What do you think?
Rate this book
Černobylis: pasaulis po trečiojo pasaulinio karo
100 NUOTRAUKŲ IŠ ZONOS!
Sukrečianti, gyva ir atvira istorija apie Černobylio elektrinės avariją iš pirmų lūpų! Černobylis bebaimio šios pavojingos zonos „nelegalo" akimis.
Kodėl įvyko didžiausia branduolinė avarija žmonijos istorijoje, kaip buvo suformuota zona ir kaip pasikeitė pasaulis po katastrofos?
• Per parą evakuotas visas Pripetės miestas – 50 000 gyventojų...
• Dviejų metrų ilgio šamai aušinimo kanaluose...
• Laukinės lūšies staugimas, girdimas nuo postapokaliptinio šešiolikaaukščio stogo...
• Ausį rėžiantys dozimetro įspėjimai...
• Radioaktyvus juodasis smėlis fabriko „Jupiter" rūsyje...
• Ugniagesių batai, keliantys potenciją?
Greičiausiai jūs beveik nieko nežinote apie Černobylį. Tik nuotrupas, detales, ištraukas iš konteksto. Tokio plataus ir išsamaus požiūrio į katastrofą Lietuvos pašonėje dar nebuvo publikuota. Tad kviečiame kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi pasižvalgyti po neįtikėtiną apokaliptinį pasaulį, kurio gelmės net ir po 30 metų slepia daugybę paslapčių. Tapkite jų liudytojais.
Sukrečianti, gyva ir atvira istorija apie Černobylio elektrinės avariją iš pirmų lūpų! Černobylis bebaimio šios pavojingos zonos „nelegalo" akimis.
Kodėl įvyko didžiausia branduolinė avarija žmonijos istorijoje, kaip buvo suformuota zona ir kaip pasikeitė pasaulis po katastrofos?
• Per parą evakuotas visas Pripetės miestas – 50 000 gyventojų...
• Dviejų metrų ilgio šamai aušinimo kanaluose...
• Laukinės lūšies staugimas, girdimas nuo postapokaliptinio šešiolikaaukščio stogo...
• Ausį rėžiantys dozimetro įspėjimai...
• Radioaktyvus juodasis smėlis fabriko „Jupiter" rūsyje...
• Ugniagesių batai, keliantys potenciją?
Greičiausiai jūs beveik nieko nežinote apie Černobylį. Tik nuotrupas, detales, ištraukas iš konteksto. Tokio plataus ir išsamaus požiūrio į katastrofą Lietuvos pašonėje dar nebuvo publikuota. Tad kviečiame kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi pasižvalgyti po neįtikėtiną apokaliptinį pasaulį, kurio gelmės net ir po 30 metų slepia daugybę paslapčių. Tapkite jų liudytojais.
- GenresTravelNonfictionHistory
224 pages, Paperback
First published October 30, 2019
9 people are currently reading
237 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 55 reviews
December 11, 2019
First this Sukrečianti, gyva ir atvira istorija apie Černobylio elektrinės avariją iš pirmų lūpų! . Na, na, raminkitės, leidėjai, raminkitės. Kai įvyko avarija, Šarūnas, ko gero, kažkur ramiai žaidė su savo mašinytėm ir tikrai nestovėjo elektrinėje prie valdymo skydo (ar kaip tai vadinasi). Šiuo atveju jo "iš pirmų lūpų" bus kaip ir mano, kai pasakosiu, kaip mus, pyplius, tądien, kai jau paskelbė apie avariją, mokytoja paleido ankščiau namo ir liepė namuose uždaryti visas fortkes ir nežaisti lauke. Tą dieną. Kitą dieną greičiausiai vėl ėjome į mokyklą, atsidarėme fortkes ir žaidėme lauke. Po to atėjo savaitgalis ir buvo nuostabiai gražūs orai, ir mūsų visa šeima važiavo į sodą, kur mama įnirtingai dirbo lysves, o teta lygiai taip pat įnirtingai deginosi saulėje. Panašiai kaip ir visa mūsų naivi šalis. Miglotai atsimenu tą jausmą, kad kažkas blogo vyksta, niekas nieko nesupranta, suaugusieji šnabždasi, močiutė žegnojasi ir verkia, nes turbūt galvoja, kad tuoj tuoj grįš karas, gal net su vokiečiais. O paskui viskas nutilo ir gyvenome toliau. Gerai, kad niekas nesugalvojo acto garinti. Bet jodas iš vaistinių dingo. Tai čia mano "iš pirmų lūpų", jeigu ką.
O jau tikrai "iš pirmų lūpų" išgirsite apie keliones į Zoną, legalias ir ne visai.
Šiaip knyga visai patiko, nors taip ir likau nesupratusi žmonių kurie lenda į Zoną. Juk pavojus išlieka ir visai rimtas. Jeigu, kaip teigia autorius, gauname radiacijos jau vien lėktuvo skrydžio metu, tai kam jos dar ieškoti papildomai? Ir kodėl autorius nepasakojo, kaip po kelionių lankosi pas gydytojus? O manau, kad lankosi. Neromantiška-nestalkeriška?
Dar geriau būtų, jeigu pusės knygos Šarūnas neatpasakotų per susitikimą su potencialiais jos skaitytojais. Juk sugebėjo parašyti knygoje "o apie tai nepasakosiu, skaitykite portale 15min, nes ten apie tai jau rašiau". Nors šiaip tekste neišvengta pasikartojimų, netgi tame pačiame puslapyje, matyt "nedažiūrėta" redaktorių. O pačio teksto daug nėra, jeigu psl. skaičius apie 200 ir iš jų vos ne pusė skirta nuotraukoms...
Nuotraukų tikrai daug, kai kurios labai įspūdingos (mano top fav - radaras Duga, kažkas nerealaus), kai kurios not so much. Labai daug įdomių faktų. Bet kraupsti labiausiai ne nuo postapokaliptinių vaizdų ar radiacijos padarinių aprašymų, o nuo pareigūnų, saugančių zoną paperkamumo ir nuo bendro korupcijos Ukrainoje lygio. Tai nieko naujo, aišku, bet vis tiek. Kraupsti dėl žmonių neatsakingumo ir p*ch*izmo.
Tikrai verta paskaityti, jeigu tema domitės, pažiūrėjote serialą, o neskaitėte visai nieko arba tik pvz. Aleksejevič knygą (rekomenduoju, jeigu dar ne), kuri yra visai kas kita, ir nesate suskaitė visko, kas tik pasiekiama šia tema.
O jau tikrai "iš pirmų lūpų" išgirsite apie keliones į Zoną, legalias ir ne visai.
Šiaip knyga visai patiko, nors taip ir likau nesupratusi žmonių kurie lenda į Zoną. Juk pavojus išlieka ir visai rimtas. Jeigu, kaip teigia autorius, gauname radiacijos jau vien lėktuvo skrydžio metu, tai kam jos dar ieškoti papildomai? Ir kodėl autorius nepasakojo, kaip po kelionių lankosi pas gydytojus? O manau, kad lankosi. Neromantiška-nestalkeriška?
Dar geriau būtų, jeigu pusės knygos Šarūnas neatpasakotų per susitikimą su potencialiais jos skaitytojais. Juk sugebėjo parašyti knygoje "o apie tai nepasakosiu, skaitykite portale 15min, nes ten apie tai jau rašiau". Nors šiaip tekste neišvengta pasikartojimų, netgi tame pačiame puslapyje, matyt "nedažiūrėta" redaktorių. O pačio teksto daug nėra, jeigu psl. skaičius apie 200 ir iš jų vos ne pusė skirta nuotraukoms...
Nuotraukų tikrai daug, kai kurios labai įspūdingos (mano top fav - radaras Duga, kažkas nerealaus), kai kurios not so much. Labai daug įdomių faktų. Bet kraupsti labiausiai ne nuo postapokaliptinių vaizdų ar radiacijos padarinių aprašymų, o nuo pareigūnų, saugančių zoną paperkamumo ir nuo bendro korupcijos Ukrainoje lygio. Tai nieko naujo, aišku, bet vis tiek. Kraupsti dėl žmonių neatsakingumo ir p*ch*izmo.
Tikrai verta paskaityti, jeigu tema domitės, pažiūrėjote serialą, o neskaitėte visai nieko arba tik pvz. Aleksejevič knygą (rekomenduoju, jeigu dar ne), kuri yra visai kas kita, ir nesate suskaitė visko, kas tik pasiekiama šia tema.
March 4, 2020
Gana paviršutiniška knyga, norėjosi daugiau analizės apie reaktoriaus sprogimą. Tas maroziškas rašymo stilius irgi nepatiko. Nors lengvam skaitymui, pats tas.
November 28, 2019
★3.5/5★
Read
July 6, 2023Ūžia dabar Černobylio banga... Visi nori viską žinoti, domėtis, keliauti, patirti. Tam paspirtį davė ir HBO serialas (nemačiau jo) ir labai laiku perleista Aleksijevič knyga „Černobylio malda“. O ją aš skaičiau prieš krūvą metų, kai viso šito širšalo dar nebuvo. Bet net tada (dirbau knygyne) ją greit nušlavė nuo lentunų. Ir pirko tikra nei serialų prisižiūrėję veikėjai, o solidūs žmonės, su kuriais visad padiskutuodavom ir apie kitas Aleksijevič ciklo knygas. Skaičiau jas keturias, tačiau toji apie Černobyli paveikė labiausiai. Kitos leičia karo temą, o karas, kaip žinia yra žmonių planuotas, vykdomas, tęsiamas ir kartasi visai nuspėjamas, jaučamas. Černobylio nelaimė buvo netikėta, neįtikėtinai žiauri, nesuvaldoma, o daugybė žmonių buvo tiesiog apgauti, jiems buvo šlykščiai primeluota ir tai, greičiausiai, skaudino labiausiai. Nors „Černobylio maldą“ skaičiau prieš N metų, iki dabar atsimenu ir visą tekstą ir tamsią emociją užsilikusią sieloje – tai viena paveikiausiaų mano skaitytų knygų ir nežinau ar drįsčiau leistis į tą kelionę antrą kartą. Bet ne apie ją čia atėjau pašnekėti, o apie naujausią Černobylio temą liečiančią knygą. Ir nors bijojau, kad su ja buvo šokta „ant bangos“, bandyta spėt į populiarumo traukinį – viskas čia visai ne taip.
Nepainiokite šios knygos su Aleksijevič knyga, neieškokite čia to, ką radote ten. Tai du, visiškai ir absoliučiai skirtingi kūriniai. Šarūnas – bebaimis, smalsus patirčių ir įspūdžių keliautojas, laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas, panoręs Černobylio zoną pamatyti ne turistiniu būdu, ne ekskursinį variantą. Ilgai ieškojęs tai organizuojančių agentūrų, jis pagaliau vieną tokią rado, surinko būrelį tokių pat pakvaišusių entuziastų ir nėrė į nematytas Černobylio zonos vietas, o šioje knygoje dalinasi nuotraukomis, įspūdžiais ir įvairiausias emocijas keliančiomis istorijomis.
Knygos pradžioje autorius trumpai supažindina su pačia avarijos istorija. Tai jis daro labai paprastai ir aiškiai, be jokių sudėtingų ir tik specifinius darbus dirbantiems žmonėms suprantamų žodžių. Iliustruoja viską žemėlapiais, nuotraukomis iš įvykio vietos ir aiškiai bei vaizdžiai nupasakoja kaip ta radiacija veikia ir ką ji daro žmonėms. O tada jau neriam į Šarūno kelionės dokumentiką. Autorius labai detaliai, o kartu ir labai įdomiai aprašo savo maršrutą ir tai ką matė. Neperspaudžia jautrumu, nesistengia šokiruoti, bet kai kurių visai paprastų faktų pakanka, kad žandikaulis atviptų. Pavyzdžiui. Černobylio zonoje galimaišvysti dviejų metrų ilgio, 80-90 kilogramų sveriančių šamų. Rašytojas savo akimis matė, kaip toks šamas krante prisiviliojo ir surijo balandį. Taip pat, ten jau 30 metų nemedžiojama ir laukiniai gyvūnai gyvena kas sau. Čia galima sutikti vilkų, lūšių, elnių, briedžių, agresyvių šernų... Taip pat ir šunų, lapių. Man labai patiko pasakojimas apie laukinį (kone vilko išvaizdos) šunį vardu Tarzanas, kuris labai myli žmones, o Šarūną jau laiko ir savo draugu. Tarzanas žino visus Šarūno kelius ir drąsiai kanda jam į rankovę ir vedą kitur, jei grupė turistų nuklydo ar pasimetė.
Šarūnas dalinasi ir kitokiomis žiniomis apie Černobylį. Apie stalkerius, kurie renkasi nelegaliai vaikščioti po uždraustas vietas, apie žmones, kurie įsivaizduoja, kad yra stalkeriai, mat prisižaidė kompiuterinių žaidimų, apie kitą grupuotę, kuri naikina viską, kas šioje vietoje vilioje turistus, apie dar dabar zonoje dirbančius žmones, kuriems reikia ir kyšių ir gėrimų kartais duoti. Apie sukurtas ir paliktas ten tradicijas, apie Pripetės miesto praeitį ir evakuacijos žiaurumus. Knyga parašyta labai įtaigiu stiliumi: nepavargsti nuo dokumentinių faktų, nuolat esi „maitinamas“ vienu įdomiu kabliuku po kito, vaizdinė medžiaga dar labiau sustiprina įspūdį, kad vaikštai Černobylio zonoje kartu su Šarūnu koja kojon. Iš esmės, tai ir yra knyga –gidas po vietas, kurių negalėsime/neišdrįsime/neturėsime galimybės aplankyti. Skaitosi lengvai, greitai, sudomina, įtraukia ir knyga drąsiai gali „sutirpti“ per vieną vakarą. Man patiko.
Nepainiokite šios knygos su Aleksijevič knyga, neieškokite čia to, ką radote ten. Tai du, visiškai ir absoliučiai skirtingi kūriniai. Šarūnas – bebaimis, smalsus patirčių ir įspūdžių keliautojas, laidos „Praeities žvalgas“ kūrėjas, panoręs Černobylio zoną pamatyti ne turistiniu būdu, ne ekskursinį variantą. Ilgai ieškojęs tai organizuojančių agentūrų, jis pagaliau vieną tokią rado, surinko būrelį tokių pat pakvaišusių entuziastų ir nėrė į nematytas Černobylio zonos vietas, o šioje knygoje dalinasi nuotraukomis, įspūdžiais ir įvairiausias emocijas keliančiomis istorijomis.
Knygos pradžioje autorius trumpai supažindina su pačia avarijos istorija. Tai jis daro labai paprastai ir aiškiai, be jokių sudėtingų ir tik specifinius darbus dirbantiems žmonėms suprantamų žodžių. Iliustruoja viską žemėlapiais, nuotraukomis iš įvykio vietos ir aiškiai bei vaizdžiai nupasakoja kaip ta radiacija veikia ir ką ji daro žmonėms. O tada jau neriam į Šarūno kelionės dokumentiką. Autorius labai detaliai, o kartu ir labai įdomiai aprašo savo maršrutą ir tai ką matė. Neperspaudžia jautrumu, nesistengia šokiruoti, bet kai kurių visai paprastų faktų pakanka, kad žandikaulis atviptų. Pavyzdžiui. Černobylio zonoje galimaišvysti dviejų metrų ilgio, 80-90 kilogramų sveriančių šamų. Rašytojas savo akimis matė, kaip toks šamas krante prisiviliojo ir surijo balandį. Taip pat, ten jau 30 metų nemedžiojama ir laukiniai gyvūnai gyvena kas sau. Čia galima sutikti vilkų, lūšių, elnių, briedžių, agresyvių šernų... Taip pat ir šunų, lapių. Man labai patiko pasakojimas apie laukinį (kone vilko išvaizdos) šunį vardu Tarzanas, kuris labai myli žmones, o Šarūną jau laiko ir savo draugu. Tarzanas žino visus Šarūno kelius ir drąsiai kanda jam į rankovę ir vedą kitur, jei grupė turistų nuklydo ar pasimetė.
Šarūnas dalinasi ir kitokiomis žiniomis apie Černobylį. Apie stalkerius, kurie renkasi nelegaliai vaikščioti po uždraustas vietas, apie žmones, kurie įsivaizduoja, kad yra stalkeriai, mat prisižaidė kompiuterinių žaidimų, apie kitą grupuotę, kuri naikina viską, kas šioje vietoje vilioje turistus, apie dar dabar zonoje dirbančius žmones, kuriems reikia ir kyšių ir gėrimų kartais duoti. Apie sukurtas ir paliktas ten tradicijas, apie Pripetės miesto praeitį ir evakuacijos žiaurumus. Knyga parašyta labai įtaigiu stiliumi: nepavargsti nuo dokumentinių faktų, nuolat esi „maitinamas“ vienu įdomiu kabliuku po kito, vaizdinė medžiaga dar labiau sustiprina įspūdį, kad vaikštai Černobylio zonoje kartu su Šarūnu koja kojon. Iš esmės, tai ir yra knyga –gidas po vietas, kurių negalėsime/neišdrįsime/neturėsime galimybės aplankyti. Skaitosi lengvai, greitai, sudomina, įtraukia ir knyga drąsiai gali „sutirpti“ per vieną vakarą. Man patiko.
April 18, 2020
Įdomiausia knygos vieta – viršelis, o knygos aprašymai ir reklama visiškai neatitinka tikrovės: ”Černobylio elektrinės avarija iš pirmų lūpų” – spoler alert – apie tai nebuvo nieko iš pirmų lūpų. Avarijos istorija atpasakojama padrikai, su dideliais minties šuoliais, pradedama pasakoti kitus dalykus, po to grįžtama. Jau net nekalbu kai po keletos skyrių vėl kartojama ta pati informacija. Nemažai vietos užima ir sąmokslo teorijos, kas, iš esmės, nebūtų nieko blogo, tik pagyvintų tekstą, bet kai jos yra persipynusios su autoriaus interpretacijomis ir neaišku iš kur kokie šaltiniai paimti, tai kažkaip nei labai jau įdomu, nei rimta. Gaila, kad visa tai sudarė didžiąją knygos dalį.
Tačiau, kas iš tiesų buvo iš pirmų lūpų, tai Šarūno asmeninės kelionės į Černobylį. Jos tikrai įdomios. Patiko jo atpasakojami maršrutai, susitikimai su pareigūnais, bandymai patekti į zoną, pasirengimas tam. Daug gerų ir praktinių patarimų, besiruošiantiems ten keliauti. Tad, tiems, kas planuoja kada patys nuvykti, ši knyga yra top 1 must read. Dar didelis pliusas autoriui už surinktą folklorą. Vien tai padaro knygą vertingą. Man šis skyrius bene ir buvo įdomiausias.
Knygos stilius lengvas, tačiau, be jau minėtų minties šuolių, dar nepatiko autoriaus “sąmojai” ir nevykęs “humoras”, kaip, kad pvz.: “duobės kaip Kaune kai vadžioje buvo konservatoriai”, ir kiti pasisakymai, ar homofobiški bajeriai, kurie užuot prajuokinę tik nuliūdina.
Apskritai vertindamas knygą, mieliau ją ir skaitytojus dalinčiau į dvi dalis. Tiems, kas nėra skaitę Černobylio avarijos Wikipedijos puslapio tai bus gera, lengva knyga praplėsti akiratį apie Černobylį. Tiems, kas jau skaitė Wikipedijos puslapį, tai galit knygą pradėti nuo autoriaus asmeninių kelionių. Patikėkit, nieko nepraleisit, nes Wikipedijos straipsnis įdomesnis ir informatyvesnis.
Tačiau, kas iš tiesų buvo iš pirmų lūpų, tai Šarūno asmeninės kelionės į Černobylį. Jos tikrai įdomios. Patiko jo atpasakojami maršrutai, susitikimai su pareigūnais, bandymai patekti į zoną, pasirengimas tam. Daug gerų ir praktinių patarimų, besiruošiantiems ten keliauti. Tad, tiems, kas planuoja kada patys nuvykti, ši knyga yra top 1 must read. Dar didelis pliusas autoriui už surinktą folklorą. Vien tai padaro knygą vertingą. Man šis skyrius bene ir buvo įdomiausias.
Knygos stilius lengvas, tačiau, be jau minėtų minties šuolių, dar nepatiko autoriaus “sąmojai” ir nevykęs “humoras”, kaip, kad pvz.: “duobės kaip Kaune kai vadžioje buvo konservatoriai”, ir kiti pasisakymai, ar homofobiški bajeriai, kurie užuot prajuokinę tik nuliūdina.
Apskritai vertindamas knygą, mieliau ją ir skaitytojus dalinčiau į dvi dalis. Tiems, kas nėra skaitę Černobylio avarijos Wikipedijos puslapio tai bus gera, lengva knyga praplėsti akiratį apie Černobylį. Tiems, kas jau skaitė Wikipedijos puslapį, tai galit knygą pradėti nuo autoriaus asmeninių kelionių. Patikėkit, nieko nepraleisit, nes Wikipedijos straipsnis įdomesnis ir informatyvesnis.
June 8, 2023
Had to think for a bit how to rate this book. On one hand - I loved reading author's personal stories about going to the Zone, on the other hand he was extremely insensitive, crude and at one point couldn't resist being homophobic.
So, I'll keep this short: loved the pictures (many of them not even his), loved the stories (tho sometimes very hard to believe) and he did briefly describe what happened in Chernobyl NPP in layman terms for those not very familiar with history of the place.
However, this book was formatted like an internet blog post (not good), editing was pretty awful considering I found at least two sections being copy-pasted (also not good), and his book glorifies Stalkers. Now my problem with that is that this kind of attitude and mindset might encourage other people to go to the Zone illegally and that can end up in tragedy. I think author is irresponsible by flaunting how he is breaking laws in Ukraine. While I realize that some people just cannot resist going, I would hope at least most of them keep their heads low instead of... whatever this is.
I would very much like a book of same/similar content from someone more mature and more likable and well.... less of a douchebag. But it is what it is.
So, I'll keep this short: loved the pictures (many of them not even his), loved the stories (tho sometimes very hard to believe) and he did briefly describe what happened in Chernobyl NPP in layman terms for those not very familiar with history of the place.
However, this book was formatted like an internet blog post (not good), editing was pretty awful considering I found at least two sections being copy-pasted (also not good), and his book glorifies Stalkers. Now my problem with that is that this kind of attitude and mindset might encourage other people to go to the Zone illegally and that can end up in tragedy. I think author is irresponsible by flaunting how he is breaking laws in Ukraine. While I realize that some people just cannot resist going, I would hope at least most of them keep their heads low instead of... whatever this is.
I would very much like a book of same/similar content from someone more mature and more likable and well.... less of a douchebag. But it is what it is.
November 23, 2019
Istorijos kartojasi, kas seka Šarūną ir domisi jo kelionėmis, bet yra ir naujų pasakojimų. Bet pirmą kartą besidominčiam skaitytojui kaip tik
April 17, 2020
☆3.5
"Tad kviečiu jus į įspūdingą, neįtikėtiną ir nuotykių kupiną kelionę po unikalią vietą - Černobylio zoną. Pažadu - bus įdomu, kartais baisu, kartais linksma. Tačiau abejingų neliks. Bent jau šito tikiuosi." - Šarūnas Jasiukevičius
Ar buvo įdomu? - 50/50
Ar buvo baisu? - ne
Ar buvo linksma? - 50/50, buvo keletas šmaikščių vietų, bet labiau dėl "buitinio" rašymo stiliaus, o ne dėl pačių istorijų.
Apibendrinant - knyga pusėtina, nesužavėjo, bet ir nebuvo nuobodu skaityti. Labiausiai nepatiko tai, kad dažnai buvo kartojama ta pati informacija ir beveik tais pačiais žodžiais (jausmas lyg copy paste iš vieno skyriaus į kitą perkelti tie patys sakiniai). Labiausiai patiko - knygos vizualinis apipavidalinimas (nuotraukos, viršelis, teksto išdėstymas) - už tai ☆☆☆☆☆.
"Tad kviečiu jus į įspūdingą, neįtikėtiną ir nuotykių kupiną kelionę po unikalią vietą - Černobylio zoną. Pažadu - bus įdomu, kartais baisu, kartais linksma. Tačiau abejingų neliks. Bent jau šito tikiuosi." - Šarūnas Jasiukevičius
Ar buvo įdomu? - 50/50
Ar buvo baisu? - ne
Ar buvo linksma? - 50/50, buvo keletas šmaikščių vietų, bet labiau dėl "buitinio" rašymo stiliaus, o ne dėl pačių istorijų.
Apibendrinant - knyga pusėtina, nesužavėjo, bet ir nebuvo nuobodu skaityti. Labiausiai nepatiko tai, kad dažnai buvo kartojama ta pati informacija ir beveik tais pačiais žodžiais (jausmas lyg copy paste iš vieno skyriaus į kitą perkelti tie patys sakiniai). Labiausiai patiko - knygos vizualinis apipavidalinimas (nuotraukos, viršelis, teksto išdėstymas) - už tai ☆☆☆☆☆.
January 23, 2021
Labai smagiai, lengvai skaitėsi. Patiko. Užsimaniau ir aš dozimetrą turėti 😁 gal nebūtinas, bet smalsu. Sužinojau iš knygos, kad ir bananai yra radiaktyvūs, googlinant apie dozimetrus, sužinojau kad yra Brazilijoje, Guarapari miesto pakrantės paplūdymio smėlis natūraliai radioaktyvus, net 30.81, kai Černobylio zona tik 3.74, kitose jo vietovėse itin daug. O saugiausi iki 3 rodmenys. Bet, ten į radioaktyvią zoną jokiais būdais nenorėčiau 😁 o eina ten fanatikai po daugybę kartų. Sveikatos jiems 😁👍
June 3, 2020
Šarūno pasakojimai įdomūs ir įtraukiantys. Zona pateikta iš šių dienų perspektyvos. Tikriausiai įdomiausia buvo sužinoti, apie tam tikrus objektus, apie kuriuos ankščiau neteko girdėti.
Visgi, įdomu, kiek atsiras nevykusių ,,stralker'ių", kurie perskaitę Šarūno rekomendacijas sugalvos žygiuoti į zoną.
Visgi, įdomu, kiek atsiras nevykusių ,,stralker'ių", kurie perskaitę Šarūno rekomendacijas sugalvos žygiuoti į zoną.
November 12, 2020
Prieš metus ar kiek anksčiau su draugu ieškojom, ką dar pažiūrėti per YouTube, kol ateis laikas man keliauti į traukinį, ir tarp rekomendacijų pastebėjom Praeities Žvalgo (Šarūno Jasiukevičiaus) video. Nežinau, kaip YouTube sugalvojo tą rekomenduoti, kai žmogus įprastai žiūri tik angliškus ir rusiškus kanalus apie elektroniką, bet parekomendavo ir ėmėm žiūrėti, draugas net užsiprenumeravo.
Prieš kelias savaites mama Šarūno Jasiukevičiaus "Černobylį" iš bibliotekos paėmė paskaityti tėčiui. Jis ją perskaitęs pasidalino keliomis įdomesnėmis istorijomis, tai ir mane sudomino (man atrodo, tėčio atmintis knygų turiniui yra gerokai geresnė nei mano). O ir šiaip reikėjo naujos knygos skaitymui traukinyje, nes ankstesnę neplanuotai pabaigiau skaityti, kai savaitgalį per anksti pabudau.
Vienas iš pirmų dalykų, krintančių į akis, tai, kad knygos formatavimas siaubingas. Nauja pastraipa nėra nė kiek atitraukta nuo krašto. Būna, skaitai kaip dialogo tęsinį, bet ten iš tiesų jau kita pasakojimo dalis. Išryškinti sakiniai yra beverčiai: jie visi yra paminėti įprastame tekste. Tai iš dalies tinka visokiems dienraščiams, kur paskaitai pavadinimą, paskaitai paryškintus sakinius ir jau žinai esmę. Čia knyga, o knygos dažniausiai skaitomos nuo pradžios iki galo, jose neturėtų būti tokių užkabinamųjų sakinių. Jų vaidmenį jau atlieka nuotraukos. Ir šiaip labai daug informacijos yra pakartojama kelis kartus: jau minėjau tą ir tą...; grįžkime prie to ir to...; o dabar papasakosiu apie.... Teksto struktūra neaiški, pasakojama viena, peršokama prie kito, vėl grįžtama. Įdomiau tada, kai autorius pasakoja apie savo konkrečias keliones ar konkrečius įvykius (skyriai "Mano kelionės po Černobylio zoną", "Zonos folkloras") - ten jau atsiranda šiokia tokia struktūra, nes pasakojama kelionė nuo pradžios iki pabaigos su keliais įterptais aprašymais, kad būtų aiškiau. Nors knyga gana plona ir su daug nuotraukų, skaitymas užtrunka ilgiau nei galima tikėtis. Turbūt todėl, kad šriftas šiek tiek mažesnis nei dažniausiai būna knygose.
Šioje knygoje man labai trūksta nuorodų į šaltinius. Aišku, tiek metų daug visko skaitant, domintis apie Černobylio zoną ir keliones į ją sunku būtų atrasti, kas, iš kur. Bet kai kurie faktai taip ir prašosi patvirtinimo. Pvz.: kad Pripetėje žmonės nerakino namų ir automobilių. Iš kur tą galima užtikrintai žinoti?
Nepaisant to, kaip knyga parašyta, Černobylio zona intriguoja ir norisi apie ją skaityti, kad ir kaip nepritartum autoriaus bei kitų taip pat besielgiančių žmonių sumanymams. Reikia būti šiek tiek nenormaliu, kad lįstum į radioaktyvią zoną. Reikia būti nenormaliu, kad lįstum į radioaktyvią zoną nelegaliai. Reikia būti labai nenormaliu, kad lįstum į radioaktyvią zoną nelegaliai ir dar apie visa tai išleistum knygą. (Bet pažiūrėjus Praeities Žvalgo video matosi, kad Š. Jasiukevičiui labiausiai patinka landžioti po apleistas, radioaktyvias vietas, geriausiai vienam arba su bendraminčiais. Jei jis eina kur nors su gidu, bent man pasirodė, būna mažiau susidomėjęs, labai apribotas ir jam netgi stinga žinių, nes kartais pakomentuoja, ką mato, o gidas jį pataiso.)
-----
2020-ųjų skaitymo iššūkis
I lygis
23. Knyga, kurios pavadinime minimas miesto arba valstybės pavadinimas.
Černobylis yra miestas šiaurės Ukrainoje.
II lygis
20. „Šaltojo karo“ istorija.
Šią knygą šiam punktui priskiriu vien dėl radaro "Duga", kuris yra priešraketinės ankstyvojo įspėjimo sistemos, skirtos aptikti tarpkontinentinių balistinių raketų paleidimus, dalis.
III lygis
1. Debiutinė knyga, po kurios autorius daugiau nieko ir nebeišleido.
Kol kas tai yra autoriaus vienintelė knyga.
Prieš kelias savaites mama Šarūno Jasiukevičiaus "Černobylį" iš bibliotekos paėmė paskaityti tėčiui. Jis ją perskaitęs pasidalino keliomis įdomesnėmis istorijomis, tai ir mane sudomino (man atrodo, tėčio atmintis knygų turiniui yra gerokai geresnė nei mano). O ir šiaip reikėjo naujos knygos skaitymui traukinyje, nes ankstesnę neplanuotai pabaigiau skaityti, kai savaitgalį per anksti pabudau.
Vienas iš pirmų dalykų, krintančių į akis, tai, kad knygos formatavimas siaubingas. Nauja pastraipa nėra nė kiek atitraukta nuo krašto. Būna, skaitai kaip dialogo tęsinį, bet ten iš tiesų jau kita pasakojimo dalis. Išryškinti sakiniai yra beverčiai: jie visi yra paminėti įprastame tekste. Tai iš dalies tinka visokiems dienraščiams, kur paskaitai pavadinimą, paskaitai paryškintus sakinius ir jau žinai esmę. Čia knyga, o knygos dažniausiai skaitomos nuo pradžios iki galo, jose neturėtų būti tokių užkabinamųjų sakinių. Jų vaidmenį jau atlieka nuotraukos. Ir šiaip labai daug informacijos yra pakartojama kelis kartus: jau minėjau tą ir tą...; grįžkime prie to ir to...; o dabar papasakosiu apie.... Teksto struktūra neaiški, pasakojama viena, peršokama prie kito, vėl grįžtama. Įdomiau tada, kai autorius pasakoja apie savo konkrečias keliones ar konkrečius įvykius (skyriai "Mano kelionės po Černobylio zoną", "Zonos folkloras") - ten jau atsiranda šiokia tokia struktūra, nes pasakojama kelionė nuo pradžios iki pabaigos su keliais įterptais aprašymais, kad būtų aiškiau. Nors knyga gana plona ir su daug nuotraukų, skaitymas užtrunka ilgiau nei galima tikėtis. Turbūt todėl, kad šriftas šiek tiek mažesnis nei dažniausiai būna knygose.
Šioje knygoje man labai trūksta nuorodų į šaltinius. Aišku, tiek metų daug visko skaitant, domintis apie Černobylio zoną ir keliones į ją sunku būtų atrasti, kas, iš kur. Bet kai kurie faktai taip ir prašosi patvirtinimo. Pvz.: kad Pripetėje žmonės nerakino namų ir automobilių. Iš kur tą galima užtikrintai žinoti?
Nepaisant to, kaip knyga parašyta, Černobylio zona intriguoja ir norisi apie ją skaityti, kad ir kaip nepritartum autoriaus bei kitų taip pat besielgiančių žmonių sumanymams. Reikia būti šiek tiek nenormaliu, kad lįstum į radioaktyvią zoną. Reikia būti nenormaliu, kad lįstum į radioaktyvią zoną nelegaliai. Reikia būti labai nenormaliu, kad lįstum į radioaktyvią zoną nelegaliai ir dar apie visa tai išleistum knygą. (Bet pažiūrėjus Praeities Žvalgo video matosi, kad Š. Jasiukevičiui labiausiai patinka landžioti po apleistas, radioaktyvias vietas, geriausiai vienam arba su bendraminčiais. Jei jis eina kur nors su gidu, bent man pasirodė, būna mažiau susidomėjęs, labai apribotas ir jam netgi stinga žinių, nes kartais pakomentuoja, ką mato, o gidas jį pataiso.)
-----
2020-ųjų skaitymo iššūkis
I lygis
23. Knyga, kurios pavadinime minimas miesto arba valstybės pavadinimas.
Černobylis yra miestas šiaurės Ukrainoje.
II lygis
20. „Šaltojo karo“ istorija.
Šią knygą šiam punktui priskiriu vien dėl radaro "Duga", kuris yra priešraketinės ankstyvojo įspėjimo sistemos, skirtos aptikti tarpkontinentinių balistinių raketų paleidimus, dalis.
III lygis
1. Debiutinė knyga, po kurios autorius daugiau nieko ir nebeišleido.
Kol kas tai yra autoriaus vienintelė knyga.
May 24, 2025
- Knyga pasakojanti apie černobylio katastrofą. Yra aprašoma ne tik nelaimės diena ir pasekmės po jos, bet ir visa priešistorė. Taip pat yra detaliai aprašoma jegainė ir veikimo principas.
- Sudomins ypač tuos, kurie domisi černobyliu. Knyga įtraukianti 😊.
- Sudomins ypač tuos, kurie domisi černobyliu. Knyga įtraukianti 😊.
February 8, 2020
Su visa pagarba Šarūnui ir jo drąsiems reidams į Černobylio zoną bei kitus apleistus industrinius objektus (ko vertas vien patekimas į Baikonurą!) mano įvertinimas yra max 2.5 iš 5 balų.
Aš suprantu, kad tai buvo rašyta plačiai auditorijai, kuri praktiškai nieko nežino nei apie katastrofą, nei jos priežastis nei pasekmes bei negalės kritiškai įvertinti pateikiamos informacijos. Realiai Šarūno Facebook paskyra yra įdomesnė, nei šita knyga. Knygoje yra apie 50 puslapių "iš pirmųjų lūpų" - tai yra pasakojimai apie jo keliones Zonoje. Taip pat knygoje yra gerų nuotraukų, spauda yra kokybiška, knyga skaitosi lengvai.
Bet likę 2/3 knygos - iš viešųjų šaltinių perrašytas konspektas su netikslumais ir kartais gan savotiškomis interpretacijomis, plius mitai ir pasakėčios.
Aš suprantu, kad tai buvo rašyta plačiai auditorijai, kuri praktiškai nieko nežino nei apie katastrofą, nei jos priežastis nei pasekmes bei negalės kritiškai įvertinti pateikiamos informacijos. Realiai Šarūno Facebook paskyra yra įdomesnė, nei šita knyga. Knygoje yra apie 50 puslapių "iš pirmųjų lūpų" - tai yra pasakojimai apie jo keliones Zonoje. Taip pat knygoje yra gerų nuotraukų, spauda yra kokybiška, knyga skaitosi lengvai.
Bet likę 2/3 knygos - iš viešųjų šaltinių perrašytas konspektas su netikslumais ir kartais gan savotiškomis interpretacijomis, plius mitai ir pasakėčios.
May 18, 2020
Perskaičius knyga supranti, kad baisesnė už pačią radiaciją yra tik žmonių silpnybės: korupcija, "uždarbis" iš radioaktyvaus metalo, sentimentai butaforinei praeičiai, problemų "sprendimas"... Gerai, kai yra kas ten keliauja, pats nuodijasi, rizikuoja, bet... mums apie tai parašo. Rašykit - skaitysim, kad nereiktų patiems ten eit ir "aiškintis" :)
March 30, 2020
Skambiai pristatomas, bet labai paviršutiniškas rašinys. Stipriai nuvylė. Susidarė įspūdis, kad žmogus bando įšokti į Černobylio bangos traukinį. Nemalonu, kai į knygą dar visiškai be ryšio įkišamos savo homofobiškos pažiūros.
November 2, 2019
Nuostabi dokumentika. Rekomenduoju visiems "Černobylio romantikams", keliautojams, ekstremalams, istorijos sekėjams. Puikus gidas į zonos pasaulį.
September 18, 2020
Kaip viename iš atsiliepimų minėta, jaučiasi "maroziškas" rašymo stilius. Bet nebūtinai tai yra blogai, sakyčiau kaip tik padeda pajausti tokio gyvenimo būdo realybę. Visa kita super! Detalūs aprašymai, įspūdingos nuotraukos. Skaitant, net pavyko pajusti/prisiminti tą jaudulį kurį patiri lankydamas apleistus objektus.
March 31, 2024
Puikios nuotraukos, apipavidalinimas, tačiau pasakojimas gana padrikas.
September 14, 2020
Įdomi laaaabai, tik kai kur keistos autoriaus pažiūros ir toks cringe...
Verta paskaityti Goatcher ir Brunsden 2011m. sociologinį tyrimą ,,Chernobyl and the Sublime Tourist"
Verta paskaityti Goatcher ir Brunsden 2011m. sociologinį tyrimą ,,Chernobyl and the Sublime Tourist"
March 20, 2020
Kiek sausoka ir per mažai detali. Norėjosi daugiau pačios Černobilio istorijos ir faktų, bet suprantu, kad knyga yra labiau apie asmenines nelegalias keliones į uždrastą zoną, kas taip pat yra pakankamai įdomu ir dar negirdėta.
December 16, 2019
Knyga lengvai skaitosi, realiai pusdienio/dienos skaitinys. Daug naudingos informacijos tiek apie pačią katastrofą, tuo metu buvusias sąmokslo teorijas, tiek ir apie tai, kas vyksta dabar. Vienas iš įdomesnių momentų buvo skaityti apie Pripetės miesto kūrimą. Pagal tuometinius standartus (daugeliu atžvilgių ir dabartinius), tai turėjo būti patogiausia vieta gyventi. O ypač jaunoms šeimoms - pakankamai darželių, mokyklų, sporto, kultūros kompleksų. Pats miestas erdvus - plačios gatvės, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, atrakcionų parkas (taip nespėjo jo atidaryti). Visi turėjo darbus, atlyginimai buvo didesni nei kažkur kitur Sovietų Sąjungoje, prekių čia buvo daug ir jokio deficito. Žodžiu, tobula vieta. Tai perskaičius nieko keisto, kad žmonės labai nenorėjo palikti šios vietos netgi po katastrofos. Juk realiai palieki savo idealų gyvenimą.
Kitas įdomus momentas apie stalkerių nuotykius Černobylyje. Čia kai kurias istorijas skaitai kaip anekdotus, kitas kaip vos ne siaubo istorijas, kitas kaip gerus detektyvus ar veiksmo filmo siužetus. Unikalu ir labai įdomu.
Bet man užteko perskaityti šią knygą, kad suprasčiau, jog į Černobylį aš nevažiuočiau. Postapokalipsinę romantiką aš geriau pasižiūrėsiu filmuose, bet tikrai nerizikuočiau savo sveikata ten kažko ieškant.
Kitas įdomus momentas apie stalkerių nuotykius Černobylyje. Čia kai kurias istorijas skaitai kaip anekdotus, kitas kaip vos ne siaubo istorijas, kitas kaip gerus detektyvus ar veiksmo filmo siužetus. Unikalu ir labai įdomu.
Bet man užteko perskaityti šią knygą, kad suprasčiau, jog į Černobylį aš nevažiuočiau. Postapokalipsinę romantiką aš geriau pasižiūrėsiu filmuose, bet tikrai nerizikuočiau savo sveikata ten kažko ieškant.
June 9, 2020
Tikrai ne puiki, bet ir nėra bloga. Ne itin patiko tas buitinis, paviršutiniškas rašymo stilius. Knygoje ganėtinai per daug minimos įvairios sąmokslo teorijos, o tuo pačiu, iš esmės, nežavi ir ta labai ryškiai iškelta Černobylio postapokaliptinė romantika. Perskaičius, šiukštu, nepakilo noras lysti į tą nesuvokiamai sunaikintą erdvę, kurioje tave iš lėto bei dar šimtus metų žudys viskas aplinkui. Veikiausiai, teigiamos knygos pusės - labai puikiai derančios nuotraukos ir savotiškai įdomi stalkerių istorija, asmeninė patirtis.
February 19, 2020
Matosi autorius atsidavęs tai ką daro ir myli savo veiklą. Tačiau rimta knyga negalima vadinti. Ir žinoma pačiam įdomu būtų patirti visus įspūdžius iš šios unikalios teritorijos.
December 8, 2025
Ši knyga atrodo labiau skirta žmonėms, žinantiems Šarūną ir jo keliones. Susipažįstantiems su jo veikla pirmą kartą gali kilti daug neaiškumų ir klausimų dėl zonoje praktikuojamos nelegalios veiklos.
Knyga patraukliai suformatuota ir atspausdinta, malonu laikyti rankose. Labai džiugu skaityti tokią pirmą kartą lietuvio parašytą knygą. Nemažai negirdėtų istorijų apie Černobylį, ypač zonos legendų.
Daug gražių nuotraukų, gal net truputį per daug. Pateiktos nuotraukos gerai iliustruoja tekstą. Tačiau keista kai kurių kokybė, vienos nuotraukos puikios raiškos, tuo tarpu kitose galima vos ne pikselius skaičiuoti. Taip pat pasitaikė nemažai atvejų, kuomet nuotraukos nesutampa su ką tik buvusiu tekstu, rašoma apie vieną, o nuotraukoje kas kita, Tarkim aptariama Pripetė, o nuotraukoje Poleska.
Pirmoje knygos pusėje labai jaučiasi kažkoks noras pritempti avarijos priežastis prie sąmokslo teorijų, Duga antenos poveikis, darbuotojų sabotažas, netgi rašoma, kad tikroji avarijos priežastis nėra žinoma, tačiau buvo net dvi tarptautinės grupės, kurios parengė detalias ataskaitas ir išskyrė saugos kultūros nebuvimą bei reaktoriaus technines problemas kaip pagrindines avarijos priežastis. Galų gale netgi yra matematiniai, kompiuteriniai avarijos modeliai. Knygoje taip pat galima rasti keistokų teiginių, tarkim kad Pripetės evakuacija nesudaužė žmonių likimų arba, kad rūkantieji cigaretes turi suicidinių polinkių.
Akmuo į redaktorių ar tai sudarytojų daržą, bet nelabai suprantu įvairių dekoracinių taškiukų, pabraukimų, dėmelių prasmės, taip pat kodėl reikėjo prirašyti tiek „clickbaitinių” eilučių knygos aprašyme. Teigiama, kad pateikiama avarijos istorija iš pirmų lūpų, bet taip tikrai nėra. Knygos autorius pačios avarijos nematė, o jokių konkrečių pasakojimų iš žmonių, kurie avariją matė, nepateikta.
Visumoje, knyga verta dėmesio visų, kurie domisi Černobylio katastrofa, keletos vakarų skaitinys.
Keliuose pokalbiuose Šarūnas minėjo norintis parašyti dar vieną knygą apie savo kitas keliones, Baikonurą, Svalbardą. Labai lauksiu kitos knygos.
Knyga patraukliai suformatuota ir atspausdinta, malonu laikyti rankose. Labai džiugu skaityti tokią pirmą kartą lietuvio parašytą knygą. Nemažai negirdėtų istorijų apie Černobylį, ypač zonos legendų.
Daug gražių nuotraukų, gal net truputį per daug. Pateiktos nuotraukos gerai iliustruoja tekstą. Tačiau keista kai kurių kokybė, vienos nuotraukos puikios raiškos, tuo tarpu kitose galima vos ne pikselius skaičiuoti. Taip pat pasitaikė nemažai atvejų, kuomet nuotraukos nesutampa su ką tik buvusiu tekstu, rašoma apie vieną, o nuotraukoje kas kita, Tarkim aptariama Pripetė, o nuotraukoje Poleska.
Pirmoje knygos pusėje labai jaučiasi kažkoks noras pritempti avarijos priežastis prie sąmokslo teorijų, Duga antenos poveikis, darbuotojų sabotažas, netgi rašoma, kad tikroji avarijos priežastis nėra žinoma, tačiau buvo net dvi tarptautinės grupės, kurios parengė detalias ataskaitas ir išskyrė saugos kultūros nebuvimą bei reaktoriaus technines problemas kaip pagrindines avarijos priežastis. Galų gale netgi yra matematiniai, kompiuteriniai avarijos modeliai. Knygoje taip pat galima rasti keistokų teiginių, tarkim kad Pripetės evakuacija nesudaužė žmonių likimų arba, kad rūkantieji cigaretes turi suicidinių polinkių.
Akmuo į redaktorių ar tai sudarytojų daržą, bet nelabai suprantu įvairių dekoracinių taškiukų, pabraukimų, dėmelių prasmės, taip pat kodėl reikėjo prirašyti tiek „clickbaitinių” eilučių knygos aprašyme. Teigiama, kad pateikiama avarijos istorija iš pirmų lūpų, bet taip tikrai nėra. Knygos autorius pačios avarijos nematė, o jokių konkrečių pasakojimų iš žmonių, kurie avariją matė, nepateikta.
Visumoje, knyga verta dėmesio visų, kurie domisi Černobylio katastrofa, keletos vakarų skaitinys.
Keliuose pokalbiuose Šarūnas minėjo norintis parašyti dar vieną knygą apie savo kitas keliones, Baikonurą, Svalbardą. Labai lauksiu kitos knygos.
January 3, 2021
Tikriausiai retas žmogus Lietuvoje, kuris nėra girdėjęs ir nežino kas yra Praeities žvalgas (Arba Šarūnas Jasiukevičius). Tačiau tiems, kas nežino siūlau perskaityti šį postą iki galo.
Šarūnas dar žinomas kaip nutrūktgalviškas keliautojas po įvairiausias ne visai legalias vietas. Žmogus, apkeliavęs ne tik pavojingąją Černobylio zoną kaip nelegalas (stalkeris), bet ir pabuvojęs Šiaurės Korėjoje, Fukušimoje, Baikonūro kosmodrome ir dar begalėje kitų įdomių, ne kiekvienam žmogui prieinamų vietų.
Daugelį įvairių kelionių jis yra įamžines ir nufilmavęs laidas, kurias lengvai galite surasti "Youtube" įrašę "Praeities žvalgas". Lygiai taip pat ten yra ir daug įrašų apie Černobylio avariją ir po jos ištuštėjusias teritorijas...
Jei atvirai, kiek ankščiau buvau labai užsikabinusi ir peržiūrėjau tikriausias visus įkeltus video įrašus. Tad labai abėjojau, kad paėmusi šią knygą galiu rasti dar kažką negirdėto. Maniau, kad tikriausiai bus lygiai ta pati informacija, kurią keliautojas pasakojo ir laidose. Tačiau klydau. Išties radau negirdėtų istorijų, faktų apie keliones užterštąja zona, legendas apie gyventojus ar nuotykius, patirtus kelionių metu. Netgi šiek tiek skirtumų tarp mūsų ir ukrainiečių gyvenimo būdo.Tad, jei ir matėte laidas, rekomenduoju perskaityti ar bent jau pavartyti ir knygą. O tas, kas nematė nei laidų, nei skaitė knygos, jiems rekomenduoju tuo labiau tai padaryti!
Garantuoju, kad perskaičius pirštai automatiškai ieškos informacijos ir video medžiagos "Youtubeje". Nes pamatyti filmuotą medžiaga juk žymiai įdomiau 😄 Nors ir knygoje yra tikrai nemažai nuotraukų, o "Youtubeje" vaizdo įrašų, jie vistiek nepakeis to, ką galima pamatyti savo akimis.
Tad, jei ši tema jus labai sudomins, Šarūnas organizuoja ir ekskursijas!
Šarūnas dar žinomas kaip nutrūktgalviškas keliautojas po įvairiausias ne visai legalias vietas. Žmogus, apkeliavęs ne tik pavojingąją Černobylio zoną kaip nelegalas (stalkeris), bet ir pabuvojęs Šiaurės Korėjoje, Fukušimoje, Baikonūro kosmodrome ir dar begalėje kitų įdomių, ne kiekvienam žmogui prieinamų vietų.
Daugelį įvairių kelionių jis yra įamžines ir nufilmavęs laidas, kurias lengvai galite surasti "Youtube" įrašę "Praeities žvalgas". Lygiai taip pat ten yra ir daug įrašų apie Černobylio avariją ir po jos ištuštėjusias teritorijas...
Jei atvirai, kiek ankščiau buvau labai užsikabinusi ir peržiūrėjau tikriausias visus įkeltus video įrašus. Tad labai abėjojau, kad paėmusi šią knygą galiu rasti dar kažką negirdėto. Maniau, kad tikriausiai bus lygiai ta pati informacija, kurią keliautojas pasakojo ir laidose. Tačiau klydau. Išties radau negirdėtų istorijų, faktų apie keliones užterštąja zona, legendas apie gyventojus ar nuotykius, patirtus kelionių metu. Netgi šiek tiek skirtumų tarp mūsų ir ukrainiečių gyvenimo būdo.Tad, jei ir matėte laidas, rekomenduoju perskaityti ar bent jau pavartyti ir knygą. O tas, kas nematė nei laidų, nei skaitė knygos, jiems rekomenduoju tuo labiau tai padaryti!
Garantuoju, kad perskaičius pirštai automatiškai ieškos informacijos ir video medžiagos "Youtubeje". Nes pamatyti filmuotą medžiaga juk žymiai įdomiau 😄 Nors ir knygoje yra tikrai nemažai nuotraukų, o "Youtubeje" vaizdo įrašų, jie vistiek nepakeis to, ką galima pamatyti savo akimis.
Tad, jei ši tema jus labai sudomins, Šarūnas organizuoja ir ekskursijas!
May 5, 2020
Visų pirma, tai knyga labai lengvai skaitosi ir puikiai tinka ramiam vakarui ir tiesiog atsipalaidavimui. Yra iš ties įdomių ir gražių nuotraukų. Trumpai tariant, knyga įdomi, jei domitės Černobyliu, jei patinka nuotykiai, tai tikrai patiks.
Kodėl įvertinau 3/5? Nes jei sekate Praeities Žvalgą, žiūrite jo laidas, tai šioje knygoje beveik nieko naujo nesužinosite. Prieš pradėdamas šią knygą, youtube žiūrėjau Zizo ir Praeities Žvalgo podcast’ą ir turiu pasakyti, jog labai daug frazių, istorijų (beveik žodis į žodį) išgirdau per podcast’ą. Kadangi esu peržiūrėjęs visas Šarūno keliones, mano akimis, ši knyga yra jo kelionių video po Černobylį apibendrinimas. Panašiai to ir tikėjausi, pirkdamas knygą. Taip pat, pastebėjau, jog autorius kartais kartojasi.
Apibendrinant, jei nematėt Praeities Žvalgo kelionių po Černobylio zona - knyga turėtų labai patikti. Jeigu matėte laidas - bus smagu prisiminti, pamatyti įdomių nuotraukų.
Kodėl įvertinau 3/5? Nes jei sekate Praeities Žvalgą, žiūrite jo laidas, tai šioje knygoje beveik nieko naujo nesužinosite. Prieš pradėdamas šią knygą, youtube žiūrėjau Zizo ir Praeities Žvalgo podcast’ą ir turiu pasakyti, jog labai daug frazių, istorijų (beveik žodis į žodį) išgirdau per podcast’ą. Kadangi esu peržiūrėjęs visas Šarūno keliones, mano akimis, ši knyga yra jo kelionių video po Černobylį apibendrinimas. Panašiai to ir tikėjausi, pirkdamas knygą. Taip pat, pastebėjau, jog autorius kartais kartojasi.
Apibendrinant, jei nematėt Praeities Žvalgo kelionių po Černobylio zona - knyga turėtų labai patikti. Jeigu matėte laidas - bus smagu prisiminti, pamatyti įdomių nuotraukų.
April 21, 2022
Šarūnas Jasiukevičius (Praeities žvalgas) „Černobylis“
Leidėjas – Alma Littera
Černobylio atominė elektrinė. 1986 metai. Balandžio 26 diena. 1 valanda 23 minutės 40 sekundžių. Įvyko didžiausia branduolinė katastrofa žmonijos istorijoje.
Turbūt kiekvienas iš mūsų yra susipažinęs su Černobylio istorija. Tai sukrečianti, atvira ir skaudi nelaimė. Avarijos priežasčių buvo gausybė, bet lygi šiol ir nebuvo nustatyta dėl ko visgi įvyko tokia baisi katastrofa Černobylio atominėje elektrinėje.
Na, o jeigu kalbant apie knygą – labiausiai man patiko tai, kad galima buvo pasižiūrėti nuotraukas iš Černobylio zonos. Tačiau taip pat likau labai nustebinta kai Praeities žvalgas pažymėjo jog norint patekti į Černobylio zoną tai gali padaryti ne tik legaliai, bet ir nelegaliai. Kas iš tiesų sukrėtė. Kaip galima norėti savarankiškai keliauti į tą zoną kurioje vienas neteisingas žingsnis gali kainuoti sveikatą? Suprantu kai tu keliauji su gidu kuris ne vieną ir ne du kartus lankėsi toje zonoje ir žino kur reikia tinkamai nusukti, kur reikia nueiti ir kaip reikia tinkamai elgtis priėjus užterštą radiacinę zoną.
Černobylio zona yra saugoma ir šioje knygoje sužinojau, kad yra stalkeriu kurie papuola į zonas nelegaliai.
„Beje, Pripetėje keli stalkeriai šventė naujuosius metus: atsinešė fejerverkus, išsaudė juos, tačiau apsauga buvo tokia girta, kad nereagavo.“
Ir štai šis stalkeriu poelgis mane nustebino labiausiai, o gal net sakyčiau prajuokino, nes apsaugos darbuotojai buvo ant tiek girti, kad to net negirdėjo.
Įvertinsiu 4 žvaigždutėmis, nes knyga labiau sakyčiau paviršutiniška joje labiau pateikiame informacija kokiais keliukais keliaujama link lankomų teritorijų ir ką galima pamatyti su šiuo gidu lankant Černobylio zoną.
Leidėjas – Alma Littera
Černobylio atominė elektrinė. 1986 metai. Balandžio 26 diena. 1 valanda 23 minutės 40 sekundžių. Įvyko didžiausia branduolinė katastrofa žmonijos istorijoje.
Turbūt kiekvienas iš mūsų yra susipažinęs su Černobylio istorija. Tai sukrečianti, atvira ir skaudi nelaimė. Avarijos priežasčių buvo gausybė, bet lygi šiol ir nebuvo nustatyta dėl ko visgi įvyko tokia baisi katastrofa Černobylio atominėje elektrinėje.
Na, o jeigu kalbant apie knygą – labiausiai man patiko tai, kad galima buvo pasižiūrėti nuotraukas iš Černobylio zonos. Tačiau taip pat likau labai nustebinta kai Praeities žvalgas pažymėjo jog norint patekti į Černobylio zoną tai gali padaryti ne tik legaliai, bet ir nelegaliai. Kas iš tiesų sukrėtė. Kaip galima norėti savarankiškai keliauti į tą zoną kurioje vienas neteisingas žingsnis gali kainuoti sveikatą? Suprantu kai tu keliauji su gidu kuris ne vieną ir ne du kartus lankėsi toje zonoje ir žino kur reikia tinkamai nusukti, kur reikia nueiti ir kaip reikia tinkamai elgtis priėjus užterštą radiacinę zoną.
Černobylio zona yra saugoma ir šioje knygoje sužinojau, kad yra stalkeriu kurie papuola į zonas nelegaliai.
„Beje, Pripetėje keli stalkeriai šventė naujuosius metus: atsinešė fejerverkus, išsaudė juos, tačiau apsauga buvo tokia girta, kad nereagavo.“
Ir štai šis stalkeriu poelgis mane nustebino labiausiai, o gal net sakyčiau prajuokino, nes apsaugos darbuotojai buvo ant tiek girti, kad to net negirdėjo.
Įvertinsiu 4 žvaigždutėmis, nes knyga labiau sakyčiau paviršutiniška joje labiau pateikiame informacija kokiais keliukais keliaujama link lankomų teritorijų ir ką galima pamatyti su šiuo gidu lankant Černobylio zoną.
May 11, 2020
Įdomi knyga, labai lengvai skaitėsi. Aišku, rašyta daugiau plačiajai auditorijai, galbūt norint sudominti keliauti kartu :D
Yra informacijos apie pačią katastrofą, paveiktas teritorijas, tačiau tai vis tiek daugiau knyga apie paties autoriaus keliones į Černobylio zoną. Knyga išleista pačiu laiku, kai kone visas pasaulis domisi apie tą vietą.
Šiaip knyga patiko, greitai perskaičiau ir parekomenduosiu kitam :)
Yra informacijos apie pačią katastrofą, paveiktas teritorijas, tačiau tai vis tiek daugiau knyga apie paties autoriaus keliones į Černobylio zoną. Knyga išleista pačiu laiku, kai kone visas pasaulis domisi apie tą vietą.
Šiaip knyga patiko, greitai perskaičiau ir parekomenduosiu kitam :)
February 6, 2021
Tikrai patiks Černobylio katastrofos istorijos mėgėjams. Knygoje be plačiai žinomų faktų pateikiama ir nemažai specifinių detalių, kurios gali būti žinomos tik zonoje besilankiusio bei giliau kapsčiusio asmens. Įspūdžius sustiprina gausybė nuotraukų, pateikiamų kiekviename puslapyje (labai geras sprendimas).
Iki tobulo pasakojimo pritrūko vientisos siužetinės linijos, daugiau autentiškų liudijimų bei šiek tiek sklandesnio pateikimo, kas sudarė įspūdį, jog knyga galėjo parengta paskubomis.
Iki tobulo pasakojimo pritrūko vientisos siužetinės linijos, daugiau autentiškų liudijimų bei šiek tiek sklandesnio pateikimo, kas sudarė įspūdį, jog knyga galėjo parengta paskubomis.
August 15, 2022
Prarijau per 2 dienas, knyga smalsumui patenkinti, be gražbyliavimų, atvirai, vyriškai. Kadangi apie Černobylio zoną nelabai ką žinojau, tai buvo tikrai įdomu skaityti. Truputis techninių žinių apie branduolinę energiją ir atominių elektrinių veikimą, nepagražinta Ukraina ir jos žmonės, patarimai kaip legaliai arba ne keliauti laukiniam krašte ir nebūti suėstam vilkų. Ypač rekomenduoju vyriškai auditorijai.
Displaying 1 - 30 of 55 reviews