Kaip gebėjimas justi skonį lemia mūsų mitybos įpročius ir kaip atgaivinti šį gebėjimą, paklydusį dešrainių ir supermaisto labirintuose?
Ar mėgstate tiramisu ir jei taip, kiek suvalgote per kartą: porą šaukštelių ar daug daugiau? Ar esate susimąstę, kodėl vaisiai yra sveiki, bet nepasotina? Ir ką gaminti, kad visiems būtų skanu?
Tyrimai rodo, kad mūsų pomėgius ir suvartojamo maisto kiekį dažniausiai lemia ne protas, o skonio juslės. Organizmas žino, kas mums į naudą, ir praneša, kada valgyti gana. Deja, natūralią organizmo saugos sistemą nesunkiai apmulkina dirbtiniai aromatai ir skonio stiprikliai: valgome per daug, per riebiai, per saldžiai – ir to nė nepastebime.
Diana von Kopp atskleidžia, kaip paaštrinti skonio jusles ir išmokti mėgautis natūraliais produktais. Parmezane glutamato yra ne mažiau nei bulvių traškučiuose, tik sūryje jis natūralus. Tinkamai paruoštos karčios daržovės nebekelia tokio siaubo, o šiltas pyragas atrodo saldesnis. Knygoje rasite pratimų savo skoniui pažinti ir aibę gudrybių bei receptų, kurie padės įtikti net išrankiausiems visų amžiaus grupių valgytojams.
Skonis – įvairiapusiškas, daugiasluoksnis, nenuspėjamas ir savitas kaip mūsų išvaizda. Nors esama panašumų ir bendrų pomėgių, niekas visame pasaulyje skonio nejaučia lygiai taip pat. Kaip ir nėra kito identiškai atrodančio žmogaus. Tai lemia genai.
Kokiam skonio tipui priklausome? Kaip žinome, ką valgyti? Kodėl kartais ryjame be saiko? Kaip suvokiame skonį? Kodėl baiminamės nepažįstamų skonių? Kaip kvapai žadina mūsų jusles ir valdo apetitą? Į ką kreipti dėmesį parduotuvėje? Kaip ištrūkti iš prieskonių spąstų?
Knyga apie skonį, arba konkrečiau – apie dažnai pamirštamą, tačiau labai svarbų organą – liežuvį. Tai ne tik kūno dalis reikalinga kalbėjimui, bet ir tarpininkas tarp pilvo ir smegenų.
Kas yra umamis, neofobas, superskanautojas, silpnaskonis, Berno padažo sindromas ir dar daug dalykų apie skonį sužinosite šioje knygoje.
Knygos idėja išties nebloga, bet man pasirodė, kad pateikta labai daug informacijos, straipsnių, mokslinių tyrimų apžvalgų, šokinėjama nuo vienos minties prie kitos. Todėl paprasčiausiai pritrūko įsigilinimo ir gilesnės analizės.
Knyga „Skonio reikalas“ man buvo tikrai labai įdomi ir naudinga. Joje buvo daug įžvalgų ir faktų apie maistą bei skonius, kuriuos lengvai įsiminiau ir kurie mane nustebino. Atradau atsakymų į klausimus, kuriuos kažkada uždavinėjau savo galvoje. Rašymo stilius buvo paprastas ir suprantamas, todėl knygą labai lengva perskaityti – ji tinka bet kuriam skaitytojui. Rekomenduočiau ją skaityti vienu ypu. Šią knygą rekomenduočiau visiems, kuriems įdomūs skoniai, jų pojūtis, suvokimas, istorija ir faktai apie mitybą.