Nėštumas, motinystė, gimdymas – gražiausi moters gyvenimo laikotarpiai. Ar tikrai? Šioje tobulų mamų eroje dažna bijo prisipažinti, kad ko nors nežino, nemoka ar daro priešingai, nei rašoma knygose. Tokios mamos dažnai sulaukia „geresnių" mamų smerkimo ir kritikos. Todėl kaip gaivaus oro gurkšnis, kaip realybės gūsis į rožinių akinių karalystę beldžiasi blogmamės. Jos nebijo garsiai pasakyti: „Aš nesu tobula. Aš daug ko nemoku, daug ko nežinau." Visos nori būti geriausios, bet į viską vertėtų žvelgti šiek tiek paprasčiau.
Ši knyga visoms toms, kurios netelpa į supermamyčių rėmus. Toms, kurios moka į savo kasdienybę pažiūrėti šmaikščiai, geba pasišaipyti iš savęs ir savo vaikų. Tai toli gražu ne patarimų rinkinys, kaip tapti geriausia mama pasaulyje, greičiau žvilgsnis į tikrą, nesuvaidintą motinystę kitu – blogmamišku – kampu.
„Mes nesame pavyzdinės mamos, į kurias reikėtų lygiuotis. Savo pasakojimais norime parodyti, kad gyvenimas moterį įstumia į įvairiausias situacijas ir jos pasirinkimas tam tikromis aplinkybėmis elgtis vienaip ar kitaip yra teisingas. Todėl linkime visoms atsipalaiduoti, mėgautis motinyste ir niekada neteisti kitų mamų. Taip pat neimti į širdį, jei kokia nors diagnozė pripaišoma jums."
Giedrė ir Rūta, sparčiai sekėjų bendruomenę auginančio ir mamų armiją buriančio „,Facebook" puslapio „Blogmamės užrašai" įkūrėjos
Lengvai skaitoma knyga,su humoro elementais,buvo iš ko pasijuokti.Neneigsiu,kad įžvelgiau ir save šioje knygoje,bet..Niekada nesuprasiu to "super mamyčių" pabrėžimo.Paprasčiausiai reikėtų išmoki gerbti vienas kito nuomonę ir neklijuoti kažkokių ,tai etikečiu.Juk visas medicinos personalas irgi mokėsi iš knygų,tai kodėl nesakom "super daktariukai" ,nes juk jie irgi iš knygų daug ką traukia!
Man bekūkčiojant, kaip svarbu turėti sudžiūvusį virkštelės galiuką ir kokia aš sentimentali, vyras rado tobulus paguodos žodžius: jei apipjaustysim jam apyvarpę, galėsi tą odos gabaliuką susidžiovinti ir pasilikti. Arba galėsiu surinkt tau visus jo šašiukus į sidabrinę dėžutę - turėsi prisiminimą. Man vis absurdiškiau skambėjo mintis pasilikti virkštelės džiuvėsį.
- - - - - - Nesvarbu, planuojate, laukiatės, ką tik pagimdėte ar jau auginate mažylį, pats gražiausias motinystės periodas yra DABAR.
- - - - - - - Vaikai greičiausiai neprisimins, kokių žaislų jiems pirkote vaikystėje, bet prisimins kaip smagiai kvatodamiesi iškylavote gamtoje. Brangūs batukai nurims užmarštin, bet jie tikrai prisimins, kaip pavasarį lakstėte po balas lyjant. Neprisimins, kaip pusdienį bėgiojote po prekybos centrą gimtadieniui ieškodama būtent tam tikro atspalvio balionų, bet tikrai prisimins, kaip atsisakėte šventinės vakarienės darbe dėl žaidimų vakaro šeimoje.
Lengva, paprasta ir aiški knyga mamoms apie tikrą motinystę. Be jokių pagražinimų ar pamokslų, o tiesiai šviesiai kaip yra. Labai rekomenduoju planuojančioms ir besilaukiančioms.
Džiaugiuos šią knygą perskaičius būtent nėštumo metu, sužinojau nepasaldintos kasdienybės ir nuteikiau save realiu požiūriu.
Puiki ir nuotaikinga knyga apie motinystę nuo laukimo iki auginimo. Pasakojamos dvi skirtingos moterų istorijos, aprėpiančios labai skirtingas patirtis. Rekomenduoju paskaityti jei esate mama ar ruošiatės ja tapti. Ir tėčiams būsimiems ar esamiems gali patikti ir yra ko atrasti. Manau, knyga verta atsidurti mano bibliotekoje.
Labai lengvai ir greitai susiskaitė. Be jokių pamokslų, tiesiog priminimas, kad mes kiekviena mama turime savo istoriją. Ypatingai rekomenduoju tom, kurios dar tik planuoja vaikus arba laukiasi. O man buvo idomu skaityti, nes labai daug kur mačiau save.
Super lengva ir greitai skaitoma knyga apie motinystę ir su ja susijusius iššūkius.
Dvi skirtingos moterys dalinasi savo skirtingomis patirtimis bei išgyvenimais bandant pastoti, gimdant ir, vėliau, jau auginant vaikus. Tam tikri knygos skyriai buvo nuotaikingi su šiek tiek lengvo sarkazmo ir autoironijos, kas buvo didelis pliusas. Taip pat patiko, kad buvo įtrauktas trumpas gydytojos komentaras (bei vietomis apžvelgtos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos) po kiekvienu skyrium.
Kas nepatiko? Vienoje iš autorių įaugęs lietuviškas "švogerių krašto" sindromas. Lindimas be eilių pas gydytojus, asmeninės konsultacijos ir tyrimai su pažįstamais gydytojais vien todėl, kad jos pačios mama gydytoja ir pan.
Ar knyga kažkuo ypatinga ir naujoviška? Ne. Bet, jei jums patinka pasidomėti kitų žmonių patirtimis, jausmais, galbūt išgirsti kitokia nuomonę apie motinystę, tai drąsiai imkit ir skaitykit. Aš rinkausi skaityti Diagnozė blogamamė vien dėl to, kad tokios tematikos knygų Lietuvoje dar labai mažai ir man buvo įdomu pasigilinti į kitokią, kartais galbūt nelabai vežančią motinystės pusę.
Paprastai ir lengvai parašyta knyga apie nepaprastus dalykus. Patiko nuotaikingas knygos tonas, kuris prasprūdo, net ir per liūdnesnes teksto dalis. Pateiktos dvi labai skirtingos mamų istorijos, kurios tik parodo, jog vaikų planavimas, laukimas ir auginimas yra labai universalios ir dinamiškos patirtys ir jų metu visko suplanuoti yra neįmanoma, nes viskas vistiek bus kitaip. Super moralas: "nėštumas daug lengviau klostosi atjungus internetą".
Dviejų mamų skirtingos patirtys nuo bandymo susilaukti vaikų iki maždaug pirmųjų jų gyvenimo metų. Smagios, linksmos, kartais liūdnos, bet tiesmukos ir nepagražintos jų istorijos. Patiko šalia asmeninių patirčių pateikti ir gydytojos ginekologės komentarai. Knyga labai lengvai skaitosi, poros valandų jai tikrai pakaks, atsipalaidavimui labai tinka.