Knygoje „Pradinukų abėcėlė tėvams ir mokytojams" edukologė dr. Austėja Landsbergienė dalijasi įžvalgomis, žiniomis ir patirtimi, kurias įgijo du dešimtmečius dirbdama švietimo sistemoje, pati būdama keturių pradinukų mama, bendraudama su kitais pradinukų tėvais ir nuolat žongliruodama profesiniu bei mamos vaidmenimis. Šioje knygoje rasite arti šimto pradinukų tėvams ir mokytojams aktualių temų, pagardintų autentiškomis istorijomis iš pačios dr. A. Landsbergienės gyvenimo auginant savo vaikus. Iš savo šeimos atsinešusi įsitikinimą, kad mokomės ir turime mokytis visą gyvenimą, kad reikia kaupti patirtis, kuo daugiau keliauti, skaityti ir nuolat plėsti savo galimybių ribas, o svarbiausia – nepailsti svajoti, autorė viliasi, kad „Pradinukų abėcėlė" bus pagalbininkas tėvams ir atsakys į bent keletą iš begalybės kylančių klausimų. Nuramins. Suteiks vilties. Įkvėps.
Seniai dairiausi į šią knygą, nors vaikų ir neturiu. Nenusivyliau - mano mintys ir požiūris daug kur sutapo su autorės, pasisėmiau ir naujų žinių bei idėjų. Jaučiuosi geriau pasirengusi ateities iššūkiams. Patiko, kad dėmesio skirta ir šiais laikais aktualioms temoms (technologijoms, šiuolaikiniam žmogui keliamiems lūkesčiams).
❗️XVII amžiaus pabaigos žmogų per visą gyvenimą pasiekdavo tiek informacijos, kiek šių laikų – vos per savaitę 🤯
Tiesa, kai kur akį rėžė keistoki redaktorės sprendimai, net kilo abejonių, ar knyga apskritai redaguota. Tad bendras balas gal ir ne visai 5, bet 4,5 tikrai.
Informatyvi knyga. Nors pati neradau daug naujos aktualios informacijos, nes, matyt, jau turiu ją susirinkusi iš kitų knygų, seminarų, kitų informacijos šaltinių, tačiau pasikartoti buvo verta. Parašyta nuosekliai, daug moksliniais šaltiniais paremtų pasiūlymų ar pastebėjimų, daug asmeninės patirties.
Su šia knyga viskas būtų gerai, jeigu ji būtų net ne perpus, bet dviem trečdaliais trumpesnė. Tas pats per tą patį, vynioja vynioja savaime suprantamas banalybes, kol užsinori nusižiovauti iš nuobodulio. Tai nereiškia, kad nebuvo nieko įdomaus ar vertingo - buvo, bet neretai paskendo pliurpaluose. O kadangi klausiausi audio knygos, tai frazės "braukti storą brūkšnį" ir "užsidegė raudona pavojaus lemputė" dar ilgai skambėjo kaip šios knygos refrenas net jai pasibaigus. Taip pat labai jaučiama, kad autorė taiko į tam tikro visuomenės socialinio sluoksnio tėvus - ir vietomis neapleisdavo pojūtis, kad tie "kiti" - net sapnuose negalintys susapnuoti apie "tėvus sraigtasparnius" ir perdėtą rūpestį, nes neturi jo net bazinio - autorei nelabai ir terūpi. Bet gal ir neturi rūpėti - gal toks ir buvo tikslas - kalbėti tik apie savo parapiją ir savam socialiniam burbului. Ir dar: šita knyga labai stipriai balansuoja ant PR'nio leidinio ribos - skirto privačios mokyklos ir darželio reklamai. Kas irgi tikriausiai nėra nei gerai, nei blogai, verslas ir tiek.
Reikalinga perskaityti visiems tėvams jau priešmokyklinėje klasėje. Kokie svarbūs amžiaus tarpsnio ypatumai ir koks kiekvienas vaikas yra individualus bei savaip ypatingas.
Pagalvokite ar jis nėra gležna gėlelė, kuriai nepatiko stipresnis vėjelis?
Girkime pastangas, o ne gebėjimus.
Mūsų stiprybės yra ką darydami įsikrauname, o ne prarandame energiją.
Vaikas mato pasaulį mūsų akimis.
Klausimą užduok penkis kartus, tik tuomet turėsi geriausią atsakymą.
Knygos turinys tėvam, kurie neskaito knygų apie tėvystę, bet jie ir šitos neskaityt nes ji per stora. Adresatai mokytojai ir tėvai, bet turinys nepapildantis pirmo kurso pradinių kl. pedagogikos studento žinių. Labai daug pasikartojančių temų (tuščiažodžiavimo).