, nežinau. Knygoje taip pat labai šokinėja laikas, nes viename puslapyje dar rytas, o jau kitame lape jau vakaras, kita diena. ⠀ Turbūt, užtenka laidyti blogus dalykus apie šią knygą. Reikia suprasti, kad ši autorė yra dar tik debiutuojanti romantiškose istorijose ir tai jos pirmoji knyga. ⠀
Skaičiau jau ne vieną šios rašytojos romaną ir būtent šis man patiko mažiausiai. Tikrai ji moka parašyti žymiai geriau. O šis romanas man pasirodė per daug saldus ir su nelogiškomis situacijomis.
Ko labai ir nemėgstu romanuose, kai gana dažnai veikėjai elgiasi nelogiškai. Ir suprantu, kad tam tikros situacijos mus priverčia pasielgti tikrai ne taip, kaip elgtumėmes gerai pagalvoję, bet šioje istorijoje netgi pačios situacijos neatrodė labai realistiškos.
Nors tikrai nesigailiu perskaičiusi šį romaną, bet tikėjausi stipresnio turinio😊
Žinant,kad tai pirmas autorės knygą, tai smerkti negaliu. Viskas per daug viskas vystosi, butiškas myliu noriu negaliu. Bet rudens vakarui prie arbatos greitai skaitosi.
Knyga be jokių užuolankų ir beletristikų. Tokios man ir patinka. Apskritai, pliusas rašytojai, kad visos jos knygos neturi daugiau nei 300 puslapių - netempia gumos. Knyga skaitėsi lengvai ir greitai, siužetas patiko, nedaug veikėjų, tad lengva įsiminti visų vardus. P.s. bobos, kurios davė tik 1 žvaigždutę šiai knygai, matyt seniai p#sti nuo vyrų gavusios :D Ką padarysi, pavydas daro savo, sielos ūbagės, ane? 😀
Knyga puiki, ypatingai, kai norisi kažko paprasto nuoširdaus ir trumpo. Man Agnės Bausienės knygos patinka tuo, kaip ji geba trumpai ir aiškiai su tam tikrais prieskoniai paruošti nuostabią knygą. Jos kūryba dar manęs nei karto nenuvylė.
Gabrielės pagrobimas man tiesą sakant juoką kėlė, nes nelabai įtikino peroksidinės blondinės ketinimai. Ji labiau buvo tinkama kelti dramas ir intrigas, tačiau tikrai ne susidorojimais su žmonėmis.