Tai detektyvinis romanas, kurio užuomazga glūdi pačioje XV a. pabaigoje... Neįtikėtina, bet amžius nutylėta paslaptis netikėtai pasiekia mūsų dienas, Vilnių ir garsųjį Vilniaus universitetą bei jo biblioteką, kuri šiemet švenčia 450 metų gyvavimo jubiliejų…
Romane ENIGMA ORBI arba kitaip NAŠLAITĖLIO MĮSLĖ aprašomas Vilnius, Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblis, VU biblioteka, knygų saugyklos, pateikiama daug faktų iš Lietuvos istorijos. Pavadinime minimas Našlaitėlis – ne kas kitas, o visiems Lietuvos žmonėms gerai žinomas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris ne tik buvo pirmojo originalaus LDK žemėlapio bei garsiausio XVII a. pradžios tarptautinio bestselerio autorius, bet ir turėjo paslapčių, kurias pavyks atskleisti tik romano herojams.
Kvapą gniaužiantys įvykiai, slapti manuskriptai, sudėtingos šifruotės, nepaprasto grožio Vilniaus architektūros ir mokslo šventovėje slypintys lobiai, pavojai ir neįtikėtini atradimai – visa tai ir dar daugiau rasite Sondros Rankelienės naujame detektyviniame trileryje ENIGMA ORBI. Ši sensacinga nauja knyga atskleis visiškai netikėtą Vilniaus paveikslą...
Sondra Rankelienė – senovinių knygų ekspertė, jau beveik 25 metus dirba Vilniaus universiteto bibliotekoje, Retų spaudinių skyriuje. Ji yra parengusi daugybę senųjų knygų parodų, taip pat nuolat veda ekskursijas Vilniaus universitete. Autorė dalyvauja konferencijose, rašo straipsnius ir knygas apie senųjų knygų įdomybes, jų savininkus.
Skaitant miegas suimdavo, kaip pirma knyga mažai skaitčiusiems būtų ir nebloga ar jaunimui ,bet jau daug skaitantiems nesužavės , trūksta įtampos tokia iš tuščio į kiaurą pilstymas
Nežinau kaip galima lyginti šį kūrinį su Da Vinčio kodu. Tai toks visiškai neįdomus "detektyvinis romanas" be jokių intrigų ir iki begalybės ištempta istorija su perteklinėm nieko nepasakančiom smulkmenom. Apimta nuobodulio skaičiau beveik 2 mėnesius, tai tikrai keistas ant viršelio užrašas kad neva autorė galėtų dėstyti trilerių rašymo meną! Viena prasčiausių šiais metais skaityta knyga...
Tai nėra psichologinis trileris ir o gaila, nes, jei autorė būtų pasistengusi jį tokiu padaryti, turėtume kažką daugiasluoksnio, teikiančio didelį malonumą skaitant. Vis tik tai yra tik detektyvinis romanas iš daug puslapių (526), galima sakyti pasaka, įvilkta į istorijos doktrinos rūbą. Manęs neįtikino veikėjų charakteriai. Nu ir vardas Vakarė (labai gražus vardas) netinkamas pasirinkimas knygoje. Nu atsiprašau, bet nuolat susipainiodavau, nes perskaitydavau “vakarè”:))) Nei rekomenduoju, nei ne. Toks fifty fifty. Gal labiau ne…BET ši knyga yra su tęsiniais, kaip suprantu. Manau bandysiu duoti šansą kitai daliai.
Stora knyga, kuri turėjo būti gal dvigubai, gal trigubai plonesnė, be kalno bereikalingų, perteklinių, istoriją stabdančių ir intrigą silpninančių detalių. Verčiau puslapius greitai, praleisdamas visas nuobodybes. Tokiu būdu skaitant man knyga pasirodė visai nieko.
Šią knygą įsigijau knygų mugėje, kur autorė man užrašė palinkėjimą - "Linkiu smagiai praleisti laiką su šia knyga". Palinkėjimas tikrai išsipildė, nes tai detektyvas, kuriame yra istoriniai motyvai. Dar smagiau, kad tai susiję su Vilniaus Universitetu, jo istorija. Skaitant tiesiog jauti, kad rašė profesionalus knygų žinovas, mylintis savo darbą ir knygas.
Vilnius, istorija, detektyvas, meilė... Jei knygą apie visa tai - ji man tikrai patiks.
Pirmoji Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje daug metų dirbančios Sondros Rankelienės knyga - ir įdomiai susuktas detektyvas, ir istorijos paslaptys, ir užgimstančios meilės dienoraštis.
Prasidėjusi XVI amžiuje nuo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iš Jeruzalės pargabentos paslaptingos knygos istorija persikelia į mūsų dienas. Žmonių, siekiančių bet kokia kaina užvaldyti senovinį leidinį, ratas išsiplečia nuo Italijos iki Lietuvos. Kokias paslaptis slepia neįkainojama knyga? Ką užšifravo ir savo ranka užrašė jos puslapiuose didysis Lietuvos keliautojas ir „Kelionės į Jeruzalę“ autorius?
Knyga nepaleido nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Kai jau atrodė, kad viskas aišku - per kelias akimirkas vėl viskas neaišku. Patiko ir ryškūs skirtingų knygos veikėjų portretai.
Knygą rekomenduočiau tiems, kas mėgsta „Da Vinčio kodo“ tipo knygas.
Knyga nuvylė. Ištempti, nereikškingi dialogai. Vis lauki, na kada gi pagaliau įvyks kažkas įdomaus. Pati knygos tema, tikrai galėtų būti puiki, tačiau autorei iki Dan’o Brown’o istorijų labai toli. 500 puslapių, jokios intrigos. Visiškai neįtraukė. Nesupratau ant viršelio užrašytos citatos “fantastiškai suvinguriuotas detektyvas”, nes visiškai to nepajaučiau.
Ši knyga gal ir nebūtų labai nuobodi, jei ne autorės noras perpasakoti, kas vyko pirmoje knygoje. Tas nuolatinis atpasakojimas kelia nuobodulį, neleidžia įsijausti į naują detektyvą.
Kaip lietuvių autorei visai neblogai. Aišku trūksta nuoseklumo, norėtųsi stipresnio detektyvo. Viskas gana paprasta ir nuspėjama. Dar tikrai yra kur tobulėti.