„Sumir segja að enn sé búið í Eyðihúsinu þótt Hrólfur hafi verið borinn út í líkkistu í fyrra.“
Guðjón G. Georgsson er nýfluttur í Álftabæ og fær Eyðihúsið á heilann. Milla vinkona hans sá aldrei Hrólf nágranna sinn, ríkasta mann þorpsins, sem bjó í Eyðihúsinu. Hann var víst skapvondur ógæfumaður sem sást sjaldan utandyra því sennilega var honum illa við annað fólk. Dag einn birtist dularfullur trékistill á bókasafnströppunum og bréf frá Hrólfi – þar sem bæjarbúar fá þrjár vísbendingar, þrjá lykla að leyndardómum lífs hans og fjársjóðum. Lausnin er ekki einföld. Og sannarlega ekki hættulaus. En þá er gott að Guðjón G. Georgsson og Milla eru saman í liði.
Rannsóknin á leyndardómum Eyðihússins eftir Snæbjörn Arngrímsson hlýtur Íslensku barnabókaverðlaunin 2019. Þetta er grípandi saga um heillandi og svolítið hræðilega ráðgátu, hugrökk og huglaus börn.
Well-known to Icelandic audiences as a children’s author, award-winning translator, and a prominent publisher both in Iceland and abroad, author Snæbjörn Arngrímsson has written three mystery novels for young readers. One True Word is his first thriller.
Mėgstu vaikiškas knygas ir štai pirmoji šiais metais perskaityta. Ypač patinka kuomet tai būna detektyvai ar siaubo istorijos (Aušrinė Tilindė savo knygomis užkėlė aukštą kartelę!). "Apleisto namo paslaptis" - kiek lengvesnio kalibro skaitinis. Persiskaitė greit ir lengvai. tačiau pritrūko nenuspėjamumo ir cinkelio.
Tokia klasikinė istorija - du vaikai bando išsiaiškinti miestelio paslaptį, elgiasi drąsiai ir galiausiai panyra į nesuvaldomą nuotykį. Kas faina - knyga lengvai skaitysis vaikams, kurie nėra tokie knygų rijikai: skyreliai LABAI trumpi, kartais net vieno puslapio neužima, tad lapai verčiasi greit, kas dažną pradedantį skaitytoją motyvuoja. Taip pat yra ir trupinėliai mistikos, siaubuko, naktinių žygių ir netikėtos draugystės.
Namas, kuriame kadaise gyveno turtingiausias miestelio žmogus, dabar apleistas. Vis dėlto, miestelyje sklando kalbos, kad ten dabar gyvena buvusio šeimininko brolis ir ieško pastarojo užgyventų turtų. Kai vieną dieną atsiranda skrynia su trimis užuominomis, du vaikai nusprendžia įminti šią paslaptį.
Visada gera bent knygos puslapiais sugrįžti į vaikystę/paauglystę ir pamatyti, kokios istorijos yra sukuriamos nūdienos jaunuoliams, galbūt dar tik pradedantiems prisijaukinti skaitymą. Vertinant kartais yra sunku būti objektyviai, nes suprantu, kad aš vienaip matau istoriją, tikslinė jos skaitytojų grupė – kitaip. Dėl to svarbiausiais aspektais laikau kelis dalykus: siužetą, veikėjus ir pagrindinę žinutę, kurią neša kūrinys. Bandau įsijausti ir suprasti – jei būčiau vaikas, ko išmokčiau iš šios knygos? Konkrečiai šiuo atveju, greičiausiai suprasčiau, kad smalsumas yra gerai, tačiau visada reikia išlaikyti ir atsargumą, nes negali žinoti kito ketinimų.
Kūrinys skaitosi išties greitai: skyreliai trumpi, šriftas didelis, tad man tai buvo vieno prisėdimo skaitinys. Pati idėja apie apleistą namą ir paslaptingą turtuolį, palikusį tris užuominas bei žadantį turtus tam, kuris įmins mįslę, pasirodė įdomi ir įtrauki. Patiko ir neribotas vaikų smalsumas bei fantazija, kelianti norą išsiaiškinti, kas už viso to slepiasi, kas iš tikrųjų vyksta apleistame name (gal ten vaidenasi, o gal ten apsigyveno iš kalėjimo pabėgę nusikaltėliai?). Kartu istorijos pabaigoje išryškėjo ir savotiškas moralas, pabrėžiantis, jog negalima stačia galva leistis į Tačiau užkliuvo keli kiti dalykai. Pirmiausia, man pritrūko ryšio tarp dviejų pagrindinių herojų, atrodė, kad jie visiškai svetimi, todėl nusivyliau, jog rašytoja neskyrė daugiau dėmesio pačiai draugystės sampratai. Taip pat nusivyliau pabaiga. Viena vertus, ji pasižymi fantastiniais elementais, kurie keistai susižiūrėjo bendrame kontekste. Kita vertus, neatrodė iki galo išbaigta. Sutinku, kad knygose neretai būna principas „susigalvok pats“, bet šioje istorijoje man pritrūko aiškumo ir sąsajų su visu siužetu. Liko nepasakytų dalykų, o kiti – pasakyti, tačiau tai padaryta „prabėgomis“ ir manau, kad galėta tam skirti daugiau dėmesio, ypač atsižvelgiant į tai, jog knyga yra skirta vaikams.
Galiausiai, kelių elementų sumaišymas ir bandymas į siužetą pripinti daugiau įmanomų siužeto posūkių, mano nuomone, buvo nereikalingas ir nesuteikė jokios pridėtinės vertės. Nors trūkumų įvardijau daugiau nei pliusų, tačiau tai nereiškia, kad knyga – bloga ar neverta dėmesio. Manau, kad ji tikrai turės savo skaitytojų – tų, kurie norės drauge įminti apleisto namo paslaptį, suprasti, kaip iš pažiūros visiškai nesusijusios užuominos turi tarpusavio ryšį. Be to, juk visada smagu leistis į nuotykius su savo knyginiais bendraamžiais ir patyrinėti, kur jų spėlionės bei pradėtas tyrimas gali nuvesti ir kokias paslaptis (gal net viso miestelio) atskleisti.
„Apleisto namo paslaptis“ – knyga vaikams ir paaugliams, kurie gyvenime yra be galo smalsūs ir mėgsta leistis į nuotykius bei negali nustygti vietoje, nes protagonistai būtent tokie: žingeidūs, nebijantys iššūkių ir pavojų. Kūrinys, nors ir netiesiogiai, bet parodo, jog kiekviename nuotykyje slypi ne tik smagūs dalykai, bet ir pavojai, todėl reikia būti atsargiems – tai tarsi savotiškas moralas, kurį aš įžvelgiau. Istorija kartu su savimi neša dar vieną žinutę: mirdamas žmogus su savimi negali pasiimti materialių turtų, todėl reikia gyventi ir džiaugtis tais dalykais, kurie materialiai nėra įkainojami.
Rekomenduoju jauniesiems skaitytojams, kurie dar nėra labai įgudę skaityme, nemėgsta ilgų skyrių ir didelio kiekio teksto, tačiau žavisi paslaptimis, fantastiniais elementais ir mėgta narplioti mįsles. Jeigu ieškote knygos vaikams/paaugliams, kurie dar tik bando prisijaukinti knygų skaitymą, siūlau, nes manau, kad tiek pati istorijos struktūra, tiek siužetas gali sudominti ne vieną jaunąjį skaitytoją. Nerekomenduoju, jeigu nemėgstate fantastikos arba pabaigų, kurias iš dalies reikia susigalvoti pačiam.
Review in Swedish. Maybe I'll write one in English later on. But it's like almost half past eleven at night so I'm kinda tired. . Jag var glatt överraskad av den här boken! (Visste ingenting om den när jag reserverade den på biblioteket.) Väldigt annorlunda och den grep tag i mig direkt. Verkligen. Jag drogs in från första stund och stormtrivdes hela tiden under läsningen. Lättläst med korta episoder ( kallar dem hellre det än kapitel, då de ibland var väldigt korta) och skriven på ett dagboksliknande vis. Det enda jag kan tycka är att slutet var lite väl abrupt, boken kunde gott ha fortsatt behålla mystiken något längre. Boken hade ett rätt öppet slut och epilogen förklarade inte heller vidare. Vissa frågor förblev svarslösa. Men på det stora hela gillade jag storyn mycket. Gillar alltid historier som flirtar med tanken kring tidsresor lite extra.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Man nepatiko jau nuo pradžios dėl sunkiai ištariamų vardų :) ir kažkokio keisto santykio tarp draugų,neįtikino ir pats detektyvų žaidimas. Dukrą nuvylė pabaiga,nes baigės su nutylėjimais,o mano 8metei dar tai labai neįprasta ir teko aiškint,kad taip jau būna knygose ir galima susikurti savo variantus