nelogiškas, betikslis trileris
Tikriausiai aš pati kalta, kad tikėjausi, kad ‘Ugnies žemė’ bus detektyvas, nes geriausiu atveju tai kriminalinis trileris, o man tai buvo paskutinė vinis į naujosios skandinaviškos kriminalinės literatūros karstą.
Ši knyga yra tiesiog vadovėlinis pavyzdys kodėl negaliu pakęsti daugumos naujųjų detektyvų, ypatingai precious skandinavų. Aš, kaip ir dauguma normalių žmonių, juos skaitau dėl mįslės ir teisingumo triumfo. Tačiau kiek bepaimčiau ką naujesnio - smurtas ten groja pirmuoju smuiku, bandoma pridėti kuo daugiau ir kuo didesnių žiaurumų, o šį kartą viskas pasiekė tokį lygį, kad supratau jog ši knyga ir yra apie smurtą ir pabaisas, o ne jų stabdymą ar mįslės sprendimą.
Didžioji knygos dalis parašyta iš blogiečių perspektyvos. Tai net ne anoniminiai intarpėliai, kaip dažniausiai būna, bet ilgai aprašymai pradedant kas valgyta pusryčiams ir baigiant visokiausiais žiaurumais vykdomais šen ir ten. Pasakojama daugiau nei apie moterį, kurios vardas puikuojasi serijos pavadinime, bandoma jį parodyti kaip žmogų, su jausmais ir standartais. Buvo tiesiog šlykštu skaityti.
Kaip ir galima tikėtis tokiomis sąlygomis - neaiškumo, kas ką padarė ir kodėl - lygiai nulis. Visi motyvai, visi kaltieji aiškūs nuo pirmos minutės ir vienintelis klausimas kuris lieka - ar tai išsiaiškinti pavyks tyrėjai, bet ar kada nors būna kitaip? Būna, žinoma, kad net ir žinant atsakymus kartais įdomu skaityti minties kelius, samprotavimus, bet tik ne šį kartą - čia tyrėjai labai silpna grandis tarp aukų paaiškėja vos žvilgtelėjus į jų nuotraukas.
Žiaurumo vaikymasis čia pasiekia tokias aukštumas, kad padaro visą siužetą neįtikimą. Šitoje nacių valdomoje juodojoje organų persodinimo schemoje turtingiems paršams persodinami… vaikų organai. Tai, kad labai retu atveju tai apskritai veiktų autoriui akivaizdžiai visiškai vienodai, svarbu sukurti kuo šiurpesnį paveikslą. Apskritai organų transplantacija čia mėtomasi kaip kažkokiu buzzwordu be jokios prasmės - apie organų tinkamumą blankiai užsimenama kartą kai tai paranku siužetui, bet irgi su tokiu atsainumu, kad autorius vargu ar turi bent kažkokį supratimą, kaip sunku yra suderinti donorą su recipientu.