Daugelis iš mūsų – jau patyrę tėčiai ir mamos – žinome, kaip reikėtų auginti vaikus, bet... taip nepavyksta. Kiti nedrąsiai žengiame pirmuosius žingsnius ir braunamės pro įvairių patarimų miškus. Paslaptis ta, kad viskas, ko reikia mūsų vaikams, yra mumyse, tereikia nurimti ir leisti savo gerumui, kantrybei ir meilei atsiskleisti. Kaip tai padaryti, skaitykite šioje knygoje. Ne tik skaitykite, bet ir praktikuokite. Galit maloniai nustebti, naujai patyrę... raziną, savo kūną, buvimo čia ir dabar pojūtį, vaikus, sutuoktinį ir apskritai gyvenimą. Ramesnį, spalvingesnį, džiugesnį, prasmingesnį. Knygos autorė, daugiau nei dvidešimt metų tėvystės patirtį turinti keturių vaikų mama, gydytoja psichiatrė, dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje mokytoja Gabrielė Germanavičienė itin profesionaliai, tačiau be galo nuoširdžiai, suprantamai ir gyvai dalijasi gausiomis, puikiai susistemintomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, neabejotinai padėsiančiomis tapti geresniais tėvais ir laimingesniais žmonėmis.
Puiki knyga suteikianti daug informacijos tiek apie dėmesingumą, jos praktikas, tiek apie tėvystę. IR kartu su daug daug pratimų, skirtų praktikuoti dėmesingumą tėvystėje ir ne tik. Skaičiau su dideliu susidomėjimu. Manau bus viena tų knygų, kurias paskaitinėji daug kartų, nes tai, kas joje aprašoma, skirta praktikuoti ir kartoti, kartoti, kartoti.
Ši knyga mane patraukė savo antrašte - 'kaip auginant vaikus užaugti pačiam'. Tai absoliučiai atspindi mano požiūrį į gyvenimą ir vaikų auginimą. Dar pasitikrinau, kas yra knygos autorė - psichiatrė, keturių vaikų mama, ir to užteko, kad knygą nusipirkčiau. ⠀ ▪️Tik vėliau pastebėjau, kad knyga remiasi mindfulness teorija ir praktika. Nemeluosiu, šiek tiek išsigandau, kad bus per daug nuklydimo į budizmą, meditacijas ir visokias čakras (kam nesu alergiška, bet stipraus potraukio ir nejaučiu). Pradėjau skaityti su abejone. ⠀ ▪️Versdama pirmuosius puslapius jaučiausi lyg vėl būčiau universitete - aiški, pažįstama struktūra, sąvokos (pvz., svarba, samprata ir pan.), net pasvarsčiau ar tik nebūsime ten pat mokęsi (beje, neklydau, pasidomėjau). Abejonės po truputį sklaidėsi, o aš grimzdau į vis gilesnius pamąstymus. ⠀ ▪️Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad knygą skaičiau būtent šiuo, o ne kokiu kitu metu, nes ji puikiai rezonavo su mano situacija ir patiriamomis emocijomis, sunkumais. Knyga man buvo tarsi terapija, o autorė - geriausia draugė. Jaučiausi išklausyta, suprasta, atjausta. Pasijaučiau normali mama. Svarbiausia, pradėjau rimti, o kartu su manim rimo visa šeima. ⠀ ▪️Knyga grįsta mokslu, psichologija. Kiekvienas sakinys išaiškintas paprastai ir suprantamai. Visi keliami klausimai, atsakyti ir pagrįsti. Esu perskaičiusi ne vieną dešimtį knygų vaikų auklėjimo tema, universitete teko pakrimsti ne vieną psichologijos, psichiatrijos kursą, esu atlikusi praktiką su sunkaus likimo vaikais, galiausiai, esu trijų vaikų mama (suprask, žinių kažkiek yra), bet šioje knygoje vis tiek radau naujų, o gal kitur nepakankamai akcentuotų dalykų. ⠀ ▪️Žinot, yra daug knygų-vadovėlių kaip 'suvaldyti', išauklėti, sukontroliuoti vaikus, kad jie būtų patogūs ir ramūs, tačiau mažai kaip susivaldyti pačiam, kaip auginti ir kurti save kaip mamą ar tėtį, kaip tiesiog kartais sustoti, atsitraukti ar nurimti. Šios knygos centre - tėvai, jų savijauta, patiriami sunkumai, patarimai, kaip gyvenant su vaikais ir jiems augant augti pačiam. ⠀ ▪️Labai patiko geranoriškas, atjaučiantis, empatiškas, palaikantis, pozityvus autorės balsas. Aš nesijaučiau teisiama, aš jaučiausi suprasta. ⠀ ▪️Knyga visiškai atspindi mano mąstymą, suvokimą ir gyvenimą su vaikais. Daug dalykų čia man pažįstama, priimtima ir sava, gal tik kartais kai kurie jų rūpesčių kamuojamoj kasdienybėj pasimiršta. Užtat, puiku, kad yra tokių knygų, kurios primena, kas iš tiesų svarbu ir kur turėtų krypti dėmesys. ⠀ ▪️Knygoje gausu ne tik teorinių žinių, tačiau ir praktinių patarimų. Yra daug kvėpavimo praktikų ir meditacijos. Kai kuriems manau gali užkliūti, nors man netrukdė, nes natūraliai stresinėje situacijoje dažniausiai pirma giliai įkvepiu. Nedariau visų pratimų sąžiningai ir per naktį (ar kelias) netapau meditacijos praktikante, bet kad stengiuosi dėmesingiau ir ramiau reaguoti į stresines situacijas, tai tikrai. Dabar dar dažniau atkreipiu dėmesį į kylančias mintis, emocijas, savo kūną bei sąmoningai pakvėpuoju. Gal ir medituot pradėsiu, kas žino. ⠀ 🔥Knyga pakankamai kompaktiška, 180 puslapių, kuriuos tikrai įmanoma suskaityti per dieną ar dvi, tačiau aš neskubėjau. Skaičiau po truputį, labai dažnai sustodama, permąstydama, kartais perskaičiusi pastraipą, pakeldavau akis į savo vaikus ir atidžiai su džiaugsmu, pasididžiavimu juos stebėdavau, kartais vos po kelių sakinių knygą dėdavau į šoną ir lėkdavau per pievą jų gaudyti, kartais vienu prisėdimu perskaitydavau daugiau, kartais mažiau, bet labai dažnai grįždavau prie tų pačių jau skaitytų puslapių, ‘klijuodavau’ svarbiausias ištraukas (kas seka, pastebėjo) ir jas vėl ir vėl skaitydavau. ⠀ 🔥Su šia knyga aš kartu gyvenau... Ji man įkrito kažkur giliai, gal ir Jums tyčia/netyčia įkris? Rekomenduoju (beje, pirmą kartą vartoju tokį stiprų žodį).
Kadangi tai pirmoji skaityta knyga, susijusi su mindfulness praktika, tai labai maloniai nustebino. Labai patiko knyga, apie tai, kaip būti geresniu žmogumi, tėvu, kaip išmokti gyventi, elgtis ne automatiškai, o išgyventi iš tikrųjų kiekvieną situaciją ar akimirką. Pateikta daug naudingų praktikų, meditacijų. Asmeniškai knyga 10/10, tiesiog apie žmogaus psichologiją.
Terminas "mindfulnes" paskutiniu metu tikrai drąsiai gali prisiskirti vieno populiariausių literatūroje terminų karūną. Šis žodis šmėžuoja visur ir tikriausiai dauguma jį žinote. Šiuo atveju knygos autorė Gabrielė Germanavičienė dėmesingumo praktikas pritaikė vaikų auginimui. Rezulatatas - tikrai įdomi ir praturtinanti knyga, kuri dėmesį nukreipia pirmiausia į jus, mamą ir tėtį, jūsų jausmus, patirtis ir tik tuomet vaiką. Nemažai tiesos, matyt, yra tame, kad laimingi tėvai tolygu laimingas vaikas.
Augindami vaikus praeiname tikrają savęs auklėjimo mokyklą. Ji sunki, reikalaujanti sąmonigumo, ištvermės, bet labai praturtinanti. Pati dėmesingumo kasdienybėje praktika man priimtina ir ja vadovaujuosi savo gyvenime, tad nieko keisto, kad tie patys principai vaikų auginime ne mažiau surezonavo. Autorė drąsiai kalba apie nemalonias patirtis, jautriai atliepia skaitančiojo vidinius išgyvenimus ir siūlo praktikas padėsiančias save auginti.
Autorės kalbėjimo tonas dalykiškas, bet ne sausas. Čia nerasite nei tuščio čiauškėjimo apie nieką, nei intensyvaus grūmojimo smiliumi dėl to, kad esate nevykęs tėtis/mama. Viskas gana sumaniai racionalizuojama į keleto žingsnių sistemą, pratimus ir praktikas, kurie padės išeiti iš, rodos, beviltiškų su vaikų auginimu susijusių situacijų. Aš patikėjau autorės autoritetu ir pasitikėjau ja. Koks rezultatas? Priminimas sau apie tai, kaip svarbu būti čia ir dabar, kaip svarbu būti jautriam vienas su kitu ir kaip kartais reikia dalykus paleisti arba nepriimti su išankstiniu nusistatymu. Sakyčiau, visai neblogai, kaip manote?
Skaitant ne kartą apėmė bendrystės jausmas. Mes, savo vaikų tėvai, visi esame toje pačioje valtyje. Visiems būna visokių dienų. Tas žinojimas padeda nesiblaškyti ir nenuleisti rankų.
"Dėmesinga tėvystė" puikiai tiks tiems, kurie linkę į savęs analizavimą, savo patirčių bei jausmų apmąstymus. Radau daug įkvepiančių minčių, puikų praktikų ir idėjų. Kadangi pati "minfulnes" sąvoka ir su ja susiję pamąstymai man nėra naujiena, tai ir ši knyga nebuvo kažkoks nušvitimas. Gal greičiau priminimas sau apie tam tikrus dalykus, bet tas, manau, ne mažiau svarbu.
Šią knygą aš pasilieku savo knygų lentynoje ir mano namų ji tikrai nepaliks. Tikiu, kad karts nuo karto ją atsiversiu ir prisiminsiu, kad joje rašomi dalykai yra svarbūs, veikiantys ir reikalingi.
Knyga daug labiau apie "mindfulness" nei apie tėvystę. Surizikavau paimti šią knygą į rankas dėl puikių rekomendacijų, tačiau nei dėmesingas įsisamoninimas, nei įvairūs praktiniai pratimai su razinomis manęs tiesiog neužkabino. Visą laiką mintimis grįždavau į psichologijos studijas, kur buvo daug apie visa tai ir kurios taip pat iki galo neįtikino.
Manau, kad knyga puikiai tiktų norintiems susipažinti su meditacijų, dėmesingo įsisavinimo nauda ir norintiems praktikas pritaikyti tėvystėje.
Šioje knygoje labai ramiai, be lozungų, šūkių, išryškintų minčių ir šauktukų pasakoja apie tėvavimą. Beje, šioje knygoje naudojamas terminas TĖVAVIMAS skamba jaukiai ir mielai:) : "Pasirūpinimas savimi labai pagerina mūsų gebėjimą rūpintis kitais. O tai itin svarbu tėvaujant."
Kas man labai patiko knygoje - čia NEkalbama apie tai, KAIP KEISTI VAIKUS. Čia kalbama apie tai, KAIP KEISTI, TOBULINTI SAVE. Nes tai yra labai svarbu - mūsų gerieji pokyčiai, mūsų "pasitobulinimai" akimirksniu atsispindi vaikuose! Ir kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau jie atsispindi.
Knygoje tikrai rasite jau girdėtų minčių ir žinomų tiesų - naudingam pasikartojimui. Čia rasite ir įdomios, kiek mažiau žinomos informacijos. Apie daug ką po truputį: dėmesingas klausymas, meilė sau, automatinis elgesys, darymo ir buvimo režimai, savo pojūčių suvokimas, dėkingumas, stresas bei skirtingos emocijos tėvystėje, jų priežastys bei pokyčio būdai, konfliktai, empatijos stiprinimas, ribų brėžimas, atjauta sau, savireguliacija, skirtingi tėvystės stiliai, reflektyvioji tėvystė,...
Tai ne vieno vakaro knyga, ji skirta lėtam ir ramiam skaitymui, įsigilinant ir įsisavinant. Ir galbūt taikant praktiškai, nes knygoje pateikta daug įvairių PRATIMŲ, padedančių pažinti ir tyrinėti save, ugdyti sąmoningą dėmesingumą, dėkingumą ir vidinę ramybę.
Ir dar pora man labai patikusių sakinių iš šios knygos:
"Mums į galvą gali ateiti visokiausių minčių. Atsakingi esame už tai, kokias mintis pasirenkame puoselėti."
"Svarbu įsisąmoninti, kad mes neesame mūsų jausmai, kad jie mumyse gimsta, kurį laiką pabūna ir praeina. Kad mes galime juos tyrinėti, leisti jiems kilti, būti ir praeiti. Ir kad jausmai, kad ir kokie nemalonūs, nėra pavojingi."
Informatyvi ir naudinga knyga. Tik vietomis juntamas kursu kisimas panaudojant "teveliu" patirtis. Ir nesupraskite klaidingai, kai kurios patirtys is ties idomios, bet kitos panasu idetos nes kalbejo apie kursus. Taciau nepaisant sito (nebutinai tycinio) reklamavimosi, knyga pamokanti ir padedanti issigryninti koki apmastymo kelia deretu pasirinkti zvelgiant i viena ar kita situacija ir kodel. Rekomenduoju.
Jei "mindfulness" žodis jums nėra pirmą kartą girdimas, tai bus sunku rasti šioje knygoje ką nors naujo ir/ar vertingo. Norėjosi rasti daugiau sąsajų tarp "mindfulness" ir jo pritaikymo auginant vaikus, bet knygoje šios temos pakankamai nesusisiejo.
Wow! Dauguma tėvystės knygų yra apie tai, kaip atpažinti vaiko poreikius, kaip elgtis, kaip nubrėžti ribas ir t.t. Tačiau net žinodami kaip reikia elgtis, dažnai tai nepavyksta, o tada kaip jaučiamės?
Šioje knygoje visas dėmesys skirtas tėvams, kaip MES jaučiamės, kai nepavyksta pasielgti taip kaip norime... Knygoje kalbama apie mūsų mintis, emocijas, jausmus, kurie kyla mums tėvaujant ir kaip juos išmokti atpažinti, suprasti, priimti...
Knyga remiasi mindfulness praktikomis, sudaryta iš aštuonių žingsnių, kiekviename skyriuje pateikiami pratimai, kurie padės labiau suprasti ir priimti save.
Knygoje pateikta teorija ir praktika, mano manymu, tinka ne tik tėvams, bet ir kiekvienam žmogui, kuris nori geriau pažinti save ir savo jausmus, bei išmokti pamilti ir priimti save ir išmokti džiaugtis šia akimirka :)
G. Germanavičienė šioje knygoje labai harmoningai apjungia tėvystę su dėmesingu įsisąmoninimu ir atjauta sau. Ji dalinasi ne tik savo, kaip specialistės patirtimi, bet ir kaip mamos. Teorija ir pratimai papildyti dėmesingos tėvystės programos lankytojų atsiliepimais. Čia radau ir mylinčio gerumo meditaciją META, apie kurią jau buvau skaičiusi puikioje knygoje „Sąmoningas kelias į užuojautą sau”.
Tai nuoširdi, rami, švelni ir empatiška knyga, kurią reikia skaityti lėtai ir atidžiai. Ir ne vieną kartą. Tačiau, vien tik skaityti neužtenka – norint tapti dėmesingesniais tėvais, reikia atlikti pratimus, praktikas, meditacijas. Apžvalga: https://profesionalimama.wordpress.co...
Knyga daugiau apie tėvus ir jų elgesio analizavimą, negu apie vaikus, kas dažniausiai būna tėvystės tema parašytose knygose. Šiaip kažko labai naujo, atrodytų, neparašyta, bet tai, kas ir kaip parašyta taip gerai susiskaitė. Daug tokių kaip ir priminimų sau, kaip elgtis, kaip jaustis, kaip galvoti yra normalu.
Labai naudinga knyga. Analizės, pavyzdžiai, pratimai, tiesiog sukosi galva. Padėdavai knygą ir eidavai diskutuoti su vyru ar apmąstyti ką perskaitei. Norėjosi kuo ilgiau skaityti ir gilintis. Ir tikrai pasiimsiu dar po keletos metų skaityti iš naujo. Pritaikoma tiek kelių metų mažylius auginantiems, tiek jau gimnaziją bebaigiančių vaikų tėvams.
Puiki knyga, mindfulness praktikos perkėlimas į tėvystės kontekstą, pratimai dėmesingumui ugdyti; nuoseklu ir konkretu. Rekomenduoju visiems tėvams ieškantiems idėjų, kaip pastebėti savo tipines reakcijas ir siekiantiems keisti automatines ir ydingas elgsenas.
Knyga mažai ką bendro turi su tėvystę. 20psl tiesiog pasiaiškinimo kodėl reik skaityti knygą. Kone visa likusi knyga apie tai kad turi gyventi šią akimirką ir meditaciją
Imaginavimas, tėvavimas... Labai jau rėžiantys ausį pasakymai. Tema įdomi, gausu puikių pratimų, tik klausant (klausiau audioknygą) sunkokai susieti sudėtingus teiginius į visumą.