Pradėsiu nuo to, kad labai gerbiu šią autorę už tai, jog išdrįso pasidalinti savo asmenine patirtimi, situacijomis, kurios nutiko jai pačiai vien dėl to, kad yra jautri asmenybė. Manau, ji tai padarė tam, jog skaitytojai, kurie patys yra jautrūs, perskaitę suprastų, kad jie tokie ne vieninteliai. Neslėpsiu, pati esu be galo jautri! Tie, kurie mane pažįsta, žino, kad visas, net mažiausias, smulkmenas imu giliai į širdį, todėl kartais man gyventi pasidaro tikrai sunku. Jaučiu, jog daugelis mąsto, kad jautrūs žmonės yra niekam tikę, mokantys tik verkšlenti dėl visko. Tačiau ši knyga tokius mitus tikrai paneigia. Būti jautriam - tai ne bausmė, o veikiau Dievo dovana. Pagalvokime patys, ar mieliau bendrauti su tuo, kuris tave paguodžia, supranta, išklauso, išgyvena tavo skausmą kartu su tavimi, ar su tuo, kuris žvelgia abejingu žvilgsniu ir nieko, apart savęs, nemato? Kitas dalykas, pats žmogus, kuris yra jautrus, tą savo savybę turi vertinti ne kaip trūkumą, o veikiau kaip privalumą, nes juk nuo mūsų pačių požiūrio priklauso ir visų aplinkinių nuomonė apie mus.
„Jautrieji - tarsi žmonės be odos.“
„Neprivalome elgtis taip, kaip visi kiti. Nė vienas iš mūsų neturi stengtis nuslopinti savo tikrosios prigimties. Būti itin jautriam kartais sudėtinga, bet tai - dovana. Išnaudodami savo talentą turime gyventi taip, kaip mums tinka, kad ir kaip nedrauginga ar neįprasta tai atrodytų visiems. Tik priimdami įgimtus gebėjimus atskleidžiame savo stiprybę, randame ramybę ir gyvename taip, kaip nusipelnėme.“
„Aš - zuikis greitkelyje, baikštus padaras, besistengiantis išgyventi nejautrioje aplinkoje.“
„Būti empatiškam - tai žvelgti kito akimis, klausytis kito ausimis ir jausti kito širdimi.“
4/5⭐